Civilinė byla Nr. 3K-3-671/2006
Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.5 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės ir Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos,,PZU Lietuva“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Manukas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl neišmokėtos draudimo išmokos, įvykus transporto priemonės vagystei, priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Manukas“ 2004 m. gruodžio 1 d. ieškinyje prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ (ankstesni šios įmonės pavadinimai: UAB „NORD/LB draudimas“ Šiaulių skyrius, UAB DK „PZU Baltija“) 171 900 Lt neišmokėtą draudimo išmoką, 4555,36 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (CK 6.2, 6.4, 6.245, 6.987, 6.997 straipsniai, Transporto priemonių draudimo taisyklių (toliau - Draudimo taisyklių) Nr. 007 14 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalies 5, 12 punktai, 15 straipsnio 1.5 punktas). Prašymas grindžiamas tuo, kad 2003 m. kovo 13 d. draudimo polisu TP Nr. 025540 vieneriems metams atsakovas apdraudė 191 000 Lt draudimo sumai ieškovo lengvąjį automobilį,,Mercedes-Benz S-600“ (valst. Nr. LRS 335), kuris 2004 m. vasario 26 d. 17.10 val. Klaipėdoje, Minijos g. 180, buvo pavogtas. Ieškovas 2004 m. vasario 27 d. apie vagystę informavo atsakovą, pateikė visus reikiamus dokumentus, tačiau atsakovas per 15 dienų, kaip nustatyta atsakovo draudimo taisyklėse, draudimo išmokos neišmokėjo. Drausdamas automobilį, atsakovas jį apžiūrėjo, patikrino jo techninę būklę, techninius duomenis, kurie sutapo su VĮ „Regitra“ duomenimis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 171 900 Lt neišmokėtos draudimo išmokos.
Teismas nustatė, kad ieškovo automobilis,,Mercedes Benz S-600“ 2003 m. kovo 13 d. buvo apdraustas vieneriems metams draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, vagystės 191 000 Lt sumai (vagystės atveju numatyta 10 proc. išmokos franšizė). 2004 m. vasario 26 d. šis automobilis buvo pavogtas, dėl šio fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas (T. 1, b. l. 11). Teismas sprendė, kad įvykis laikytinas draudiminiu dėl vagystės fakto, dėl to draudikui atsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas draudiminio įvykio fakto neginčija. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad šis sudarydamas draudimo sutartį neįvertino prisiimtos draudimo rizikos, nes nenustatė draudžiamo automobilio rinkos vertės. Apdraudžiant automobilį objektyviai egzistavo galimybė patikrinti jo vertę. Teismų praktikoje pripažįstama prezumpcija, kad daikto praradimo atveju draudimo sutartyje nurodyta suma yra lygi apdrausto daikto vertei. Atsakovas neįrodė, kad automobilio vertė sumažėjo nuo draudimo laikotarpio pradžios, t. y. 2003 m. kovo 13 d., iki vagystės dienos – 2004 m. vasario 26 d. Dėl to priteistina draudimo išmoka, lygi draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumai minusavus 10 proc. franšizę. Ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius ir palūkanas nuo mokėtinos draudimo išmokos teismas netenkino, nes tik išsprendus šalių ginčą galima nustatyti tikrąjį draudimo išmokos dydį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 9 d. nutartimi netenkino atsakovo UAB DK,,PZU Lietuva“ apeliacinio skundo ir iš esmės paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimą, papildant šio sprendimo rezoliucinę dalį 85, 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimu iš atsakovo UAB DK,,PZU Lietuva“.
Teisėjų kolegija nurodė, kad automobilis 2004 m. vasario 26 d. buvo pavogtas galiojant draudimui. Draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu ir ieškovas neturėjo galimybės daryti įtakos nustatymui draudžiamo automobilio vertės, kurią nustatė draudimo kompanija, sudarydama draudimo sutartį, remdamasi nustatyta metodika, pasinaudodama galimybe apžiūrėti draudžiamą automobilį. CK 6.998 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma po sutarties sudarymo negali būti ginčijama, išskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojęs savo teise įvertinti draudimo riziką, buvo apgautas dėl to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė arba buvo padaryta aritmetinė ar rašybos klaida. Tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta, dėl to draudikas turi sumokėti draudimo išmoką. Aplinkybė, kad automobilio registracijos dokumente ir techninės apžiūros talone įvardytas,,Mercedes Benz S-600“, o draudimo sutarties dokumentuose –,,Mercedes Benz S-320“, neatleidžia draudiko nuo prievolės mokėti draudimo išmoką. Ieškovas mokėjo draudimo įmoką nuo draudimo sumos, nustatytos draudimo sutartyje, tai patvirtina, jog atsakovas prisiėmė draudimo riziką 191 000 Lt sumai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB DK,,PZU Lietuva“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovui 79 302, 85 Lt draudimo išmoką. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai netinkamai taikė CK 6.997 straipsnio 2 dalį, pagal kurią neleidžiama draudimo sutartyje numatyti draudimo sumą, didesnę už draudžiamo turto vertę. Pagal CK 6.999 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka visais atvejais negali viršyti draudimo vertės. Pagal CK 6.1001 straipsnio 1 dalį draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę. Taigi draudimo įmonei yra svarbu įrodyti, kad dėl tam tikrų priežasčių apdrausto daikto vertė po draudimo sutarties sudarymo sumažėjo, ir jo praradimo momentu ji buvo mažesnė už draudimo sumą, nurodytą draudimo sutartyje. Byloje esančios ekspertizės automobilio vertei nustatyti išvadose nurodyta, kad automobilio vertė 2004 m. vasario 26 d. draudiminio įvykio metu buvo 108 000 Lt (T. 1, b. l. 194-198).
2. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad apdrausto ginčo automobilio modelis yra ne,,Mercedes Benz S-600“, o,,S-320“, taigi jo draudimo vertė, nurodyta draudimo liudijime, neatitiko realios vertės, nes S-320 modelio kaina dvigubai mažesnė už S-600. Be to, teismai neįvertino, kad nuo draudimo sutarties pradžios iki draudiminio įvykio praėjo 11 mėnesių, per šį laikotarpį automobilis nusidėvėjo dėl jo eksploatacijos. Atsakovo patvirtintų Transporto priemonių draudimo taisyklių 5 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad draudimo suma negali būti didesnė už transporto priemonės rinkos vertę. Atsakovas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, susijusioms su draudimo sutartyje apibrėžto draudimo intereso sumažėjusia verte, įgijo teisę nustatyti draudimo išmokos mažesnį dydį.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB,,Manukas“ prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus nepakeistus. Atsiliepime teigiama, kad pagal draudimo teisės doktrinoje galiojančią prezumpciją apdraustojo daikto praradimo atveju draudimo sutartyje nurodyta suma yra lygi apdraustojo daikto vertei. Automobilio praradimo atveju draudimo kompanijos atsisakymas išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai, reikštų ne ką kitą, kaip jos pačios nustatytos automobilio vertės ginčijimą, o tai reikštų draudiko nesąžiningumą, nes jis ginčytų sutarties sąlygą, kurią pats padiktavo. Jeigu automobilio praradimo atveju draudimo kompanija išmokėtų mažesnę sumą nei draudimo suma, tai reikštų, kad draudimo kompanija nepagrįstai pasipelno draudėjo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 24 d. nutartis civilinėje byloje N. P. su UAB,,Ergo Lietuva“, Nr. 3K-3-911/2002). Nei draudimo sutarties sudarymo, nei draudiminio įvykio metu draudikui nekilo abejonių dėl draudžiamo automobilio vertės.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Šalys sudarė 2003 m. kovo 13 d. ieškovui priklausančio automobilio,,Mercedes Benz (MB) S 600“, pagaminto 2000 m. (valst. Nr. LRS 335) draudimo sutartį, kurioje vagystė nurodyta vienu iš draudiminių įvykių, draudimo suma - 191 000 Lt, draudimo sutarties galiojimo terminas - nuo 2003 m. kovo 14 d. iki 2003 m. kovo 13 d. (T. 1, b. l. 5-9). Dėl apdrausto automobilio vagystės, įvykusios 2004 m. vasario 26 d., pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie vagystę 2004 m. vasario 27 d. pranešta draudikui (T. 1, b. l. 11, 30). Daimler Chrysler AG atstovas Lietuvoje UAB,,Silberauto“ 2004 m. rugpjūčio 25 d. rašte nurodė, kad apdrausto automobilio tipas yra ne,,S 600“, o,,S 320 Limousine“ (T. 1, b. l. 34). VĮ,,Regitra“ 2004 m. spalio 15 d. rašte pateikiama informacija, kad nurodytas automobilis 2001 m. kovo 6 d. registracijos liudijime yra klaidingai įvardytas MB 600, nes turėtų būti MB 320 (T. 1, b. l. 27).
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CK 6.997 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad ne gyvybės draudimo atveju, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės). Pagal CK 6.998 straipsnį draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma, pagal kurią apskaičiuojama draudimo išmoka, negali būti ginčijama, išskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojęs savo teise įvertinti draudimo riziką, buvo apgautas dėl to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė.
Toks teisinis reglamentavimas transporto priemonių draudimo nuo vagystės rizikos atveju lemia tai, kad konkreti transporto priemonė gali būti apdraudžiama draudimo sumai, neviršijančiai tos transporto priemonės vertės draudimo sutarties sudarymo metu. Ši nuostata kyla iš turto draudimo sutarties paskirties – drausti tik konkretaus turto (objekto) galimą praradimą arba jo sugadinimą ir dėl to atsiradusį vertės sumažėjimą, kurio dydis būtų proporcingas draudėjo patirtiems nuostoliams ir jų neviršytų. Prieš sudarant draudimo sutartį draudikas turi teisę įvertinti draudžiamo daikto vertę, pagal ją apskaičiuoti draudimo sumą ir taip prisiimti racionalią riziką dėl potencialaus draudiminio įvykio.
Bylos įrodymais nenustatyta, kad automobilio vertė draudimo sutarties sudarymo metu 2003 m. kovo 13 d. buvo mažesnė, nei šioje sutartyje nurodyta 191 000 Lt draudimo suma. Taigi bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai visiškai pagrįstai sprendė, kad ginčo atveju draudimo suma neviršijo draudimo vertės, dėl to nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.1001 straipsnio 1 dalyje nurodytų pasekmių, t. y. draudimo sutarties negaliojimo dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę. Ši išvada atitinka suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. birželio 24 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-911/2002 N. P. v. UAB,,Ergo Lietuva“) išaiškino, kad jeigu daiktas būtų prarastas (pvz. pavogtas, sudegtų ir pan.), draudėjo turtinį praradimą sudarytų prarasto daikto piniginė vertė, kuri yra ne kas kita, kaip draudimo suma. Atvejai, kai draudimo suma ir draudimo vertė sutampa, yra galimi tada, kai dėl draudiminio įvykio apdraustas daiktas visiškai prarandamas, t. y. draudėjo turtiniai praradimai yra lygūs jo apdrausto turtinio intereso piniginei vertei.
Byloje nustatydami įrodinėtinas aplinkybes dėl automobilio faktinės vertės draudiminio įvykio dieną pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai atliko įrodymų vertinimą pagal savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais, kaip nustatyta CPK 185 straipsnio 1 dalyje. Teismo teisė įvertinti bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą atitinka vadinamąjį laisvo įrodymų vertinimo principą, kurio esmė yra ta, kad nepriklausomas ir nešališkas teismas tiria turinčius reikšmės bylos baigčiai įrodymus, ir, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, įvertina, ar įrodymų pakanka tam tikroms įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti. Vertindami byloje pateiktą ekspertų išvadas (T. 1, b. l. 194-198) dėl apskaičiuotos automobilio 108 000 Lt vertės draudiminio įvykio dieną, teismai nesutiko su išvados teiginiu dėl nurodytos automobilio vertės ir išdėstė šio nesutikimo motyvus priimtuose procesiniuose sprendimuose. Teismai motyvavo, kad ekspertų išvadose remiamasi vien 2000 m. pagamintų automobilių,,MB 320“ rinkos kainų palyginimu draudiminio įvykio dieną, t. y. 2004 m. vasario 26 d., tačiau išvadose liko visiškai neaptarta, dėl ko automobilio vertė per 11 mėnesių nuo draudimo sutarties sudarymo dienos iki draudiminio įvykio dienos sumažėjo nuo 191 000 Lt iki 108 000 Lt. Kasacinio teismo vertinimu, bylą nagrinėję teismai, atmesdami ekspertizės išvadas dėl automobilio vertės draudiminio įvykio dieną, nepažeidė CPK 218 straipsnyje nustatytų ekspertizės išvadų įvertinimo taisyklių. Šiomis ekspertų išvadomis objektyviai negalėjo būti tiksliai įvertinta pavogto automobilio vertė, nesant galimybės atlikti individualią tokio automobilio apžiūrą. Tuo tarpu draudikas draudimo sutarties sudarymo metu turėjo galimybę atlikti draudžiamo automobilio apžiūrą, įvertinti automobilio įrangą, komplektaciją, techninę būklę ir apskaičiuoti apdrausto automobilio vertę atitinkančią draudimo sumą. Kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad draudimo polise klaidingai nurodytas automobilio,,Mercedes Benz“ modelis, reiškia paties draudiko neatidumą, tai neturi įtakos draudiko prievolės sumokėti draudimo išmoką buvimui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sudarydamas automobilio kasko draudimo sutartį prisijungimo būdu ieškovas neturėjo galimybės nulemti draudžiamo automobilio vertės nustatymo, nes šią vertę nustato draudikas vienašališkai. Taigi automobilio vagystės atveju, kuris sutartyje nurodytas kaip draudiminis įvykis, draudiko atsisakymas išmokėti draudimo išmoką, atitinkančią draudimo sumą, reiškia sutarties nevykdymą, dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai sprendė priteisti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai, išskaičiavus 10 proc. franšizę.
Dėl išdėstytų motyvų konstatuotina, kad kasacine tvarka skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumas nėra nuginčytas. Nenustačius teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, ši nutartis turi būti palikta nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka išnagrinėjus bylą kasacine tvarka yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, jas priteisiant šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš bylą pralaimėjusios šalies. Už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ieškovas sumokėjo advokatui 1770 Lt, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą Lietuvos apeliaciniame teisme ieškovo sumokėta 2000 Lt (T. 2, b. l. 100, 140), taigi iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 3770 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 3 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB DK,,PZU Lietuva“ (įmonės kodas 110070610) ieškovui UAB,,Manukas“ (įmonės kodas 145464458) 3770 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Janina Stripeikienė
Aloyzas Marčiulionis
