Civilinė byla Nr. e2-533-1115/2025
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03640-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 2.6.10.5.2.1.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 24 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,
sekretoriaujant Galinai Počopko,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Kristupui Keručiui, atsakovo atstovui advokatui Aleksandrui Kovalevskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bratoniškių statyba“ ieškinį atsakovui I. V. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) priteisti ieškovei iš atsakovo 7 789,04 Eur dydžio kompensaciją; 2) priteisti 6 proc. metinių procesinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos sumos išieškojimo dienos; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo visas teisinių paslaugų ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas; 4) grąžinti ieškovei 18,75 Eur per klaidą sumokėto žyminio mokesčio.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2023 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) nuomojosi iš ieškovės 10,5602 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei besiderint su kitu ūkininku dėl šalimais esančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, buvo gauta žodinė informacija, kad atsakovas žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojo ir anksčiau, todėl ieškovės atstovas, norėdamas oficialiai patikslinti šią informaciją, kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir gavo atsakymą, iš kurios tapo aišku, kad atsakovas prašė ir gavo už minėtų žemės sklypų naudojimą (valdymą) paramą (išmokas) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Atsižvelgdama į šią aplinkybę ieškovė padarė išvadą, kad atsakovas tiek faktiškai (valdydamas žemės sklypus), tiek ir teisiniais veiksmais (deklaruodamas apie valdymą ir naudojimą Nacionalinei mokėjimų agentūrai), valdė ir naudojo žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tačiau nemokėjo už šių žemės sklypų valdymą ir naudojimą jokių nuompinigių.
3. Ieškovė, įvertinusi tai, kad ieškovė pagal įstatus yra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo valdė ir naudojo ieškovei priklausančius žemės ūkio paskirties sklypus, nemokėjo ieškovei jokio atlyginimo, be to, gavo už būtent šių žemės sklypų valdymą ir naudojimą išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, mano, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita. Dėl to ieškovė prašo priteisti iš atsakovo tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, nemokėdamas ieškovei nuompinigių už žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valdymą ir naudojimą 2014-2020 metų laikotarpiu. Ieškovė priteistiną iš atsakovo dydį (kompensaciją) skaičiavo pagal žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuomos rinkos kainą, kurios bendras dydis - 7 789,04 Eur.
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškovės ieškinį dėl kompensacijos priteisimo ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovas nurodė, kad ieškovė ieškinyje nepagrįstai teigia, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2020 m. faktiškai valdė ir naudojo (kitaip tariant, faktiškai nuomojosi) ieškovei priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. 10,5602 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau „Sklypas1“), ir 7,2 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau „Sklypas2“; toliau Sklypas1 ir Sklypas2 kartu vadinami „Sklypai“).
6. Atsakovas pareiškė, kad nuo 2014 m. iki 2020 m. tarp atsakovo ir ieškovės jokių nuomos teisinių santykių, susijusių su Sklypų nuoma, nebuvo. Pažymėjo, kad pati ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad aptariamu laikotarpiu Sklypų ji atsakovui nenuomojo, o apie tariamą ieškovės naudojimąsi Sklypais sužinojo tik iš kito ūkininko. Kitaip tariant, ieškovė atsakovui Sklypų aptariamu laikotarpiu nuomotis net ir nesiūlė, pasiūlymo išsinuomoti Sklypus neteikė ir atsakovas, šalys dėl Sklypų nuomos kainos susitarę nebuvo, jokių veiksmų, valios sukurti Sklypų nuomos teisinius santykius, išreikštų kokiais nors (kad ir konkliudentiniais) veiksmais, nei iš vieno šalies taip pat nebuvo. Taigi, šioje byloje nėra ginčo, kad minėtu laikotarpiu šalys nei žodžiu, nei raštu nesudarė jokios Sklypų nuomos sutarties, įskaitant net nesitarė (nesiderėjo) dėl galimos Sklypų nuomos sutarties sudarymo ar konkrečių sutarties sąlygų.
7. Atsakovo įsitikinimu, paraiškos Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (toliau – NMA) dėl tiesioginių išmokų skyrimo teikimas ar tiesioginių išmokų gavimas negali būti laikomi įrodymu dėl kokios nors konkrečios žemės valdymo teisės egzistavimo, nes teikiant paraišką tiesioginėms išmokoms gauti akcentuojama deklaruoto žemės sklypo savybių atitiktis teisės aktų reikalavimams, tačiau tai savaime neidentifikuoja egzistavus kokį nors konkretų teisinį santykį, juolab nepatvirtina nuomos teisinių santykių. Atsakovas pažymėjo, kad deklaruojamos žemės valdymo teisė NMA yra tikrinama tik išimtiniais atvejais.
8. Atsakovas pažymėjo, kad, priešingai nei ieškinyje nurodo ieškovė, atsakovas Sklypų nei nuomos, nei jokiu kitu pagrindu niekada nevaldė ir jais nedisponavo, įskaitant jų nenaudojo savo reikmėms. Atsakovas nurodė, kad vieno iš ieškovės akcininkų ir steigėjų (liudytojo G. S. – teismo pastaba) žodiniu prašymu atsakovas neatlygintinai prižiūrėjo Sklypus (pjovė juose žolę). Atsakovas pažymėjo, kad pati ieškovė niekada neprieštaravo tam, kad atsakovas rūpintųsi Sklypais ir juos prižiūrėtų, jokių pretenzijų niekada nereiškė. Akcentavo, kad jis nepraturtėjo ieškovės sąskaita, o, priešingai, be jokio gaunamo atlygio atliko Sklypų priežiūros darbus pačios ieškovės naudai.
9. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškinyje nėra pateikiama jokių įrodymų, kad atsakovo vykdoma Sklypų priežiūra kokiu nors būdu būtų trukdžiusi Ieškovei išnuomoti Sklypus ir gauti iš jų pajamų arba Sklypus naudoti savo reikmėms. Priešingai, pati Ieškovė Sklypais ir jų priežiūra nesidomėjo, Sklypuose veiklos vykdyti pati neketino, taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė būtų norėjusi Sklypus byloje aptariamu laikotarpiu (2014-2020 m.) kam nors išnuomoti ir gauti iš to pajamų. Be to, nėra jokių duomenų apie tai, kad 2014-2020 m. būtų buvę dvigubo deklaravimo atvejų, t. y. kad Ieškovė ar koks nors trečiasis asmuo taip pat būtų teikęs paraišką dėl paramos už Sklypus gavimo. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju dėl atsakovo vykdomos Sklypų priežiūros būtų egzistavęs koks nors realus (o ne menamas) Ieškovės negalėjimas gauti pajamų iš Sklypų, turto sumažėjimas ar ieškovės nuostolis. Kadangi negalima teigti, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų neteko kokio nors turto, todėl nėra ir priežastinio ryšio.
10. Atsakovo nuomone, reikalavimai dėl naudojimosi svetimu daiktu atlyginimo spręstini vadovaujantis deliktų teisės normomis. Todėl ieškovė, manydama, kad atsakovas pažeidė jos teises, turėjo savo reikalavimą formuluoti kaip prašymą atlyginti nuostolius, CK numatyta tvarka įrodinėti civilinės atsakomybės sąlygas, o teismas – atitinkamai daliai reikalavimų taikyti senatį (atsakovas tokiu atveju prašytų taikyti ieškinio senatį).
11. Anot atsakovo, kad kadangi kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti, tai aukščiau išvardintos priežastys šioje byloje neleidžia taikyti nepagrįsto praturėjimo instituto.
12. Atsakovo nuomone, privalu atkreipti dėmesį ir į tai, kad visos atsiliepime atsakovo išdėstytos aplinkybės indikuoja, jog tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškovės ieškinį, susiklostytų paradoksali ir nesąžininga situacija, t.y. dėl atsakovo ieškovės naudai atliktų neatlygintinų Sklypų tvarkymo darbų ir dar iš atsakovo priteistos kompensacijos būtent ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita.
13. Ieškovė dublike nurodė, kad ir toliau visiškai palaiko ieškinį ir prašo laikyti atsakovo pateiktą atsiliepimą nepagrįstu.
14. Ieškovės įsitikinimu, remiantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (toliau – Taisyklės) nėra galimybių deklaruoti žemės naudmenų, jais nesinaudojant. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas atsiliepime pripažino, kad jis nei nuomos, nei jokiu kitu teisiniu pagrindu niekada nevaldė ir nedisponavo Sklypais, vadinasi, Atsakovas pats pripažįsta, kad jis Sklypus žemės ūkio veiklai naudojo be teisinio pagrindo. Atsakovui neteisėtai vykdant ieškovės žemės sklypuose žemės ūkio veiklą, laikytina, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Ieškovė pažymėjo, kad ji reiškia ieškinį ne dėl žalos atlyginimo, o dėl nepagrįsto praturtėjimo.
15. Ieškovė pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CK 6.242 straipsnį nepagrįstas praturtėjimas gali būti tais atvejais, jeigu asmuo be teisinio pagrindo įgyja turtą kito asmens sąskaita, pvz., neatlygintinai ir be pagrindo naudojasi kito asmens daiktais ar ištekliais, per klaidą gauna ne jam skirtą turtą. Praturtėjimas gali būti įvertintas gauto turto verte, nevykdytų mokėjimų už naudojimąsi turtu apimtimi, sutaupymo suma neturint išlaidų ir kitaip. Be praturtėjimo fakto, kita teisiškai reikšminga sąlyga yra praturtėjimo nepagrįstumas. Ši kategorija aiškintina kaip toks turto gavimas (ar sutaupymas), kai nesumokama turto vertė ir (ar) neatsiskaitoma už jo naudojimą, už suteiktas paslaugas ar kitokią naudą, už kurią turi būti atlyginta.
16. Ieškovė akcentavo, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas už Sklypų naudojimąsi ieškovei nieko nesumokėjo. Tačiau ieškovė su ieškiniu pateikė UAB „Bratoniškių statyba“ įstatus, įregistruotus viešajame registre, kurie pagrindžia, kad ieškovė yra privatus juridinis asmuo, siekiantis pelno. Taigi, viešajame registre buvo išviešinti juridinę reikšmę turintys faktai, kurių atsakovas, kaip profesionalus ūkininkas, negalėjo nežinoti, kad bylai aktualiu 2014-2020 m. laikotarpiu, Sklypų, kuriuose atsakovas vykdė žemės ūkio veiklą, savininkas yra pelno siekiantis privatus juridinis asmuo (ieškovė). Ieškovė, kaip privatus juridinis asmuo, turi einamų išlaidų, pavyzdžiui, privalo sumokėti turimo turto ir žemės mokesčius, mokėti privalomas atliekų šalinimo rinkliavas; be to, ieškovė, kaip privatus juridinis asmuo, patiria būtinas valdymo/administravimo veiklos išlaidas (apskaitos, teisinių, banko, interneto ir kt. paslaugų būtinosios išlaidos). Todėl ieškovė (ją pagal įstatus atstovaujantis valdymo organas – direktorius) neturėjo nei teisės, nei pareigos 2014-2020 m. laikotarpiu suteikti Sklypus atsakovui neatlygintinam naudojimui.
17. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo vertinimai, kad nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju dėl Atsakovo vykdomos Sklypų priežiūros (žemės ūkio veiklos) būtų egzistavęs koks nors realus Ieškovės negalėjimas gauti pajamų iš Sklypų, turto sumažėjimas ar Ieškovės nuostolis, nėra sietini su šioje byloje nagrinėjamo ieškinio pagrindu, nes Ieškovė neturi teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad atsakovas būtų padaręs deliktą, kad būtų neteisėtai padaręs Ieškovei žalą deliktinės teisės prasme ar būtų pažeidęs kokią nors sutartinę prievolę ir tokiu būdu padaręs ieškovei nuostolių. Ieškinyje nekeliamas reikalavimas dėl žalos (nuostolių) atlyginimo pagal deliktinę teisę ar sutarčių teisę, todėl atsakovo teiginiai, kad „Kadangi negalima teigti, kad Ieškovė šiuo atveju dėl Atsakovo veiksmų neteko kokio nors turto, negalima kalbėti ir apie priežastinį ryšį“ nėra šioje byloje aktualūs, nėra susiję su ieškinio pagrindu – nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymu.
18. Ieškovė dar kartą pažymėjo, kad ji, kaip privatus juridinis asmuo, turi savo veiklos būtinąsias išlaidas, be kita ko, mokėtinus už turtą ir žemę mokesčius, rinkliavas, buhalterinių, teisinių, administracinių (valdymo) ir kitų paslaugų išlaidas (kaštus), todėl ieškovė neturi kito pasirinkimo, privalo reikalauti iš atsakovo piniginės kompensacijos už tai, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo nemokamai naudojosi ieškovės Sklypais.
19. Ieškovės įsitikinimu, šioje byloje yra visos sąlygos atsakovo atžvilgiu taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančias teisės normas, nes atsakovas nepagrindė, kokiu teisiniu pagrindu jis nemokamai naudojosi ieškovės Sklypais ir tokiu būdu 2014-2020 laikotarpiu sutaupė šių Sklypų nuomos rinkos kainos vertę, nesumokėdamas jos ieškovei.
20. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame prašė atmesti ieškovės ieškinį bei priteisti,ieškovės atsakovo naudai bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir reikalavimus. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad jis neprašo priteisti nuostolių, neįrodinėja civilinės atsakomybės sąlygų, o prašo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančias teisės normas. Pažymėjo, kad liudytojas G. S. patvirtino, jog atsakovui jis (G. S.) nurodęs, jog neveikia bendrovės vardu, o liudytojas J. O. patvirtino, jog atsakovas ieškovės sklypuose ieškinyje nurodytu laikotarpiu vykdė žemės ūkio veiklą.
k o n s t a t u o j a:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl nepagrįsto praturtėjimo
22. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99/2012">3K-3-99/2012</a>; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-136/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-136/2014">3K-3-136/2014</a>; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-369/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-369/2014">3K-3-369/2014</a> ir kt.).
23. Nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuoja CK 6.242 straipsnis. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. kreditoriui iš skolininko priteisiama jo turėta turtinė nauda, į kurią turi teisę kreditorius. Ieškiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinti turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.
24. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgtNjExLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288-611/2016">3K-3-288-611/2016</a>, 67 punktas; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE5LTQyMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-119-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-119-421/2017">e3K-3-119-421/2017</a>, 18 punktas; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODktNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389-687/2018">3K-3-389-687/2018</a>, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, kt.).
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTctNjk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-57-695/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-57-695/2020">e3K-3-57-695/2020</a>, 28 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTc2LTM3OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-176-378/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-176-378/2022">e3K-3-176-378/2022</a>, 50 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2014–2020 m. šienavo ieškovei priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. 10,5602 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7,2 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gauta produkcija (žole) šėrė savo (atsakovo) gyvulius. Taip pat atsakovas gavo už šiuos žemės sklypus išmokas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. Ieškovės vadovas šių žemės sklypų atsakovui nei valdymui, nei naudojimui neperdavė, tačiau vienas iš ieškovės akcininkų (liudytojas G. S.) paprašė atsakovo nušienauti šiuose žemės sklypuose esančią augmeniją ir gautą produkciją (žolę, šieną) panaudoti savo (atsakovo), kaip ūkininko, reikmėms.
27. Nagrinėjamoje byloje ieškovei pareiškus reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo, įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti šį faktą, t. y. turi būti nustatyta, ar atsakovas praturtėjo dėl ieškovės veiksmų, taip pat turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovės turto sumažėjimas, priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; be to, atsakovo praturtėjimui neturėjo būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); nepagrįstas praturtėjimas turėjo egzistuoti pareiškiant ieškinį; šalis, kurios turtas sumažėjo, neturėjo būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; ieškovė turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgtNjExLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288-611/2016">3K-3-288-611/2016</a> 57 punktą).
28. Pirmiausia, įvertinus ieškovės nurodytą faktinį ieškinio pagrindą ir iš nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad ieškovė neįrodė vienos iš esminių nepagrįsto praturtėjimo sąlygų – negalėjimo apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais (vadovaujantis civilinės atsakomybės (deliktinėmis) teisės normomis).
29. Teismo vertinimu, ieškovė iš esmės savo ieškinį grindė neteisėtais atsakovais veiksmais (be šalių susitarimo atsakovas naudojo ir valdė, t. y. savavališkai, ieškovei priklausančius žemės sklypus 2014–2020 m.), žala (ieškovė patyrė nuostolius negaudama nuompinigių (pajamų), tačiau mokėdama už žemės sklypus mokesčius), priežastiniu ryšiu tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (jei atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, tai ieškovė būtų nepatyrusi nuostolių) bei atsakovo kalte (žinodamas, kad žemės sklypai priklauso ieškovei, neturėdamas jokios šalių sutarties ar ieškovės vadovo pritarimo ar sutikimo vis tiek valdė ir naudojo žemės sklypus).
30. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu kilus klausimui, ar nėra pagrindo šioje byloje taikyti deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, ieškovė pabrėžė, kad ji neprašo taikyti civilinės atsakomybės atsakovui, o ieškinį reiškia remdamasi nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančiomis teisės normomis. Atsakovas nurodė, kad jei teismas manytų esant pagrindą taikyti deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, tuomet jis prašytų taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnis) ir jau vien tuo pagrindu prašytų ieškinį atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2012">3K-3-486/2012</a>; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-278/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-278/2014">3K-3-278/2014</a>; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MTAtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-710-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-710-611/2015">3K-3-710-611/2015</a>; 2023 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIyLTMxMy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-222-313/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-222-313/2023">e3K-3-222-313/2023</a>).
32. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI4LTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-328-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-328-248/2020">e3K-3-328-248/2020</a>, 21 punktas). Šiuo atveju atsakovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti pinigų kaip nepagrįstai atsakovui praturtėjus (sutaupius nuompinigių sumą). Teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius reiškia pareigą konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes.
33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė tvirtino, kad pagal atsakovas 2014-2020 metais naudojo ir valdė jai priklausančius žemės sklypus, neturėdama tam jokio ieškovės pritarimo ar leidimo, todėl atsakovas, 2014–2020 metais naudodamas ir valdydamas žemės sklypus savo ūkinei veiklai, nepagrįstai sutaupė 7 789,04 Eur (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
34. Nors, kaip minėta, teismas nesutinka su ieškovės argumentais dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo byloje, tačiau kvalifikuoja ginčą pagal pateikto ieškinio ribas ir vertina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovei nuosavybės teise žemės sklypų naudojimo ir valdymo nedavus pritarimo ar leidimo.
35. Sprendžiant klausimą, ar šioje byloje yra nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, pirmiausia, konstatuotina, nors atsakovas šienavo ieškovei priklausančius žemės sklypus, o gautą produkciją naudojo savo ūkinei veiklai, gavo išmoką iš Nacionalinės mokėjimo agentūros už ieškovei priklausančius žemės sklypus, tačiau teismas nenustatė, jog atsakovas sutaupė dėl kokių nors ieškovės veiksmų. Teismas taip pat nenustatė atsakovo praturtėjimą atitinkančio ieškovės turto sumažėjimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog ieškovė ketino išnuomoti jai priklausančius žemės sklypus ar kad ji negalėjo to padaryti dėl atsakovo vykdomos veiklos.
36. Kaip minėta, kompensacijos dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Taigi byloje nesant įrodymų, jog ieškovė ketino išnuomoti ar kitaip naudoti ir valdyti žemės sklypus, tačiau ji to padaryti negalėjo dėl atsakovo veiksmų, nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo (negautų nuompinigių) ir atsakovo praturtėjimo. Be to, nors šalys ir nesudarė sutarties dėl žemės sklypų naudojimo ir valdymo, tačiau, pažymėtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose atsakovas šienavo ir gautą produkciją naudodavo savo ūkinei veiklai vieno iš ieškovės akcininkų leidimu, prašymu (CK 2.34 straipsnio 3 dalis, 2.45, 2.81 straipsniai). Dėl to nėra pagrindo teigti, jog atsakovas naudojo ieškovės žemės sklypus visiškai neturėdamas jokio teisėto pagrindo.
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė visų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinų sąlygų. Dėl to ieškovės ieškinys dėl 7 789,04 Eur dydžio kompensacijos priteisimo iš atsakovo atmestinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
38. Atmetus ieškinį dėl kompensacijos priteisimo, atmestinas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. Ieškinį atmetus, atsakovo naudai iš ieškovės priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Atsakovas turėjo 1 600 Eur išlaidų, advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad atsakovo patirtos išlaidos advokatui neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, atsakovo naudai priteistina 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
41. Ieškovė prašė grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį.
42. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 194 Eur, nors mokėtinas žyminis mokestis buvo 176 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 7,93 Eur.
43. Įskaičius mokėtinas ir grąžintinas valstybei sumas, ieškovei grąžintina 10,07 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovo I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bratoniškių statyba“ (juridinio asmens kodas 300107329) 1 600 (tūkstantį šešis šimtus) Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bratoniškių statyba“ (juridinio asmens kodas 300107329) 10,07 Eur (dešimties eurų 7 ct) žyminio mokesčio dalį.
Išaiškinti ieškovei, kad žyminio mokesčio dalį pagal sprendimą grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Indrė Savkinienė
