Administracinė byla Nr. I3-1150-809/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03310-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei L. D.,
atsakovo atstovui M. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. 1P-1453 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. K.“ (toliau – ir Įsakymas) bei grąžinti į eitas pareigas ir priteisti negautą darbo užmokestį. Tuo atveju, jei reikalavimas panaikinti Įsakymą nebūtų tenkintas, pareiškėjas prašo pakeisti Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą į švelnesnę.
Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 8 d. 16.14 val. į Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos atvyko krovininis automobilis VOLVO (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Krovininis automobilis) vairuojamas Baltarusijos Respublikos piliečio V. V., kuris gabeno durpių krovinį. 2020 m. lapkričio 8 d. 17.15 val. Krovininiu automobiliu gabenamam kroviniui buvo pradėtas muitinis forminimas, kurį pradėjo Medininkų kelio posto vyresnysis inspektorius R. G. t.y. NTKS priemonėmis suformuota tranzito deklaracija MRN 20LTVK200017765124. 2020 m. lapkričio 9 d. 1.56 val. MGP inspektorė J. J. ir MGP vyresnysis inspektorius K. K., Krovininiam automobiliui atliko rentgeno kontrolę ir leido jam grįžti į muitinio forminimo vietą. Nurodo, jog 2020 m. lapkričio 9 d. 02.58 val. tranzito deklaraciją MRN 20LTVK200017765124 baigė pareiškėjas. 2020 m. lapkričio 9 d. 05.00 val. pareiškėjo iniciatyva Krovininis automobilis buvo grąžintas į Medininkų kelio postą pakartotiniam patikrinimui, kurio metu tarp deklaruoto krovinio buvo rastos ir slėptos nuo muitinės kontrolės kontrabandinės cigaretės.
Nurodo, jog 2020 m. lapkričio 8 d. 17.15 val. R. G. priėmus tranzito deklaraciją ir suveikus rizikos profiliui, jog būtina tikrinti transporto priemonę rentgeno kontrolės sistema, pastarasis informavo vairuotoją, kad jam reikia nuvažiuoti į rentgeno kontrolės sistemos aikštelę, kad būtų atlikta rentgeno kontrolė. Pažymi, jog kaip savo išvadoje nurodo Komisija, R. G. vienasmeniškai priimdamas tokį sprendimą ir nusiųsdamas Krovininį automobilį atlikti rentgeno kontrolę, turėjo prieš tai tokį veiksmą suderinti su pareiškėju ir gavęs kaip vadovaujančio pareigūno leidimą, pritarimą tokiam veiksmui, tačiau apie tai pareiškėjas nebuvo informuotas, kad Krovininis automobilis kuriam yra nurodytas raudonas kanalas ir privaloma rentgeno kontrolė, buvo patrauktas iš muitinio tikrinimo vietos. Minėtą aplinkybę, kad Krovininis automobilis išvyko iš muitinio tikrinimo vietos, pareiškėjui nežinant taip pat nurodė ir pripažino Komisija, pateiktoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje.
Pažymi, kad 2020 m. lapkričio 8 d. 1.56 val. transporto priemonei buvo atlikta rentgeno kontrolė, kurios metu rentgeno specialistai pastebėjo, kad krovinys nėra vienalytis ir įtariama, kad slepiamos nedeklaruotos prekės (cigaretės). Rentgeno specialistė J. J. po rentgeno kontrolės nuėjo prie Krovininio automobilio ir vizualiai patikrino puspriekabę pilnai atidariusi jos duris, tačiau nebuvo įmanoma apžiūrėti krovinį detaliai. Tada rentgeno specialistai Krovininį automobilį nusiuntė posto pareigūnui tolimesniam tikrinimui. Pažymi, kad Krovininis automobilis nebuvo palydėtas iki kol jis nuvažiuos iki posto pareigūno, ar kitaip betarpiškai įsitikinta, kad jis nuvyks iki posto pareigūno ir kad bus perduoti rentgeno kontrolės rezultatai, ne tik įrašant formalų tikrinimo kodą „T05“, bet ir detaliai žodžiu paaiškinant apie kontrolės metu pastebėtus neatitikimus ir su posto pareigūnu suderinami tolimesni efektyvaus tikrinimo veiksmai ir metodai.
Pareiškėjui turėjo būti keliamas atsakomybės klausimas dėl to, kad Krovininis automobilis be jokios ir vadovaujančio pareigūno žinios buvo išleistas iš muitinio tikrinimo vietos ir be jo, kaip vadovaujančio pareigūno žinios, buvo išsiųstas atlikti rentgeno kontrolės, o jo iki rentgeno kontrolės atlikimo vietos nelydėjo posto pareigūnas.
Pažymi, kad atsakomybės klausimas dėl tinkamo Krovininio automobilio ir juo gabenamų prekių tikrinimo ir įforminimo turėjo būti atliktas to pareigūno, kuris pradėjo muitinį tikrinimą. Pabrėžia, kad Komisija Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodo, kad minėto Krovininio automobilio muitinis, tikrinimas ir įforminimas turėjo būti atliekamas to pareigūno kuris jį ir pradėjo. R. G., rentgenologams patikrinus Krovininį automobilį rentgeno kontrolės sistema, buvo informuotas (telefoninio pokalbio metu), kad reikėtų patikrinti šį Krovininį automobilį detaliai, o jis šios informacijos tinkamai neperdavė pareiškėjui ir galiausiai pats neužbaigė detalaus tikrinimo, nors turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą tai padaryti, todėl pareiškėjo manymu, pagrindinės atsakomybės klausimas negali būti permetamas būtent pareiškėjui, kaip kalčiausiam asmeniui visoje situacijoje, kai tuo tarpu muitinį forminimą ir tikrinimą pradėjusiam R. G. buvo paskirta - pastaba, o pareiškėjui - perkėlimas į žemesnes pareigas.
Pareiškėjas akcentuoja, jog rentgeno kontrolę minėtam Krovininiam automobiliui atlikę MGP pareigūnai, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, dėl ko buvo suklaidintas pareiškėjas, nes Krovininis automobilis jį patikrinus rentgeno kontrolės sistema ir nustačius galimus pažeidimus buvo išleistas laisvai judėti Medininkų kelio posto teritorijoje, MGP pareigūnams fiziškai ir betarpiškai neužtikrinant, kad jis ar jo vairuotojas nepasišalintų iš muitinės posto teritorijos, o MGP pareigūnų įtarimai dėl galimo pažeidimo būtų pašalinti patikrinant Krovininiu automobiliu gabenamą krovinį. Pažymi, kad MGP pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimas nebuvo keliamas, nors akivaizdu, kad tai turėjo būti daroma, todėl pareiškėjas mano, kad šios aplinkybės suponuoja tai, kad jis buvo suklaidintas dėl minėtų aplinkybių visumos ir net yra diskriminuojamas jam taikant ypatingai griežtą tarnybinės atsakomybės formą, kas yra draudžiama tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 str., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. ir net Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pažymi, kad pareiškėjui negali būti taikoma tokio griežtumo tarnybinė atsakomybė, kada kitiems pareigūnams ji buvo taikoma žymiai švelnesnė ar visai nebuvo taikoma.
Nurodo, kad galioja sutartinis pralaidumas numatantis praleisti 1 000 transporto priemonių per parą. Pareiškėjas privalėjo įvykdyti ir užtikrinti šį procesą savo pamainos metu. Dėl didelio darbo krūvio ir mažo tuo metu dirbančių posto pareigūnų skaičiaus, buvo nepalankios ir sudėtingos darbo sąlygos, todėl Komisija turėjo įvertinti ir žmogiškojo faktoriaus aplinkybes.
Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su tuo, kad vertinant pareiškėjo tarnybinę atsakomybę nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjo iniciatyva minėtas Krovininis automobilis buvo grąžintas į posto teritoriją, o Tarnybinio patikrinimo išvadoje Komisijos nurodytas teiginys, kad pareiškėjas neprisidėjo prie grąžinimo yra atmestinas kaip neatitinkantis faktinių aplinkybių ir parašytas, siekiant pabloginti pareiškėjo padėtį sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės rūšies parinkimo.
Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo D. K. skunde išdėstytais abstraktaus pobūdžio argumentais ir nuomone, jog paskirta tarnybinė nuobauda yra nepagrįsta. Atkreipia dėmesį, kad skunde pateikiama tik situacijos už kurią yra baudžiamas pareiškėjas interpretacija, jos nepagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ar objektyviomis aplinkybėmis.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad dėl transporto priemonės pasišalinimo atsakomybė taikoma tik jam, kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo paraleliai vertinama ir kitų pareigūnų, susijusių su šiuo įvykiu, veiksmai ir atitinkamai kiti pareigūnai buvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn, kurių veiksmuose buvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pasiūlyta nuobaudą skirti ir Vilniaus teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui R. G., todėl teigti, kad atsakomybė tenka tik pareiškėjui nėra pagrindo.
Pažymi, jog pareiškėjo bandymas parodyti, kad ir kiti pareigūnai padarė pažeidimus nepaneigia fakto, kad pats pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas ir pats neginčija fakto, kad neatliko veiksmų, konstatuotų Tarnybinio patikrinimo išvadoje už kuriuos ir buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.
Pareiškėjas nekorektiškai skunde kelia dvigubą reikalavimą prašydamas panaikinti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo arba sušvelninti jam paskirtą tarnybinę nuobaudą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas visais būdais tik bando išvengti tarnybinės atsakomybės. Pareiškėjas nepagrįstai interpretuoja situaciją sau naudinga linkme.
Nurodo, kad pats pareiškėjas nukreipė Krovininį automobilį atlikti rentgeno kontrolę ir tai yra konstatuota Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nurodant, kad būtent D. K. 2020 m. lapkričio 9 d. 01:56:49 RIKS patikrinime Nr. 20LTVK2000TR3085872 suformavo muitinio tikrinimo būdo kodą „976-Skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę su prekėmis“.
Pažymi, jog pats pareiškėjas nurodo, R. G. tik informavo transporto priemonės vairuotoją apie tai, kad galimai reikės atlikti rentgeno kontrolę ir to vadinti sprendimo priėmimu negalima, juo labiau, kad iki to momento kai pareiškėjas suformavo pavedimą tikrinti transporto priemone rentgeno kontroles sistema (01:56:49) ji dar buvo tikrinama Augalininkystės tarnybos Medininkų pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos poste (iš jo grįžo tik apie 2.30 val.), t. y. transporto priemonė nebuvo pasiekusi rentgeno kontrolės aikštelės iki kol pareiškėjas suformavo pavedimą atlikti rentgeno kontrolę. Iš to akivaizdu, kad tik pats pareiškėjas formavo pavedimus.
Akcentuoja, kad tolesnei įvykių sekai visiškai nėra reikšminga, kas suformavo pavedimą transporto priemonei vykti į rentgeno kontrolę ir šis aspektas niekaip negalėtų paneigti pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo.
Pats pareiškėjas įžvelgia tik kitų pareigūnų galimai netinkamas veiksmus ir nebando įrodyti, kad jis pats veiksmus atliko tinkamai, ar kad negalėjo atlikti tinkamai dėl kitų pareigūnų veiksmų, t. y. pareiškėjas neginčija fakto, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą.
Atkreipia dėmesį, kad būtent pats pareiškėjas 2020 m. lapkričio 9 d. 01:56:49 val. RIKS patikrinime Nr. 20LTVK2000TR3085872 suformuodamas muitinio tikrinimo būdo kodą „976-Skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę su prekėmis“ nepaskyrė vykdančio pareigūno, kuris asmeniškai palydi transporto priemonę į rentgeno kontrolės aikštelę ir kartu su krovinio dokumentais perduoda MGP rentgeno kontrolės sistemos vyresniajam kaip to reikalavo Vilniaus TM direktoriaus pavaduotojo A. S. 2019 m. birželio 25 d. nurodymas Nr. 4V-1113. Dėl šios priežasties rentgeno kontrolę atlikę pareigūnai ir jo MGP vyresnysis pareigūnas neturėjo ką perduoti asmeniškai atgal vadovaujančiam pareigūnui (pareiškėjui), todėl kaltinti kitus posto pareigūnus dėl pačio pareiškėjo (vadovaujančio pareigūno) įtakotų veiksmų nėra pagrindo.
Pareiškėjui RIKS sistemoje buvo aiškiai nurodytas rentgeno kontrolės rezultatas „T05- Atlikus patikrinimą, pasirinktas kitas papildomas tikrinimo būdas“, ir aprašymą „Tikrinti krovinį vizualiai, reikia iškrauti pirmas paletes nuo galo“. Pareiškėjas ir pats neginčija, kad tokį pranešimą ir rentgeno kontrolės rezultatą matė. Atsakymas iš rentgeno yra konkretus ir aiškus, nieko detalizuoti papildomai žodžiu nereikia. Matydamas minėtą rentgeno kontrolės rezultatą T05 pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad prekės būtų patikrintos detaliai, nes tai numatė tikrinimo būdo kodas „707-Patikrinti prekes detaliai” ir nurodyta patikrinimo instrukcijoje. Pažymi, jog minėtas rentgeno kontrolės rezultatas ir patikrinimo būdo kodas akivaizdžiai neleido RIKS sistemoje pareiškėjui įvesti tikrovės neatitinkantį galutinį transporto priemonės patikrinimo rezultatą „TO 1-Neatitikimų nenustatyta“, nors tą pareiškėjas dėl nesuvokiamų priežasčių padarė. Reikalingą informaciją sprendimo priėmimui pareiškėjas turėjo.
Pareiškėjas jį diskriminavimą patvirtinančių faktų nepateikia. Vien pats faktas, kad kitam pareigūnui buvo skirta švelnesnė nuobauda nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo (vadovaujančio pareigūno) veiksmai, už kuriuos buvo paskirta tarnybinė nuobauda yra akivaizdžiai šiurkštesnio pobūdžio, pažeidimų yra padaryta daugiau ir priimti sprendimai tiesiogiai įtakojo transporto priemonės išleidimą iš posto teritorijos, nors suformuotas muitinis tikrinimas nebuvo atliktas. Tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinti kiekvieno pareigūno atlikti veiksmai ir padaryti pažeidimai, o nustačius, kad jie yra netapatūs buvo paskirtos individualios tarnybinės nuobaudos.
Pažymi, kad postas dirba 24 val. per parą ir tai yra įprastas darbo laikas į kurį įeina ir darbas naktį už kurį pareigūnams apmokama padidintu tarifu.
Pareiškėjo argumentas dėl didelio darbo krūvio yra visiškai abstraktus ir neparemtas jokiais įrodymais ir paaiškinimais kaip tas padidintas darbo krūvis įtakojo pareiškėjo priimamus sprendimus konkrečiu atveju.
Akcentuoja, kad muitinės pareigūnas privalo prisiėmęs konkrečias funkcijas jas atlikti tinkamai. Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija nustatė, kad nebuvo aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios pareiškėjui atlikti jam pavestas funkcijas tinkamai. Net esant dideliam darbo krūviui pareiškėjas negali nematyti, kad transporto priemonės negalima išleisti iš posto teritorijos, jos detaliai nepatikrinus, pagal RIKS nurodymus. RIKS sistemoje patikrinimo rezultatai T01 - Neatitikimų nenustatyta negali būti spaudinėjami atsitiktinai, net nepatikrinus transporto priemonės o šiuo konkrečiu atveju tai buvo sąmoningi ir valingi pareiškėjo veiksmai.
Krovininis automobilis buvo surastas ir grąžintas į postą ne dėl pareiškėjo D. K. iniciatyvos, pačiam nustačius, kad transporto priemonę jis išleido pažeisdamas teisės aktų nuostatas. Minėtos transporto priemonės pasigedo ir pradėjo ieškoti kiti pareigūnai ir jų iniciatyva pareiškėjo išleista transporto priemonė buvo surasta ir grąžinta į posto teritoriją. Atsakovas neginčija fakto, kad pareiškėjas važiavo į aikštelę, kurioje stovėjo nepagrįstai išleista transporto priemonė, tačiau pareiškėjas šioje dalyje buvo labiau stebėtojas. Pats pareiškėjas nei pastebėjo, kad pažeisdamas teisės aktų nuostatas išleido transporto priemonę iš posto teritorijos, nei tą transporto priemonę pats surado, todėl teigti, kad važiavimas iki aikštelės, kurioje jau buvo surasta ieškoma transporto priemonė nelaikytina lengvinančia aplinkybe, nes tai jau nepriklausė nuo pareiškėjo valios.
Nurodo, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir pagal nustatytus terminus. Šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei pareiškėjo skunde nėra objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo skunde išdėstytą nuomonę, o situacijos už kurią yra baudžiamas pareiškėjas interpretacija negali paneigti ir nepaneigia pareiškėjo padarytų pažeidimų.
konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. 1P-1453 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. K.“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareiškėjas kelia alternatyvų reikalavimą – nepanaikinus tarnybinės nuobaudos ją švelninti bei prašo įpareigoti atlikti veiksmus – grąžinti pareiškėją į eitas pareigas ir išmokėti negautą užmokestį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad skundo padavimo metu pareiškėjas ėjo Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus pareigas.
2020 m. lapkričio 17 d. Vilniaus teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto viršininkas J. B. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl pareigūnų veiksmų įvertinimo“ (b. l. 55–56).
2020 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų posto viršininkui (b. l. 33).
2020 m. lapkričio 25 d. Departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-947 sudaryta komisija, kuri atliko tarnybinį patikrinimą pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2020 lapkričio 19 d. rašte Nr. (3.50)-2V-16739 pateiktą informaciją dėl pareiškėjo, atliekančio pareigas Krovinių poste „Paneriai“ bei kito pareigūno, veiksmų (toliau - ir Komisija).
Pareiškėjui nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. sausio 11 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
2021 m. vasario 9 d. pareiškėjas pasirašytinai supažindintas su papildomu pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 43).
2021 m. vasario 22 d. Komisija Departamento generaliniam direktoriui pateikė Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl vyriausiojo inspektoriaus D. K. ir vyresniojo inspektoriaus R. G. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). Komisija šioje išvadoje konstatavo, jog atlikus tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų, nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 8 - 9 dienomis dirbdamas Medininkų kelio poste darbo vietose Nr. 8, 9 ir 11 (nuo 9.00 val. iki 9.00 val.), 2020 m. lapkričio 8 d. apie 17.12 val., atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių, muitinio tikrinimo GI eismo juostą, atvykusiam Krovininiam automobiliui, su tranzito deklaracija MRN 20LTVK200017765124, kurią priėmus (priėmė pareigūnas R. G.) suveikė rizikos profilis ir 17.15 val. ji buvo nukreipta į raudoną kanalą (privalomas muitinis tikrinimas), nurodant muitinio tikrinimo būdų kodus: „707-Patikrinti prekes detaliai” bei „960-Patikrinti ar muitinei pateiktoms prekėms atlikta privaloma kitų institucijų kontrolė”. Komisija pažymi, jog pareiškėjui žinant, kad minėta transporto priemonė, pagal muitinio tikrinimo būdo kodą „960- Patikrinti ar muitinei pateiktoms prekėms atlikta privaloma kitų institucijų kontrolė“ tikrinimui nusiųsta pas VAT specialistus ir tikrinimas dar nėra baigtas, RIKS patikrinimo Nr. 20LTVK2000TR3085872 rezultatų dalyje prie tikrinimo būdo kodo „960“ pareiškėjas 2020 m. lapkričio 9 d. 01:55:25 val. nepagrįstai įvedė tikrinimo rezultatą „TO 1-neatitikimų nenustatyta“, nors apie tikrinimo rezultatus neturėjo duomenų iš VAT specialistų (tikrinimas baigtas apie 2.30 val.). Be to, pareiškėjas RIKS patikrinime Nr. 20LTVK2000TR3085872 2020 m. lapkričio 9 1.56 val. minėtai transporto priemonei (vykdė anksčiau minėta RIKS pavedimą pagal patikrinimo kodą 707) pats suformavęs pavedimą tikrinti pagal muitinio tikrinimo būdo kodą „976-skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę su prekėmis“ nepaskyrė vykdančiojo posto pareigūno, dėl ko nebuvo pagal nustatytą tvarką RKS pareigūnams pateikti skenuojamos transporto priemonės Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio dokumentai bei vėliau po RKS skenavimo negražinti šie dokumentai jam atgal. Taip pat pareiškėjui aiškiai matant, kad RIKS patikrinime Nr. 20LTVK2000TR3085872 prie pačio pareiškėjo suformuoto muitinio tikrinimo būdo kodo „976-Skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę su prekėmis“ MGP pareigūnui š. m. lapkričio 9 d. 1.56 val. patikrinimo rezultato dalyje nurodė rezultato kodą „T05-Atlikus patikrinimą, pasirinktas kitas papildomas tikrinimo būdas“, ir aprašymą „Tikrinti krovinį vizualiai, reikia iškrauti pirmas paletes nuo galo“, t. y. nebuvo galimybės atlikti tikrinimą rentgeno kontrolės priemonėmis ir žinant, kad RIKS patikrinime Nr. 20LTVK2000TR3085872 prie tikrinimo būdo kodo „707-Patikrinti prekes detaliai” yra nurodyta patikrinimo instrukcijai. Pareiškėjas nei pats atliko krovinio tikrinimo pagal pateiktus aprašymus nei pavedė kitam posto pareigūnui atlikti krovinio tikrinimo, tačiau š. m. lapkričio 9 d. 2.53 vai. RIKS patikrinime Nr. 20LTVK2000TR3085872 prie muitinio tikrinimo būdo kodo „707-patikrinti prekes detaliai“, nepagrįstai nurodė tikrovės neatitinkantį patikrinimo rezultatą „TO 1-Neatitikimų nenustatyta“. Taip pat, nors Krovininis automobilis, ir ja gabenamos prekių ir krovininės dalies tikrinimas nebuvo atliktas tinkamai, kaip nurodė RIKS esanti instrukcija ir neatlikus tikrinimo pagal MGP pareigūno (J. J.) papildomą nurodytą aprašymą „tikrinti krovinį vizualiai, reikia iškrauti paletes nuo galo“, pareiškėjas Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis, š. m. lapkričio 9 d. 2.58 val. užregistravo garantiją, prekes, gabenamas Krovininiu automobiliu, leido gabenti, uždedamas plombą L517161 ir krovininių automobilių įvažiavimo/išvažiavimo į (iš) PKP kontroliniame talone tai pažymėdamas savo antspaudu.
Komisija taip pat nurodė, jog Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui D. K. atsižvelgiant į jo tarnybinę veiklos kaltės formą (tyčia), kilusias pasekmes (leido įvažiuoti kontrabandai į Lietuvos Respubliką), į tai, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, kuriuo šiurkščiai buvo pažeistos jo veiklą reglamentuojančios teisės normos, į jo veiklą iki pažeidimo padarymo (patenkinama), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų statuto 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu, gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, tačiau įvertinus jo charakteristiką už pastaruosius 2 tarnybos metus, kurioje jis vertinamas vidutiniškai bei į tai, kad pareigūnas yra ilgametis muitinės darbuotojas (dirba nuo 1992 m.) bei, kad poste sužinojus 2020 m. lapkričio 9 d. apie 4.00 val., jog minėta transporto priemonė yra išleista neatlikus privalomo tikrinimo, pareigūnas D. K. aktyviais veiksmais padėjo sugrąžinti minėtą transporto priemonę į postą ir ją detaliai patikrinti, fiksuoti nustatytus pažeidimus, pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas (b. l. 87-108).
Departamentas 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. (5.46)3B-1152 kreipėsi į Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalimi, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau - ir Aprašas), 28 punktu, prašo duoti sutikimą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui D. K. skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas.
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2021 m. kovo 12 raštu Nr. 1P-3950 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.
Lietuvos teismų informacinės sistemos “Liteko” duomenimis Departamentas 2021 m. kovo 16 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. kovo 12 d. raštą Nr. 1P-3950 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo atsakovė nesutiko, kad D. K. būtų skiriama tarnybinė nuobauda.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu Departamento skundą tenkino ir panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. kovo 12 raštą Nr. 1P-3950 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui D. K. (administracinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTI2MzYtODYwLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-2636-860/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-2636-860/2021">eI3-2636-860/2021</a>).
Pareiškėjas dėl aukščiau minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistu.
2021 m. rugsėjo 6 d. Departamento generalinis direktorius priėmė šioje byloje ginčijamą įsakymą Nr. 1P-1453 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. K.“, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 54 straipsniu bei atsižvelgiant į Komisijos Tarnybinio patikrinimo išvada D. K., Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui, skiriama tarnybinė nuobauda perkėlimas į žemesnes pareigas. Įsakyme nurodoma, jog Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiasis inspektorius D. K. perkeliamas nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. į Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus pareigas (b. l. 6).
Pažymėtina, jog pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2022 m. sausio 1 d., toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.
Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzcyLTY2Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1372-662/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1372-662/2018">A-1372-662/2018</a>, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00MTExLTQ5Mi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-4111-492/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-4111-492/2019">A-4111-492/2019</a>).
Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už Statuto 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies, 39 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto, 54 straipsnio, Komisijos Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus pažeidimus.
Statuto 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog perkelti pareigūną į žemesnes pareigas galima įgyvendinant tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą – perkelti į žemesnes pareigas. Pareigūnui, perkeltam į žemesnes pareigas, pareiginė alga nustatoma pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam buvo nustatytas iki perkėlimo, tačiau ne didesnį negu didžiausias ir ne mažesnį negu mažiausias tai pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas (Statuto 33 straipsnio 3 dalis).
Statuto 39 straipsnio 1 dalis numato, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Statuto 39 straipsnio 2 dalies 4 punktas reglamentuoja, jog viena iš tarnybinių nuobaudų gali būti skiriama perkeliant pareigūną į žemesnes pareigas.
Statuto 54 straipsnis įtvirtina pareigūnų pareiginės algos priedų už turimus laipsnių koeficientus reguliavimą.
Statuto 21 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad pareigūnai privalo atlikti kitas specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų pareigas.
Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, privalo vykdyti muitinės įgyvendinamų teisės aktų reikalavimus (1 punktas); laikytis Muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų (5 punktas); atlikti kitas muitinės pareigūno tarnybines pareigas, nustatytas muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose (6 punktas).
Etikos kodekso 7.8.2 papunktis nustato, kad muitinės darbuotojų veikla grindžiama pavyzdingumo ir profesionalumo principu. Vadovaudamasis šiuo principu, muitinės darbuotojas privalo deramai, laiku ir kompetentingai atlikti savo funkcijas siekiant aukščiausios kokybės veiklos rezultatų.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjas šiurkščiai pažeidė Vilniaus TM viršininko 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3V-98 patvirtintų, Medininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47 punktą (toje apimtyje, kad posto vadovaujantis pareigūnas paveda atlikti muitinį tikrinimą atitinkamiems posto pareigūnams, kontroliuoja pavedimo vykdymo ir tikrinimo kokybę, priima sprendimą dėl reikalingų tikrinimo priemonių panaudojimo ir kitų reikalingų veiksmų su prekėmis atlikimo, Taisyklių 1 priedo (nauja redakcija patvirtinta Vilniaus TM direktoriaus 2020 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3V-38) „Medininkų kelio posto darbo vietų aprašymas“ 8 ir 9 darbo vietoms 5 punkte nustatytus reikalavimus (toje apimtyje, kad nukreipęs transporto priemonę į RKS nepaskyrė vykdančiojo posto pareigūno) (toliau – ir Taisyklių 1 priedas); Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625, 9 punkto nuostatų (toje apimtyje, kad muitinį tikrinimą atliekantys pareigūnai neatliko RIKS ir NAS nurodytų tikrinimų, taip pat kitų atitinkamus įgaliojimus turinčių pareigūnų nurodytus tikrinimus); Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. 2019 m. birželio 25 d. Nurodymo Nr. 4V-1113 „Dėl transporto priemonių, nukreiptų į rentgeno kontrolės sistemą, tikrinimo ir įforminimo“ 1 p. nuostatą (toje apimtyje, kad vadovaujantis pareigūnas suformavęs RIKS užduotį RKS tikrinimui atlikti nepaskyrė vykdančiojo posto pareigūno) (toliau – ir Nurodymas, I t., b. l. 57), Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-179 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 5.1, 5.3, 5.12, 5.14 papunkčius, Statuto 21 straipsnio 6 punktą, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktus.
Taisyklių (b. l. 191-200) 47 punktas numato, jog posto vadovaujantis pareigūnas paveda atlikti muitinį tikrinimą atitinkamiems posto pareigūnams, kontroliuoja pavedimo vykdymo ir tikrinimo kokybę, priima sprendimą dėl reikalingų tikrinimo priemonių panaudojimo ir kitų reikalingų veiksmų su prekėmis atlikimo. Jeigu pavedimą tikrinimui suformavo RIKS, posto vadovaujantis pareigūnas, suderinęs su posto pamainos viršininku, sprendžia dėl tikrinimo sugriežtinimo būtinybės ir papildomai nurodo su posto pamainos viršininku suderintus atitinkamus tikrinimo būdus.
Taisyklių 1 priedo (8 ir 9 darbo vietoms) 5 punkte įtvirtinta, jog posto vadovaujantis pareigūnas visais atvejais, kai būtina skenuoti transporto priemonę RKS, suformuoja RIKS užduotį tokiam tikrinimui atlikti ir paskiria vykdantįjį posto pareigūną. Visais atvejais, kai būtina skenuoti transporto priemonę RKS arba atlikti detalų transporto priemonės ar prekių detalų tikrinimą, suformuoja RIKS užduotį tokiam tikrinimui atlikti, nukreipia transporto priemonę į RKS ar detalaus tikrinimo vietą ir paskiria vykdantįjį posto pareigūną (II t., b. l. 15-16).
Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625, 9 punktas nustato, kad muitinį tikrinimą atliekantys pareigūnai privalo atlikti RIKS ir NAS nurodytus tikrinimus, taip pat muitiniam tikrinimui vadovaujančio pareigūno arba kitų atitinkamus įgaliojimus turinčių pareigūnų nurodytus tikrinimus.
Nurodyme numatyta, jog siekiant išvengti nesankcionuoto automobilių išvykimo iš kelio posto, visais atvejais, kai būtina skenuoti transporto priemonę rentgeno kontrolės sistema (toliau – ir RKS), paskirtas už krovininių ar lengvųjų automobilių tikrinimo aikštelę vadovaujantis pareigūnas suformuoja RIKS užduotį tokiam tikrinimui atlikti ir paskiria vykdantįjį posto pareigūną. Vykdantysis pareigūnas asmeniškai palydi transporto priemonę į RKS aikštelę ir kartu su krovinio dokumentais perduoda Mobilios grupės posto RKS grupės vyresniajam (toliau – ir RKS grupės vyresnysis). Atlikus visus formalumus, susijusius su transporto priemonės skenavimu, RKS grupės vyresnysis asmeniškai pristato dokumentus vadovaujančiam pareigūnui, kuris priima sprendimą dėl tolimesnių veiksmų. Už nurodymo vykdymo kontrolę atsakingi postų, postų pamainų viršininkai ir MGP grupės vyresnieji.
Pareigybės aprašymo 5 punkte įtvirtinta šias pareigas einančio pareigūno funkcijos. Nustatyta, jog Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiasis inspektorius, be kita ko, atlieka per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą (Pareigybės aprašymo 5.1 papunktis); taiko importo, eksporto ir tranzito draudimus ir apribojimus, vykdo kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją (Pareigybės aprašymo 5.3 papunktis); muitinės posto viršininko arba pamainos viršininko pavedimu organizuoja ir vadovauja muitiniam tikrinimui posto muitinio tikrinimo vietose arba darbo baruose taip, kad būtų užtikrintas tinkamas muitinės posto kompetencijai priskirtų muitinės funkcijų vykdymas (Pareigybės aprašymo 5.12 papunktis); atlieka rizikos vertinimą ir priima motyvuotus sprendimus dėl muitinio tikrinimo būdo parinkimo (Pareigybės aprašymo 5.14 papunktis).
Pažymėtina, jog pareiškėjas nesutinka su Tarnybinėje išvadoje jam konstatuotais pažeidimais. Teismas sutinka su atsakovu, jog ne pareigūnas R. G., kuris tik informavo Krovininio automobilio vairuotoją apie tai, kad galimai reikės atlikti rentgeno kontrolę (kas nėra tolygu sprendimo priėmimui), o pats pareiškėjas 2020 m. lapkričio 9 d. 01:56:49 val. RIKS patikrinime Nr. 20LTVK2000TR3085872 suformavo muitinio tikrinimo būdo kodą „976-Skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę su prekėmis“ ir nepaskyrė vykdančio pareigūno, kuris asmeniškai turėjo palydėti ginčo Krovininį automobilį į rentgeno kontrolės aikštelę ir kartu su krovinio dokumentais perduodi MGP rentgeno kontrolės sistemos vyresniajam pareigūnui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors buvo suformuotas muitinės tikrinimo būdo kodas „707-Patikrinti prekes detaliai”, tačiau pareiškėjas įvedė tikrovės neatitinkantį galutinį transporto priemonės patikrinimo rezultatą „TO 1-Neatitikimų nenustatyta“. Taigi, tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė tiek ginčijamame Įsakyme, tiek Tarnybinėje išvadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo teiginius, jog ne jis buvo atsakingas už padarytą veiką, o atsakingi buvo kiti pareigūnai (pavyzdžiui, pareigūnas R. G.) teismas vertina kritiškai ir laiko, jog tai yra pareiškėjo gynybinė pozicija. Pažymėtina, jog objektyvių aplinkybių, leidžiančių teismui daryti priešingą išvadą, byloje nėra.
Pareiškėjas teigia, kad galimus darbo nesklandumus ginčo įvykių naktį įtakojo didelis darbo krūvis, be to, pareiškėjas iki 3 val. dirbo be poilsio, jo poilsio laikas turėjo prasidėti nuo 3 val., todėl dėl žmogiško faktoriaus ir išaugo klaidos padarymo rizika. Nagrinėjamoje byloje teismas pažymi, kad esant per dideliam darbo krūviui pareiškėjas turi imtis konkrečių aktyvių veiksmų problemai spręsti (kreiptis į vadovą, informuoti apie problemas, su kuriomis susiduria, prašyti jas spręsti), o ne tiesiog atlikti pareigas, nesilaikydamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl didelio darbo krūvio ir pan., be to, pareiškėjui darbas naktimis yra įprastas, kadangi pareiškėjas muitinės postuose dirba nuo 1992 m. Taigi, teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl didelio darbo krūvio bei žmogiškumo faktoriaus, nes tai nėra pateisinama priežastis nevykdyti ar netinkamai vykdyti transporto priemonių muitinį tikrinimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovas teisingai konstatavo, jog pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuojamo tarnybinių nusižengimų buvo tyčia. Pažymėtina, jog teismas jokių kaltę šalinančių aplinkybių nenustatė.
Atkreiptinas dėmesys, jog tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms (LVAT 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3035/2012 ir kt.). Taip pat pagal LVAT praktiką dėl tarnybinių nusižengimų gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės (LVAT 2011 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2489/2011, LVAT 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-279/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad dėl pareiškėjo atliktų neteisėtų veiksmų kilo neigiamos pasekmės, t. y. būtent pareiškėjo neteisėti veiksmai (pareiškėjas įrašo RIKS tikrovės neatitinkantį įrašą, registruoja garantiją, plombuoja, užpildo taloną išvykimui iš posto ir kt.) tiesiogiai įtakojo Krovininio automobilio išleidimą iš posto teritorijos, nors suformuotas muitinis tikrinimas, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus (pažeidžiant aukščiau minėtus muitinės tikrinimo būdo kodus) nebuvo atliktas, kas galėjo turėti įtakos dėl nelegalių (kontrabandinių) prekių (1 870 000 Eur vertės) pateikimo į Lietuvos vidaus rinką.
Pažymėtina, jog atsakovas teisingai nustatė priežastinį ryšį, t. y. jeigu pareigūnas būtų pats arba pavedęs kitam posto pareigūnui atlikti Krovininio automobilio ir juo gabenamų prekių detalų tikrinimą, kaip tai buvo nurodyta RIKS po RKS atlikto skenavimo įgaliojimus turinčių pareigūnų prie tikrinimo rezultato esančiame aprašyme nurodytus tikrinimus, nuo muitinės paslėptos prekės būtų aptiktos laiku ir tinkamai užfiksuotos ir neįleistos į Lietuvos Respubliką.
Pareiškėjo teigimu, kiti pareigūnai padarė pažeidimus, tačiau jiems buvo skirta švelnesnė tarnybinė nuobauda. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas vertina būtent pareiškėjo, o ne kitų pareigūnų, tarnybinę atsakomybę. Be to, kitų pareigūnų padaryti pažeidimai nepaneigia fakto, jog pats pareiškėjas padarė tarnybinius pažeidimus (nurodytus Tarnybinėje išvadoje) už kuriuos jis patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.
Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.
Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).
Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, kadangi nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai: neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalį pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Atsakovas nurodo, jog vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo nusižengimas traktuotinas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kurį gali būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų praktika ir taip pat ir visuomenė tikisi adekvataus padaryto pažeidimo vertinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.
Įvertinus pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes (kilo neigiamų pasekmės) ir kitas jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (nenustatyta), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovas atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Teismo vertinimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog atmetus pareiškėjo pagrindinį reikalavimą dėl ginčijamo Įsakymo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinius reikalavimus.
Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo D. K. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė
