Administracinė byla Nr. I3-841-872/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02270-2021-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Panevėžio paramos administravimo skyriui dėl sprendimų panaikinimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus (toliau – ir NMA) 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. KP-11-19 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir LAGK) 2021 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 21R4-12 (AG4-89/22-2021).
Nurodo, jog atsakovas nepagrįstai nusprendė susigrąžinti pareiškėjui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – ir Priemonė) išmokėtą paramos sumą – 66 330,32 Eur. Neaišku, už kokius pažeidimus pareiškėjui buvo pritaikyta griežčiausia poveikio priemonė, be to, atsakovas nenustatė paties pažeidimo padarymo fakto ir kt. Toks atsakovo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų ir pažeidžia pareiškėjo teisę į gynybą. Atsakovas neatliko visapusiško teisinio ir faktinio reikšmingų aplinkybių įvertinimo. Paramos gavimo metu galioję teisės aktai numatė, jog sankcijos taikomos tik nustačius pažeidimus, o ne už projekte numatyto rezultato nepasiekimą. Jo teigimu, jokių pažeidimų, galėjusių įtakoti miško praradimą, nenustatyta.
Pareiškėjo teigimu, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės egzistuoja objektyviai, todėl atsakovas Sprendime privalėjo pasisakyti apie gamtinių sąlygų (kasmetinės sausros, kenkėjų, miško įveisimo vietos ir t.t.) įtaką miško dalies sunykimui bei jų atitikimą nenugalimos jėgos (force majeure) apibrėžimui. Pareiškėjo įsitikinimu, jis neprisiėmė pareigos sugrąžinti paramą tuo atveju, jeigu jam viską atlikus tinkamai nebus pasiektas teigiamas rezultatas. Jo teigimu, tinkamas ar netinkamas projektas galutinai nusprendžia ne paramos prašytojas, o pati Agentūra, todėl prieš suteikdama paramą ji jau turi žinoti, kaip projekto įgyvendinimą įtakos grambuolių lervos, smegduobių atsiradimas, žemas gruntinio vandens lygis, besikartojančios užsitęsiančios sausros ir t.t. Be to, Sprendime neatkreiptas dėmesys į tai, kad reikalavimus projektuotojų kvalifikacijai ir pačių projektų turiniui vėlgi nustato ne būsimasis paramos gavėjas, bet valstybė per savo institucijas.
Pažymi, jog atsakovas Sprendime turėjo pasisakyti ir apie tai, ar esama miško būklė leidžia vertinti, kad tikslai buvo pasiekti. Teisės aktuose įtvirtintas bendrasis tikslas yra skatinti žemės ūkio produkcijos gamybai naudotos žemės apželdinimą mišku, kaip alternatyvų žemės panaudojimą, vystant miškų ūkio veiklą ir užtikrinant vietovės ekologinių ir aplinkosauginių sąlygų gerinimą klimato kaitos kontekste bei sprendžiant nedarbo problemas kaimo vietovėse. Jo manymu, esamos kokybės mišku buvo pasiekti tiek bendrieji, tiek specialieji tikslai numatyti teisės aktuose, o toliau, jo teigimu, tik belieka sutankinti mišką.
Pareiškėjas teigia, jog atsakovas visiškai nevertino informacijos, jog miško želdiniai buvo įveisti pilnai prisilaikant Miško želdinimo ir žėlimo projekte nurodytų reikalavimų, kad dalis miško atitinka projektinius reikalavimus, todėl vien tuo pagrindu formaliai negalėjo būti atimta visa parama. Be to, tinkamai atliktų miško sodinimo darbų faktą patvirtina Valstybinė miškų tarnyba, kad visas miškui skirtas sklypas yra normaliai ir pastoviai prižiūrimas ir t.t.
Pažymi, jog LAGK 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu sutiko su jo skundo motyvais ir panaikino NMA 2020 m. liepos 7 d. sprendimą, tačiau NMA šio sprendimo neskundė, bet po to NMA, iš esmės nieko nekeisdama, priėmė naują 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą (skundžiamą šioje byloje), kurį išnagrinėjo beveik tos pačios sudėties komisija ir panaikino NMA sprendimą, tokiu būdu, jo teigimu, buvo pažeistas principas, jog niekas negali būti teisėju savo byloje. Jo manymu, LAGK netyrė ir nevertino jo argumentų bei priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris taip pat turėtų būti panaikintas.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog VMT, atlikusi patikrinimą septintaisiais metais po miško įveisimo, padarė išvadą, kad visame ginčo sklype želdinių tankis yra blogas, visi ąžuoliukai žuvę, todėl, vadovaujantis Taisyklių 67.6.2 papunkčiu, nuspręsta susigrąžinti pareiškėjui išmokėtą miško įveisimo išmoką – 31 912,70 Eur, penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas, mokėtas 2013–2017 metais, – 28 471,55 Eur bei prarastų pajamų kompensavimo išmokas, mokėtas 2013–2019 metais – 5 946,07 Eur.
Apie priimtą sprendimą susigrąžinti visą išmokėtą paramą 66 330,32 Eur (31 912,70 Eur + 28 471,55 Eur + 5 946,07 Eur) paramos sumą NMA pareiškėją informavo 2020 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. BRK-4329 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, prie kurio buvo pridėtas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. KP_11_19 „Sprendimas dėl V. M. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo“, kurį pareiškėjas apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui, kuris, išnagrinėjęs jį, 2021 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su LAGK sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą teismui.
Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo teiginį, jog NMA antrą kartą, neskųsdama ir nieko nekeisdama, priėmė tokį patį sprendimą, su kuriuo jis nesutinka, nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. LAGK Panevėžio apygardos skyrius, išnagrinėjęs ginčą, nusprendė panaikinti NMA 2020 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. KP-07-13 „Sprendimas dėl V. M. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo“ (toliau – LAGK 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimas), kadangi panaikintame NMA sprendime buvo remtasi tomis Taisyklių nuostatomis, kurių nebuvo Paraiškos pateikimo metu. Taigi NMA neskundė LAGK 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, o nusprendė jį vykdyti, atsižvelgdama į nurodytus minėto LAGK sprendimo aspektus, priėmė naują skolos sprendimą. NMA nurodo, jog nėra pagrindo teigti, kad panaikintasis NMA sprendimas ir naujasis skolos sprendimai niekuo nesiskiria ir yra analogiški.
Taip pat NMA nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad LAGK turėjo atsisakyti priimti nagrinėti jo 2020 m. gruodžio 10 d. skundą, kadangi ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėtas. Pareiškėjui pateikus 2020 m. gruodžio 10 d. skundą, buvo skundžiamas ne 2020 m. liepos 7 d. sprendimas, o naujas, 2020 m. lapkričio 11 d. priimtas Skolos sprendimas. Taigi ginčas buvo kilęs ne dėl to paties dalyko. Be to, nors pareiškėjas skunde ir teigia, kad NMA neturėjo teisės priimti naujo sprendimo, o turėjo jį skųsti, tačiau pareiškėjas visiškai neatsižvelgia į LAGK 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo motyvus, kuriame nebuvo konstatuota, kad NMA neturi teisės susigrąžinti pareiškėjui išmokėtos paramos pagal Paraišką.
Atsakydamas į pareiškėjo teiginį, jog atsakomybė kyla iš sutarties, delikto ar įstatymo, o Žemės ūkio ministro įsakymai niekada nebuvo (tikėtina ir nebus) prilyginti įstatymui, atsakovas nurodo, kad pareiškėjui 2012 m. kovo 22 d. pateikus Paraišką, tarp jo ir NMA susiklostė tęstiniai paramos skyrimo ir administravimo teisiniai santykiai, kurie galioja iki visiško jų įvykdymo.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog LAGK netyrė ir nesiaiškino, kad grąžintinos lėšos yra ne bet kokios privalomos grąžinti lėšos, o tik tos, kurios buvo neteisėtai išmokėtos bei, kad tokio pobūdžio piniginiam ginčui kilti apskritai nebuvo teisinio pagrindo. VMT 2019 m. spalio 24 d. užfiksavo, kad būtent visame pareiškėjo želdiname sklype „bloga“ miško želdinių ir žėlinių kokybė ir tankis, o ne tam tikroje sklypo dalyje. Pareiškėjas gi, norėdamas ir toliau sėkmingai gauti paramą, privalėjo užtikrinti, kad miško želdinių ir žėlinių tankis būtų įvertintas arba „gerai“ arba „patenkinamai“. VMT nustačius, kad pareiškėjo veisiamų miško želdinių ir žėlinių tankis įvertintas „blogai“, NMA taikė teisės aktuose nustatytą paramos sugrąžinimo sankciją, t. y. laikoma, kad pareiškėjui parama išmokėta neteisėtai.
Taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog force majeure aplinkybes NMA aiškina klaidingai, prašydama jas pagrindžiančių dokumentų, kadangi, anot jo, jos egzistuoja objektyviai, ir kad NMA turi pati žinoti, jog projekto įgyvendinimą įtakos įvairūs veiksniai (grambuolių lervos, smegduobės, sausros, liūtys ir pan.). NMA nurodo, jog, visų pirma, paraiškų investiciniams projektams teikimas yra savanoriškas, tai yra, patys pareiškėjai apsisprendžia dėl paraiškos teikimo ir įsipareigojimų prisiėmimo. Antra, prisiimdami įsipareigojimus, pareiškėjai susipažįsta ir savo parašu patvirtina, jog jiems yra žinomos teisės aktų nuostatos ir jų jie laikysis. Taigi pareiškėjui taip pat turėjo būti žinomos ir nuostatos dėl išskirtinių force majeure aplinkybių bei informavimo apie jas. Tai ar pareiškėjas šiuo metu su jomis sutinka ar ne, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, leidžianti netaikyti teisės aktuose nustatytų sankcijų.
Teismas
konstatuoja:
Tarp šalių kilęs ginčas dėl NMA 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. KP-11-19 dėl susigrąžinimo pareiškėjui sumokėtos miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos bei prarastų pajamų kompensavimo išmokos (66 330,32 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog 2012 m. kovo 22 d. pareiškėjas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ NMA pateikė Paraišką.
2012 m. gegužės 18 d. pareiškėjas buvo patvirtintas paramos gavėju pagal įsipareigotą įgyvendinti Miško želdinimo ir žėlimo projektą.
2012 m. gegužės 21 d. pareiškėjui išsiųstas NMA informacinis pranešimas Nr. KP-(12.195)-Pa-1301 dėl paramos gavėjo patvirtinimo.
2019 m. lapkričio 29 d. NMA gavo VMT pažymą Nr. A-5K-01-28 apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą, kurioje nurodyta, kad vertinamas „blogai“ (neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 9 priede nurodyto „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų) 9,22 ha sklype, kurio kadastrinis Nr. 3663/0006:125 (Kaunių k. 4, Širvėnos sen., Biržų r. sav.), veisiamų miško želdinių ir žėlinių tankis bei rūšinė sudėtis.
2020 m. vasario 28 d. pareiškėjui buvo siųstas paklausimas Nr. S-KP-0322405 ir paprašyta pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių, VMT specialistams atlikus patikrą jo įveistame miške buvo nustatyti neatitikimai.
2020 m. balandžio 7 d. gautas atsakymas (reg. Nr. GDP-1125), kuriame pareiškėjas nurodė, kad sodinukų nykimui didelę įtaką turėjo grambuolių lervos, besiformuojančios smegduobės ir žemas gruntinio vandens lygis.
2020 m. balandžio 23 d. išsiųstas paklausimas VMT (reg. Nr. BRK-1607), paprašyta atlikti pakartotinę patikrą vietoje ir pateikti informaciją, kiek įtakos miško želdinių tankio vertinimui ir rūšinės sudėties pasikeitimui turėjo pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Taip pat prašyta įvertinti, ar visame plote yra nustatyti neatitikimai.
2020 m. balandžio 28 d. gautas atsakymas (reg. Nr. BR5.2-8275), kuriame nurodyta, kad želdinių kokybė bloga visame želdomame plote. Galimai neigiamų (grambuolio lervos, žemas gruntinis vandens lygis, smegduobės) gamtinių faktorių įtaka įveisiant mišką turėjo būti numatyta rengiant miško želdinimo projektą. VMT specialistai atlikdami miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą gamtinių faktorių įtakos želdinių tankiui ir rūšinei sudėčiai nevertina. Už netinkamai parengtą projektą atsakingas turi būti asmuo netinkamai atlikęs želdinimo projekto rengimo darbus ir jam gali būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, jeigu manoma, kad dėl jo kaltės buvo netinkamai suprojektuotas želdinimo projektas.
2020 m. gegužės 6 d. pareiškėjui siųstas papildomas paklausimas Nr. KP-538 (10.6.1) ir paprašyta pateikti anksčiau minėtų gamtinių faktorių įtaką miško želdinių tankio blogam vertinimui ir rūšinės sudėties pasikeitimui įrodančius dokumentus, taip pat paaiškinti, kodėl apie šių veiksnių daromą neigiamą įtaką, dėl kurių nebuvo įmanoma laikytis prisiimtinų įsipareigojimų, nebuvo informuota NMA, bei kodėl šių veiksnių įtaka nebuvo numatyta rengiant miško želdinimo projektą.
2020 m. gegužės 11 d. iš pareiškėjo gautas atsakymas su papildomais dokumentais, kuriame pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. buvo nurodyta dalį sodinukų atsodinti. Pridėtos sodinukų pirkimo PVM sąskaitos faktūros iš VĮ Biržų miškų urėdijos (2015 m. balandžio 10 d., Nr. BMU 00049427 ir 2015 m. balandžio 28 d., Nr. BMU 00049753), pinigų priėmimo kvitai (2015 m. balandžio 10 d., USA Nr. 8934100 ir 2015 m. balandžio 29 d., USA Nr. 8934208), 2015 m. balandžio 27 d. miško sodmenų pardavimo pirkimo sutartis Nr. PS-39. Pareiškėjo teigimu, sodinant sodinukus į tas pačias vietas buvo pastebėtos grambuolių lervos. Prieš įveisiant mišką domėtasi Lietuvoje esančia literatūra, tačiau informacijos, kaip apsisaugoti nuo grambuolių lervų, niekur nerasta. Teikiant projektą buvo žinoma, kad žemė, kurioje veisiamas miškas, patenka į karstinį regioną, tačiau numatyti, kur atsivers tuštuma, pasak pareiškėjo, neįmanoma. NMA pareiškėjas pateikė naujai atsivėrusių 2020 m. karstinių įgriuvų fotonuotraukas ir Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma, kad žemės sklypas, kuriame įveistas miškas, patenka į karstinį regioną. Pareiškėjo teigimu, sodinukų nykimui didelę įtaką taip pat turėjo 2016, 2017, 2018 m. iškritęs mažas kritulių kiekis ir žiemos be sniego. Pasak jo, daugelis sodinukų atsigaus, jei bus lietingi metai. Kad susiformuotų miško paklotė ir atsigautų žemė, pasak pareiškėjo, reikia apie 30 metų. Kaip nurodė pareiškėjas, jis stengėsi, kad ąžuolų sodinukai būtų išsaugoti: kiekvieną sodinuką apsaugojo individualiomis apsaugos priemonės, o visą veisiamą plotą aptvėrė 2 metrų aukščio tvora (pateiktas tvoros fotonuotraukos fragmentas), kiekvienais metais mulčiavo žolę, esančią sodinukų tarpuose. Apie numatytų reikalavimų nesilaikymą NMA neinformavo, nes, pasak jo, daugelis sodinukų nebuvo žuvę, jie buvo gyvybingi, tik pažeistos jų šaknys, tačiau 2019 m. spalio mėnesį VMT specialistai atlikę patikrą nurodė, kad visi ąžuoliukai žuvę. Pasak pareiškėjo, teikdamas Paraišką jis negalėjo numatyti šiltėjančio klimato, grambuolių lervų, karstinių įgriuvų ir netinkamo dirvožemio neigiamos įtakos sodinukų augimui.
NMA, atsižvelgusi į tai, kad miško želdinių ir žėlinių tankis neatitiko projektuotos visame sklype ir VMT įvertino blogai, vadovaujantis Taisyklių 67.6.2 papunkčiu, nusprendė susigrąžinti visą išmokėtą paramos sumą, kurią sudaro:1) miško įveisimo išmoka (31 912,70 Eur), 2) penkerių metų miško priežiūros bei apsaugos išmokas (iš viso 28 471,55 Eur), mokėtas 2013–2017 metais, 3) prarastų pajamų kompensavimo išmokas (iš viso 5 946,07 Eur), mokėtas 2013–2019 metais.
Apie priimtą sprendimą susigrąžinti visą išmokėtą paramos sumą 66 330,32 Eur (31 912,70 Eur + 28 471,55 Eur + 5 946,07 Eur) NMA pareiškėją informavo 2020 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. BRK-4329 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, prie kurio buvo pridėtas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. KP-11-19, kurį pareiškėjas apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui, kuris, išnagrinėjęs jį, 2021 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 21R4-12 (AG4-89/22-2021) pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su LAGK sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą teismui.
Dėl pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių, susijusių su Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo bei pačios komisijos sudėties vertinimu, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Taigi, esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas Komisijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ nustatytų taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio ABTĮ 87 str.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).
Taigi, šioje byloje, kaip jau minėta, sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl NMA Sprendimo, kuriuo nuspręsta susigrąžinti pareiškėjui sumokėtą miško įveisimo, priežiūros ir apsaugos bei prarastų pajamų kompensavimo išmoką, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas teigia, jog sankcijos turėtų būti taikomos tik nustačius pažeidimus, tuo tarpu pareiškėjas pasiekė priemonės tikslus, tiek bendrą tikslą – skatinti ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku, kaip alternatyvų žemės panaudojimą, vystant miškų ūkio veiklą, tiek ir specialius tikslus. Be to, jo teigimu, tinkamas ar netinkamas projektas galutinai nusprendžia ne paramos prašytojas, o pati Agentūra, todėl prieš suteikdama paramą ji jau turi žinoti, kaip projekto įgyvendinimą įtakos grambuolių lervos, smegduobių atsiradimas, žemas gruntinio vandens lygis, besikartojančios užsitęsiančios sausros ir t.t.
Byloje nustatyta, jog NMA, atsižvelgdama į VMT vertinimą bei vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių 67.6.2 papunkčiu (2012 m. paraiškos pateikimo metu galiojusia įstatymo redakcija), priėmė 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. KPU-11-19, kuriuo, be kita ko, nusprendė susigrąžinti visą išmokėtą paramos sumą - 66 330,32 Eur.
Paramos, kurią gavo pareiškėjas panaudojimo ir įgyvendinimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakyme Nr. 3D-59 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojusi nuo 2012 m. sausio 26 d.).
Taisyklių 12 punkte nurodyta, jog Paramos gavėjai įsipareigoja 15 metų vykdyti kartu su Paramos paraiška pateiktą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, vadovaudamiesi miškų ūkio veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytomis nuostatomis.
55 punktas numato, jog Paramos gavėjas iki šeštųjų metų pabaigos (kai želdinių rūšinėje sudėtyje, nurodytoje Miško želdinimo ir žėlimo projekte, vyrauja minkštieji lapuočiai) arba iki aštuntųjų metų pabaigos (kai želdinių rūšinėje sudėtyje, nurodytoje Miško želdinimo ir žėlimo projekte, vyrauja spygliuočiai ir (arba) kietieji lapuočiai) po miško įveisimo privalo pateikti Pažymą apie miško želdinių/žėlinių kokybės įvertinimą. Jeigu miško želdinių rūšinėje sudėtyje minkštųjų lapuočių yra daugiau kaip 50 proc., jų kokybė vertinama penktaisiais arba šeštaisiais metais po miško įveisimo. Jeigu miško želdinių rūšinėje sudėtyje spygliuočių ir (arba) kietųjų lapuočių yra daugiau kaip 50 proc., jų kokybė vertinama septintaisiais arba aštuntaisiais metais po miško įveisimo. Šią pažymą išduoda RAAD rajonų agentūrų (nuo 2012 m. sausio 1 d. – VMT Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio) valstybiniai miškų pareigūnai, vadovaudamiesi RAAD (nuo 2012 m. sausio 1 d. – VMT) nustatyta tvarka. Pažymą Agentūrai reikia pateikti iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS05LTk2OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-9-968/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-9-968/2020">A-9-968/2020</a> nurodė, jog NMA, administruodama pareiškėjui suteiktą paramą, gali taikyti tik paraiškos pateikimo metu teisės aktuose nustatytas poveikio priemones (Nutarties 31 punktas). Be to, išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad paramos gavėjai, pildydami paraiškas, prisiima ilgalaikius įsipareigojimus, be kita ko, susijusius ir su galimų poveikio priemonių jiems taikymu. Su konstituciniu teisinės valstybės principu būtų nesuderinamos tokios situacijos, jeigu jau susiklosčiusiems paramos santykiams būtų taikomas vėliau valstybės nustatytas paramos teikimo klausimus reglamentuojantis teisinis reguliavimas ir dėl to iki tokio teisinio reguliavimo įsigaliojimo paraiškas pateikę paramos gavėjai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei ta, kuri buvo tuomet, kai savanoriškai sutiko dalyvauti paramos schemoje.
Paraiškos teikimo metu galiojusios Taisyklių redakcijos 67.6.2. punkte buvo numatyta, „kai Miško želdinimo projekte projektuotų medžių rūšių tankis želdinių kokybės vertinimo 5-8 metais neatitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 9 priede nurodyto „patenkinamų“ ar „gerų“ miško želdinių ir žėlinių tankio reikalavimų, parama nutraukiama ir susigrąžinama visa išmokėta paramos suma, o jei nepageidaujami (neprojektuoti) medžiai ir krūmai stelbia projektuotas medžių rūšis ir jų aukštis daugiau kaip 50 proc. didesnis už projektuotų medžių rūšių vidutinį aukštį, paramos gavėjas turi sugrąžinti visas miško priežiūros ir apsaugos išmokas“.
Pareiškėjo argumentas, kad jokių pažeidimų, galėjusių įtakoti miško praradimą, nenustatyta, yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 3.10.1 papunktį Valstybinė miškų tarnyba yra atsakinga už miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, miško želdinių, žėlinių apskaitą ir miško želdinių, žėlinių kokybės ir jaunuolynų ugdymo darbų kokybės įvertinimą pagal Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Taigi, būtent šios tarnybos pareigūnai atlieka šios priemonės projektų įgyvendinimo kokybės įvertinimą. Todėl atsakovė pagrįstai teigia, jog kol nėra nuginčyti VMT pateikti duomenys, tol NMA neturi teisinio pagrindo keisti priimto sprendimo.
Iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Priemonę pagal 2012 m. paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, mišką įveisė 2012 metais. Valstybinė miškų tarnyba miško kokybės vertinimą atliko 2019 m. spalio 25 d., t. y. septintaisiais vegetacijos metais. Kaip matyti iš Valstybinės miškų tarnybos VMT pažymos apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-5K-01-28, VMT užfiksavo, jog visame 6,84 ha sklype „bloga“ miško želdinių ir žėlinių kokybė. Pažymoje nurodyta, kad projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių kiekis yra 0,99 tūkst. vnt. / ha, projektuota / reikalaujama reikšmė yra 2,0 / 1,3 tūkst. vnt. / ha. Taip pat, įvertinus nepageidaujamų (stelbiančių medžių ir krūmų rūšis (įvertinimas „gerai“) bei rūšinės sudėties atitikimą projektuotai (nustatyta rūšinė sudėtis 8B2Ą, kai projektuota yra 7Ą3B (įvertinimas „blogai“)), bendra įveisto miško želdinių žėlinių kokybė pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą buvo įvertinta blogai (LAGK bylos t. 1, b. l. 157).
Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. balandžio 23 d. išsiųstas paklausimas VMT ir paprašyta atlikti pakartotinę patikrą vietoje ir pateikti informaciją, kiek įtakos miško želdinių tankio vertinimui ir rūšinės sudėties pasikeitimui turėjo pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Taip pat prašyta įvertinti, ar visame plote yra nustatyti neatitikimai. 2020 m. balandžio 28 d. gautas atsakymas (reg. Nr. BR5.2-8275), kuriame nurodyta, kad želdinių kokybė bloga visame želdomame plote. Galimai neigiamų (grambuolio lervos, žemas gruntinis vandens lygis, smegduobės) gamtinių faktorių įtaka įveisiant mišką turėjo būti numatyta rengiant miško želdinimo projektą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtinti Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato miško atkūrimo ir įveisimo, miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių kokybės reikalavimus. Pažymėtina, kad konstatuojant Taisyklių pažeidimą, t. y. netinkamą želdinių kokybę, vadovaujamasi ir Nuostatuose nurodytų miško želdinių ir (arba) žėlinių tankio reikalavimais. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 7 priede nustatyta Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika (toliau – ir Metodika), kuri naudojama vertinant miško atkūrimą, įveisimą, miško želdinimo darbų kokybę, atliekant miško želdinių ir (arba) žėlinių apskaitą ir vertinant jų kokybę.
Pagal Metodikos 2 punktą, miško želdiniuose, kai sklypo plotas yra 3 ha ir mažesnis, apskaitos aikštelės turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. sklypo ploto, kai 3,1–5 ha – 4 proc., kai 5,1–10 ha – 3 proc., kai sklypo plotas didesnis kaip 10 ha, jos turi užimti ne mažiau kaip 2 proc. sklypo ploto ir turi būti vienodo dydžio 100–400 m2 ploto.Miško žėliniuose, kai sklype vyrauja tankūs (> 8 tūkst. vnt./ha) žėliniai, stačiakampių apskaitos aikštelių plotas turi būti 4 m2, kai jie vidutinio tankumo (2–8 tūkst. vnt./ha), – 10 m2 ir kai jie yra reti (< 2 tūkst. vnt./ha), – 20 m2. Mažesniuose kaip 1 ha sklypuose turi būti ne mažiau kaip 5, 1–3 ha – 8 ir didesniuose kaip 3 ha – ne mažiau kaip 10 apskaitos aikštelių. Žėlimas yra tolygus, kai tikslinių medžių rūšių medelių yra daugiau kaip 66-iuose procentuose visų apskaitos aikštelių, netolygus – kai jų yra 66-iuose procentuose ir mažiau apskaitos aikštelių (3 punktas).
Taigi, Valstybinė miškų tarnyba, atlikusi įveisto miško vertinimą, nustatė, kad pareiškėjo įveisto miško želdinių kokybė bloga visame sklype. Nagrinėjamoje byloje VMT pažyma nėra nuginčyta ar paneigta. Tokiu atveju VMT pažymoje užfiksuotų duomenų tikrinimas galėjo būti atliekamas tik po pažymos parengimo atliktu analogišku kompetentingu faktinių duomenų fiksavimu. Todėl teismas daro išvadą, jog NMA pakako šių duomenų padaryti objektyvią išvadą, jog visame sklype įveisto miško kokybė bloga. Pažymėtina, kad priimdama Sprendimą, NMA privalo vadovautis pateiktu Valstybinės miškų tarnybos vertinimu, taip kaip numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose.
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog skundžiamame sprendime NMA klaidingai aiškina force majeure aplinkybes, prašydama jas pagrindžiančių dokumentų, kadangi, anot jo, jos egzistuoja objektyviai, ir kad NMA turi pati žinoti, jog projekto įgyvendinimą įtakos įvairūs veiksniai (grambuolių lervos, smegduobės, sausros, liūtys ir pan.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad paramos gavėjas, teisės aktuose nustatyta tvarka neinformavęs NMA apie nenugalimos jėgos, dėl kurios neįvykdyti (netinkamai įvykdyti) prisiimti įsipareigojimai, atvejį, savaime nepraranda teisės gauti išmokas, tačiau tokiu atveju paramos gavėjui kyla pareiga įrodyti nenugalimos jėgos atvejo buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2315-1062/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2658-624/2020) bei priežastinį ryšį tarp nenugalimos jėgos atvejo ir įsipareigojimų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-261/2022).
Taisyklių 67 punkte numatyta, kad paramos gavėjui pažeidžiant priimtus įsipareigojimus ar jų nesilaikant, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus (apie nenugalimos jėgos atvejus Agentūrą privaloma informuoti per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu reikia pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinimo dokumentus), taikomos šios sankcijos. Taigi, sankcijų taikymui turi įtakos paties asmens veiksmai konkrečioje situacijoje. Pažymėtina, jog paraiškų investiciniams projektams teikimas yra savanoriškas, tai yra, patys pareiškėjai apsisprendžia dėl paraiškos teikimo ir įsipareigojimų prisiėmimo. Be to, prisiimdami įsipareigojimus, pareiškėjai susipažįsta ir savo parašu patvirtina, jog jiems yra žinomos teisės aktų nuostatos ir jų jie laikysis. Taigi pareiškėjui taip pat turėjo būti žinomos ir nuostatos dėl išskirtinių force majeure aplinkybių bei informavimo apie jas. Tai ar pareiškėjas šiuo metu su jomis sutinka ar ne, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, leidžianti netaikyti teisės aktuose nustatytų sankcijų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė priežastinio ryšio tarp nenugalimos jėgos aplinkybių ir kilusių pasekmių, t. y. neįrodė fakto, jog įveistas miškas galimai nudžiūvo dėl ne nuo pareiškėjo valios priklausiusių aplinkybių.
Taip pat pareiškėjas teigia, jog NMA antrą kartą, neskųsdama ir nieko nekeisdama, priėmė tokį patį sprendimą, su kuriuo jis nesutinka. Byloje nustatyta, jog 2020 m. rugsėjo 18 d. LAGK Panevėžio apygardos skyrius, išnagrinėjęs ginčą, nusprendė panaikinti NMA 2020 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. KP-07-13 „Dėl V. M. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ susigrąžinimo“, kadangi panaikintame NMA sprendime buvo remtasi tomis Taisyklių nuostatomis, kurių nebuvo Paraiškos pateikimo metu, o tiksliau, LAGK 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendime nurodė, kad „<...> Komisija sprendžia, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo taikytos tokios poveikio priemonės, kurių atsiradimo pagrindai paraiškos pateikimo metu galiojusioje Taisyklių redakcijoje nebuvo nustatyti, t. y. miško želdinių ir (arba) žėlinių rūšinės sudėties kaip pagrindo sankcijai taikyti paraiškos pateikimo metu galiojusios Taisyklių redakcijos nuostatos neįtvirtino, kas iš skundžiamo Sprendimo turinio matoma, jog buvo vienas iš pagrindų poveikio priemonei pareiškėjo atžvilgiu taikyti“. NMA neskundė LAGK 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, o nusprendė jį vykdyti, atsižvelgdama į nurodytus minėto LAGK sprendimo aspektus, todėl priėmė naują Skolos sprendimą. Taigi, NMA pagrįstai nurodo, jog panaikintasis NMA sprendimas ir naujasis Skolos sprendimai nėra analogiški.
Paminėtina, jog bendra žemės ūkio politika yra viena iš Europos Sąjungos veiklos sričių, o iš 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95), kur įtvirtintas bendrasis teisinis pagrindas visose srityse, kurias apima Bendrijos politikos kryptys, 1 straipsnio išplaukia, jog bet kuris Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmu ar neveikimu, dėl kurio Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padaroma žala, kvalifikuojamas kaip „pažeidimas“ ir dėl to taikomos „administracinės priemonės bei nuobaudos“ (Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Łukasz Marcin Bonda, C-489/10, 33 p.). Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas; visiškai arba dalinai nusavinant užstatą, kuris buvo pateiktas kartu su paskirtos sumos prašymu arba tada, kai buvo gautas išankstinis mokėjimas, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis. Pagal ES Teisingumo Teismo praktiką bendrosios žemės ūkio politikos teisės aktuose nustatytos sankcijos, kaip antai laikinas ūkio subjektų pašalinimas iš paramos skyrimo schemos, nėra baudžiamojo pobūdžio. Pasisakydamas dėl tam tikrų priemonių, kurių yra imamasi siekiant užtikrinti bendrosios žemės ūkio politikos tikslus, ES Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog laikantis Sąjungos paramos schemos sąlygų, pagal kurias parama gali būti suteikta tik tuo atveju, jeigu jos gavėjas yra tikrai sąžiningas ir patikimas, sankcija, skiriama nesilaikant šių reikalavimų, yra specifinė administracinė priemonė, kuri yra sudėtinė paramos schemos dalis ir skirta užtikrinti tinkamą viešųjų Sąjungos lėšų administravimą (ES Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Łukasz Marcin Bonda, C-489/10, 28, 30 p. ir jame nurodyta praktika). ES Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, jog nors atitinkamos taikytinos priemonės pobūdžio vertinimas atliekamas atsižvelgiant į jos tikslą bei vietą bendroje sistemoje, ir pabrėžiama, kad bendrosios žemės ūkio politikos (kurios kontekste ir taikomos priemonės ūkio subjektams, pažeidusiems sąlygas, reikalingas paramai gauti) tikslai (t. y. rinkos stabilumas, kova su pažeidimais, atitikties skatinimas) sudaro integralią sistemą, minėtosios priemonės, taikomos paramos sąlygų pažeidėjams, yra specifinė administracinė priemonė (nepasižyminti baudžiamumu) jau vien dėl to, jog atitinkamos nuostatos skirtos tik tiems ūkio subjektams, kurie laisva valia nusprendė pasinaudoti paramos schema žemės ūkio sektoriuje (Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Łukasz Marcin Bonda, C-489/10, 30 p. ir jame nurodyta praktika).
Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas laisva valia prisiėmė įsipareigojimus pasiekti apibrėžtus projekto tikslus, tuo pačiu prisiėmė ir su tuo susijusią rizikos dalį. Kaip minėta, paramos susigrąžinimo priemonė nepasižymi baudžiamumu, o labiau skirta užtikrinti viešųjų lėšų panaudojimo efektyvumą. Taigi, iš vienos pusės vertinant, kad gali būti taikomos tik tokios poveikio priemonės, kurios buvo įsipareigojimų prisiėmimo momentu (paraiškos pateikimo momentu), iš kitos pusės reikia įvertinti, kad būtent su tokia rizikos apimtimi susitaikė ir ją prisiėmė pareiškėjas. Aplinkybių, sutrukdžiusių įgyvendinti paramos sąlygas, byloje nenustatyta ir tai reiškia, kad tik nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių nebuvo įgyvendinti paramos tikslai.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad NMA 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. KP-11-19 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo naikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 21R4-12 (AG4-89/22-2021). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja
Fausta Vitkienė
