Dėl nuostolių atlyginimo

Procesinio sprendimo kategorijos:

99.6, 110.6

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininko), Algio Norkūno, Janinos Stripeikienės (pranešėja),

sekretoriaujant Beatai Bieliauskienei,

dalyvaujant ieškovo UAB,,Militzer and Munch Fortransas“ atstovui advokatui Nerijui Stukui,

atsakovo Vokietijos bendrovės „Lex System“ GmbH atstovui Nerijui Čelkonui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Militzer and Munch Fortransas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Militzer and Munch Fortransas“ ieškinį atsakovui Vokietijos bendrovei „Lex System“ GmbH dėl nuostolių atlyginimo. Tretysis asmuo – antstolė Nemira Šiugždaitė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Militzer and Munch Fortransas“ kreipėsi į teismą, prašydamas: priteisti iš atsakovo Vokietijos įmonės „Lex System“ GmbH 22 088,45 Lt nuostolių atlyginimą; 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškovui grąžintinos 398 892,33 Lt sumos, už laikotarpį nuo civilinės bylos pagal šį ieškinį iškėlimo iki faktinio minėtos sumos grąžinimo; 6 proc. metines palūkanas nuo šio ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad bendrovė „Lex System“ GmbH 2004 m. birželio 29 d. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašė išduoti teismo įsakymą dėl 395 261,68 Lt skolos išieškojimo iš UAB,,Militzer and Munch Fortransas“ ir skolos išieškojimui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti šios bendrovės sąskaitose buvusias lėšas. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. liepos 2 d. išdavė teismo įsakymą ir tos pačios dienos nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurią vykdant areštuota 398 892,33 Lt. UAB,,Militzer and Munch Fortransas“ pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, bendrovė „Lex System“ GmbH 2004 m. spalio 15 d. padavė teismui ieškinį dėl 395 261,68 Lt skolos priteisimo, tačiau 2004 m. gruodžio 17 d. jo atsisakė. Teismas 2004 m. gruodžio 21 d. nutartimi šį atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo nuomone, atsakovo bendrovės „Lex System“ GmbH veiksmai, pareiškiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes keliami reikalavimai buvo akivaizdžiai nepagrįsti. Atsakovo „Lex System“ GmbH nesąžiningumą patvirtina ieškinio atsisakymo motyvavimas neatitinkančiais tikrovės teiginiais, kreipimasis dėl teismo įsakymo tuo metu, kai atsakovo dukterinės bendrovės UAB,,Lex System“ generalinis direktorius N. Čelkonas neteisėtai veikė kaip ieškovo UAB,,Militzer and Munch Fortransas“ generalinis direktorius. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patyrė 22 088, 45 Lt nuostolių. Šią sumą sudaro 7990 Lt išlaidos advokato pagalbai ir negautos pajamos – 14 098,45 Lt, t. y. 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 398 892,33 Lt sumos, kuria ieškovas negalėjo naudotis pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad CPK 147 straipsnio 3 dalis nereikalauja įrodyti atsakovo „Lex System“ GmbH kaltės, tačiau ją taikant būtina įvertinti ir paties ieškovo UAB,,Militzer and Munch Fortransas“ bei teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdžiusios antstolės N. Šiugždaitės veiksmus, už kuriuos atsakovas negali būti laikomas teisiškai atsakingu. Teismas konstatavo, kad pats ieškovas yra iš dalies atsakingas už nuostolius, nes, atsiradus galimybei sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, pirmiausia jam teko pareiga imtis reikiamų priemonių, tačiau ieškovas neinicijavo arešto panaikinimo pinigų sumos daliai, neskundė antstolės atliktų veiksmų, kuriais ji, vykdydama teismo nutartį, nukrypo nuo jos rezoliucinės dalies, delsė kreiptis į antstolę gavęs teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas laikė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas 2004 m. birželio 29 d., paduodamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, žinojo, apie N. Čelkono neteisėtą pasiskyrimą ieškovo generaliniu direktoriumi. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo reikšto reikalavimo dėl skolos priteisimo materialinį pagrįstumą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas nesąžiningai pareiškė teisme nepagrįstą materialinį teisinį reikalavimą ir prašymą užtikrinti jį laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ir konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suponavo objektyvios, t. y. nuo atsakovo valios ir veiksmų nepriklausančios aplinkybės, todėl atsakovas neturi pareigos jų atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir papildomai nurodė, kad nėra įrodymų, jog ieškovo veikla dėl turto arešto buvo sustojusi, turto areštas pakeistas į piniginių lėšų areštą ieškovo prašymu. Teismas nutartimi dėl piniginių lėšų arešto leido apeliantui iš dalies naudotis areštuotomis piniginėmis lėšomis: mokėti darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei mokesčius. Atmesdama ieškovo argumentą, kad CPK 147 straipsnio 3 dalis reglamentuoja atsakomybės be kaltės atvejį, todėl civilinės atsakomybės sąlygos nenustatinėtinos, teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškinys pareikštas remiantis CPK 147 bei 95 straipsniais, o šios normos gali būti taikomos tik tada, kai konstatuojamas piktnaudžiavimas teisėmis. Ieškinio padavimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškinio atsisakymo faktas dar neleidžia konstatuoti, kad buvo piktnaudžiaujama, todėl šias aplinkybes turi įrodyti nuostolių atlyginimo reikalaujanti šalis. Kolegijos nuomone, ieškovas neįrodė, kad ieškinys buvo pareikštas be pagrindo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB,,Militzer and Munch Fortransas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 16 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Teismai CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymą nepagrįstai siejo su piktnaudžiavimo teise fakto konstatavimu, įtvirtintu CPK 95 straipsnyje, ir laikė, kad taikant CPK 147 straipsnio 3 dalį nustatinėtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Toks CPK 147 straipsnio 3 dalies aiškinimas nepagrįstai suvaržo jos taikymo galimybę ir paneigia šios normos prasmę. Kasatoriaus nuomone, šios normos paskirtis – šalies, patyrusios nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, interesų apsauga, todėl ji nustato atsakomybę be kaltės, t. y. net ir tais atvejais, kai kita šalis, prašydama taikyti tokias priemones, elgėsi sąžiningai.

2. Teismai laikė, kad pagrindas atlyginti nuostolius dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį yra tais atvejais, kai konstatuojamos dvi sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstas pateikimas teismui. Kasatorius įrodinėjo atsakovo nesąžiningumą pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimu, tikintis, kad kasatorius, esant valdymo krizei, nepareikš prieštaravimų dėl atsakovo pateikto pareiškimo. Pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina tai, kad jis turėjo informacijos dėl kasatoriaus negalėjimo pareikšti prieštaravimus; tai padarius, jis iš esmės tik imitavo ieškinio pareiškimą, nepateikdamas jokių ieškinį pagrindžiančių įrodymų, o ieškinio atsisakė apsimestiniais motyvais.

3. Teismai, vadovaudamiesi CPK 178 straipsniu, nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo pareikštas reikalavimas dėl 395 261,68 Lt skolos priteisimo buvo nepagrįstas. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Civilinio proceso doktrinoje išskiriami teisę sukuriantys ir teisę panaikinantys faktai. Kasatoriaus skolos atsakovui egzistavimo faktas laikytinas sukuriančiu teisę, o neegzistavimo faktas – panaikinančiu. CPK 178 straipsnis turėtų būti aiškinamas kaip įpareigojantis įrodyti tik teisę sukuriančius, o ne panaikinančius faktus. Atsakovas, reikalaudamas priteisti skolą, rėmėsi teisę sukuriančiu faktu, todėl jam teko pareiga pateikti skolos egzistavimą patvirtinančius įrodymus. Atsakovui nekonkretizavus savo reikalavimo, ieškovas objektyviai neturi galimybės pateikti įrodymų, kad jis nėra skolingas.

4. Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Taigi žalą padarę ir ją patyrę asmenys privalo imtis visų galimų priemonių patiriamiems nuostoliams išvengti ar sumažinti. Teismai nepagrįstai visas pareigas siekti nuostolių sumažinimo priskyrė tik kasatoriui. Kasatoriaus nuomone, nustačius, kad minėtą pareigą pažeidė abi šalys, atsakomybė už jos pažeidimą turėtų tekti joms abiem.

Atsakovo „Lex System“ GmbH atsiliepimą į kasacinį skundą, kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimams, atsisakyta priimti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bendrovės „Lex System“ GmbH prašymą, 2004 m. liepos 2 d. išdavė teismo įsakymą dėl 395 261,68 Lt skolos išieškojimo iš UAB,,Militzer and Munch Fortransas“ ir tos pačios dienos nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovo turtą, neviršijant 397 250 Lt sumos, o jo nesant pakankamai, likusios sumos išieškojimui užtikrinti areštuoti skolininko pinigines lėšas. Vykdydama šią nutartį, antstolė N. Šiugždaitė 2004 m. rugpjūčio 2 d. areštavo 284 849,68 Lt vertės ieškovo kilnojamojo turto. Ieškovo pagrindiniam akcininkui 2004 m. rugpjūčio 6 d. pervedus 397 727,90 Lt sumą, antstolė ją areštavo ir panaikino kilnojamojo turto areštą. Šios lėšos ieškovui grąžintos 2005 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimu konstatuota, kad UAB „Militzer and Munch Fortransas“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2004 m. liepos 8 d. sprendimas bendrovės generaliniu direktoriumi paskirti N. Čelkoną yra neteisėtas. N. Čelkonui veikiant kaip UAB „Militzer and Munch Fortransas“ generaliniam direktoriui, 2004 m. liepos 21 d. iš šios bendrovės atsakovui „Lex System“ GmbH buvo pervesta 200 000 Lt.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti kreditoriaus interesus tik laikinai, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti patikrintas teismo procese, t. y. skolininko teisės apsaugomos teise reikalauti, kad teismas jo ir kitos šalies ginčą išspręstų galutinai. CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas; dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkas patyrė nuostolių. Šios sąlygos suponuoja skolininko teisę į nuostolių atlyginimą pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį – pateikiant naują ieškinį po ginčo, iki kurio išnagrinėjimo buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo. Įsiteisėjęs sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjant ieškinį dėl skolininko patirtų nuostolių atlyginimo. Kadangi ne visada byla baigiama išnagrinėjant ją iš esmės ir priimant sprendimą (nutraukus, palikus pareiškimą nenagrinėtą (CPK 293, 296 straipsniai), sprendžiant ieškinio reikalavimą atlyginti laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytus nuostolius, būtina aiškinti CPK 147 straipsnio 3 dalyje nurodytą ieškinio atmetimo sąlygos prasmę šios normos taikymui. Ieškinio atmetimas kaip nuostolių priteisimo sąlyga pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį reiškia, kad ieškinys, nepriklausomai nuo to, ar pareikštas sąžiningai, buvo nepagrįstas. Išvadą apie ieškinio nepagrįstumą lemia teismo sprendimas jį atmesti. Ieškinio atmetimas taip pat lemia tai, kad su ieškinio pareiškimu tiesiogiai susijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat vertinamas kaip nepagrįstas. Byloje, kuri baigta neišnagrinėjus jos iš esmės, taikius laikinąsias apsaugos priemones, skolininkas taip pat gali patirti nuostolių, todėl taip pat gali būti aktualus ir jų atlyginimo klausimas. Tokiu atveju reikia nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą. Kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytų nuostolių atlyginimo instituto paskirtį – kompensuoti dėl kreditoriaus veiksmų, kurių pagrįstumas nepatvirtintas teismo sprendimu, skolininko patirtus turtinius praradimus, ieškinio atmetimas kaip nuostolių atlyginimo sąlyga gali būti suprantama kaip ieškinio nepagrįstumas. Taigi tais atvejais, kai byla nutraukiama reikalavusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreditoriaus prašymu, skolininkas turi teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių taikant tokias priemones, atlyginimo. Nutartis nutraukti bylą, priešingai nei sprendimas atmesti ieškinį, neturi prejudicijos.

Proceso teisės normos nustato galimybę skolininkui ginti savo teises ir iki pagrindinio ginčo išsprendimo CPK 95 straipsnio tvarka, kai skolininkas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pareiškia prašymą atlyginti nuostolius, atsiradusius taikant laikinąsias apsaugos priemones. Šis skolininko teisių gynimo pagrindas skiriasi nuo įtvirtinto CPK 147 straipsnio 3 dalyje ne tik procesine forma, bet ir sąlygomis, suteikiančiomis teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Pagal CPK 95 straipsnį turi būti įrodytas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą kreditoriaus kaltės skolininkui nereikia įrodinėti, nes tai yra kreditoriaus atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis. Kreditoriaus rizika reiškiasi jo suvokimu, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinimas jokiu būdu nereiškia jam palankaus galutinio ginčo sprendimo. Tokiu atveju, prašydamas laikinos teisių apsaugos iki ginčo išsprendimo, jis veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti skolininkui nuostolius. Kolegija konstatuoja, kad, atmetus ieškinį, skolininkas, kurio turtinės teisės kreditoriaus prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu CPK 147 straipsnio 3 dalies tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės.

Nagrinėjamoje byloje teismai skolininko teisių gynimo būdus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procese taikė netinkamai: nepagrįstai laikė, kad CPK 147 straipsnio 3 dalies būtina taikymo sąlyga yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Kolegija konstatuoja, kad nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis, taip pat ir prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gali būti viena iš kreditoriaus veiksmus kvalifikuojančių aplinkybių. Tokiu atveju skolininkas gali prašyti atlyginti nuostolius tiek dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, tiek jo nekonstatavus, t. y. dėl to, kad kreditorius, neturėdamas pakankamo pagrindo, rizikavo prašydamas apsaugoti iki bylos išnagrinėjimo, jo manymu, pažeistą teisę ir suvaržė skolininko teises. Tokiais atvejais reikšdamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, skolininkas gali remtis tiek CPK 95 straipsniu, tiek 147 straipsnio 3 dalimi, tačiau CPK 95 straipsnis nėra CPK 147 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga.

Ieškovas prašo atlyginti patirtus nuostolius, kuriuos sudaro bylinėjimosi išlaidos ir negautos palūkanos, areštavus jo sąskaitoje buvusias lėšas. Atsakovas (pagal ieškinį dėl 395 261,68 Lt priteisimo – ieškovas) atsisakė ieškinio, kuriame pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas atsisakymą priėmė kaip neprieštaraujantį įstatymui, bet atsisakymo motyvų pagrįstumas nebuvo tikrinamas įrodinėjimo taisyklių nustatyta tvarka. Pagrindinio reikalavimo atsakovas atsisakė teigdamas, kad ieškovas dalį skolos apmokėjo, o dėl likusios ekonomiškumo sumetimais bylinėtis netikslinga. Ieškovas nesutiko su šiais motyvais, nurodęs, kad byloje dėl pagrindinio reikalavimo siekė pateikti priešieškinį, bet jo prašymas buvo atmestas. Naujos bylos, įrodinėdamas, kad ieškovas atsakovui nebuvo skolingas, o pinigų pervedimas atliktas neteisėtai, ieškovas nekėlė, atsižvelgdamas į faktus, kad atsakovas nėra mokus, todėl didinti išlaidas ekonomiškai nenaudinga. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2004 m. spalio 15 d. pareiškė ieškinį dėl 395 261,68 Lt, t. y. tokios pat sumos, kurios 2004 m. birželio 25 d. pareiškimu reikalavo priteisti teismo įsakymu, nors 2004 m. liepos 21 d. iš ieškovo sąskaitos atsakovui jau buvo pervesta 200 000 Lt šiai skolai padengti. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant jo, kaip kreditoriaus, teises į sumą, kuri jau negalėjo būti reikalaujama, taigi suprato ir prisiėmė atsakomybę už tokį veikimą. Po dviejų mėnesių atsakovas atsisakė nuo ieškinio. Kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes šioje byloje, konstatuoja, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas atsisakė ieškinio, nes nepagrįstai jį buvo pareiškęs ir todėl toks bylos nutraukimas prilygintinas tokioms pat pasekmėms kaip ir ieškinio atmetimas. Atsakovas pareiškė ieškinį dėl 395 261,68 Lt priteisimo ir jo atsisakė, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms – jau gavęs iš atsakovo 200 000 Lt, todėl jis nesąžiningai remiasi dalinio atsiskaitymo faktu, motyvuodamas bylinėjimosi intereso netekimą kaip pagrindą atsisakyti ieškinio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas N. Čelkonas pažymėjo, jog po to, kai buvo pervesta 200 000 Lt, likusi skola sudarė tik apie 30 000 Lt. Kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju, kai šalis pareiškia ieškinį ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atitinkamos vertės kitos šalies turtą, žinodama, kad turi reikalavimo teisę į gerokai mažesnę nei reikalauja sumą, dėl kurios bylinėjimąsi laiko netikslingu, tai vertintina kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Nesąžininga šalis privalo atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius.

Sprendžiant ieškovo patirtų nuostolių dėl atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dydžio klausimą, atsižvelgtina į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes: Vilniaus apygardos teismas 2004 m. liepos 2 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovo turtą, neviršijant 397 250 Lt sumos, o jo nesant pakankamai, likusios sumos išieškojimui užtikrinti areštuoti skolininko pinigines lėšas. Vykdydama šią nutartį, antstolė N. Šiugždaitė 2004 m. rugpjūčio 2 d. areštavo ieškovui 284 849,68 Lt vertės ieškovo kilnojamojo turto, todėl vėliau turėjo pagrindą areštuoti tik tokią lėšų sumą, kuri sudaro teismo nutartyje nurodytos ir realiai areštuoto turto vertės skirtumą, t. y. 112 400,32 Lt. Kreditorius neatsako už skolininko patirtus nuostolius, kurie atsirado ne dėl kreditoriaus kaltės viršijus prašomą taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Kolegija taip pat atsižvelgia ir į paties skolininko veiksmus, kurie turėjo įtakos nuostolių dydžiui – jis nepasinaudojo teise skųsti procesinį sprendimą dėl šių priemonių taikymo, prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ne iškart po nutarties nutraukti bylą įsiteisėjimo. Pagrindas skaičiuoti negautas pajamas už 112 400,32 Lt atsirado 2004 m. rugpjūčio 6 d. antstolei nurašius šias lėšas nuo ieškovo sąskaitos. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjo tik po jos peržiūrėjimo apeliacine tvarka – 2005 m. vasario 3 d. Nuo šio momento abi bylos šalys turėjo rūpintis lėšų arešto panaikinimu, kad negaunamų pajamų suma būtų kuo mažesnė. Kadangi jos abi šios pareigos nevykdė, ieškovo nuostolių suma nuo 2005 m. vasario 3 d. iki momento, kai ieškovui buvo grąžinta areštuota 112 400,32 Lt suma, t. y. 2005 m. kovo 14 d., mažintina perpus. Ieškovas prašo priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 112 400,32 Lt sumos kaip minimalius nuostolius, vadovaujantis CK 6.210, 6.261 straipsnių nuostatomis. Kolegija laiko, kad šioje byloje prašomų priteisti nuostolių atlyginimo dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Atsakovas byloje dėl šių nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijų prieštaravimų nepareiškė. 6 proc. palūkanų suma nuo 112 400,32 Lt sumos per metus yra 6744,02 Lt, o per dieną - 18,48 Lt. Taigi ieškovo nuostolių suma nuo 2004 m. rugpjūčio 6 d. iki 2005 m. vasario 3 d., t. y. per 181 dieną, – 3344,88 Lt. Nuostolių nuo 2005 m. vasario 3 d. iki 2005 m. kovo 14 d., t. y. per 39 dienas, – 720,72 Lt atlyginimas sumažintinas perpus – iki 360,36 Lt. Iš viso ieškovui priteistinas 3705,24 Lt nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimas. Taip pat ieškovui priteistini 7990 Lt nuostoliai, patirti kaip neatlygintos bylinėjimosi išlaidos atsakovui piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis pareiškiant ieškinį dėl 395 261,68 Lt priteisimo. Nuo bendros nuostolių sumos skaičiuotinos 6 proc. palūkanos nuo bylos iškėlimo momento, t. y. nuo 2005 m. gegužės 30 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 16 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas reikalavimas priteisti nuostolių, areštavus 112 400,32 Lt ir patirtų kaip bylinėjimosi išlaidos, atlyginimą ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo Vokietijos įmonės „Lex System“ GmbH ieškovui UAB,,Militzer and Munch Fortransas“ 3705,24 Lt nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo Vokietijos įmonės „Lex System“ GmbH ieškovui UAB,,Militzer and Munch Fortransas“ 7990 Lt nuostolių, patirtų kaip bylinėjimosi išlaidos, atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo Vokietijos įmonės „Lex System“ GmbH ieškovui UAB,,Militzer and Munch Fortransas“ 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 11 695,24 Lt sumos nuo 2005 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti atsakovui Vokietijos įmonei „Lex System“ GmbH, įmonės registracijos Nr. HRB 14025, sumą, liekančią iš 2004 m. gruodžio 8 d. mokėjimo pavedimu Nr. 376 į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą įmokėtų 23 715 Lt sumokėjus ieškovui UAB,,Militzer and Munch Fortransas“ šia nutartimi priteistas sumas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Algis Norkūnas

Janina Stripeikienė