Baudžiamosios bylos Nr. 1-52-1150/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08034-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1; 1.1.7.2.5.; 1.2.28.5.2.(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

Lietuvos Respublikos vardu

2025 m. kovo 24 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,

sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,

dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,

kaltinamajam E. T. (E. T.), jo gynėjai advokatei Reginai Vasiliauskienei,

nukentėjusiajai N. I.,

nukentėjusiajam R. I. (R. I.),

liudytojui G. L. (G. L.),

liudytojui D. Š. (D. Š.),

liudytojui V. B.,

liudytojai D. P.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T. (E. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalimi - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d., nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė - 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d., nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė - 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį - 80 MGL (6 000 Eur) dydžio baudos bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos) - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 18 d., baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutines - 8 mėnesių laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir - 80 MGL (6 000 Eur) dydžio baudos bausmes,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį (savavaldžiavimas).

Teismas

n u s t a t ė :

1. E. T. kaltinamas tuo, kad savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą, o būtent: 2023 m. kovo 4 d. apie 19.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, reikalaudamas grąžinti tariamą 30 Eur skolą, 2 kartus kumščiu sudavė R. I. į veido sritį, ko rezultate R. I. pargriuvus, tiksliai nenustatytą kiekį kartų sudavė rankomis ir spyrė nukentėjusiajam R. I. į įvairias kūno vietas, pagrobė N. I. turtą: mobilaus ryšio telefoną „Samsung A 13“, kurio vertė - 250 Eur, bevertį mobilaus ryšio telefoną „Huawey“, mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy“, kurio vertė - 100 Eur, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kurio vertė - 100 Eur, iš piniginės pagrobė - 120 Eur, tokiu būdu panaudodamas fizinę prievartą bei sukeldamas nukentėjusiajam R. I. fizinį skausmą vykdė ginčijamą, tariamą teisę į skolos susigražinimą, padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo R. I. teisėms ir teisėtiems interesams, padarydamas nukentėjusiajai R. I. bendrą - 570 Eur turtinę žalą.

2. Kaltinamasis E. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies, t. y. prisipažino, kad sudavė 2 kartus kumščiu nukentėjusiajam R. I. į veido sritį, tačiau telefonų ir pinigų negrobė. Parodė, kad norėjo susigrąžinti 30 Eur skolą, kurią skolino maždaug prieš 2 metus, tad paskambino nukentėjusiajam. Pastarasis jį „pasiuntė“ ir pasakė, kad skolos neatiduos, neturi pinigų, todėl kartu su draugais nuvažiavo pas jį. Pabeldus į duris, niekas neatidarė, o palenkus durų rankeną pamatė, kad durys neužrakintos, todėl įėjo į vidų. Nukentėjusysis sėdėjo virtuvėje, paklausus jo dėl skolos, pastarasis vėl jį „pasiuntė“. Tada kaltinamas trenkė į veido sritį, nukentėjusysis nukritęs nuo kėdės atstotojo, tad trenkė dar kartą, po ko vėl nukentėjusysis nukrito. Nukentėjusiajam nespyrė nei jis, nei kiti buvę draugai. Po suduotų smūgių į virtuvę atėjo nukentėjusioji šaukdama, kad iškvies policiją, tad visi išėjo. Po kitus kambarius nevaikščiojo, telefonų jokio nematė, apie juos sužinojo tik iš tyrėjos. Po kambarius vaikščiojo G. L., tačiau jokio telefono jo rankose nematė.

3. Nukentėjusioji N. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu sūnus (R. I.) sėdėjo virtuvėje, o ji kambaryje. Girdėjo, kaip sūnus kalbėjo telefonu ir negražiais žodžiais „pasiuntė“. Po kurio laiko išgirdo bumbtelėjimą, atėjus į virtuvę pamatė gulintį sūnų, V. B. stovėjo šalia, o kaltinamasis vaikščiojo po kambarius. Nukentėjusiosios rankinė buvo ant lentynos virtuvėje, po įvykio norėjo išsiimti vaistus ir pastebėjo, kad nėra piniginės. Kitą dieną pamatė, kad piniginė užmesta už pečiaus, tačiau ją patikrinus nerado 120 Eur. Taip pat ant lentynos buvo neveikiantis telefonas, kitas telefonas buvo ant stalo, bei dukros telefonas. Jų po įvykio taip pat neberado namuose. Kad kas spirtų sūnui nematė. Įvykio metu nukentėjusioji buvo išsigandusi. Matė, kad sūnaus šonas buvo mėlynas, veidas sumuštas.

4. Nukentėjusysis R. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki įvykio kaltinamąjį pažinojo seniai. Kaltinamajam buvo skolingas 30 Eur. Įvykio aplinkybių gerai neatsimena, seniai buvo, be to, tą dieną buvo nemažai išgėręs. Atsimena, kad kaltinamasis rašė, jog atvažiuos pasiimti skolos, bet jis pinigų neturėjo. Atvažiavęs užėjo į namus ir sumušė. Po įvykio skaudėjo šonus, galvą, viskas buvo ištinę, apie savaitę skaudėjo viską. Taip pat dingo telefonai, pinigai. Pretenzijų kaltinamajam neturi.

5. Liudytojas D. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Jo sugyventinė D. P. norėjo telefono, tad jis nuvažiavo į Vilnių. Prie lombardo atėjo vyrukas, kuris norėjo į lombardą nunešt „Samsung“ mėlynos ar rožinės spalvos telefoną. Jis patikino, kad telefonas nevogtas, tad nusprendė jį nupirkti. Sumokėjo apie 60-70 Eur. Naudojosi apie 4 mėnesius, tačiau draugei prie ežero nuskendo. Telefonų nei iš kaltinamojo, nei iš G. L. nepirko.

6. Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną kartu su kaltinamuoju ir G. L. buvo pas jį namuose. Kaltinamasis paskambino nukentėjusiajam paklausti kada grąžins skolą. Nukentėjusysis kaltinamąjį „pasiuntė“, tad nusprendė nuvažiuoti pas jį. Liudytojas alkoholio nevartojo, o kaltinamasis su G. L. buvo išgėrę. Nuvažiavę užėjo į namus, kaltinamasis su nukentėjusiojo apsižodžiavo, po ko kaltinamasis vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į galvą ir nukrito nuo kedės. Galimai buvo suduoti 2 smūgiai, tačiau daugiau jo niekas nemušė. G. L. vaikščiojo po namus, tačiau nematė kas paėmė telefonus ir pinigus.

7. Liudytoja D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sugyventinis D. Š. padovanojo „Samsung“ telefoną. Telefono spalvą sunku apibūdinti, nei mėlyna, nei pilka. Būnant prie ežero įkrito į vandenį ir jo neberado. Telefone jokių duomenų išsaugota nebuvo. Sugyventinis sakė, kad telefoną pirko Vilniaus stotyje.

8. Liudytojas G. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į nukentėjusiojo namus užėjo trečias, dėl ko ten važiavo ir pas ką nežino. Liudytojas tik užėjo, pamatęs, kad nukentėjusysis jau guli ant žemės išėjo. Vėliau gal matė pinigus, o pas ką buvo telefonai neatsimena. Pats po kambarius nevaikščiojo, jokio telefono niekam nepardavė.

9. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės:

9.1. Nukentėjusioji N. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė kad gyvena kartu su savo sūnumi R. I.. 2023 m. kovo 4 d. apie 19 val. buvo kambaryje, o sūnus virtuvėje. Virtuvėje išgirdo triukšmą, t. y., daiktų mėtymą, rėkimą. Atėjusi į virtuvę, pamatė ant grindų gulintį sūnų, prie kurio buvo V. B., kuris rankomis mušė sūnų. Kiek kartų sudavė ir į kurias kūno vietas nematė, buvo šoke. Kad spardytų nematė. Pamanė, kad sūnus galėjo būti spardomas, nes po įvykio, maždaug už trijų dienų matė mėlynes ant sūnaus kūno, kurios buvo jau ne mėlynos, o gelsvos ir ties sūnaus šonkauliais. Nematė, kad kaltinamasis ir trečias vyriškis, kuris jai pasirodė labai jaunas, muštų jos sūnų. Negali nurodyti dėl kokių priežasčių pirminės apklausos metu nurodė, kad matė kaip kaltinamasis sudavė 3 - 4 kartus kumščiu jos gulinčiam sūnui. Pati to nematė, bet gal iš sūnaus pasakojimo taip suprato, kadangi pastarasis nurodė, kad užėjęs kaltinamasis pirmiausiai trenkė. Tuo metu kai V. B. mušė jos sūnų, ji priėjo prie jo ir jį pastūmė. V. B. stumtelėjo ją, bet jai neskaudėjo. Vyriškiams išėjus iš namų pastebėjo, kad iš jos rankinės yra dingusi tamsiai mėlynos spalvos piniginė, kurioje buvo 120 Eur, jos vardu išduota „Swedbank“ banko kortelė, kurią paskambinusi į banką užblokavo, asmens tapatybės kortelė ir daug įvairių nuolaidų kortelių. Sekančią dieną piniginę rado už pečiaus, joje buvo kortelės, tačiau pinigų nebuvo. Taip pat rado vieną telefoną. Vieną iš trijų asmenų yra mačiusi ankščiau, kiek jai yra žinoma tai sūnaus buvęs draugas E. T.. Kas paėmė daiktus ir pinigus nematė, galimai kaltinamasis, nes vaikščiojo po kambarius ir apžiūrinėjo daiktus. Įvykio metu niekas nereikalavo pinigų ar kažkokių daiktų. Tiesiog iš ankščiau žinojo, kad kaltinamasis reikalavo grąžinti skolą už kartu su sūnumi pragertą degtinę (1 t., b. l. 73-76, 77-81, 82-88, 89-93).

9.2. Nukentėjusysis R. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki įvykio su kaltinamuoju buvo draugai – bendraudavo, vartodavo kartu alkoholį. Maždaug prieš pusmetį, neturėjo pinigų, todėl alkoholinius gėrimus pirko kaltinamasis. Praėjus kažkiek laiko, kaltinamasis pradėjo reikalauti, kad jis atiduotų 40 Eur. Kaltinamasis reikalavo atiduoti visą „pragertą sumą“, nors taip nesitarė. 10 Eur kaltinamajam atidavė jo mama, nes jis pinigų neturėjo. 2023 m. kovo 4 d. buvo namuose, vartojo alkoholį, į „mesendžerį“ pradėjo skambinėti kaltinamasis reikalaudamas gražinti 30 Eur skolą, sakydamas, kad atvažiuos, o tada bus blogai. Neatsimena kelinta buvo valanda, vienas sėdėjo namų virtuvėje ir gėrė alų, kai staiga į namus, iš lauko pro duris, kurios nebuvo užrakintos, įėjo kaltinamasis klausdamas: „kur pinigai, kur pinigai?“. Daugiau nieko neatsimena, o „atsipeikėjus“ buvo virtuvėje. Pajuto, kad skauda visą kūną. Suprato, kad buvo sumuštas, tačiau kas mušė ir kiek smūgių sudavė nurodyti negali, kadangi buvo labai girtas ir nieko neatsimena. Mama, kuri įvykio metu buvo kambaryje, papasakojo, kad kaltinamasis buvo su dar dviem vyriškiais. Jis tik pamena užėjusį kaltinamąjį. Mama nurodė, kad asmenys paėmė penkis mobilaus ryšio telefonus, piniginę su pinigais, nuolaidų kortelėmis, asmens dokumentu, banko kortele, bet jis rado vieną telefoną ir mamos piniginę su kortelėmis. Iš namų, iš mamos piniginės dingo tik pinigai ir keturi mobilaus ryšio telefonai. Į teismo medicinos ekspertus dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo nesikreips. Dėl sumušimų juto fizinį skausmą (1 t., b. l. 109-112).

9.3. Liudytoja D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 metų vasarą, nuo liepos mėn., tikslaus laiko neatsimena, naudojosi mėlynai violetinės spalvos mobilaus ryšio telefonu „Samsung Galaxy S“. Jis buvo pirktas Vilniaus autobusų stoties paviljone, pirko sugyventinis D. Š.. Tas telefono aparatas būnant jubiliejaus šventėje netyčia įkrito į ežerą ir nuskendo. Šventė vyko 2023 metų vasarą, kokį mėnesį ir dieną gerai neatsimena, birželio - liepos mėnesį. Kaip jos numeris galėjo būti naudotas pavogtame telefone niekaip negali paaiškinti. Ji nieko apie jokį vogtą telefoną nežino. Kaltinamojo ir V. B. nepažįsta, o G. L. žino iš matymo, kuris su savo žmona ar sugyventine gyvena netoli jų, kažkur prie (duomenys neskelbtini) miesto bažnyčios (t., b. l. 125-128).

9.4. Liudytojas D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mobilaus ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi sugyventinė D. P.. Telefonus sugyventinei perka tik jis. Šiuo metu naudojasi mobilaus ryšio telefono aparatu „Samsung Galaxy“, kurį pagal skelbimą internete „skelbiu.lt.“ nupirko 2023 metų vasarą, tiksliai kada nepamena. Mobilaus ryšio telefoną nupirko todėl, kad 2023 metų vasarą, berods liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, gimtadienio vykusio prie ežero metu, sugyventinė netyčia įmetė į vandenį telefoną, kuris nuskendo. Tą aparatą, kuris nuskendo sugyventinei buvo pirkęs 2023 metų pavasarį, tiksliai mėnesio ir tikslios datos nepamena. Telefoną pirko Vilniaus mieste, prie lombardo, nes vaikinukas norėjo priduoti telefoną į lombardą, bet neturėjo savo asmens dokumento, todėl į lombardą telefono nepriėmė. Patikrinęs, kad mobilaus ryšio telefonas nebuvo pagrobtas, mobilaus ryšio telefoną iš vaikinuko nupirko. Vaikinukas, iš kurio pirko telefoną jam nepažystamas, kalbėjo rusiškai. Šį telefoną nupirko sugyventinei ir būtent šis telefonas nuskendo vasarą per gimtadienio šventę. G. L. yra pažįstamas iš matymo, kuris gyveno netoli kaimynystėje, Lentvaryje. Senokai jo nematė, su pastaruoju nebendravo, jokių santykių, jokių reikalų neturėjo. Jis jokių daiktų, telefonų pirkti nesiūlė. V. B. ir E. T. vardai ir pavardės jam nieko nesako, jokių santykių su šiais asmenimis neturėjo (1 t., b. l. 131-134).

9.5. Iš liudytojo V. B. parodymų akistatos metu teismas nustatė, kad liudytojas laikosi duotų parodymų (įtariamojo apklausų), juos patvirtina ir parodymų laikosi, papildymų, patikslinimų neturi (1 t., b. l. 163-165).

9.6. V. B.

9.7. Iš liudytojo G. L. parodymų akistatos metu teismas nustatė, kad liudytojas laikosi parodymų duotų įtariamojo apklausų, juos patvirtina ir parodymų laikosi, papildymų, patikslinimų neturi (1 t., b. l. 171-173).

9.8. G. L. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08034-23, apklaustas įtariamuoju parodė, kad su kaltinamuoju buvo pas V. B. namuose, (duomenys neskelbtini) mieste. Kartu su jais dar buvo V. B. draugė G.. Būnant pas V. B. namuose, kaltinamasis kažkam paskambino per „mesendžerį“. Girdėjo kaip kaltinamasis pasakė: „tu man skolingas“, o asmuo, su kuriuo telefonu kalbėjo kaltinamąjį „pasiuntė“. Po ko visi trys G. vežami nuvažiavo į parduotuvę ar degalinę. Tada kaltinamasis G. parodė kelią kur važiuoti. Kur važiuoja kaltinamasis nesakė. Važiavo link Aukštadvario pusės. Pavažiavus Trakų apie -2 - 3 kilometrus, pasuko į dešinę ir sustojo kažkokioje gatvėje. Tolėliau matėsi namai, bet sustojo ne prie pat namų. Kaltinamasis nurodė kur sustoti. Kaltinamasis išlipo iš automobilio, V. B. taip pat, todėl jis paklausė: „tai ką čia einam visi?“, kaltinamasis atsakė, kad eina visi. Priėjo kažkokį namą, o kaltinamasis pirmas užėjo į namus. Namų durys buvo neužrakintos, iš paskos į namus užėjo V. B. ir jis. G. liko automobilyje. Užėjus į namų vidų, galimai virtuvėje pamatė ant grindų gulintį jam nepažįstamą vaikiną. Nesuprato kas vyksta. Nematė, kad kaltinamasis muštų tą vaikiną, bet pastarasis gulėjo ant grindų. Prie jo niekas vaikino nemušė. Nematė, kad V. B. muštų vaikiną. Viskas ten įvyko labai greitai. Iš kito kambario atbėgo kažkokia vyresnio amžiaus moteris, kuri labai rėkė. Moteris į rankas pasiėmė peilį ir peiliu puolė kaltinamąjį. Jis tame name nieko nedarė, tik užėjo ir kaltinamajam pasakius išėjo. Nemušė ir kaip sakė nematė, kad ir kaltinamasis ar V. B. muštų tą vaikiną. Nemušė ir nematė, kad kažkas muštų tą moterį. Labai greitai išėjo iš tų namų. Jokių daiktų iš namo neėmė. Nematė, kad daiktus imtų kaltinamasis ir V. B.. Atsisėdus į automobilį pamatė, kad kaltinamasis rankose turi telefonų, galimai tris. Iš pradžių nesuprato, kad kaltinamasis telefonus paėmė iš tų namų. Grįžus namo pas V. B. taip pat pas jį matė telefonus. Buvo du „Samsung“ telefonai ir vienas „Huawei“ telefonas. Nematė, kad kas nors imtų pinigus, tačiau grįžus į (duomenys neskelbtini), kaltinamasis pasakė, kad iš tų namų paėmė telefonus ir pinigų. Kur kaltinamasis padėjo telefonus, pinigus, nežino. Kaltu neprisipažįsta, nes nieko nemušė, jokių daiktų tame name neėmė (t., b. l. 61-64, 67-70).

9.9. Iš nukentėjusiosios N. I. protokolo-pareiškimo teismas nustatė, kad apie 19 val., būnant namuose, į namus užėję trys vyrai reikalavo pinigų, o nurodžius, kad pinigų neturi, sumušė sūnų R. I. ir spyrė pareiškėjai į kairę koją, bei išeidami iš namų pagrobė 5 mobilaus ryšio telefonus ir iš rankinės piniginę, kurios viduje buvo: 120 Eur, AB „Swedbank“ banko kortelė, asmens tapatybės kortelė ir daug įvairių nuolaidų kortelių (1 t., b. l. 11-13).

9.10. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio virtuvėje kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. I. atžvilgiu, pagrobė svetimą turtą (1 t., b. l. 58-67).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

10. Vadovaujantis BK 294 straipsnio 2 dalimi, tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

11. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 294 straipsnio 1 dalį numatyta tam tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas smurtinis šio nusikaltimo padarymo būdas. BK 294 straipsnio 2 dalies taikymas turi būti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat ir tuo, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAtMTA3My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-40-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-40-1073/2018">2K-40-1073/2018</a> ir kt.). Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0yLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-2/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-2/2010">2A-7-2/2010</a>, 2K-P-183/2012, 2K-127/2014, 2K-177/2014, 2K-351/2014). Psichinė prievarta kaip savavaldžiavimo požymis pasižymi aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo šeimai. Tai gali būti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, šmeižti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ0LTg5NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-244-895/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-244-895/2020">2K-244-895/2020</a>).

12. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad E. T. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, reikalaudamas grąžinti 30 Eur skolą, 2 kartus kumščiu sudavė R. I. į veido sritį, ko rezultate R. I. pargriuvo nuo kėdės, tokiu būdu panaudodamas fizinę prievartą bei sukeldamas nukentėjusiajam R. I. fizinį skausmą vykdė ginčijamą teisę į skolos susigražinimą, padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo R. I. teisėms ir teisėtiems interesams. Tokias išvadas teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

12.1. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę, dalyje dėl suduotų dviejų smūgių nukentėjusiajam į veido sritį, pripažino visiškai. Be kita ko, kaltinamasis pripažino ir tai, jog nusikalstamą veiką padarė siekdamas susigrąžinti 30 Eur skolą.

12.2. Tai, kad nukentėjusysis buvo skolingas kaltinamajam 30 Eur patvirtina tiek pats nukentėjusysis, tiek jo mama N. I., kuri dalį skolos (10 Eur) jau buvo grąžinusi prieš nagrinėjamą įvykį. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo skola kaltinamajam reali, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, nurodanti, jog skola tariama.

12.3. Pasisakant dėl suduotų smūgių skaičiaus, teismo vertinimu, neįrodyta, jog kaltinamasis nukentėjusiajam pargriuvus sudavė tiksliai nenustatytą kiekį kartų rankomis ir spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Šias išvadas teismas daro žemiau nurodytų motyvų pagrindu:

12.3.1. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo parodymai buvo iš esmės nuoseklūs, t. y. nukentėjusiajam sudavė 2 kartus. Tai iš esmės patvirtina ir liudytojo V. B. duoti parodymai, kuris patvirtino matęs, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam.

12.3.2. Tuo tarpu liudytojos N. I. parodymai dėl sūnui suduotų smūgių ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs, prieštaraujantys tarpusavyje. Nukentėjusioji painiojosi tiek atpažįstant asmenis, tiek kalbant kiek kartų ir (ar) kokius smūgius kas (ne)sudavė. Paskutinės apklausos metu, nukentėjusiojo mama parodė, kad nematė, kaip kaltinamasis mušė nukentėjusįjį, anot jos smūgius sudavė šalia stovintis V. B.. Tai, kad kaltinamasis mušė, suprato tik iš sūnaus pasakojimų. Kad kažkas spardytų sūnų nukentėjusioji taip pat pati nematė, pati padarė tokią išvadą pamačiusi sužalojimus.

12.3.3. Pats nukentėjusysis įvykio metu buvo stipriai apgirtęs, tad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu, negalėjo nurodyti kiek kartų jam buvo suduota ir į kurias kūno vietas kurio asmens.

12.3.4. Byloje nėra rašytinių įrodymų (fotonuotraukų, medicininių išrašų ar pan.), patvirtinančių nukentėjusiojo sužalojimus įvairiose kūno vietose. Įvertinus aplinkybių visumą, teismas negali nustatyti kokiu būdu, į kurias kūno vietas ir kiek kartų buvo suduota nukentėjusiajam.

12.3.5. Esant nurodytiems motyvams, teismas sprendžia, jog iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, jog kaltinamasis nukentėjusiajam pargriuvus tiksliai nenustatytą kiekį kartų sudavė rankomis ir spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas.

12.4. Įvertinus rašytinius įrodymus, teisiamojo posėdžio metu duotus proceso šalių parodymus, bei esant prokuroro prašymui, iš kaltinimo taip pat šalintinos aplinkybės, susijusios su pagrobtu turtu, t. y. tai, kad kaltinamasis „pagrobė N. I. turtą: mobilaus ryšio telefoną „Samsung A 13“, kurio vertė - 250 Eur, bevertį mobilaus ryšio telefoną „Huawey“, mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy“, kurio vertė - 100 Eur, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kurio vertė - 100 Eur, iš piniginės pagrobė - 120 Eur, tokiu būdu padarė bendrą 570 Eur turtinę žalą. Tokia išvada darytina žemiau nurodytų motyvų pagrindu:

12.4.1. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai neįrodo, jog būtent kaltinamasis pasisavino kaltinime nurodytus mobiliuosius telefonus bei grynuosius pinigus.

12.4.2. Nei nukentėjusiąją pripažinta N. I., nei nukentėjusysis R. I. nematė, kuris iš įvykio dieną buvusių asmenų paėmė minėtus daiktus.

12.4.3. Byloje esantys nukentėjusiosios parodymai, t. y. tai, kad kol V. B. stovėjo ir mušė nukentėjusįjį, kaltinamasis vaikščiojo po kambarius ir paėmė telefonus, prieštarauja teismo metu nustatytoms aplinkybėms, kadangi byloje nustatyta, jog kaltinamasis atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

12.4.4. Liudytojo V. B. parodymais, po kambarius vaikščiojo G. L.. Liudytojas jo rankose matė piniginę, iš kurios ir dingo 120 Eur. Tačiau atlikus ikiteisminį tyrimą šio asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

12.4.5. Nors liudytojas G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po įvykio įsėdus matė pas kaltinamąjį rankose telefonus, tačiau tai patvirtinančių kitų įrodymų byloje nėra. Atlikus ikiteisminį tyrimą, nenustatyta, jog kaltinamasis pardavė mobiliuosius kitiems asmenims, mobilieji telefonai pas kaltinamąjį nebuvo rasti. Tuo tarpu vienu iš pagrobtų telefonų naudojosi D. P., kuri pažįsta G. L..

13. Taigi, aptarti duomenys, kurie, kaip minėta, BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama kaltinamojo objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, nagrinėjamos bylos aplinkybes, pažymėtina, kad didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik fizinį skausmą, bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia „įstatymų nustatytą tvarką“, bet yra neteisėtas, agresyvus, baustinas ir pan. (Kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0yLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-2/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-2/2010">2A-7-2/2010</a>, 2K-P-183/2012). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo smūgiuota įsiveržiant į jo namus, į veido sritį, kas neabejotinai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai atlikti tiesiogine tyčia, siekiant išsireikalauti skolą ir dėl to naudojant psichinę ir fizinę prievartą. Jie neabejotinai sukėlė didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi pastarasis būdamas savo namuose nesitikėjo tokių kaltinamojo veiksmų, patyrė išgąstį, stresą, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, be to, nukentėjusysis buvo vienas, o kaltinamasis su dviem draugais, šiuo atveju kaltinamojo veiksmais buvo sukurta bauginančio pobūdžio situacija. Taigi, dėl patirtos prievartos ir jos poveikio nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

14. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

15. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

16. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

17. BK 294 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmių rūšys – areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

18. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis dalyje dėl suduotų smūgių prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, o likusioje dalyje aplinkybės šalintinos iš kaltinimo, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

20. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinio ieškinio byloje nėra. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, praeityje teistas viso 9 kartus, 3 iš jų už nusikaltimus žmogaus sveikatai ir gyvybei, baustas administracine tvarka, nuobaudų nemoka, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog kaltinamasis ir toliau savo elgesio nekeičia darydamas naujas nusikalstamas veikas, į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės bausmė kaltinamajam įtakos neturėjo, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 1 metams 6 mėnesiams.

22. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bei BK 65 straipsnio 1 dalies b punktu, šiuo nuosprendžiu E. T. paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį, t. y. 2 mėnesius, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo ir 80 MGL (6 000 Eur) dydžio baudos bausmę.

23. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo teistumus praeityje, į tai, jog anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, į tai, jog šiuo metu probacijos tarnyba taip pat yra pasikreipusi teikimu į teismą dėl laisvės apribojimo pakeitimo areštu, kadangi kaltinamasis nesilaiko jam skirtų apribojimų, bei įvertinus kaltinamojo veiksmus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamųjų posėdžių metu į apklausas/posėdžius neatvyko, susisiekti telefonu nepavyko, policijos įstaigos jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje nerado), sprendžia, jog atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra jokio pagrindo. Kaltinamasis nedaro teigiamų išvadų, nesistengia keisti gyvenimo būdo ir eiti tinkama linkme, priešingai daro naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, kaltinamasis nėra vertas pasitikėjimo asmuo, jį charakterizuojantys duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad jam skirtų įpareigojimų kaltinamasis nesilaikys.

Dėl kitų klausimų

24. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartimi rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66 straipsniu į E. T. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki 2025 m. kovo 4 d. Bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius bei sumokėtos baudos dalį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

E. T. (E. T.), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies b punktu, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžiu, ir E. T. (E. T.) paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (mėnesių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 80 MGL (6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką įskaityti E. T. (E. T.) suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki 2025 m. kovo 4 d., bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir sumokėtos baudos dalį.

E. T. (E. T.) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį apsižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė