Dėl įpareigojimo pasirašyti atliktų statybos darbų aktus ir skolos išieškojimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-587/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.3; 114.11 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Algimanto Spiečiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto ir ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės,,Neptis“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės,,Neptis“ ieškinį atsakovui Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutui dėl įrašo priėmimo akte pripažinimo negaliojančiu, dėl įpareigojimo pasirašyti atliktų statybos darbų aktus ir skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2003 m. lapkričio 27 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad 1997 m. liepos 10 d. pasirašė su atsakovu pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos rangos sutartį Nr.1, pagal kurią ieškovas kaip rangovas įsipareigojo atlikti nurodyto pastato statybos ir rekonstrukcijos darbus už 2 232 066 Lt. Šalys 1997 m. liepos 25 d. pasirašė sutartinės projekto kainos keitimo aktą, kuriuo projekto kaina buvo sumažinta iki 1 798 117 Lt. Atsakovas, kaip užsakovas, pagal pastato rekonstrukcijos rangos sutarties 5 punktą įsipareigojo sumokėti rangovui už atliktus darbus šiam pateikus dokumentus, patvirtinančius išlaidas už atliktus darbus, tačiau savo įsipareigojimų iki galo neįvykdė. 1998 m. gruodžio mėnesį nutrūkus projekto finansavimui, ieškovas tęsė darbus, vykdė sutarties reikalavimus savo lėšomis; atsakovas pateikė ieškovui garantinį raštą dėl atliktų darbų apmokėjimo. Ieškovas išnaudojo savo apyvartos lėšas ir dar liko skolingas subrangovams 126 559,61 Lt. Ieškovas registruotu laišku 1999 m. gruodžio 5 d. išsiuntė atsakovui atliktų darbų pažymą ir sąskaitą (PVM sąskaitą–faktūrą GAS Nr. 4659475), tačiau šis sąskaitos neapmokėjo ir jos ieškovui negrąžino. Ieškovas atliko darbų iš viso už 1 756 970 Lt, atsakovas sumokėjo ieškovui 1 274 675 Lt, tačiau dar liko skolingas 482 295 Lt. Šalys, pildydamos ginčo pastato priėmimo naudoti aktą, susitarė, kad akto 6.1 punkto nepildys tol, kol nebus patikslinti atliktų darbų kiekiai, tačiau šio punkto neužpildymas nesutrukdė Valstybinei komisijai 1999 m. gruodžio 6 d. priimti naudoti rekonstruotą pastatą ir pasirašyti nurodyto pastato priėmimo naudoti aktą. Komisija nepareiškė ieškovui pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Ieškovas apie tai, kad atsakovas savavališkai užpildė minėtą akto punktą, sužinojo iš Kauno apskrities viršininko administracijos, gavęs priėmimo naudoti aktą, tačiau nurodytame akto punkte užfiksuota projekto sąmatinė vertė neatitinka faktinių aplinkybių, sutartų sąmatinių kainų ir atliktų darbų vertės. Atsakovas, naudodamasis ieškovo atliktais darbais ir medžiagomis, už kuriuos neatsiskaitė, nepagrįstai praturtėjo. Ieškovas, remdamasis 1964 m. CK 4–6, 165, 176, 177, 195, 230, 392 straipsniais, CK 1.5, 6.2, 6.38, 6.39, 6.56, 6.59 straipsniais, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6.71 straipsniu, 6.73 straipsnio 1 dalimi, 6.123, 6.158, 6.200, 6.210 straipsniais, 6.213 straipsnio 1 dalimi, 1997 m. liepos 10 d. šalių pasirašyta pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos rangos sutartimi Nr.1, prašė teismo pripažinti negaliojančiu pastato (duomenys neskelbtini) 1999 m. gruodžio 6 d. priėmimo naudoti akto 6.1 punktą, įpareigoti atsakovą pasirašyti atliktų darbų už 482 295 Lt priėmimo aktą, priteisti iš atsakovo 482 295 Lt skolą, 57 272,53 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2004 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais, nurodė, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo dėl 482 295 Lt skolos pagrįstumo. Šią išvadą teismas motyvavo tuo, kad šalys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog rangos sutartyje numatytiems darbams atlikti buvo sudaryta tvirta ar apytikrė sąmata, išreikšta pinigais. Teismas, remdamasis analogiška civiline byla Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ieškinio kaina buvo nurodyta 601 643,07 Lt ir kuri teismo 2001 m. kovo 28 d. nutartimi palikta nenagrinėta, kita civiline byla, kurioje ieškinys buvo pareikštas Vilniaus miesto 1–ajam apylinkės teismui dėl 66 889,07 Lt skolos iš atsakovo priteisimo, nustatė, kad ieškovas pats tiksliai nežinojo, už kokią pinigų sumą atliko ginčo pastato rekonstrukcijos darbus. Teismas, remdamasis Valstybinės teismo medicinos tarnybos generalinio direktoriaus 1999 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 838, nustatė aplinkybę, kad ieškovas išsiuntė atsakovui 1999 m. gruodžio 5 d. atliktų darbų pažymą ir sąskaitą ir atsakovas šią pažymą gavo, tačiau pažymėjo, kad iš šio rašto turinio negalima spręsti, jog atsakovui buvo atsiųsta būtent PVM sąskaita–faktūra GAS Nr. 4659475. Teismas pažymėjo, kad šis raštas patvirtino dar ir tą aplinkybę, jog atsakovui nebuvo išsiųstas ir darbų priėmimo aktas (atliktų darbų šifruotė), kuriame būtų buvę išvardyti visi atlikti darbai, jų kiekis, darbo užmokestis, sunaudotos medžiagos ir panašiai. Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 482 295 Lt už atliktus darbus, vertino atliktų darbų šifruotę ir nustatė, kad darbai ginčo objekte buvo pradėti 1997 metais, o šifruotėje nurodyti 1992–1999 metai, pinigų sumos atšviestos iš kito nenustatyto dokumento, kurio originalo ieškovas neturi. Teismas nurodė, kad šis aktas nepasirašytas atsakovo ir nepatvirtintas antspaudu, o liudytojas K. B. patvirtino, jog šio dokumento originalo nematė. Dėl to teismas šio dokumento nepripažino tinkamu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu atsakovo skolą ieškovui, todėl atmetė ieškovo reikalavimus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu jį tenkino iš dalies, panaikino Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 7 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 177 941,83 Lt skolą už atliktus darbus, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos nuo 2003 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nepaisant to, jog ieškinys šioje byloje buvo pareikštas dėl prievolės, kylančios iš sutarties, kuri sudaryta galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, tačiau ieškinys pareikštas įsigaliojus 2000 m. liepos 18 d. įstatymu patvirtintam Civiliniam kodeksui, ieškinio dalykas yra reikalavimas vykdyti sutartinę prievolę, todėl ginčo teisiniams santykiams taikė 2000 m. liepos 18 d. įstatymu patvirtinto Civilinio kodekso normas. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų šiai bylai faktinių aplinkybių, padarė nepagrįstas išvadas. Kolegija šioje civilinėje byloje aiškinosi klausimą, ar visi darbai, dėl kurių atlikimo šalys susitarė sutartyje, buvo atlikti ir ar atsakovas už visus atliktus darbus ir medžiagas sumokėjo. Esant prieštaringiems įrodymams, atsižvelgdama į netikslumus rangos sutartyje, kurioje numatytiems darbams atlikti nebuvo sudaryta nei tvirta, nei apytikrė sąmata, neaptarta atskirų darbų ir naudotinų medžiagų vertė, nedetalizuoti konkretūs darbai, kurie turėjo būti atlikti, nenurodyta atskirų darbų ir medžiagų kaina, o esant tik nustatytai bendrai sutarties kainai, kolegija, siekdama byloje nustatyti, ar ieškovas atliko visus darbus, kuriuos apėmė šalių sudaryta ginčo pastato rekonstrukcijos rangos sutartis, kokia yra šių darbų vertė ir ar visi atlikti darbai yra apmokėti, paskyrė statybinę–ekonominę ekspertizę. Kolegija rėmėsi ekspertizę atlikusios UAB,,Ekspertika“ pateiktu 2005 m. gruodžio 6 d. ekspertizės aktu, kuris patvirtino aplinkybę, kad prie ginčo pastato rekonstrukcijos rangos sutarties nebuvo būtino priedo – atliktų darbų sąmatos, todėl kolegija pabrėžė, jog negalima nustatyti, kokius konkrečius darbus apėmė šalių sudaryta sutartis, tačiau rėmėsi dokumentais ir nustatė, jog ieškovas atliko visus būtinus darbus tam, kad būtų galima naudoti ginčo pastatą; byloje esančioje atliktų darbų šifruotėje nurodyti darbai taip pat faktiškai buvo atlikti, t. y. kolegija padarė išvadą, kad ieškovas iš esmės savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė, atliko rekonstrukcijos darbus, dėl kurių šalys susitarė sutartyje, tačiau pažymėjo, kad ieškovas, sudarydamas atliktų darbų aktus ir skaičiuodamas jų vertę, neteisingai taikė darbų įkainius (objektas buvo finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų). Kolegija, apskaičiuodama bendrą ieškovo atliktų darbų vertę sutartinėmis kainomis po jų koregavimo, atsižvelgė į tai, kad ieškovas neginčijo sutartimi nustatytos bendros darbų kainos, šalys nebuvo sudariusios sąmatos, rėmėsi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais ir konstatavo, kad ieškovo atliktų darbų bendra vertė yra 1 452 616,83 Lt; atsakovas sumokėjo ieškovui 1 274 675 Lt, todėl liko skolingas ieškovui 177 941,83 Lt, kuriuos, vykdydamas 1997 m. liepos 10 d. ginčo pastato rekonstrukcijos rangos sutarties 9.5 punktą, privalo sumokėti ieškovui. Kolegija, vertindama argumentus dėl prašymo pripažinti negaliojančiu ginčo pastato 1999 m. gruodžio 6 d. ginčo pastato priėmimo naudoti akto įrašo 6.1 punktą ir įpareigoti atsakovą pasirašyti atliktų darbų už 482 295 Lt priėmimo aktą, nurodė, kad toks aktas nėra pagrindas reikalauti apmokėti už atliktus darbus, nes tai nėra sutartis; be to, ginčo pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti, todėl nustačius, kad darbai yra atlikti, eksploatuojami ir turi būti apmokėti, 1999 m. gruodžio 6 d. priėmimo naudoti akto įrašo 6.1 punkto pripažinimas negaliojančiu nesukeltų teisinių pasekmių, nes šis įrašas nėra pagrindas reikalauti apmokėti už atliktus darbus. Kolegija, pasisakydama dėl ieškovo prašymo priteisti palūkanas, nurodė, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintų palūkanų paskirtis yra kompensuojamoji, siekiant nustatyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl piniginės prievolės pažeidimo, atlyginimą, ir jos turėtų kompensuoti tokius nuostolius. Dėl to kolegija, nurodžiusi, kad ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje nereikalavo priteisti nuostolių, neįrodinėjo jų dydžio, pažymėjo, kad ieškovo nuostolius nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kompensuos įstatyme nustatyto dydžio palūkanos už priteistą pinigų sumą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į kasacinį skundą esmė

Kasaciniu skundu atsakovas Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 7 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismo procese nei ieškovas, nei atsakovas neprašė skirti teismo ekspertizės, todėl apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad byloje esantys duomenys yra prieštaringi ir neišsamūs ir ex officio skirdamas atlikti statybinę–ekonominę ekspertizę apeliacinės instancijos teismo procese, pažeidė apeliacinio proceso principą, draudžiantį teismui peržengti apeliacinio skundo ribas, rungimosi ir dispozityvumo principus. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas; apeliacinės instancijos teismas privalo nagrinėti bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas tam tikrų kategorijų bylose. Pagal dispozityvumo principą bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia šalys, o pagal rungimosi principą apeliacinį procesą inicijuoja apeliantas, o ne apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė CPK 314 straipsnį, nes sprendimą priėmė įvertinęs naują įrodymą – ekspertizės aktą. Tuo tarpu pagal nurodytą CPK straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme arba jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti teikiamus įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, jau priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. kasatoriaus teigimu, ekspertizės aktas buvo naujas įrodymas, jo netyrė ir neįvertino pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo duomenų, paneigiančių eksperto išvadą, todėl neteisingai pripažino, jog eksperto išvada teismui buvo privaloma ir turėjo iš anksto nustatytą galią. Be to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino kitų byloje esančių įrodymų, vadovavosi tik ekspertizės akte esančiomis išvadomis, neatliko ekspertizės akto įvertinimo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nepagrįstai konstatavo, kad ekspertizės akto išvados yra pagrįstos faktiniais bylos duomenimis ir atliktų darbų apžiūra. Apeliacinės instancijos teismas nevertino byloje kaip rašytinio įrodymo 2000 metais UAB „Statybų ekspertų biuras“ atliktos ekspertizės akto. Ši ekspertizė buvo atlikta kitoje civilinėje byloje pagal UAB „Neptis“ ieškinį atsakovui Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutui dėl įrašų priėmimo naudoti pastatų akte pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo pasirašyti atliktų statybinių darbų aktus, sąskaitas ir atsiskaityti už atliktus darbus. UAB „Statybų ekspertų biuras“ atliktos ekspertizės akte nurodyta, kad darbų ginčo objekte buvo atlikta už 1 314 107 Lt, tuo tarpu UAB „Ekspertika“ atliktos ekspertizės akte bendra ieškovo atliktų darbų vertė yra 1 452 616,83 Lt. Be to, UAB „Statybos ekspertų biuras“ buvo pateikta 10 tomų medžiagos, darbo projektas ir sąmatos, tuo tarpu UAB „Ekspertika“ – tik 6 tomai medžiagos; pastarosios ekspertizės akte nėra konkrečių atsakymų į pateiktus klausimus, todėl, kasatoriaus teigimu, UAB „Statybos ekspertų biuras“ atliktos ekspertizės aktas yra išsamesnis ir tikslesnis, tačiau apeliacinės instancijos teismas jo visiškai netyrė ir nevertino. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Ekspertika“ taikė skirtingą skaičiavimo metodiką: vienos sąmatos sudarytos pagal kainas, galiojusias 1999 m. sausio 1 d., kitos – 2005 m. kovo 10 d., todėl, kasatoriaus manymu, esant tokiai nenuosekliai skaičiavimo metodikai, atliktų darbų vertė turėjo nepagrįstai išaugti. Juolab kad apeliacinės instancijos teismas nevertino 1999 m. gruodžio 16 d. ginčo pastato priėmimo naudojimui akte esančių įrašų apie tai, kad ne visi darbai buvo atlikti, o bendra neatliktų darbų suma yra 433 360 Lt. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad UAB „Ekspertika“ ekspertizę atliko vadovaudamasi netinkamu, statybos rangos darbų atlikimo metu negaliojusiu teisės aktu.

Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino 1999 m. gruodžio 6 d. ginčo pastato priėmimo naudojimui akto, kuriame yra duomenų, paneigiančių UAB „Ekspertika“ atliktos ekspertizės akte nurodytas aplinkybes; 1999 m. birželio 8 d. Statinio perdavimo–priėmimo naudoti akto, kuriame realiai atliktų darbų yra už 1 306 220 Lt; UAB „Statybų ekspertų biuras“ ekspertizės akto, kuriame nurodyta, kad darbų objekte buvo atlikta už 1 314 107 Lt. Šie įrodymai paneigia UAB „Ekspertika“ ekspertizės akte esančius duomenis.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes motyvuojamojoje apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalyje nepateiktas visų įrodymų vertinimas, nepasisakyta, kodėl teismas neanalizavo ieškovo ir atsakovo sudarytos 1997 m. liepos 1 d. ginčo pastato rekonstrukcijos rangos sutarties, nesiaiškino su šios sutarties vykdymu susijusių prievolių, o tik vienareikšmiškai nurodė, kad atsakovui iš šios sutarties 9.5 punkto atsirado pareiga sumokėti už atliktus darbus.

Kasaciniu skundu ieškovas BUAB,,Neptis“ prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. sprendimą: iš atsakovo priteistą skolą už atliktus darbus padidinti iki 482 295 Lt ir priteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sutarties sudarymo metu biudžetinei įstaigai nebuvo draudžiama susitarti, jog statybos darbai būtų vykdomi sutartinėmis kainomis. Juolab kad 1964 m. CK 376 straipsnyje buvo aiškiai nurodyta, jog sutartyje nurodytiems darbams atlikti galėjo būti sudaroma tvirta ar apytikrė sąmata. Kasatoriaus teigimu, tuo metu joks teisės aktas nenumatė teisinės būtinybės sudaryti sąmatą ir pagal ją skaičiuoti rangos darbų kainą. Be to, pats teismas nustatė faktą, kad ieškovas iš esmės savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė, atliko rekonstrukcijos darbus, todėl, remdamasis šiuo faktu, privalėjo priteisti sutartos ir neapmokėtos kainos visą skirtumą – 482 295 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.189 straipsnį. Kasatoriaus teigimu, sutartis šalims turi įstatymo galią. Jeigu šalys sutartyje sutaria rangos darbus vykdyti ne pagal valstybinius įkainius, o pagal sutartinę kainą, tai teismas, apskaičiuodamas atliktų darbų vertę, nepagrįstai rėmėsi valstybiniais įkainiais, pažeidė teisėtų lūkesčių, lojalumo, sąžiningumo, teisėtumo principus. Be to, buvo pažeistas ir sutarčių laisvės principas, nes sutarties laisvės principą galima apriboti tik tais atvejais, kai siekiama apginti viešąjį interesą, tačiau nagrinėjamu atveju nei atsakovas, nei teismas nenurodė pagrindo, kuriuo remiantis buvo galima nepaisyti sutarties šalių valios ir atliktų darbų vertę apskaičiuoti ne pagal sutarties kainas, o pagal valstybinius įkainius, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios. Be to, ieškovas pareiškė ieškinį dėl sutartinės kainos nesumokėjimo, o atsakovas neginčijo sutartinės kainos, todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad darbai buvo atlikti visiškai, neturėjo teisės išeiti už ieškinio ir apeliacinio skundo ribų ir šališkai nustatyti naują darbų kainą pagal kitą kainos nustatymo metodą – valstybinius įkainius; tokio priešieškinio reikalavimo atsakovas nebuvo pareiškęs.

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir tenkinti ieškovo kasacinį skundą. Jis nurodo, kad kasaciniame skunde dėstomos faktinės aplinkybės dėl kainų skaičiavimo metodikos ir kainų už atliktus darbus nustatymo; apeliacinės instancijos teismas neviršijo įstatyme šiam teismui nustatytos kompetencijos ribų, pagrįstai paskyrė ekspertizę, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

1997 m. liepos 10 d. šalys sudarė pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos rangos sutartį Nr.1, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti pastato statybos ir rekonstrukcijos darbų už 2 232 066 Lt. Vėliau projekto kaina buvo sumažinta iki 1 798 117 Lt. Užsakovas (atsakovas) pagal ginčo pastato rekonstrukcijos rangos sutarties 5 punktą įsipareigojo sumokėti rangovui (ieškovui) už atliktus darbus šiam pateikus dokumentus, patvirtinančius išlaidas už atliktus darbus. 1998 m. gruodžio mėnesį nutrūkus projekto finansavimui, rangovas tęsė darbus. 1999 m. gruodžio 7 d. Valstybinė komisija priėmė rekonstruotą pastatą naudoti. 2003 metais teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteista ieškovui 66 899 Lt skolos už atliktus darbus. Ši suma iš atsakovo yra išieškota.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas UAB,,Neptis” yra bankrutuojanti įmonė, kuriai Kauno apygardos teismas 2003 m. liepos 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą. Bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas UAB „ROBINTA“ administratorius, reikšdamas ieškinį atsakovui, remiasi UAB,,Neptis” turima dokumentacija, tačiau kaip matyti iš ekspertizių aktų ši dokumentacija yra nepilnai išlikusi.,,UAB,,Neptis” 1997 m. liepos 10 d. sudarė su atsakovu rangos sutartį Nr. 1, pagal kurią UAB,,Neptis”, kaip rangovas, įsipareigojo rekonstruoti pastatą (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktą darbą. Pagal šalių susitarimą projektinė sutarties kaina už atliktus rekonstrukcijos darbus buvo patikslinta ir nustatyta 1 798 117 Lt. Ieškovas, būdamas rangovas, pastato rekonstrukcijos darbus atliko ir 1999 m. gruodžio 7 d. aktu perdavė pastatą naudoti atsakovui. Pastato priėmimo naudoti akto 6.1 punkte nurodyta, kad sutartinė (sąmatinė) rekonstruojamo pastato vertė pagal projektą buvo 1 798 120 Lt, o faktiškai buvo atlikta darbų už 1 306 220 Lt. Šį pastato priėmimo naudoti aktą pasirašė ne tik valstybinės komisijos nariai, bet ir rangovo direktorius J. B., taip patvirtindamas, kad priėmimo naudoti akte nurodyti techniniai–ekonominiai rodikliai yra teisingi. 1997 m. liepos 10 d. Rangos sutarties 5 punkte sutarties šalys susitarė, kad užsakovas darbų pradžioje sumoka 5–10 proc. sutartinės kainos avansu, o po to moka pagal atliktų darbų per mėnesį apimtį, rangovui pateikus atliktų darbų dokumentus–sąskaitas, atliktų darbų aktus, pažymas. Šios sutarties 7 punkte yra nustatyta, kad galutinis apmokėjimas atliekamas patikrinus ir patvirtinus rangovo pateiktą galutinę sąskaitą per papildomoje sutartyje numatytą laikotarpį po jos gavimo. Toks galutinio atsiskaitymo aktas, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimą, yra pasirašytas tik rangovo, atsakovas šio akto nepripažino ir jo nepatvirtino, o komisija, susipažinusi su rangovo pateiktu aktu, nustatė, kad tai prirašymas už neatliktus ir jau anksčiau apmokėtus darbus (VTMT generalinio direktoriaus prof. A.G. raštas rangovui; T. 2, b. l. 89). Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esantį dokumentą (T. 2, b. l. 45), teisingai pažymėjo, jog jame nurodyta 482 295 Lt suma, kurią ieškovas prašo priteisti kaip skolą už atliktus rangos darbus, yra paimta iš kito dokumento, nes jame nurodoma, kad darbai buvo atlikti už laikotarpį nuo 1992 m. iki 1999 metų, kai tuo tarpu rangos sutartis šalių buvo sudaryta 1997 m. liepos 10 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šį dokumentą (jo kopiją) neturinčiu įrodomosios galios, o ieškovas nepateikė kitų rašytinių įrodymų, kurie atitiktų Rangos sutarties 5 punkte nurodytus reikalavimus (atliktų darbų dokumentus–sąskaitas, atliktų darbų aktus, pažymas), patvirtintus atsakovo darbuotojų, atsakingų už pastato rekonstrukcijos darbus, nors ieškovui buvo pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jis grindė savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, sudarant Rangos sutartį, joje nebuvo nustatyta nei apytikrė, nei tvirta atliktinų darbų sąmata, kaip to buvo reikalaujama 1964 m. CK 376 straipsnyje, todėl sunku nustatyti, kokius konkrečiai darbus ir už kokią kainą turėjo atlikti rangovas ir kiek jam turėjo būti sumokėta juos atlikus. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pats tiksliai nežino, kiek jam dar yra skolingas užsakovas už atliktus pastato rekonstrukcijos darbus, nes, kai 2001 metais jis reiškė ieškinį teismui, pats rangovas reikalavo priteisti iš atsakovo 601 643 Lt; šis ieškovo ieškinys 2001 m. kovo 28 d. teismo nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas (T. 1, b. l. 9), o ieškovo administratoriaus ieškinys dėl 66 889,02 Lt skolos iš atsakovo išieškojimo 2003 m. spalio 22 d. preliminariu teismo sprendimu buvo patenkintas ir atsakovas šią priteistą ieškovui sumą sumokėjo, todėl neaišku, kuo konkrečiai remdamasis ieškovas reikalauja priteisti jam iš atsakovo dar 482 295 Lt. Pagal 1964 m. CK 385 straipsnį užsakovas privalo priimti rangovo pagal sutartį atliktą darbą, o pagal 386 straipsnio 1 dalį – privalo sumokėti rangovui už jo atliktą darbą, perdavus visą darbą. Pastatas po rekonstravimo buvo perduotas naudotis atsakovui 1999 m. gruodžio 7 d. aktu, todėl atsakovas, priėmęs iš rangovo jo atliktą darbą, privalėjo sumokėti už darbą ir su rangovu visiškai atsiskaityti, kaip to buvo reikalaujama 1964 m. CK 386 straipsnyje. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas sumokėjo rangovui už jo atliktą darbą pagal Rangos sutartį 1 274 675 Lt. Priėmimo naudoti pastatą akte (akto 6.1 punkte; T. 1, b. l. 17) esančio įrašo ieškovas įstatyme nustatyta tvarka nenuginčijo, nors teigė, kad akte esanti grafa apie atliktų darbų sumą buvo užpildyta vėliau, tačiau aplinkybei patvirtinti nepateikė teismui įrodymų (CPK 184 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kilusius klausimus, reikalavusius specialių mokslo, technikos ar amato žinių, t. y. nustatyti pastate (duomenys neskelbtini) atliktų statybos darbų kiekį ir apmokėjimo už atliktus darbus faktą, savo iniciatyva paskyrė šioje byloje statybinę–ekonominę ekspertizę. Teismas pavedė atlikti ekspertizę UAB,,Ekspertika” ekspertams. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas ekspertizę savo iniciatyva, nesant šalių prašymo, nepažeidė CPK 212 straipsnio reikalavimų, nes šioje teisės normoje įtvirtinta teismo teisė ex officio skirti ekspertizę savo iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškūs, specialių žinių reikalaujantys klausimai, todėl atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad teismas, paskirdamas ekspertizę be šalių prašymo pažeidė CPK normas, yra atmetami kaip nepagrįsti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį iš dalies, rėmėsi vieninteliu įrodymu, t. y. tik ekspertizės akto išvadomis ir nevertino kitų byloje esančių įrodymų, kuriuos atmesdamas ieškovo ieškinį buvo atitinkamai įvertinęs ir savo išvadas pagrindęs pirmosios instancijos teismas. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas turi priimti sprendimą tik įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse nustatytas išimtis, t. y. jame yra įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas. Eksperto išvada teismui yra neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama CPK 218 straipsnyje. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą, jį iš esmės motyvavo vien tik UAB,,Ekspertika” pateiktu 2005 m. gruodžio 6 d. ekspertizės aktu ir jo išvadomis, tačiau nevertino kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat ir 1999 m. gruodžio 7 d. pastato priėmimo naudoti akto ir Valstybinės komisijos patvirtintų priimamo naudoti pastato pagrindinių–techninių ir ekonominių rodiklių, užfiksuotų šio akto 6 punkte, taip pat kitų rašytinių įrodymų, kuriuos buvo ištyręs ir įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Byloje yra duomenų, kad ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi jau ne pirmą kartą ir reiškė vis kitus reikalavimus (vieną kartą ieškinys buvo pareikštas dėl 601 643 Lt priteisimo, kitas ieškinys buvo pareikštas dėl 66 889,07 Lt priteisimo ir teismas šį reikalavimą tenkino), tai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pats ieškovas tiksliai nežino, už kokią pinigų sumą rangovas atliko darbų ir kiek už atliktus darbus atsakovas yra skolingas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas UAB,,Ekspertika” ekspertizės aktą, sprendime nurodė, kad iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ieškovas, sudarydamas atliktų darbų aktus bei skaičiuodamas jų vertę, neteisingai taikė ir iškreipė įkainius, nors žinojo, kad objektas rekonstruojamas iš valstybės biudžeto lėšų, tačiau, ir esant tokiai nustatytai aplinkybei, ieškinį tenkino iš dalies, remdamasis vien tik šios ekspertizės akto išvadomis, neįvertindamas kitų byloje esančių dokumentų, todėl negalima pripažinti teisingomis tokių apeliacinės instancijos teismo išvadų. Be to, byloje yra UAB,,Statybų ekspertų biuro” ekspertizės išvada, kurioje yra nustatyti kiti duomenys apie rangovo atliktą tą patį darbą (dėl šio ekspertizės akto apeliacinės instancijos teismas iš viso nepasisakė). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad ekspertizės išvada, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį, yra nepakankamas pagrindas paneigti ginčo pastato priėmimo–perdavimo akte Valstybinės komisijos užfiksuotus duomenis, o nenuginčijus minėto akto ir jame užfiksuotų duomenų apie rangovo faktiškai atliktus darbus ir jų vertę teisingumo, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį iš dalies, šiam neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 178, 183–185, 218 straipsnius ir šis procesinės teisės normų pažeidimas turėjo įtakos neteisėto apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Tenkinus atsakovo kasacinio skundo reikalavimus, atsakovui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis, paduodant kasacinį skundą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnis), iš ieškovo atsakovui priteistinos išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 93 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. sprendimą, 2006 m. birželio 1 d. papildomą sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 7 d. sprendimą.

Grąžinti atsakovui Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutui (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 4558,84 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus aštuoniasdešimt keturis centus) žyminį mokestį, sumokėtą paduodant kasacinį skundą, priteisti atsakovui Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutui (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo BUAB,,Neptis” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 1652 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt du litus) už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Sigitas Gurevičius

Algimantas Spiečius