U. V. pagal BK 281¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-308-1196/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02400-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 24 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Bakšaitei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Jolitai Okuškienei,

kaltinamajai U. V., jos gynėjai advokatei Reginai Vasiliauskienei,

asmeniui, siekiančiam tapti kaltinamosios laiduotoja B. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), turinti aukštąjį išsilavinimą, netekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), vadybininke, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

1. U. V. vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2025 m. sausio 19 d. apie 10.35 val., Dubijos g. Elektrėnų sav., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo R. P. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį BMW X5, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, kad 2025 m. sausio 19 d. pas draugę (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį, išgėrė keturis arba penkis kokteilius su brendžiu. Ryte, apie 9.00 val. nusprendė vykti į Gilučius, pasiimti raktų nuo namų, kuriuos buvo palikusi pas kitą draugę. Grįžtant iš Gilučių, apie 10.00 val. Elektrėnuose, važiuojant Dubijos gatve, pamatė policijos pareigūnus, kurie iš eilės stabdė visus automobilius, todėl nurodė sustoti ir jai. Policijos pareigūnas alkotesteriu jai nustatė vidutinį girtumo laipsnį. Pasielgė neapgalvotai, labai nuoširdžiai gailisi, kad vairavo būdama neblaivi. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę ir kuo trumpesnį teisių atėmimo laikotarpį.

3. Teisiamojo posėdžio metu, gautas asmens, sutinkančio būti kaltinamosios laiduotoja B. K. prašymas, kurį palaiko ir prašo atleisti U. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant U. V. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Nurodė, kad U. V. yra jos dukra, ryšiai su dukra yra artimi, nuolat bendrauja, palaiko ryšį telefonu, turi autoritetą dukters atžvilgiu. Dukra dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, išgyvena, kad pasielgė neatsakingai ir padarė nusikalstamą veiką, tokį dukters elgesį vertina neigiamai. Laiduotoja pagrįstai mano, kad dukrai gali daryti teigiamą įtaką, betarpiškai bendraujant, kalbantis. Laiduotoja dirba, gaunamos pajamos nėra didelės, augina sūnų, kuris yra moksleivis, todėl prašo skirti laidavimą be užstato.

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėja (advokatė) Regina Vasiliauskienė prašo tenkinti ginamosios prašymą ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją motinos atsakomybėn vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

5. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašymui taikyti laidavimą neprieštaravo ir siūlė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal motinos B. K. laidavimą, nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti; skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 1 metus 6 mėnesius naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones); siūloma skirti ir transporto priemonės BMW X5 turto konfiskavimą (išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio BMW X5 vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 600 Eur).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, surašytame 2025 m. sausio 23 d., U. V. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, o taip pat kaltinamosios motinos B. K. prašymo atleisti kaltinamąją pagal jos laidavimą (ne) pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, sutinkant kaltinamosios gynėjai, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 426 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė pagreitinto proceso tvarka (BPK 432 straipsnis).

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

8. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamoji prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamoji pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamosios prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamosios kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamosios kaltė yra įrodyta liudytojų parodymais, kitų objektų protokole užfiksuota informacija, neblaivumo nustatymo akto duomenimis bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

9.1. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. P. nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis BMW X5, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 18 d. dienos metu sūnus T. P. paprašė, kad leistų pasinaudoti automobiliu, jis neprieštaravo ir davė sūnui automobilį BMW X5. Kur sūnus važiavo, nežino, tačiau 2025 m. sausio 19 d. apie 11.20 val. paskambinęs pasakė, kad policijos pareigūnai sustabdė automobilį BMW X5, kurį vairavo ne jis, o jo neblaivi draugė ir paprašė atvažiuoti. Nuvykęs į Dubijos gatvę Elektrėnuose, rado visus asmenis važiavusius jo automobiliu ir policijos pareigūnus. Jam priklausantis automobilis BMW X5 buvo nugabentas į saugojimo aikštelę. Sūnus vėliau papasakojo, kad tą naktį pas draugus vartojo alkoholį, kai ryte iš kartu buvusių draugų prireikė kažkur išvažiuoti. Jo automobilį vairavusi mergina pasisiūlė pavairuoti. Sūnus sakė nepastebėjęs, jog kartu buvusi mergina vartojo alkoholį, atrodė blaivi, todėl ir leido vairuoti automobilį;

9.2. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Evelinos Romerytės-Bliujienės 2025 m. sausio 19 d. tarnybinio pranešimo dėl nustatyto pažeidimo matyti, kad šių metų sausio 19 d. vykdant blaivumo kontrolę Elektrėnų mieste, Dubijos g. apie 10.35 val. patikrinimui sustabdytas automobilis BMW X5, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo U. V., kuriai pirmu pūtimu nustatytas 1,79 promilių, antru - 1,69 promilių girtumas. U. V. nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš porą valandų, nurodė, kad nežino kam priklauso jos vairuotas automobilis;

9.3. iš neblaivumo nustatymo akto, surašyto 2025 m. sausio 19 d., matyti, kad U. V. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija - pėda po pėdos gali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą - gali. U. V. nurodžius, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš dvi valandas alkoholio kiekio matuokliu Alcotest Drager 6810 ARFM-0400 pirmo tikrinimo 10.37 val. metu nustatytas 1,79 prom. neblaivumas, antro tikrinimo 11.01 val. - 1,69 prom. neblaivumas (Evelinos Romerytės-Bliujienės apklausoje patikslintas nustatytas neblaivumas - 1,63 prom.).

10. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamosios parodymų ir prokuroro kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTMyLTkzNS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-132-935/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-132-935/2021">1A-132-935/2021</a>, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzE1LTkwOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-315-908/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-315-908/2020">1A-315-908/2020</a>, nuosprendžio 13 punktas).

12. Teismo vertinimu, kaltinamosios veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamoji 2025 m. sausio 19 d. apie 10.35 val., Dubijos g. Elektrėnų sav., neblaivi, kai nustatytas 1,63 promilės neblaivumas, vairavo R. P. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį BMW X5. Kaltinamoji vairuodama transporto priemonę neblaivi veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivi, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviai) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamoji aiškiai suvokė, jog būtent neblaivi nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodama automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviai buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamosios paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviai buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (poreikis vykti į Gilučius pasiimti raktų nuo namų ir grįžti į Elektrėnus, kai su draugais išgėrė keturis ar penkis kokteilius su brendžiu). Nenustatyta, kad U. V. negalėtų būti traukiama atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. ji yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamosios psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: U. V. sėdo neblaivi už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme tol, kol buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Teismas sprendžia, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

13. Teisme gautas kaltinamosios motinos B. K. prašymas atleisti kaltinamąją U. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą.

14. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse (nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios redakcijos) nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1-2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI3LTYyOC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-127-628/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-127-628/2021">2K-127-628/2021</a>, nutarties 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg0LTY5Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-184-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-184-697/2019">2K-184-697/2019</a>, nutarties 5 punktas).

15. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų U. V. baudžiamojoje byloje:

15.1. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už aptartame straipsnyje nurodytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariamas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamasis įstatymas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimą priskiria nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai), todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą;

15.2. baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 4 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTYtNjI4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-96-628/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-96-628/2019">2K-96-628/2019</a>, nutarties 12 punktas). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą: asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju, t. y. B. K. yra kaltinamosios motina. Tokia aplinkybė reiškia, jog laiduotojas yra vienas iš BK 40 straipsnio 4 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčiais būti laiduotojais – kaltininko tėvai (motina). Asmuo, siekiantis būti kaltinamosios laiduotoja B. K. neteista, administracine tvarka nebausta, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamosios laiduotoju, sprendžia, jog B. K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų B. K. negalėjimą būti laiduotoja. Teismo vertinimu, motiną ir dukrą siejantys artimi santykiai, bendravimas darys kaltinamajai teigiamą įtaką. Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu nesumenkino dukters padarytos nusikalstamos veikos padarymo fakto, aiškiai ir argumentuotai išreiškė neigiamą poziciją dėl padaryto nusikaltimo, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajai darys būtent bendravimu, kalbėjimusi;

15.3. kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); turtinė ir (ar) neturtinė žala tretiesiems asmenims nepadaryta;

15.4. pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI3LTYyOC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-127-628/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-127-628/2021">2K-127-628/2021</a>, nutarties 11 punktas). Jau minėta, jog kaltinamoji anksčiau neteista. Kaltinamoji per paskutinius 5 metus vieną kartą bausta administracine tvarka (greičio viršijimas), tačiau administracinis nusižengimas nelaikytinas šiurkščiu, paskirta bauda sumokėta. Teismo posėdžio metu kaltinamoji kaltę pripažino, nuoširdžiai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kaltinamoji dirba. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamosios parodymus, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta atsitiktinai. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamoji ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal B. K. laidavimą. Teismo vertinimu, B. K. asmenybė, taip pat kaltinamosios motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal motinos laidavimą.

17. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji dirba, laiduotoja B. K. taip pat dirba, gaunamos pajamos nėra didelės, turi moksleivį sūnų, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamosios motyvacija nenusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.

18. Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Prokurorė siūlo nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato. Teismas sprendžia, jog laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti taikant ir minimalų laidavimo terminą – vienerius metus. Ir nors kaltinamosios nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, kaltinamoji neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tokios aplinkybės ir leidžia teismui taikyti minimalų BK 40 straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne) taikymo

19. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajai skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 1 metus 6 mėnesius (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) ir; ii) išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės BMW X5 piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 600 Eur.

20. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos U. V. pripažino, ir nors kaltinamoji prašė skirti kuo trumpesnį specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminą, visgi, nustatyta, kad kaltinamoji padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 1,63 promilės neblaivumas. Tokie U. V. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems asmenims, ji rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ir gyvybe, buvo abejinga bet kokioms gresiančioms pasekmėms ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Todėl įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius U. V. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei kaltinamosios asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajai buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU3LTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-357-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-357-489/2018">2K-357-489/2018</a>, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajai kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. sausio 19 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2025 m. sausio 19 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

21. Prokurorė taip pat kaltinamajai prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotinos transporto priemonės BMW X5 vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajai, o trečiajam asmeniui – R. P.. Pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė transporto priemonės BMW X5 kaina yra 4 600,00 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė kaltinamajai nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimi, iš kaltinamosios išieškotina konfiskuotino turto – automobilio BMW X5 vertė – 4 600,00 Eur.

Dėl kaltinamajai paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

22. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).

23. Nustatyta, kad kaltinamajai paskirtos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. sausio 19 d. nutarimais skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas ir dokumentų (pasas ir vairuotojo pažymėjimas) paėmimas. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. kovo 12 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. sausio 19 d. nutarimu U. V. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą - pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), Migracijos departamento Kauno skyriaus Elektrėnuose – panaikino ir grąžino U. V..

24. Teismo vertinimu, atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrus baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šios kardomosios priemonės: rašytinio pasižadėjimo neišvykti, laikino specialiosios teisės sustabdymo ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimo. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinas galioti iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas (nuosprendis), o pastarajam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

25. Byloje 2025 m. kovo 7 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kuria prašoma iš U. V. valstybės naudai priteisti 145,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Šiuo nuosprendžiu U. V. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkina ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš U. V. nepriteisia.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant U. V. laiduotojos B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl U. V. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti U. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. sausio 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, U. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės – automobilio BMW X5, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 4 600,00 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų eurų) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. sausio 19 d. nutarimais skirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. sausio 19 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę –

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš U. V. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės U. V., kad laidavimo metu jai padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai B. K., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl U. V. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti U. V., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), (įmokos kodas - 6610, mokėjimo paskirtis – baudžiamoji byla Nr. 1-308-1196/2025). Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismo raštinei.

Įspėti U. V., kad savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Miglė Janovičienė