U. P. pagal BK 178 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-366/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03471-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.4.5.2; 1.1.7.2.5; 2.1.15.3; 1.1.8.1; 2.4.6.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Donato Jatužio,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,

nuteistiesiems U. P., A. J., J. J.,

gynėjams advokatams Gediminui Bukauskui, Žygimantui Rutkauskui, Kristinai Rutkauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro Pauliaus Jasiukaičio, nuteistojo U. P. gynėjo advokato Gedimino Bukausko, nuteistųjų A. J. ir J. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo U. P. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (S. S. turto vagystė) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (E. J. turto vagystė) 1 (vienerių) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (E. J. turto sugadinimas) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (I. K. ir S. K. turto vagystė 2020-03-26) 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. B. ir J. B. turto vagystė 2020-03-31 - 2020-04-01) 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (Z. K. turto vagystė) 2 (dvejų) metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (J. S. turto vagystė) 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. B. turto vagystė) 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (S. K., I. K., MB „Ž l“, K. K. ir V. M. turto vagystė, 2020-04-21) 2 (dvejų) metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pavogti N. K. turtą) 1 (vienerių) metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (N. K. turto sugadinimas) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. N. turto vagystė) 2 (dvejų) 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (E. J. turto vagystė) ir BK 187 straipsnio 1 dalį (E. J. turto sugadinimas) subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas) ir paskirta 1 (vienerių) 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pavogti N. K. turtą) ir BK 187 straipsnio 1 dalį (N. K. turto sugadinimas) subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas) ir paskirta 1 (vienerių) metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalimi bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2020-05-05 iki 2020-07-02, ir laikoma, kad U. P. yra atlikęs 1 mėnesį 27 dienas laisvės atėmimo bausmės (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – devynis mėnesius, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidedant trejiems metams.

A. J. nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (E. J. turto vagystė), jo veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 178 straipsnio 3 dalies, ir skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (E. J. turto sugadinimas), jo veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 187 straipsnio 1 dalies, ir skirta jam 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (I. K. ir S. K. turto vagystė 2020-03-26), jo veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 178 straipsnio 3 dalies, ir skirta jam 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. B. ir J. B. turto vagystė 2020-03-31 - 2020-04-01), jo veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 178 straipsnio 3 dalies, ir skirta jam 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (J. S. turto vagystė), jo veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 178 straipsnio. 3 dalies, ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (S. K., I. K., MB „Ž l“, K. K. ir V. M. turto vagystė, 2020-04-21), jo veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 178 straipsnio 3 dalies, ir skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pavogti N. K. turtą), jo veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 22 straipsnio 1 d., BK 178 straipsnio 3 dalies, ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (N. K. turto sugadinimas), jo veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 187 straipsnio 1 dalies, ir skirta jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. N. turto vagystė), jo veiką perkvavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 178 straipsnio 3 dalies, ir skirta jam 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (E. J. turto vagystė) ir BK 187 straipsnio 1 dalį (E. J. turto sugadinimas), subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pavogti N. K. turtą) ir BK 187 straipsnio 1 dalį (N. K. turto sugadinimas), subendrintos apėmimo (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2020-05- 05 iki 2020-05-19, ir laikoma, kad A. J. yra atlikęs 15 dienų laisvės atėmimo bausmės (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – aštuonis mėnesius, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidedant trejiems metams.

A. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (S. S. turto vagystė), BK 178 straipsnio 2 dalį (R. B. turto vagystė), BK 178 straipsnio 3 dalį (Z. K. turto vagystė) išteisintas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

J. J. nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (S. S. turto vagystė), jo veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 178 straipsnio 3 dalies, ir skirta jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, (E. J. turto vagystė), jo veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 178 straipsnio 3 dalies, ir skirta jam 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. B. ir J. B. turto vagystė 2020-03-31 - 2020-04-01), jo veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 178 straipsnio 3 dalies, ir skirta jam 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 3 d. (Z. K. turto vagystė), jo veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 178 straipsnio 3 dalies, ir skirta jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (J. S. turto vagystė), jo veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 178 straipsnio 3 dalies, ir skirta jam 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. B. turto vagystė) ir jo veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 178 straipsnio 3 dalies, ir skirta jam 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (S. K., I. K., MB „Ž l“, K. K. ir V. M. turto vagystė, 2020-04-21), jo veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 178 straipsnio 3 dalies, ir skirta jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas pavogti N. K. turtą), jo veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 22 straipsnio 1 dalies BK 178 straipsnio 3 dalies, ir skirta jam 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (N. K. turto sugadinimas), jo veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 187 straipsnio 3 dalies, ir skirta jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. N. turto vagystė), jo veiką perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 178 straipsnio 3 dalies, ir skirta jam 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pavogti N. K. turtą) ir BK 187 straipsnio 1 dalį (N. K. turto sugadinimas), subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis 5 dalies 1 punktas), ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio. 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė bausmė 4 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2020-05-05 iki 2020-07-02, ir laikoma, kad J. J. yra atlikęs 1 mėnesio 27 dienų laisvės atėmimo bausmės (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis – devyni mėnesiai, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidedant trejiems metams.

Priteista solidariai iš U. P. ir J. J. 94,62 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 62 ct) turtinės žalos atlyginimo S. S. naudai.

Priteista solidariai iš U. P., A. J. ir J. J. 1 653,40 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 40 ct) turtinės žalos atlyginimo E. J. naudai.

Priteista solidariai iš U. P. ir J. J. 5165,25 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 25 ct) turtinės žalos atlyginimo R. B. naudai.

Priteista solidariai iš U. P., A. J. ir J. J. 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus 00 ct) turtinės žalos atlyginimo J. B. naudai.

Priteista solidariai iš U. P., A. J. ir J. J. 597,40 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 40 ct) turtinės žalos atlyginimo R. B. naudai.

Priteista solidariai iš U. P., A. J. ir J. J. 5426,85 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt šešis eurus 85 ct) turtinės žalos atlyginimo K. K. naudai.

Priteista solidariai iš U. P., A. J. ir J. J. 2337,25 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt septynis eurus 25 ct) turtinės žalos atlyginimo I. K. naudai.

Priteista solidariai iš U. P., A. J. ir J. J. 2922,15 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt du eurus 15 ct) turtinės žalos atlyginimo MB „Ž l“ naudai.

Priteista solidariai iš U. P., A. J. ir J. J. 1969,80 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 80 ct) turtinės žalos atlyginimo S. K. naudai.

Priteista solidariai iš U. P., A. J. ir J. J. 510,00 Eur (penkis šimtus dešimt eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo N. K. naudai.

Priteista solidariai iš U. P. ir J. J. 15 092,06 Eur (penkiolika tūkstančių devyniasdešimt du eurus 06 ct) turtinės žalos atlyginimo Z. K. naudai.

Priteista solidariai iš U. P., A. J. ir J. J. 834,90 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus 90 ct) turtinės žalos atlyginimo V. M. naudai.

Priteista solidariai iš U. P., A. J. ir J. J. 920,00 Eur (devynis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo A. N. naudai.

Priteista solidariai iš U. P., A. J. ir J. J. 850,45 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 45 ct) turtinės žalos atlyginimo J. S. naudai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Bylos esmė

1.1. U. P. ir J. J. nuteisti už tai, kad jie 2020 m. sausio 23 d. naktį tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 02.26 val. iki 02.48 val., veikdami bendrininkų grupėje, sugadinant 10 eurų vertės pakabinamą durų spyną, įsibrovė į S. S. priklausančias kuro saugyklos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur sugadinę 10 eurų vertės kuro cisternos sklendės pakabinamą spyną, iš kuro cisternos pagrobė svetimą, S. S. priklausantį turtą – 130 l. žymėto dyzelino kuro, 74,62 eurų vertės.

1.2. U. P., J. J. ir A. J. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 25 d. 23:48 val. iki 2020 m. kovo 26 d. 00:57 val., veikdami bendrininkų grupėje, nuvykę U. P. automobiliu, vairuojamu J. J., į (duomenys neskelbtini), U. P. ir A. J. įsibrovė į V. J. priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)., t. y. sugadindami durų užraktą, 10 eurų vertės bei sandėliuko duris ir spyną, bendros 20 eurų vertės, įsibrovė į technikos sandėlio patalpas, iš kurių pagrobė svetimą, E. J. priklausantį turtą - 4 vnt. vasarinių padangų "Continental" su originaliais „HONDA“ lengvo lydinio ratlankiais, bendros 1360 eurų vertės, tęsdami savo nusikalstamą veiką, t. y. sugadindami durų spynos sklendę 80 eurų vertės, ir spyną, 60 eurų vertės, įsibrovė į kuro sandėlio patalpas, bei sugadindami kuro išpylimo žarną 100 eurų vertės, pagrobė kuro talpykloje buvusį svetimą, E. J. priklausantį turtą – 60 litrų dyzelino kurą, skirtą šildymui (raudonos spalvos) 23,40 eurų vertės, ką visi kartu susidėjo į automobilį, tokiu būdu, veikdami bendrai grupėje sugadino 270 eurų vertės svetimą, E. J. priklausantį turtą bei pagrobė 1383,40 eurų vertės svetimą, E. J. priklausantį turtą;

1.3. U. P., A. J. ir J. J. nuteisti už tai, kad jie 2020 m. kovo 26 d. naktį, apie 03:14 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, sugadindami pakabinamą durų spyną, įsibrovė į S. K. priklausančias sandėlio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą turtą, t. y. I. K. priklausantį benzininį pjūklą "Husqvarna 455E", 200 eurų vertės, „SKIL“ firmos krepšį, kuriame buvo pjūklo priežiūros įrankiai: galąstuvas, atsuktuvas, 5 vnt. naudotų pjūklo grandinių, bendros 50 eurų vertės, S. K. priklausantį grūdų drėgnomatį „Super Pro“, 300 eurų vertės.

1.4. U. P., A. J. ir J. J. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, 2020-03-31 naktį nuvyko J. J. vairuojamu automobiliu į (duomenys neskelbtini). ir laikotarpiu nuo 00:45 val. iki 03:24 val. pro nerakintus vartus patekdami į R. B. priklausančias dirbtuvės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, R. B. priklausantį turtą - kampinį šlifuoklį 30 eurų vertės, elektrinę drėlę „Makita“, 100 eurų vertės, benzininį pjūklą „Husqvarna 350“, 100 eurų vertės, benzininį pjūklą „Bebras“, 50 eurų vertės, akumuliatorinį suktuvą „Jasper“, 30 eurų vertės, elektrinį grąžtų galąstuvą, 40 eurų vertės, tęsdami savo nusikalstamą veiką, t. y. patekdami į R. B. priklausančias nerakintas metalinio sandėliuko patalpas, esančias tuo pačiu adresu, pagrobė svetimą, R. B. priklausantį turtą - 32 vnt. rulonų plėvelės „Bal'ensil“ (5 sluoksnių, 750 mm x 1500 m, baltos spalvos), 2207 eurų vertės, 4 vnt. rulonų tinklelio „JD CoverEdge“ (3800 m, žalios spalvos), 652 eurų vertės, 2 vnt. rulonų tinklelio „JD Cover Edge“ (125 cm, baltos spalvos), 254 eurų vertės, 10 litrų pesticidų „Difend Extra“, 168,80 eurų vertės, tęsdami nusikalstamą veiką, 2020 m. balandžio 1 d. naktį, laikotarpiu nuo 02:54 val. iki 03:04 val., tiksliai nenustatytu laiku, pro nerakintas mažąsias įėjimo duris patekdami į R. B. priklausančias dirbtuvės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei iš vidaus atkabinus dirbtuvių vartus, pagrobė svetimą, J. B. priklausantį turtą - keturratį motociklą "Polaris", 500 cm litražo, geltonos spalvos, 1500 eurų vertės.

1.5. U. P. ir J. J. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. balandžio 6 d. naktį, laikotarpiu nuo 02:43 val. iki 04:31 val., tiksliai nenustatytu laiku, nuvyko J. J. vairuojamu automobiliu į (duomenys neskelbtini), sulankstydami avarines išėjimo metalines duris, įsibrovė į Z. K. priklausantį angarą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą, Z. K. priklausantį turtą – augalų apsaugos priemones: „Quelex/Calibre SX (500g + 300g)“ 12 vnt., 2190,96 eurų vertės, „AGROSWAP (5l)“ 30 litrų, 129,30 eurų vertės, „Axial 50 EC (5l)“ 40 litrų, 1206 eurų vertės, „Duett Ultra (5l)“ 60 litrų, 2116,80 eurų vertės, „Dupont Talius (1l)“ 12 litrų, 894,12 eurų vertės, „Proteus (5l)“ 20 litrų, 446,80 eurų vertės, „Tazer (5 l)“ 60 litrų, 1464,60 eurų vertės, „Quelex/Calibre SX (500g + 300g)“ 6 vnt., 1095,48 eurų vertės, „AGROSWAP (5l)“ 15 litrų, 64,65 eurų vertės, „Duett Ultra (5l)“ 20 litrų, 705,60 eurų vertės, „Dupont Talius (1l)“ 3 litrus, 223,53 eurų vertės, „Proteus (5l)“ 20 litrų, 446,80 eurų vertės, „Tazer (5l)“ 20 litrų, 488,20 eurų vertės, motorinis pjūklą „Stihl MS661“, 809,92 eurų vertės, motorinį pjūklą Stihl MS 261“, 495,87 eurų vertės, tęsdami savo nusikalstamą veiką, t. y. sulankstydami pakeliamų vartų skardą bei sugadindami užraktą įsibrovė į Z. K. priklausantį garažą, esantį tuo pačiu adresu, bei pagrobė svetimą, Z. K. priklausantį turtą - benzininį pjūklą (duomenys neskelbtini), 200 eurų vertės, vienfazį suvirinimo pusautomatį aparatą „Decastar 135E“, 200 eurų vertės. Tokiu būdu, pagrobė didelės 13178, 63 eurų vertės svetimą, Z. K. priklausantį turtą.

1.6. U. P., A. J. ir J. J. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. balandžio 15 d. naktį, tiksliai nenustatytu laiku, U. P., A. J. ir J. J. nuvyko J. J. vairuojamu automobiliu į (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 02:39 val. iki 04:47 val. pro nerakintas duris patekę į J. S. priklausantį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, J. S. priklausantį turtą - automobilio priekabą „RYDWAN EURO A750“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 500 eurų vertės, į kurią sudėjo pagrobtą turtą -raudonųjų dobilų sėklas „Arimaičiai C“, 50kg, 247,45 eurų vertės, liucernos sėklas „Europe C“, 50 kg, 281,93 eurų vertės, pašarinių motiejukų sėklas „Žolis“, 75 kg, 249,56 eurų vertės, druską 30 kg, 5,45 eurų vertės, pašarinę kreidą 75 kg, 9.98 eurų vertės, mineralinius papildus: „Salvana Mineral dry cow B3+ 2813“ 150 kg, 239,22 eurų vertės, „Salvana Mineral Cattle 2800“ 50 kg, 41.02 eurų vertės, „Somi Mg“ 175 kg, 146.53 eurų vertės, „Josera Bulenmast“ 250 kg, 223,85 eurų vertės, tęsdami savo nusikalstamą veiką, pro nerakintas duris patekdami į J. S. priklausančią fermą, esančią tuo pačiu adresu, pagrobė svetimą, J. S. priklausantį turtą – papildus: „Codibloc“ 88 kg, 122.65 eurų vertės, „DairyPilot“ 80 kg, 113.74 eurų vertės, „Calf Beef“ 50 kg, 45.98 eurų vertės, „Taurus“ 80 kg, 50 eurų vertės, „Limukra MZ“ 240 kg, 251,68 eurų vertės, suvirinimo aparatą-kempą "Minarc", 500 eurų vertės. Tokiu būdu pagrobė 3029,04 eurų vertės svetimą, J. S. priklausantį turtą.

1.7. U. P. ir J. J. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. balandžio 19 d. naktį, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 03:56 val. išplėšdami durų vidinį kablį, įsibrovė į A. B. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą, R. B. priklausantį turtą - augalų apsaugos priemones: "PIX5GRAP0.3 Pixxaro EC 5L/Granstar Premia 50 SX 300g" 35 litrus, 1932 eurų vertės, "FENIX600 5L" 70 litrų, 1232 eurų vertės, "PROTEUS5 Proteus 5L" 40 litrų, 840 eurų vertės, "SCORE 250 ML Score 0,25L" 0,25 litro, 24,25 eurų vertės, "CYP500.1 Cyperkill 500 1L" 1 litrą, 33 eurų vertės, "BORONLIQ.10L TRADEBOR 10L" 40 litrų, 66 eurų vertės, "PROP5 Propulse 5L" 20 litrų, 726 eurų vertės, benzininį pjūklą „Husqvarna 550XP“, 300 eurų vertės, iš garaže stovėjusio traktoriaus BELARUS 820, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), degalų bako 30 litrų žymėto dyzelino kuro, 12 eurų vertės. Tokiu būdu pagrobė 5165,25 eurų vertės svetimą, R. B. priklausantį turtą.

1.8. U. P., J.J. ir A. J. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę, 2020 m. balandžio 21 d. naktį, laikotarpiu nuo 01:24 val. iki 01:46 val. pro sienos angą įsibraudami į S. K. priklausantį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), bei iš vidaus atsklendus pagrindinių durų sklendes, pasinaudodami sandėlyje buvusiu autokrautuvu,,Still R70-25", išvežti pagrobtiems daiktams, pagrobė svetimą, S. K. priklausantį turtą - dobilų sėklas,,Eko raudoni Bonus B k. s. LT-EKO-001", 200 kg, 1669,80 eurų vertės ir grūdų drėgnomatį "Wile", 200 eurų vertės, I. K. priklausantį turtą - dobilų sėklas,,Eko raudoni Bonus B k. s. LT-EKO-001", 250 kg, 2087,25 eurų vertės, MB „Ž. L.“ priklausantį turtą - dobilų sėklas,,Eko raudoni Bonus B k. s. LT-EKO-001", 350 kg, 2922,15 eurų vertės, K. K. priklausantį turtą - dobilų sėklas,,Eko raudoni Bonus B k. s. LT-EKO-001", 650 kg, 5426, 85 eurų vertės, V. M. priklausantį turtą - dobilų sėklas,,Eko raudoni Bonus B k. s. LT-EKO-001", 100 kg, 834.90 eurų vertės. Tokiu būdu, veikdami bendrai grupėje, pagrobė 1869,80 eurų vertės svetimą, S. K. priklausantį turtą, 2087,25 eurų vertės svetimą, I. K. priklausantį turtą, 2922,15 eurų vertės svetimą, MB „Ž. L.“ priklausantį turtą, 5426,85 eurų vertės svetimą, K. K. priklausantį turtą, 834.90 eurų vertės svetimą, V. M. priklausantį turtą, viso pagrobė svetimą didelės 13140,95 eurų vertės turtą.

1.9. U. P.

1.10. U. P., A. J. ir J. J. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę, 2020 m. gegužės 4 d. naktį, laikotarpiu nuo 02:09 val. iki 02.26 val. J. J. vairuojamu automobiliu AUDI A 6, valst. nr.(duomenys neskelbtini) nuvykę į (duomenys neskelbtini), patekdami į nerakintas A. N. priklausančias dirbtuvių patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) sugadindami durų spyną, įsibrovė į chemikalų sandėlį, esantį dirbtuvės patalpose, ir, pasinaudodami ten buvusiu karučiu, išvežti pagrobtiems daiktams, pagrobė svetimą, A. N. priklausantį turtą - augalų apsaugos priemones: "Avoxa", 60 litrų, 1642,60 eurų vertės, "Trimer" 2250 gr., 615 eurų vertės, "Sito Plius" klijus 5 litrus, 25 eurų vertės, tęsdami savo nusikalstamą veiką, iš nerakintos dirbtuvių įrankių patalpos pagrobė svetimą, A. N. priklausantį turtą - benzininį diskinį pjūklą betonui pjauti "Husqvarna", 900 eurų vertės, grūdų drėgnomatį „Grene“, 130 eurų vertės, benzininį pjūklą "Stihl"), 400 eurų vertės, tęsdami savo nusikalstamą veiką, patekdami į A. N. priklausančias nerakintas granulių cecho patalpas, esančias tuo pačiu adresu, pagrobė svetimą A. N. priklausantį turtą - akumuliatorinį gręžtuvą "Bosch“, 150 eurų vertės, akumuliatorinį gręžtuvą „Wurt", 150 eurų vertės, 2 vnt. gręžtuvų akumuliatorių "Bosh", 100 eurų vertės, 2 vnt. gręžtuvų akumuliatorių „Milwauke“, 100 eurų vertės, akumuliatoriaus pakrovėją "Wurt", 50 eurų vertės, akumuliatoriaus pakrovėją "Bosh", 30 eurų vertės, tęsdami savo nusikalstamą veiką, iš A. N. priklausančio traktoriaus "Fend", valst.Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio toje pačioje teritorijoje kuro bako pagrobė 60 litrų dyzelino kuro, 30 eurų vertės. Tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė 4322,60 eurų vertės svetimą, A. N. priklausantį turtą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo U. P. gynėjas advokatas Gediminas Bukauskas prašo:

- veikas epizoduose dėl 2020-03-26 ir 2020-04-21 vagysčių iš S. K. priklausančio sandėlio perkvalifikuoti kaip vieną tęstinę BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką;

- teismo paskirtas bausmes pakeisti: už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nesunkių nusikaltimų padarymą skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes; už 178 straipsnio 2 dalyje numatytų apysunkių nusikaltimų padarymą skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba ne didesnes nei 1 metų laisvės atėmimo bausmes; už 178 straipsnio 3 dalyje numatytų sunkių nusikaltimų padarymą skirti ne didesnes nei 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmes;

- skirti U. P. galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, iš dalies atidėti, įpareigojant nuteistąjį nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui;

2.1. Teismo posėdžio metu U. P., apklaustas dėl 2020-03-26 ir 2020-04-21 vagysčių iš S. K. priklausančio sandėlio, paaiškino, kad 2020-03-26 naktį kartu su A. J. ir J. J. užsuko į S. K. sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), tikslu pažiūrėti, kokio turto ten yra. Tuo metu pagrobė pjūklą ir drėgnomatį. Dar pamatė dobilų sėklų, tačiau tuo metu neturėjo kur jų dėti, todėl nusprendė atvykti kitą dieną ir pasiimti dobilus. 2020-04-21 į tą pačią vietą atvyko jau dvejais automobiliais - A. J. mikroautobusu ir J. J. lengvuoju automobiliu. Su krautuvu įkrovė grūdus į mikroautobusą, išsivežė, o vėliau pardavę, pasidalino pinigus tryse lygiomis dalimis.

2.2. A. J. dėl 2020-04-21 epizodo neprisipažino. Nei A. J., nei J. J. teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklausti apie tai, ar 2020-03-26 vagystės iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), metu jie susitarė grįžti į tą pačią vietą kitą dieną pagrobti ir sandėlyje buvusius grūdus. Vis dėlto, U. P. parodymus dėl tokio susitarimo buvimo ir 2020-03-26 susiformavusios tyčios grįžti į tą pačią vietą pratęsti nusikalstamą veiką patvirtina aplinkybė, kad 2020-04-21 į nusikaltimo vietą kaltinamieji atvyko ne tik su lengvuoju automobiliu, kaip visais kitais epizodais, bet ir su antra transporto priemone - mikroautobusu, skirtu išvežti grūdus. Be to, iš karto po 2020-03-26 vagystės, kaip nurodo U. P., jie internete tikrino kokia yra planuojamų pagrobti grūdų kaina.

2.3. Akivaizdu, kad U. P. veikos, pagrobiant turtą iš sandėlio (duomenys neskelbtini), 2020-03-26 ir 2020-04-21, atitinka vieno tęstinio BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, kadangi turtas buvo pagrobtas iš tos pačios vietos, tos pačios sudėties bendrininkų, praėjus nedideliam laikotarpiui, be to, jau darydami pirmą vagystę, nuteistieji matė grūdus ir nusprendė vėliau pakartotinai grįžti į tą pačią vietą juos pagrobti, todėl 2020-04-21 į nusikaltimo vietą papildomai atsigabeno tam tinkamą transporto priemonę.

2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad analogiškoje situacijoje dėl vagysčių 2020-03-31 ir 2020-04-01 iš R. B. priklausančių patalpų teismas veikas perkvalifikavo iš dviejų atskirų nusikalstamų veikų į vieną tęstinį nusikaltimą, tačiau epizoduose dėl 2020-03-26 ir 2020-04-21 vagysčių iš S. K. priklausančio sandėlio pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus ir veikas kvalifikavo kaip atskirus savarankiškus nusikaltimus, nenurodęs jokių tokio kvalifikavimo motyvų. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi 2020-03-26 ir 2020-04-21 atliktus veiksmus turėjo kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

2.5. Gynėjas mano, kad U. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės yra neteisingos ir aiškiai per griežtos. Teismas, skirdamas U. P. griežtas ir netgi griežtesnes negu kitiems bendrininkams laisvės atėmimo bausmes, visiškai neįvertino jo elgesio proceso metu. Skirtingai nei kiti nuteistieji, U. P. dar ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Šios pozicijos jis nuosekliai laikėsi ir teisminio nagrinėjimo metu, vienintelis davė parodymus iš karto po kaltinamojo akto pagarsinimo. Sutrumpintas įrodymų tyrimas ir trečdaliu mažesnės bausmės skyrimas nebuvo galimas ne dėl ginamojo kaltės – tai lėmė iš dalies nepagrįstas kaltinamasis aktas (dėl dalies kaltinimų buvo išteisintas A. J.) ir kitų kaltinamųjų pozicija. Skirtingai nei kiti nuteistieji, U. P. praeityje nebuvo nei teistas. Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas U. P. bausmę, įvertino U. P. iniciatyvą nusikaltimų daryme, tačiau byloje nustatytos aplinkybės to nepatvirtina - visi nuteistieji teisme paaiškino, kad planuojamus apvogti objektus pasirinkdavo spontaniškai, visus sprendimus priimdavo kartu, kiekvienas ieškodavo kur ir už kiek realizuoti pagrobtą turtą, pinigus už parduotą turtą dalindavosi po lygiai, tarp jų nebuvo organizatoriaus ar vadovo, visi pažįstami nuo vaikystės. Tai, kad U. P., būdamas nusikaltimo vietoje, telefonu pranešdavo J. J. kur ir kada privažiuoti, nerodo jo didesnės iniciatyvos ar reikšmingesnio vaidmens, kuris būtų pagrindas skirti didesnę bausmę.

2.6. Teismas, motyvuodamas tuo, kad veikos padarytos per trumpą laiko tarpą (nuo 2020-01-23 iki 2020-05-04), visiškai nepagrįstai konstatavo, kad U. P. linkęs daryti nusikalstamas veikas. U. P. paaiškino, kad tuo metu dėl Covid-19 Lietuvoje buvo karantinas, nebuvo darbų, todėl su draugais nusprendė neteisėtu būdu prasimanyti pinigų vagiliaudamas. Nei iki 2020 metų, nei po įtarimų pareiškimo U. P. nebuvo daugiau traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, dirba toje pačioje darbovietėje, charakterizuojamas tik teigiamai. Todėl, priešingai nei padarė išvadą pirmosios instancijos teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad U. P. nusikaltimų padarymą lėmė netinkamas sprendimų priėmimas nepalankioje finansinėje situacijoje, o ne susiformavusios kriminalinės nuostatos ar asocialus gyvenimas. U. P. elgesys proceso metu (visiškas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dar ikiteisminio tyrimo metu), bendradarbiavimas su teisėsaugos pareigūnais (dalyje epizodų A. J. iš esmės nuteistas tik U. P. parodymų pagrindu), kriminalinės praeities neturėjimas duoda pagrindą manyti, kad U. P. nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir jau pats baudžiamasis procesas jam padarė pakankamą įtaką, kad ateityje jo nusikalstamos veikos nepasikartotų.

2.7. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas už visas be išimties U. P. padarytas nusikalstamas veikas skyrė laisvės atėmimo bausmes. Vienodo veikų kvalifikavimo atveju pagal BK 178 straipsnio 2 dalį teismo skiriamų laisvės atėmimo bausmių dydžiai ženkliai skyrėsi - nuo 9 mėnesių iki 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo, nesant tam objektyvaus pagrindo ir tokių išvadų nemotyvuojant nuosprendyje. Gynėjas mano, kad laisvės atėmimo bausmių skyrimas tiek už nesunkius nusikaltimus, tiek už visus apysunkius nusikaltimus, atsižvelgiant į tai, kad U. P. traukiamas atsakomybės pirmą kartą, taip pat vertinant kitas anksčiau apeliaciniame skunde jau minėtas ginamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tame tarpe elgesį proceso metu, yra neteisingas, bausmės aiškiai per griežtos. Dėl tų pačių motyvų teismo paskirtos 2 metų 7 mėnesių bausmės už abu BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus taip pat laikytinos neteisingomis ir aiškiai per griežtomis, ypač vertinant tai, kad pagrobto turto vertės nežymiai viršijo įstatyme numatytą 250 MGL dydį.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendį panaikinti dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (S. K., I. K., MB „Ž. L.“, K. K. ir V. M. turto vagystė, 2020-04-21) ir priimti šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo švelninti skirtą bausmę.

3.1. Apeliantas A. J. neprisipažįsta dalyvavęs šios nusikalstamos veikos padaryme, pažymi, kad jo parodymus patvirtina J. J., kuris teigė, kad vagystę įvykdė dviese su U. P.. Tuo tarpu U. P. nurodė, kad nusikaltimą padarė trise - jis su A. J. važiavo A. J. pilkos spalvos mikroautobusiuku, o J. J. važiavo savo mašina. Tačiau iš byloje esančių U. P. parodymų akivaizdu, jog jis dėl didelės įvykdytų nusikalstamų veikų skaičiaus elementariai maišosi kokios bendrininkų sudėties grupėje dalyvavo konkrečioje nusikalstamoje veikoje. Todėl būtina apklausti U. P. apie tai, ar tikrai jis prisimena, kad 2020-04-21 vagystėje dalyvavo jis (A. J.), jeigu taip, tai kokius konkrečiai nusikalstamos veikos realizavimo elementus atliko.

3.2. Skunde apeliantas nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad 2020 m. balandžio mėn., galimai 20 ir 21 dienomis jis anksti ryte vyko paimti darbininkų, kuriuos gabeno miško (medžių) sodinimo darbams atlikti, ką visiškai patvirtina 2021-05-12 Panevėžio AVPK kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. B. tarnybiniame pranešime nurodytos informacijos analizė apie balandžio 21 d. jo (A. J.) telefono jungimosi ryte vietas. Tačiau nusikaltimo padarymo laiku - 2020 m. balandžio 21 d. naktį, laikotarpiu nuo 01:24 val. iki 01:46 val. (duomenys neskelbtini), jo (A. J.) telefono jungimosi nebuvo. Nurodomas aplinkybes patvirtina ir kito to paties policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. J. tarnybiniame pranešime nurodyta informacijos analizė. Siekiant patvirtinti ar paneigti šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi būti apklausti tyrėjai S. B. ir R. J. apie jų atliktas telefoninių kontaktų analizes. Be to byloje apklaustini liudytojais asmenys, kuriuos jis (A. J.) surinkdavo ir gabendavo 2020 m. kovo - balandžio mėnesiais medelių sodinimui, siekiant patvirtinti jo (A. J.) nurodomas aplinkybes apie tai, kad 2020 m. balandžio 21 d. anksti ryte surinko žmones darbams miške.

3.3. Įrodymų analizė duoda pagrindo išvadai, kad nėra neginčijamų įrodymų, jog jis (A. J.) dalyvavo S. K., I. K., MB „Ž. L.“, K. K. ir V. M. turto vagystėje 2020-04-21 laikotarpiu nuo 01:24 val. iki 01:46 val. (duomenys neskelbtini).

3.4. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma švelninti skirtą bausmę. Vedęs, šeimoje augina du nepilnamečius vaikus, dirba dvejose įmonėse UAB „R“ ir UAB „B G“ direktorių pareigose. Įvertino netinkamą, nusikalstamą elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Yra finansiškai pajėgus atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams nusikaltimais padarytas žalas.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti, jo (J. J.) veikas dėl E. J. turto vagystės, I. K. ir S. K. turto vagystės 2020 m. kovo 26 d. ir S. K., I. K., MB „Ž l“, K. K. ir V. M. turto vagystės 2020 m. balandžio 21 d. kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 metus laisvės atėmimo. Paskirtą bausmę prašo subendrinti apėmimo būdu BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje ir 5 dalies 1 punkte numatyta tvarka su pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (E. J. turto sugadinimas) paskirta bausme ir paskirti 2 metus terminuoto laisvės atėmimo. Taip pat prašo nusikalstamą veiką dėl Z. K. turto vagystės įsibraunant į patalpą iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 metus terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 4 metams. Į paskirtos bausmės laiką prašo įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2020-05-05 iki 2020-07-02, t.y. 1 mėnesį 27 dienas (BK 66 straipsnio 1 dalis). Taip pat prašo sumažinti iš jo S. K., I. K., MB „Ž l“, K. K. ir V. M., Z. K. priteistas turtinei žalai atlyginti sumas.

4.1. Skunde nurodoma, kad jis (J. J.) pripažintas kaltu ir nuteistas už E. J. turto vagystę ir turto sugadinimą laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 25d. 23.48 val. iki kovo 26 d. 00.57 val., I. K. ir S. K. turto vagystę 2020 m. kovo 26 d. 03.14 val. ir S. K., I. K., MB „Ž l“, K. K. ir V. M. turto vagystę 2020 m. balandžio 21d. vagystę, kaip už atskiras nusikalstamas veikas. Tačiau su tokiu veikos kvalifikavimu nesutinka. U. P. viso proceso metu teigė, kad visi trys dieną važiavo pro šalį ir, pamatę patalpas, nutarė naktį jas apžiūrėti. Atvažiavo naktį, J. J. laukė, o jis su A. J. įėjo į patalpą ir iš jos paėmė automobilio HONDA CR-V ratus, o iš kitos patalpos prisipylė 2 ar 3 kanistrus kuro iki 60 l. Tą pačią dieną, apžiūrėjo ne tik šią E. J. priklausančią sodybą, bet ir S. K. priklausantį sandėlį. Iš šio sandėlio paėmė pjūklą „Hugsvarna“ ir drėgnomatį. Pamatė dobilų sėklas, bet neturėjo kur dėti, todėl nusprendė grįžti kitą dieną jų pasiimti. Dobilų vagystei nebuvo atskirai pasiruošta, tiesiog pasižiūrėjo internete kokia gali būti dobilų vertė ir kelių dienų laikotarpyje vėl nuvažiavo į sandėlį pilkos spalvos mikroautobusiuku. Autokaru paletę išsivežė į lauką ir sukrovė į mikroautobusą. Autobusiukas buvo turbūt keleivinis, buvo sėdynės, juo žmones vežiodavo į darbą. Kiek buvo maišų neatsimena, tačiau tvirtina, kad 1,5 tonos tikrai nebuvo, nes tai yra daug. Jeigu maišas svėrė 25 kg, tai turėtų būti 60 maišų - tiek tikrai nebuvo, be to U. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nurodytos dobilų kainos 6.90 Eur už kg (be PVM) yra nerealios.

4.2. U. P. parodymus iš dalies patvirtino jis (J. J.), parodydamas, kad paėmė iš A. J. mikroautobusą Renault Trafic, kuriuo važiavo U. P., o jis (J. J.) važiavo savo automobiliu BMW. Maišus su sėklomis sudėjo į Renault Trafic, sėklų buvo ne daugiau kaip 800 kg, nes 1,5 tonos į Renault Trafic netilptų.

4.3. Iš U. P. parodymų taip pat matyti, jog tyčia įsibrauti ir apžiūrėti tikslu vogti į E. J. sodybą ir S. K. sandėlį, nuteistiesiems kilo dar dienos metu, 2020 m. kovo 25 d. važiuojant pro šalį. Pastatai yra netoli vienas kito, vagystės įvykdytos per vieną naktį - 2020 m. iš kovo 25 d. į kovo 26 d., o įsibrovus ir radus dobilų sėklas, bei neturint kaip jas išvežti, buvo nuspręsta grįžti vėliau, kas ir buvo padaryta.

4.4. Skunde atkreiptas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. balandžio 21 d. į S. K. sandėlį buvo atvažiuota su mikroautobusu, nors paprastai važiuodavo su lengvaisiais automobiliais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vagystes įsibraunant į E. J. ir S. K. priklausančias patalpas, nepagrįstai vertino kaip pavienes nusikalstamas veikas, nes jas jungia vieninga nuteistųjų tyčia, todėl šie nusikaltimai turi būti vertinami kaip viena tęstinė veika.

4.5. Veika dėl dobilų sėklų vagystės, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kaip didelės vertės turto vagystė, kvalifikuota nepagrįstai. Jis (J. J.) pripažintas kaltu pavogęs 1550 kg dobilų sėklų, kurie buvo supilti į maišus po 25 kg. t.y. į mikroautobusą turėjo sutipti 62 maišai po 25 kg. Tiek jis (J. J.), tiek U. P. neigė pavogę tokį kiekį sėklų bei nurodė, jog toks kiekis maišų tiesiog nebūtų tilpęs į mikroautobusą. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusieji byloje pateikė sąskaitas faktūras, kurios net neapmokėtos. Nuosprendyje nurodytos sėklos priklausė skirtingiems asmenims. Nukentėjusiųjų parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, jog įsigytas sėklas jie laikė S. K. priklausančiame sandėlyje. Be to bylos duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad buvo pavogtos visos įsigytos sėklos, t.y. teismas jo (J. J.) ir U. P. parodymus, kad tiek maišų su sėklomis nėra galimybės sutalpinti į mikroautobusą, atmetė remdamasis prielaida, o ne byloje ištirtais įrodymais. Iškilusios abejonės, kai jų nėra galimybės pašalinti, turi būti vertinamos nuteistojo naudai, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, J. J. veikos dėl E. J. turto vagystės, I. K. ir S. K. turto vagystės 2020m. kovo 26 d. ir S. K., I. K., MB „Ž l“, K. K. ir V. M. turto vagystės 2020 m. balandžio 21 d. turi būti kvalifikuotos kaip viena tęstinė veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir tuo pačiu švelninta jam paskirta bausmė.

4.6. Skunde nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kuria pripažinta, kad jis (J. J.) pagrobė didelės - 13 178, 63 eurų vertės svetimą, Z. K. priklausantį turtą (11 472,84 Eur augalų apsaugos priemonių ir 3 vnt pjūklų bei suvirinimo aparatą bendros 1705,79 Eur vertės). Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pagrobtų daiktų kiekį ir jų vertę, rėmėsi išimtinai nukentėjusiojo parodymais, o nuteistųjų parodymų nevertino, juos atmetė. Pažymima, kad iš Z. K. buvo pagrobti ne nauji, o jau prieš kurį laiką įsigyti ir naudoti daiktai, o būtent motorinis pjūklas „Stibi MS661“ buvo įgytas prieš tris metus už 809,92 eurų, todėl jo vertė galėjo būti ne daugiau kaip 500-600 Eur. Analogiškai yra ir dėl motorinio pjūklo Stihl MS 261“, jis už 495,87 eurus įsigytas prieš penkis metus, todėl jo vertė ne didesnė kaip 100 Eur, byloje nėra pateikti benzininio pjūklo įsigijimo dokumentai, todėl nėra aišku nei kada jis buvo įsigytas, nei prieš kiek laiko, nėra duomenų kokia jo vertė vagystės dieną. Atsižvelgiant į tai, kad naujas pjūklas kainuoja apie 500 Eur, ir vagystės dieną analogiškų naudotų pjūklų kainas skelbimuose internete, jo kaina gali būti ne daugiau kaip 100 Eur. Iš byloje esančių garantinių dokumentų matyti, jog suvirinimo pusautomatį aparatą „Deca star 135E“, Z. K. įsigijo 2004 m. t.y. prieš 16 metų, net ir labai mažai (vieną kartą) naudotų tokių aparatų kaina yra apie 100 Eur, todėl nuosprendyje šio suvirinimo aparto vertė nepagrįstai nurodyta 200 Eur, nes ji nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, matyti, jog Z. K. priklausančių trijų pjūklų ir suvirinimo aparato bendra vertė yra ne didesnė nei 900-1000 Eur.

4.7. Be to, tiek U. P. tiek jis (J. J.) nurodė, kad nepavogė tokio kiekio augalų apsaugos priemonių (viso apie 300 litrų ir plius dar apie 14 kg), kurios turėjo būti sudėtos į 40 dėžių, nes toks kiekis nebūtų tilpęs į automobilį. Pirmosios instancijos teismas tokius parodymus atmetė remdamasis ne bylos duomenimis, o samprotavimais ir prielaidomis, todėl yra pagrindo abejoti ar pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nors ir lengvuoju automobiliu nuteistieji atvažiavo dviese, iš garso įrašo Nr. 973, 2020-04-06, 04:02:29 val. matyti, kad U. P. jam (J. J.) liepė atlenkti sėdynes, padaryti kuo daugiau vietos mašinoje, kas leidžia spręsti, kad automobilis turėjo būti paruoštas dideliam daiktų kiekiui išvežti, tačiau šiuo atveju atsižvelgiant į pjūklų ir suvirinimo aparato gabaritus, dar į lengvąjį automobilį pakrauti 40 dėžių su 300 litrų ir 14 kg augalų apsaugos priemonių yra fiziškai neįmanoma, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad vagystės metu iš Z. K. buvo pavogtas visas kaltinime nurodytas turtas, kurio dalies vertė yra pagrįsta rašytiniais įrodymais - sąskaitomis - faktūromis, kitų daiktų kainos, teismo vertinimu, yra realios, tuo metu atitikusios rinkos kainas. Esant tokioms aplinkybėms, jo (J. J.) veika dėl Z. K. priklausančio turto vagystės, nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes byloje surinkti duomenys, nepatvirtina, kad įsibraunant į patalpą būtų pagrobtas turtas, kurio vertė didesnė nei 12 500 Eur, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, jo (J. J.) padarytą veiką perkvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir tuo pačiu švelninant jam paskirtą bausmę.

4.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paskyrus J. J. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, yra pagrindas bausmės vykdymą atidėti. Tačiau tuo atveju, kai asmuo pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas dėl nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymo, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne BK 75 straipsnio 3 dalimi, o BK 75 straipsnio 2 dalimi, ir bausmės vykdymą atidėti ne iš dalies, o visiškai.

5. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Paulius Jasiukaitis prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023-04-06 nuosprendį pakeisti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti U. P. kaltu:

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (S turto vagystės epizode) ir skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (J. turto vagystės epizode) ir skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį skirti 45 paras arešto.

Bausmes subendrinti apėmimo būdu, kadangi padarytos idealiąja sutaptimi, ir skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį (K. turto vagystės epizode) skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (B. turto vagystės epizode) skirti 3 metų laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (B. turto vagystės 2-as epizodas) skirti 3 metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (D. turto vagystės epizode) skirti 3 metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (S. turto vagystės epizode) skirti 3 metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (B. turto vagystės epizode) skirti 3 metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (K. ūkio ir MB „Ž. L.“ turto vagystės epizode) skirti 3 metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (K. turto vagystės epizode) skirti 3 metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 187 straipsnio l dalį skirti 45 paras arešto.

Bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 3 metus laisvės atėmimo.

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (N. turto vagystės epizode) skirti 3 metus laisvės atėmimo.

Bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu t. y. prie griežčiausios bausmės pridedant minimaliai už kiekvieną nusikalstamą veika po 3 mėnesius ir galutinę bausmę skirti 5 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Pripažinti A. J., gimusį (duomenys neskelbtini), kaltu:

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (S turto vagystės epizode) ir skirti 3 m. laisvės atėmimo

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (J. turto vagystės epizode) ir skirti 3 metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir skirti 45 paras arešto.

Bausmes subendrinti apėmimo būdu, kadangi padarytos idealiojoje sutaptyje, ir skirti 3 metus laisvės atėmimo.

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį (K. turto vagystės epizode) skirti 3 metus laisvės atėmimo;

Bausmes subendrinti apėmimo būdu, kadangi idealioji sutaptis ir skirti 3 metus laisvės atėmimo.

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (N. turto vagystės epizode) skirti 3 metus laisvės atėmimo;

Bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu t. y. prie griežčiausios bausmės pridedant minimaliai už kiekvieną nusikalstamą veika po 3 mėnesius, ir galutinę bausmę skirti 5 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Pripažinti J. J. kaltu:

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (S. turto vagystės epizode) ir skirti 3 metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (J. turto vagystės epizode) skirti 3 metus laisvės atėmimo;

Bausmes subendrinti apėmimo būdu, kadangi padarytos idealiojoje sutaptyje ir skirti 3 metus laisvės atėmimo.

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (D. turto vagystės epizode) skirti 3 m. laisvės atėmimo;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (K. turto vagystės epizode) skirti 3 metų laisvės atėmimo;

Bausmes subendrinti apėmimo būdu, kadangi idealioji sutaptis ir skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (N. turto vagystės epizode) skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino nusikalstamas veikas kvalifikuojantį požymį - organizuotą grupę (BK 25 straipsnio 3 dalis) iš U. P., A. J. ir J. J. pateiktų kaltinimų, taip pat nepagrįstai A. J. išteisino iš dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

5.2. Aiškindamas bei vertindamas kaltinamųjų U. P., A. J. ir J. J. veiksmus, jų vaidmenį įvykdytose nusikalstamose veikose, teismas nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl organizuotos grupės požymių buvimo (nebuvimo) nuteistųjų veikose, įstatymų nuostatas aiškino, taikė ir bylos faktines aplinkybes vertino ne taip, kaip suformuota teismų praktikoje, todėl teisės taikymo požiūriu teismai padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą sprendimą pripažinti U. P., A. J. ir J. J. veikus ne organizuotoje, o bendrininkų grupėje, tuo iš esmės pakeisdamas jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikaciją. Be to, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, teismas padarė neteisingas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, ko pasėkoje nepagrįstai išteisino A. J. iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų: S. S., Z. K., R. B. priklausančio turto vagysčių

5.3. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už vagystę tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Taigi, vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra organizuota grupė, todėl vagystė, padaryta dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 178 straipsnio 3 dalyje), inkriminuojama tuo atveju, kai grupė atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius. Prokuroro skunde analizuojama teismų praktika ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2020-01-23 iki 2020-05-04 įvykdyti 11 analogiškų nusikaltimų, atitinkančių BK 178 straipsnio sudėtį, taip pat 2 nusikaltimai, numatyti BK 187 straipsnyje. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikaltimai įvykdyti veikiant daugiau nei dvejiems asmenims, ir visą laikotarpį, kol daryti nusikaltimai, grupės, į kurią įėjo U. P., J. J. ir A. J., struktūra nekito, t.y. buvo pastovi. Patys nusikaltimai daryti labai intensyviai, ką patvirtina bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad vagystės, kuriomis kaltinami U. P., J. J. ir A. J., įvykdytos: 2020-01-23, 2020- 03-25, 2020-03-26, 2020-03-31 - 2020-04-01, 2020-04-06, 2020-04-15, 2020-04-19, 2020-04-21, 2020-04-24, 2020-04-27 ir 2020-05-04. Tai, kad turtas, į kurį buvo kėsinamasi, dažnu atveju būdavo specifinio panaudojimo (2020-03-31 - 2020-04-01 kartu su kitais daiktais pagrobti žemės ūkyje naudojami plėvelė, tinklelis ir pesticidai; 2020-04-06, 2020-04-19 ir 2020-05-04 - įvairios augalų apsaugos priemonės; 2020-04-15 ir 2020-04-21 - pašarinių augalų sėklos), be to vagystės vykdytos ne tik R., tačiau ir aplinkiniuose rajonuose, dažniausiai iš ūkininkų ūkių, neabejotinai paneigia U. P., J. J. ir A. J. parodymus, jog vagystės įvykdytos spontaniškai (ekspromtu), be jokio iš anksto aptarto bei suderinto veikimo plano, joms nesiruošiant. Įvertinus atidžiau ir išsamiau bylos aplinkybes, nuteistųjų veiksmai neatrodo buvę spontaniški. Spontaniškas žmogus daug improvizuoja, netikėtai elgiasi, priima sprendimus daug negalvodamas, tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad nuteistieji elgėsi priešingai - dar prieš nusikaltimų įvykdymą viskas buvo apgalvojama, jie buvo suplanuojami iš anksto. Matyti, kad iš anksto buvo surastos patalpos (apleista daržinė (duomenys neskelbtini); A. Š. garažas, esantis (duomenys neskelbtini); V. S. priklausanti ferma, esanti (duomenys neskelbtini).), į kur vėliau buvo vežamas pagrobtas turtas, kas leidžia konstatuoti, jog nusikalstamos veikos buvo planuojamos, joms ruoštasi iš anksto. Dalis pagrobto turto netrukus buvo realizuojama. Organizuotai grupei nustatyti pakankama minimali grupės struktūra, kurios nariai tiksliai žino, ką reikia padaryti, turi žinoti savo vaidmenį bei jam atlikti paskirtą užduotį, kadangi dėl to buvo susitarta. Organizuotai grupei būdinga tai, kad nusikalstamą veiką koordinuoja vienas arba keli asmenys, kurie gali dalyvauti arba nedalyvauti darant konkrečius nusikaltimus, prisidėti arba neprisidėti prie jų rengimo ar darymo, bet visais atvejais jie yra grupės vadovai, koordinatoriai ir pan. Atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys patvirtino, kad vagystes organizuodavo U. P., jų metu duodavęs nurodymus nusikaltimuose dalyvaujantiems J. J. ir A. J..

5.4. Įrašuose Nr. 674 ir Nr. 676 (E. J. turto vagystės ir turto sugadinimo epizodas) užfiksuoti U. P. duodami J. J. nurodymai kur šiam atvažiuoti. Įraše Nr. 816 (J. B. turto vagystės epizodas) užfiksuoti U. P. duodami nurodymai J. J., kur šiam atvažiuoti bei važiuojant sumirksėti šviesomis. Įrašuose Nr. 962, 963, 965, 967, 969, 973 ir 974 (Z. K. turto vagystės epizodas) užfiksuoti U. P. duodami nurodymai J. J. kur atvažiuoti, sustoti, atsisukus sumirksėti, atlenkti sėdynes ir padaryti kuo daugiau vietos mašinoje, po to laukti skambučio. Įrašuose Nr. 1435, 1438, 1441, 1469 (J. S. turto vagystės epizodas) užfiksuoti U. P. duodami nurodymai J. J. kur važiuoti, pasistengti atvažiuoti be šviesų, būti atsidarius kablį. Vėliau U. P. skambindamas J. J., pastarajam nurodo, kad „reikia atrast žmogų, kuriam reikia žinai saka. Šiaip, reik pagalvot kuriam galima siūlyt ir... bele kam nesiūlyt“, po ko (įrašai Nr. 1508, 1532, S. D. duoti parodymai) J. J. pradeda ieškoti asmenų, kuriems būtų galima realizuoti pagrobtus papildus gyvuliams. Įrašuose Nr. 5614, 775 (R. B. turto vagystės epizodas) užfiksuoti U. P. duodami nurodymai A. J. (įrašas Nr. 5614) ir J. J. (įrašas Nr. 775) J. J. nurodoma važiuoti ten, kur jie dieną apsisuko. Susitikus mašiną, niekur nestoti, po to grįžti atgal iki ūkininko kiemo (įvažiavimo). Jiems (U. P. ir kartu buvusiam asmeniui) pamirksėjus šviesomis, sustoti, išjungti šviesas ir atidaryti bagažinę, po to greitai išlipti ir padėti pakrauti. Įrašuose Nr. 787 ir Nr. 789 (R. B. turto vagystės epizodas) užfiksuotas U. P. skambutis J. J.. U. P. ragina J. J. važiuoti greičiau, taip pat klausia apie galimybę spėti trečią reisą. Įrašuose Nr. 2332, 2333, SMS įraše Nr. 23 (A. N. turto vagystės epizodas) užfiksuoti U. P. duodami nurodymai J. J., nurodant važiuoti „Skersai asfalto i žvirkeli“. Įrašuose Nr. 1626, 1628, 1629, 1631, 1632, 1633, 1635 (S. K., I. K., MB „Ž. L.“, K. K. ir V. M. turto vagystės epizodas) užfiksuoti J. J. ir U. P. pokalbiai. U. P. nurodo J. J. kur važiuoti, kad pamačius stovintį pakrovėją sustoti, išjungti šviesas.

5.5. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad grupės struktūrą sudarė nusikaltimų organizatorius U. P., kuris koordinavo narių J. J. ir A. J. veiksmus, o pastarieji beatodairiškai vykdydavo U. P. nurodymus, jiems pavestas užduotis. Šios grupės nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas žinojo savo užduotį, veikė pagal iš anksto aptartą planą. Nuo organizatoriaus kiekvienam grupės nariui duotos užduoties bei parinkto vaidmens tinkamo įgyvendinimo priklausė, kad nusikalstamu būdu būtų įgytas svetimas turtas. Bylos duomenys patvirtina, kad U. P. ir A. J. įsibraudavo į nusižiūrėtas patalpas ar saugyklas, iš kur išnešdavo numatytą turtą, po ko J. J., vykdydamas U. P. nurodymus, pagrobtą turtą nugabendavo į iš anksto numatytą vietą, kur šis būdavo paslepiamas, o po to realizuojamas.

5.6. Iš rastų įrašų U. P. mobiliojo ryšio telefonuose „Samsung Galaxy A51“, kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informaciją gautų duomenų, taip pat liudytojų J. M., V. S., S. D., B. B. parodymų matyti, kad U. P. rūpinosi pagrobtų daiktų realizavimu arba pastarojo pavedimu tai darė J. J. ir A. J.. Iš bylos duomenų (nuteistųjų parodymų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, kitų duomenų) matyti, kad U. P., J. J. ir A. J. veikė bendrai, buvo tarpusavyje suderinę savo veiksmus, nusikaltimų padarymo planą ir jų padarymo būdą, pasiskirstę vaidmenimis, ir toks pasidalijimas funkcijomis ir užduotimis veikų darymo metu, taip pat atlikti parengiamieji veiksmai rodo, jog buvo veikiama iš anksto susitarus pagal iš anksto sugalvotą ir detaliai aptartą veikimo planą, turint tikslą įvykdyti ne vieną, o neapibrėžtą skaičių vagysčių. Šį jų tikslą taip pat pagrindžia padarytų veikų epizodų skaičius. Visi šie nusikaltimai padaryti kelių mėnesių laikotarpiu, vykdyti veikiant pastovioje grupėje, nesikeičiant jos sudėčiai.

5.7. Nusikaltimų padarymo aplinkybės ir bylos faktiniai duomenys, tame tarpe ir aptarti aukščiau, patvirtina, jog nusikaltimai buvo įvykdyti pagal iš anksto apgalvotą planą - schemą, o nusikaltimų organizacinis lygis buvo akivaizdžiai aukštesnis nei paprasto bendrininkavimo atveju. Pažymėtina, kad visi veiksmai iki rezultato gavimo nebūtų buvę galimi nesudarius nuoseklaus plano ir neturint tinkamo kiekio asmenų, galinčių tam tikrą plano dalį įgyvendinti.

Teismas klydo vertindamas bylos aplinkybes bei interpretuodamas BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą organizuotos grupės požymį - asmenų susitarimą daryti nusikaltimus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog jis neįrodytas nuteistųjų U. P., J. J. ir A. J. veikose. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus vien tik į nuteistųjų parodymų dalį, kuri lengvino jų teisinę padėtį. Byloje surinktų duomenų visuma leidžia konstatuoti kitą organizuotos grupės požymį - grupės narių išankstinį susitarimą daryti neapibrėžtą skaičių analogiškų nusikaltimų (vagysčių), turint vieningą nusikalstamą tikslą savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą.

5.8. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvadomis, kad nuteistųjų atlikti veiksmai pagal susitarimo lygį ir tyčią, vaidmenų pasiskirstymą, tarpusavio ryšį su kitais organizuotos grupės nariais neperžengė bendrininkų grupės veikimo (organizuotumo) lygio, kad jie veikė pagal pakankamai paprastą ir nesudėtingą planą. Vagystėms buvo pasiruošta iš anksto, dar prieš įvykdant nusikaltimą buvo žinoma, kur bus slepiamas pagrobtas turtas, taip pat planuojami galimi jo realizavimo keliai: ieškant ūkininkų, stebint skelbimus, dominantis daiktų, analogiškų pagrobtiems, kainomis.

5.9. Inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad asmuo suprastų priklausąs tokiai grupei (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-96/2012). Teismas spręsdamas, kad byloje nėra įrodymų, jog U. P., A. J. ir J. J. būtų tapatinęsi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje, iš esmės vadovavosi tik pačių kaltinamųjų deklaratyviais teiginiais, esą jie nebuvo organizuota grupė. Tuo tarpu teismas turėjo vadovautis suformuota teismų praktika, jog išvada, apie asmens suvokimą priklausant organizuotai grupei daroma atsižvelgiant ne tik į kaltininko parodymus, tačiau į visumą bylos nustatytų aplinkybių, objektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys Nr. 2K-35/2013, 2K-322-697/2015). Kaltininko suvokimą apie priklausymą organizuotai grupei rodo išankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką, t.y. kuomet organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria nusikalstamos veikos planą, numato įvykdymo mechanizmą, pasiskirsto užduotis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko (kasacinė nutartis Nr. 2K-254/ 2008).

5.10. Iš byloje surinktų įrodymų galima spręsti, kad U. P., J. J. ir A. J., veikdami kartu, suprato savo indėlį daromose nusikalstamose veikose, suvokė bendrai veikiantys ir norėjo taip veikti. Aukščiau nurodytais bylos duomenimis patvirtinta, kad nusikaltimų organizatoriumi buvo U. P., duodavęs nurodymus J. J. ir A. J. dėl nusikaltimo plane numatytų veiksmų. Teismas taip pat nepagrįstai nusprendė, jog byloje nėra nustatyti kiti organizuotos grupės požymiai - nusikalstamos grupės pastovumas, intensyvumas, organizuotumo lygis, nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumas ir tvirtumas. Teismų praktikoje nurodoma, kad grupės pastovumas organizuotoje grupėje pasireiškia nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K- 304-942/2015). Iš bylos duomenų matyti, kad organizuotos grupės, kurią sudarė U. P., A. J. ir J. J., sudėtis nesikeitė, nusikalstami ryšiai tarpusavyje buvo stiprūs, truko keletą mėnesių, veikiant kartu buvo įvykdyta 11 analogiškų nusikaltimų - vagysčių, įsibraunant į patalpas bei saugyklas.

5.11. Taip pat nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, jog nėra objektyvių duomenų, įrodančių A. J. dalyvavimą S. S., Z. K., R. B. turto vagystėse. Nors U. P., J. J. neigia A. J. dalyvavimą pagrobiant minėtų asmenų turtą, analogiškai savo kaltės nepripažįsta ir A. J., bylos duomenys: užfiksuotas A. J. telefono veikimas įvykio vietoje (S. S. turto vagystės epizodas), kontaktas prieš pat vagystes su joje dalyvavusiais asmenimis - J. J. (S. S. turto vagystės epizodas), U. P. (Z. K. ir R. B. turto vagysčių epizodai), įvertinant, kad kituose nusikaltimuose, kuriuose A. J. dalyvavimas įrodytas, pagal vaidmenų paskirstymą U. P. ir A. J. veikdavo kartu, tuo tarpu J. J. atvykdavo išvežti pagrobtus daiktus, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog J. J. dalyvavo darant nusikalstamas veikas. Tai, kad nurodymus J. J. duodavo U. P., o A. J. su U. P. vagystės metu būdavo kartu, patvirtina, jog pačios vagystės metu neužfiksuoti A. J. telefoniniai kontaktai su J. J. ir U. P. savaime nepatvirtina A. J. nedalyvavimo nusikaltime. Pažymėtina ir tai, kad viename iš epizodų (R. B. priklausančio turto vagystė) A. J. parodymus, jog vagystės metu jis buvo K., paneigia A. J. naudojamo telefono numerio užfiksuoti prisijungimai prie bazinių stočių. Jeigu 2020-04-18, 12:48:48 val., A. J. bendraujant su U. P. (A. J. skambino U. P.), pastarasis buvo prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini)., o A. J. telefonas jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini), tai 17:15:35 val. ir 17:19:23 val. U. P. bendraujant su A. J. (fiksuoti 2 skambučiai), abu jie buvo prisijungę prie bokšto (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina pagrįsta išvada, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių, reikalavimus, dėl to padarė prieštaringas ir nepagrįstas išvadas, jog A. J. nedalyvavo darant nusikalstamas veikas (S. S., Z. K., R. B. turto vagystės), toks sprendimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o konstatuodamas, kad U. P., A. J. ir J. J. neveikė organizuota grupe, nukrypo nuo formuojamos praktikos, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, dėl ko yra pagrindas teismų sprendimus pakeisti (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas).

6. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus prašė atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliaciniai skundai atmetami.

8. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

9. Šioje byloje su teismo nuosprendžiu nesutiko visi trys nuteistieji, pateiktuose apeliaciniuose skunduose ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisinis jų įvertinimas ir kvalifikavimas, paskirtos bausmės bei priteistos sumos už ūkininkams padarytą žalą. Apeliacinį skundą pateikė ir prokuroras, kuris ginčija teismo padarytas išvadas dėl organizuotos grupės nebuvimo, nesutinka su nuteistojo A. J. išteisinimu iš dalies jam inkriminuotų veikų: iš 2020 m. sausio 23 d. vagystės iš S. S. priklausančios kuro saugyklos, 2020 m. balandžio 6 d. vagystės iš Z. K. priklausančio angaro ir 2020 m. balandžio 19 d. vagystės iš į A. B. priklausančio garažo.

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio motyvais, apeliacinių skundų argumentais bei atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingas bausmes. Keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bendrininkavimo požymio – organizuotos grupės

11. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino nusikalstamas veikas kvalifikuojantį požymį - organizuotą grupę (BK 25 straipsnio 3 dalis) iš U. P., A. J. ir J. J. pateiktų kaltinimų. Prokuroro manymu, įvertinus grupę sudarančių asmenų skaičių, jos struktūrą, organizuotumo lygį, pastovumą ir vaidmenų pasiskirstymą, nusikaltimų darymo intensyvumą, akivaizdu, kad nusikaltimai buvo daromi organizuotos grupės narių.

12. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad U. P., būdamas organizatorius, veikdamas organizuotoje grupėje, kurią subūrė jis kartu su bendravykdytojais A. J. ir J. J., turėdami vieningą nusikalstamą tikslą savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, susitarė daryti neapibrėžtą skaičių analogiškų turtinio pobūdžio nesunkių, apysunkių bei sunkių nusikaltimų, t. y. įsibrauti į negyvenamąsias patalpas bei pagrobti svetimą turtą, parengė nusikalstamų veikų (vagysčių) planą bei nusikaltimo padarymo mechanizmą, organizavo ir koordinavo šios organizuotos grupės nusikalstamą veiką, pasiskirstė vaidmenimis, t. y. kad J. J. ir A. J. rūpinsis nuvežimu į nusikaltimo padarymo vietą bei parvežimu, pagrobto turto slėpimu, parūpins dalį priemonių nusikalstamai veikai daryti, jis ir A. J. ar J. J. įsibraus į negyvenamąsias patalpas ir pagrobs svetimą turtą, o vienas jų liks už patalpų ribų ir stebės aplinką, kad galėtų įspėti nusikalstamos veikos bendrininkus apie galinčius nusikaltimui sutrukdyti asmenis, bendrai ieškos, kur realizuoti pagrobtą turtą ir gautus pinigus pasidalins jo nurodytomis dalimis, ir palaikant grupės narių pastovius tarpusavio ryšius, šiuos susitarimus grupės nariai bendromis pastangomis įgyvendino. Tokiu būdu jis subūrė organizuotą grupę, kurios nariai, veikdami įvairiomis sudėtimis, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. gegužės 4 d., padarė kaltinamajame akte nurodytus nusikaltimus.

13. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad organizuota grupė yra pavojingesnė bendrininkavimo forma nei bendrininkų grupė ir, lyginant abiejų bendrininkavimo formų sampratas, matyti, kad viena nuo kitos skiriasi asmenų grupės organizuotumo lygiu.

15. Nusikalstamos veikos padarymą organizuota grupe taip pat apibūdina tokios aplinkybės, kaip apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumas, veikų padarymo intensyvumas, narių pasiskirstymas vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės nariai paprastai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020).‏‏‎ Tokie bendrininkai supranta sukūrę organizuotą grupę ir priklausantys jai.

16. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo nuteistiesiems inkriminuotą bendrininkavimo formą – organizuota grupė, pateikdamas tokio sprendimo išsamius argumentus. Teismas įvertino tai, kad nei vienas iš kaltininkų savęs nelaikė organizuotos grupės nariais - juos visus jungė artimas giminystės ir kaimynystės ryšys. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes U. P., kuriam buvo inkriminuotas organizatoriaus vaidmuo, nereikėjo atlikti sudėtingų organizuojamųjų veiksmų, reikalaujančių intelektinio indėlio į nusikaltimų padarymą, nes daromų nusikaltimų mechanizmas buvo elementarus ir labiau panašus į spontaniškai atliekamus veiksmus, o ne kruopščiai suorganizuotus nusikaltimus. Su pirmosios instancijos teismo išsamiais argumentais teisėjų kolegija sutinka, todėl nebekartoja.

17. Apeliaciniame skunde prokuroras analizuoja elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautus duomenis, kurie, anot jo, patvirtino, kad vagystes organizuodavo U. P., jų metu duodavęs nurodymus nusikaltimuose dalyvaujantiems J. J. ir A. J.. Tačiau, akivaizdu, kad tokius tarpusavio santykius lėmė nusikaltimo darymo mechanizmas, kai U. P., būdamas nusikaltimo vietoje, pasakydavo atokiau automobilyje laukiančiam J. J., kada privažiuoti ir kur sustoti. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas buvo arba panaudotas savo reikmėms (pagrobtas kuras iš S. S. kuro saugyklos buvo pasidalintas ir supiltas į automobilių bakus), arba pardavus už jį gauti pinigai pasidalinti lygiomis dalimis.

18. Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai motyvuotai išvadai, kad nuteistųjų atlikti veiksmai pagal susitarimo lygį ir tyčią, tarpusavio ryšį ir vaidmenų pasiskirstymą, neperžengė bendrininkų grupės veikimo (organizuotumo) lygio.

Dėl apeliacinių skundų prašymų nusikalstamas veikas vertinti kaip tęstinį nusikaltimą

19. Prašymus teismo nustatytas pavienes veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą apeliaciniuose skunduose pateikė nuteistasis J. J. ir nuteistojo U. P. gynėjas advokatas Gediminas Bukauskas.

20. J. J. prašo pripažinti tęstine tris nusikalstamas veikas, padarytas 2020 m. kovo 25 d. - 2020 m. kovo 26 d. naktį iš V. J. priklausančių patalpų, 2020 m. kovo 26 d. ir 2020 m. balandžio 21 d. iš S. K. priklausančio sandėlio. Advokatas Gediminas Bukauskas prašo pripažinti tęstine nusikalstama veika 2020 m. kovo 26 d. ir 2020 m. balandžio 21 d. vagystes iš S. K. priklausančio sandėlio.

21. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Atsižvelgiant į turto pagrobimų bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2008, 2K-12/2009, 2K-122-693/2015, 2K-211-788/2021 ir kt.).

22. U. P., duodamas parodymus apie 2020 m. kovo 26 d. vagystę iš S. K. sandėlio, parodė, kad „tą pačią dieną po E. J. turto vagystės, pravažiavo pro kaltinime nurodytą vietą. Pasižiūrėjo ir naktį atvažiavo patikrinti, ko yra. Paėmė pjūklą, drėgnomatį“. Nuteistasis J. J. dėl šios veikos taip pat parodė, kad po E. J. turto vagystės sugalvojo spontaniškai važiuoti į objektą. A. J. parodė, kad tą pačią naktį (po E. J. turto vagystės), važiuojant į namus, pakeliui sustojo prie (duomenys neskelbtini). J. J. paleido jį su U. P. ir jie nuėjo prie angarų. Ten rado benzininį pjūklą „Husqvarna“, drėgnomatį, krepšelį kažkokį su kažkokiomis šiukšlėmis, padėvėtomis detalėmis. Galėjo būti daiktai išvardinti kaltinime. Daiktus parsinešė iki mašinos.

23. Iš aptartų nuteistųjų parodymų akivaizdu, kad nuteistieji U. P., J. J. ir A. J., darydami pirmą veiką 2020 m. kovo 25 d. - 2020 m. kovo 26 d. naktį iš V. J. priklausančių patalpų, neturėjo susiformavusio sumanymo tą pačią naktį įvykdyti kitą vagystę iš S. K. priklausančių patalpų, toks sumanymas pasižiūrėti ko yra S. K. priklausančiose patalpose kilo spontaniškai, pamačius jas pakeliui namo.

24. Tęstine veika negali būti pripažintos ir skirtingu laiku padarytos vagystės iš S. K. priklausančių patalpų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad U. P., A. J. ir J. J. 2020 m. kovo 26 d. naktį, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į S. K. priklausančias sandėlio patalpas ir pagrobė I. K. priklausantį turtą. Ši veika nuteistiesiems kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. balandžio 21 d. naktį U. P., J. J. ir A. J. vėl įsibrovė į tą patį S. K. priklausantį sandėlį ir pagrobė didelės vertės svetimą turtą – didelį kiekį dobilų sėklų. Ši veika nuteistiesiems kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį,

25. Kaip matyti, minėtų nusikalstamų veikų grobiamo turto šaltinis buvo tas pats – S. K. priklausantis sandėlis. Turto pagrobimo būdas buvo taip pat analogiškas. Tačiau, reikia pažymėti, kad abi veikas skyrė pakankamai ilgas laiko tarpas. Kaip paaiškino U. P., pirmosios vagystės iš S. K. sandėlio metu, matė dobilų sėklas, bet neturėjo kur dėti, todėl nusprendė grįžti kitą dieną jų pasiimti. 2020-04-21 į tą pačią vietą atvyko jau dvejais automobiliais - A. J. mikroautobusu ir J. J. lengvuoju automobiliu. Su krautuvu įkrovė sėklas į mikroautobusą ir išsivežė.

26. Reikia pažymėti, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė savo veikimo ar neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir pan., bet tiriant ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-7-386-746/2015, 2K-202-303/2017, 2K-201-1073/2018).

27. Vertinant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrininkai, įsibrovę į S. K. sandėlį 2020 m. kovo 26 d., nesugrįžo artimiausiu metu į jį dėl dobilų sėklų – jie darė kitas nusikalstamas veikas: 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. balandžio 1 d. naktimis pagrobė turtą iš R. B. priklausančių dirbtuvių, 2020 m. balandžio 6 d. naktį pagrobė turtą iš Z. K. priklausančio angaro, 2020 m. balandžio 15 d. naktį pagrobė turtą iš J. S. priklausančio sandėlio, 2020 m. balandžio 19 d. naktį pagrobė turtą iš A. B. priklausančio garažo ir tik po to kai padarė net keturias nusikalstamas veikas, 2020 m. balandžio 21 d. nuvyko į S. K. sandėlį vogti dobilų sėklų. Pažymėtina, kad nuteistiesiems nebuvo kliūčių pavogti daug vietos automobilyje reikalaujančias dobilų sėklas, nes jie disponavo tam tinkama transporto priemone - mikroautobusu Renault Trafic – juo A. J. vežiodavo žmones į darbą. Kyla klausimas kodėl šias nusikalstamas veikas skyrė gan ilgas laiko tarpas. U. P. ir J. J. duodami parodymus, paaiškino, kad dobilus matė pirmosios vagystės metu, vėliau pasižiūrėjo internete, kokia gali būti dobilų vertė. Akivaizdu, kad nauja tyčia pagrobti dobilus susiformavo tuomet, kai bendrininkai susirinko reikiamą informaciją apie dobilų kainas, paklausą ir tai turėjo tiesioginę įtaką jų apsisprendimui pagrobti dobilų sėklas iš S. K. sandėlio. Iš aptartų aplinkybių darytina išvada, kad nuteistųjų U. P., J. J. ir A. J. 2020 m. kovo 26 d. ir 2020 m. balandžio 21 d. padarytų veiksmų nejungė bendra tyčia, aptartos nusikalstamos veikos negali būti kvalifikuotos kaip viena tęstinė veika.

28. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad analogiškoje situacijoje dėl vagysčių 2020-03-31 ir 2020-04-01 iš R. B. priklausančių patalpų teismas veikas perkvalifikavo iš dviejų atskirų nusikalstamų veikų į vieną tęstinį nusikaltimą, tačiau epizoduose dėl 2020-03-26 ir 2020-04-21 vagysčių iš S. K. priklausančio sandėlio pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus ir veikas kvalifikavo kaip atskirus savarankiškus nusikaltimus, nenurodęs jokių tokio kvalifikavimo motyvų.

29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad vagystės, padarytos iš R. B. patalpų ir S. K. sandėlio padarytos analogišku būdu ir turi būti kvalifikuojamos kaip tęstinės veikos. Darydami vagystę iš R. B. patalpų 2020-03-31, sugrįžo į ją sekančią dieną, t.y. 2020-04-01 – taigi, abu analogiški veiksmai iš to paties šaltinio nebuvo nutolę vienas nuo kito laiko atžvilgiu. Priešingai, nei nustatyta vagystės iš S. K. sandėlio atveju, sumanymas pavogti keturratį iš R. B. patalpų nuteistiesiems buvo kilęs pirmos vagystės metu. Šios aplinkybės davė pagrindą pirmosios instancijos teismui du vagystės epizodus iš R. B. patalpų kvalifikuoti kaip tęstinę veiką.

Dėl A. J. prašymo išteisinti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (S. K., I. K., MB „Ž. L.“, K. K. ir V. M. turto vagystė 2020-04-21)

30. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendį panaikinti dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (S. K., I. K., MB „Ž l“, K. K. ir V. M. turto vagystė, 2020-04-21) ir priimti šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį, nes nėra neginčijamų įrodymų, jog jis dalyvavo šioje nusikalstamoje veikoje.

31. Skunde nurodoma, kad 2020 m. balandžio mėn., galimai 20 ir 21 dienomis jis anksti ryte vyko paimti darbininkų, kuriuos gabeno miško sodinimo darbams, ką visiškai patvirtina jo telefono vietų analizė. Nors U. P. nurodė, kad nusikaltimą padarė trise, tačiau akivaizdu, jog jis dėl didelės įvykdytų nusikalstamų veikų skaičiaus elementariai maišosi kokios bendrininkų sudėties grupėje dalyvavo konkrečioje nusikalstamoje veikoje.

32. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, neleidžia daryti išvados, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo patikrintus įrodymus, sprendžia, jog Panevėžio apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, A. J. aptariamoje veikoje pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

34. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad A. J. dalyvavo 2020 m. balandžio 21 d. darant vagystę iš S. K. priklausančio sandėlio, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą – bendrininkų U. P. ir J. J. parodymus, telefonų išklotinių analizę, kitą rašytinę medžiagą, nurodė kodėl vienais įrodymais tiki, o kitus atmeta. A. J. ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo teise neduoti parodymų apie savo galimai padarytas nusikalstamas veikas, o teisiamojo posėdžio metu, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, rinkosi sau naudingą gynybinę poziciją. Jo pasirinktą gynybinę poziciją palaikė J. J., kuris būdamas suinteresuotas padėti broliui, neigė jo dalyvavimą aptariamos vagystės daryme. Tačiau byloje surinkti įrodymai teisėjai suformavo vidinį įsitikinimą, kad A. J. dalyvavo aptariamoje nusikalstamoje veikoje. Tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir aukštesnysis teismas. Visų pirma atkreipiamas dėmesys į U. P. viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu U. P. dėl 2020-04-21 vagystės (duomenys neskelbtini)., parodė, kad važiavo trise su J. ir A. J., dvejais automobiliais. Jis vairavo A. autobusiuką "Renault trafic", A. sėdėjo šalia, J. važiavo su savo automobiliu BMW, kurį paliko stovėti atokiau. J. sėdo prie autobusiuko vairo ir trise atvažiavo arčiau pastatų. Jis su A. įsibrovė į pastatą, kur buvo sudėti maišai su dobilų sėklomis, kuriuos buvo nužiūrėję ankstesnės vagystės metu. Maišus sukrovė ant autokrautuvo, jis su autokrautuvu nuvežė maišus ant kelio. J. privažiavo su autobusiuku, ten sukrovė maišus. Autokrautuvą paliko ant kelio. Tada J. paleido prie jo BMW ir visi nuvažiavo pas V. S., kur iškrovė vogtas dobilų sėklas. Kitą dieną sėklas pardavė tam pačiam pirkėjui iš Panevėžio gal už 1000 eurų. Gautus pinigus pasidalino trise. Teisiamojo posėdžio metu U. P. davė analogiškus parodymus, patvirtindamas kad į tas patalpas ėjo su A., o gautus pinigus už sėklas pasidalino į tris dalis po lygiai. Tenkinant A. J. gynėjo Ž. Rutkausko prašymą, U. P. buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau jau šiuo atveju nurodė, kad negali įvardinti kokius veiksmus atliko, neatsimena ar A. J. dalyvavo toje vagystėje. Vertinant U. P. parodymų turinį ir raidą šiame epizode, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis puikai prisiminė nusikaltimo eigą detalėse: kas su kokia mašina važiavo, kas įsibrovė į pastatą, kokiu būdu sukrovė maišus su sėklomis, kur jas nuvežė, kam sėklas pardavė ir kiek gavo. Šiuos jo nuoseklius parodymus (išskyrus parodymus dėl sėklų kiekio) detalėse visiškai patvirtina nukentėjusiųjų I. K., S. K., V. M., K. K. parodymai, duomenys, esantys įvykio vietos apžiūros protokole, kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Tai, kad apeliacinės instancijos teisme jis jau neatsiminė ar A. J. dalyvavo 2020 m. balandžio 21 d. vagystėje iš S. K. sandėlio, paaiškinama ne kiek praėjusiu laiko tarpu, kiek suprantamu jo nenoru pyktis su vaikystės draugu. Tad nėra jokio pagrindo abejoti U. P. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nurodyta bendrininkų grupės sudėtimi darant šį nusikaltimą. A. J. apeliacinio skundo argumentais, kad 2020 m. balandžio mėn., galimai 20 ir 21 dienomis anksti ryte vyko paimti darbininkų, kuriuos gabeno miško sodinimo darbams atlikti, ką visiškai patvirtina byloje esanti analizė apie balandžio 21 d. jo (A. J.) telefono jungimosi ryte vietas, nepaneigia teismo įrodymais paremtų išvadų – šiais skunde minimais duomenimis galima daryti tik tokią išvadą, kad A. J. telefono į vagystę nepasiėmė.

35. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina nuosprendyje konstatuotas įrodytomis aplinkybes dėl A. J. dalyvavimo 2020 m. birželio 21 d. įvykdytoje S. K., I. K., MB „Ž. L.“, K. K. ir V. M. turto vagystėje. Nustatyta, kad pagrobto turto vertė didelė, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Dėl prokuroro prašymo pripažinti A. J. kaltu dalyvavus padarant 2020 m. sausio 23 d. vagystę iš S. S. priklausančios kuro saugyklos, 2020 m. balandžio 6 d. vagystę iš Z. K. priklausančio angaro ir 2020 m. balandžio 19 d. vagystę iš į A. B. priklausančio garažo

36. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnyje, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog A. J. nedalyvavo darant nusikalstamas veikas - S. S., Z. K., R. B. turto vagystes. Prokuroras teigia, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, įrodančių A. J. dalyvavimą minėtose veikose. Jo manymu, A. J., U. P. ir J. J. parodymus, kad A. J. šiose veikose nedalyvavo, paneigia byloje surinkti duomenys: užfiksuotas A. J. telefono veikimas įvykio vietoje (S. S. turto vagystė), kontaktas prieš pat vagystes su joje dalyvavusiais asmenimis - J. J. (S. S. turto vagystės epizodas), U. P. (Z. K. ir R. B. turto vagysčių epizodai). Šiuos duomenis prokuroras siūlo vertinti kontekste kitų nusikaltimų, kuriuose A. J. dalyvavimas įrodytas ir pagal vaidmenų paskirstymą.

37. Teismas iš prokuroro skunde nurodytų veikų A. J. išteisino dėl įrodymų trūkumo, kas suponavo teismo abejones dėl nuteistojo dalyvavimo darant nusikalstamas veikas.

38. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šį principą taip pat įtvirtina BPK 44 straipsnio 6 dalis. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią kasacinės instancijos teismo praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-43-458/2021 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

39. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, susijusiais su prokuroro apeliaciniame skunde minimais nusikaltimais - turto vagystes iš S. S., Z. K. ir R. B. priklausančių patalpų, mano, kad A. J. galėjo dalyvauti minėtų nusikalstamų veikų daryme, tačiau įrodymų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti.

40. A. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis ir organizuotos grupės nariai U. P. bei J. J., įgyvendindami organizuotos grupės sumanymą pagal bendrą susitarimą, 2020 m. sausio 23 d. naktį tiksliai nenustatytu laiku, nuvyko J. J. vairuojamu automobiliu į (duomenys neskelbtini), kur pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, J. J. likus laukti automobilyje ir vykdant apylinkių stebėjimą, laikotarpiu nuo 02.26 val. iki 02.48 val. mobiliojo ryšio telefonu palaikant ryšį su U. P., jis ir U. P. sugadindami 10 eurų vertės pakabinamą durų spyną, įsibrovė į S. S. priklausančias kuro saugyklos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur sugadinę 10 eurų vertės kuro cisternos sklendės pakabinamą spyną, iš kuro cisternos pagrobė svetimą, S. S. priklausantį turtą - 1,5 tonos žymėtą dyzelino kurą, 864 eurų vertės. Tokiu būdu, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su U. P. ir J. J. pagrobė 864 eurų vertės svetimą, S. S. priklausantį turtą.

41. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas iš kaltinime aprašytų visų nusikalstamų veikų motyvuotai pašalino veiką bendrininkavimo formą – organizuota grupė (BK 25 straipsnio 3 dalis).

42. A. J. neigė dalyvavęs minėto nusikaltimo daryme, jo žodžius patvirtino U. P. ir J. J.. Jie abu, duodami parodymus dėl 2020 m. sausio 23 d. vagystės iš S. S. priklausančios kuro saugyklos, analogiškai papasakojo įvykio aplinkybes, kad į nusikaltimo vietą nuvažiavo dviese U. P. priklausančiu automobiliu Audi A-6, U. P. įsilaužė į saugyklą, o J. J. tuo metu pavažiavo toliau, už kokių 2 km ir laukė U. žinutės. U. tuo metu į rastus kanistrus prisipylė kuro ir paskambino J.. Kai šis privažiavo, abu iš saugyklos išnešė kurą ir išsivežė. Abu pasidalino kurą po lygiai ir susipylė į automobilių bakus. Pagal A. J., J. J. ir U. P. telefonų išklotinių analizę 2020-01-22 - 2020-01-23 nustatyta, kad A. J. telefonas laikotarpiu nuo 2020-01-22, 22:50:34 val. iki 2020-01-23, 12:24:26 val. jungėsi prie bokštų (duomenys neskelbtini), kuris apima įvykio vietos zoną ((duomenys neskelbtini)). 2020-01-22, 22:30:23 val. A. J. skambino J. J., kuris prisijungęs prie bokštų, (duomenys neskelbtini) (įvykio vietos zona) (15 t., b. l. 169-170). Tačiau kitų įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad A. J. dalyvavo S. S. dyzelino vagystėje, nėra. Tai, kad jo telefonas nusikaltimo darymo metu jungėsi prie bokštų (duomenys neskelbtini), leidžia tik manyti, kad A. J. galėjo dalyvauti vagystėje. Nesant byloje kitų objektyvių duomenų, kurių visuma leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad A. J. kartu su U. P. ir J. J. pavogė S. S. priklausantį dyzelinį kurą, negalima laikyti, kad A. J. kaltė neginčijamai įrodyta. Vadovaujantis prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad A. J. kaltę įrodo telefonų išklotinių analizė, daryti priešingą išvadą nei padarė teismas, nėra teisinio pagrindo. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui išteisinti A. J. dėl 2020 m. sausio 23 d. vagystės iš S. S. priklausančios kuro saugyklos.

43. Be to, A. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis ir organizuotos grupės nariai U. P. bei J. J., įgyvendindami organizuotos grupės sumanymą pagal bendrą susitarimą, iš anksto 2020 m. balandžio 5 d. 19:02 val. J. J. apžiūrėjus objektą, 2020 m. balandžio 6 d. naktį tiksliai nenustatytu laiku, jis ir organizuotos grupės nariai U. P. bei J. J. nuvyko J. J. vairuojamu automobiliu į (duomenys neskelbtini), kur pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, J. J. likus laukti automobilyje mobiliojo ryšio telefonu palaikant ryšį su U. P., kol U. P. duos nurodymą atvažiuoti paimti pagrobtą turtą ir bendrininkus bei J. J. vykdant apylinkių stebėjimą, jis ir U. P. laikotarpiu nuo 02:43 val. iki 04:31 val. sulankstydami avarines išėjimo metalines duris įsibrovė į Z. K. priklausantį angarą, esantį adresu L. D. g., (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą, Z. K. priklausančias augalų apsaugos priemones, motorinį pjūklą Stihl MS 261“, tęsdami savo nusikalstamą veiką, t. y. sulankstydami pakeliamų vartų skardą bei sugadindami užraktą įsibrovė į Z. K. priklausantį garažą, esantį tuo pačiu adresu, bei pagrobė svetimą, Z. K. priklausantį turtą - benzininį pjūklą (duomenys neskelbtini), vienfazį suvirinimo pusautomatį aparatą „Decastar 135E“. Tokiu būdu, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su U. P. ir J. J., pagrobė didelės 13178, 63 eurų vertės svetimą, Z. K. priklausantį turtą. Bendrininkavimo forma – organizuota grupė teismo motyvuotai pašalinta iš kaltinimų.

44. Duodant parodymus dėl 2020 m. balandžio 6 d. vagystės iš Z. K. priklausančio angaro, U. P. ir J. J. parodymai išsiskyrė. U. P. teigė, kad nusikaltimą darė trise ir už parduotus daiktus pinigus pasidalino trise, tačiau J. J. neigė brolio dalyvavimą šiame nusikaltime, jis nurodė, kad nusikaltimą padarė dviese su U. Abu važiavo naktį U priklausančiu automobiliu Audi A6 į Z. K. priklausančias dirbtuves ir įsibrovė į jas sulankstydami duris. Iš ten paėmė chemikalus, motorinius pjūklus, vienfazį suvirinimo aparatą. Viską išvežė vienu reisu.

45. Šiuos U. P. parodymus nepatvirtino byloje surinkti įrodymai, nes pagal U. P. ir A. J. telefonų išklotinę 2020 m. balandžio 6 d. naktį 23:54:16 val. U. P., prisijungęs prie bokšto (duomenys neskelbtini)., skambina A. J., kuris prisijungęs kitoje vietoje - (duomenys neskelbtini). O nusikaltimo padarymo laiku nuo 2:43 val. – 4:31 val. užfiksuotas bendravimas telefonais tik tarp J. J. ir U. P.. Taigi, vien tik U. P. parodymais, kad nusikaltimas buvo padarytas trijų bendrininkų, dalyvaujant A. J., negalima grįsti A. J. kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį išteisino dėl minėto nusikaltimo padarymo.

46. Be to, A. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis ir organizuotos grupės nariai U. P. bei J. J., įgyvendindami organizuotos grupės sumanymą pagal bendrą susitarimą, 2020 m. balandžio 19 d. naktį tiksliai nenustatytu laiku, jis ir organizuotos grupės nariai U. P. bei J. J. nuvyko U. P. vairuojamu automobiliu AUDI A6, valst. (duomenys neskelbtini) į. (duomenys neskelbtini), kur jis, U. P. ir J. J. 2020 m. balandžio 19 d., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 03:56 val. išplėšdami durų vidinį kablį įsibrovė į A. B. priklausantį garažą, esantį. (duomenys neskelbtini), bei pagrobė svetimą, R. B. priklausantį turtą - augalų apsaugos priemones, benzininį pjūklą „Husqvarna 550XP“, iš garaže stovėjusio traktoriaus (duomenys neskelbtini), degalų bako 30 litrų žymėto dyzelino kuro. Tokiu būdu, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su U. P. ir J. J., pagrobė 5165,25 eurų vertės svetimą, R. B. priklausantį turtą. Bendrininkavimo forma – organizuota grupė teismo motyvuotai pašalinta iš kaltinimų.

47. A. J. neprisipažino dalyvavęs šio nusikaltimo daryme, o U. P. ir J. J. davė parodymus, kad nusikaltimą padarė dviese. Abu papasakojo kaip jie pėsčiomis nuėjo laukais iki garažo, norėdami ką nors gero rasti. Toje patalpoje rado kelias dėžutes chemikalų, pjūklą, iš traktoriaus „Belarus“ ištraukė 20 ar 30 litrų dyzelinio kuro. Viską susinešė prie kelio, atvarė automobilį, susidėjo ir nuvežė į pašiurę (duomenys neskelbtini). Kitą dieną viską pardavė pagal skelbimą.

48. Atlikus A. J., J. J. ir U. P. telefonų išklotinių analizę 2020-04-18 - 2020-04-19 nustatyta, kad: 2020-04-18 12:48:48 val. U. P., prisijungęs prie bokšto. (duomenys neskelbtini), skambina A. J., kuris prisijungęs prie bokšto. (duomenys neskelbtini).; 17:15:35 ir 17:19:23 val. U. P. bendrauja su A. J., 2 kartus prisijungę prie bokšto. (duomenys neskelbtini) (16 t., b. l. 1-9). Duomenų, kad A. J. su U. P. ir J. J. būtų bendravęs artimu ar nusikalstamos veikos metu, byloje nėra. Įvertinus minėtus įrodymus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad A. J. dalyvavo šio nusikaltimo padaryme, nėra.

49. Apibendrinant tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima neginčijamai konstatuoti, jog A. J.padarė jam inkriminuotus nusikaltimus – 2020 m. sausio 23 d. vagystę iš S. S. priklausančios kuro saugyklos, 2020 m. balandžio 6 d. vagystę iš Z. K. priklausančio angaro ir 2020 m. balandžio 19 d. vagystę iš į A. B. priklausančio garažo. Prokuroras apeliaciniame skunde nepateikė jokių svarių argumentų, kuriais galima būtų suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo išteisinti A. J. iš aptartų nusikalstamų veikų teisėtumu ir pagrįstumu, todėl jo skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl J. J. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pagrobto turto kiekiais ir vertėmis bei priteistomis turtinei žalai atlyginti sumomis

50. Nuteistasis J. J. apeliaciniu skundu nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria pripažinta, kad nuteistieji pagrobė didelės - 13 178, 63 eurų vertės svetimą, Z. K. priklausantį turtą - 11 472,84 Eur vertės augalų apsaugos priemonių ir 3 vnt pjūklų bei suvirinimo aparatą bendros 1705,79 Eur vertės. Taip pat nesutinka su teismo nustatytu pagrobtų dobilų sėklų kiekiu ir jų kaina turto grobimo epizode iš S. K. priklausančio sandėlio. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pagrobtų daiktų kiekį ir jų vertę, rėmėsi išimtinai nukentėjusiojo parodymais, o nuteistųjų parodymų nevertino, juos atmetė.

51. BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 178 straipsnio 3 dalies redakcijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pagrobimą. Pagal BK 190 straipsnyje pateiktą turto vertės išaiškinimą, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (12 500 eurų).

52. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pateikė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl 2020 m. balandžio 6 d. iš Z. K. priklausančio angaro ir 2020 m. balandžio 21 d. iš S. K. priklausančio sandėlio pagrobtojo turto kiekio ir jo vertės.

53. Kaip minėta, J. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su U. P. ir A. J., 2020 m. balandžio 6 d. naktį, įsibrovė į Z. K. priklausantį angarą ir pagrobė svetimą, Z. K. priklausantį turtą – augalų apsaugos priemones: „Quelex/Calibre SX (500g + 300g)“ 12 vnt., 2190,96 eurų vertės, „AGROSWAP (5l)“ 30 litrų, 129,30 eurų vertės, „Axial 50 EC (5l)“ 40 litrų, 1206 eurų vertės, „Duett Ultra (5l)“ 60 litrų, 2116,80 eurų vertės, „Dupont Talius (1l)“ 12 litrų, 894,12 eurų vertės, „Proteus (5l)“ 20 litrų, 446,80 eurų vertės, „Tazer (5 l)“ 60 litrų, 1464,60 eurų vertės, „Quelex/Calibre SX (500g + 300g)“ 6 vnt., 1095,48 eurų vertės, „AGROSWAP (5l)“ 15 litrų, 64,65 eurų vertės, „Duett Ultra (5l)“ 20 litrų, 705,60 eurų vertės, „Dupont Talius (1l)“ 3 litrus, 223,53 eurų vertės, „Proteus (5l)“ 20 litrų, 446,80 eurų vertės, „Tazer (5l)“ 20 litrų, 488,20 eurų vertės, motorinis pjūklą „Stihl MS661“, 809,92 eurų vertės, motorinį pjūklą Stihl MS 261“, 495,87 eurų vertės, tęsdami savo nusikalstamą veiką, t. y. sulankstydami pakeliamų vartų skardą bei sugadindami užraktą įsibrovė į Z. K. priklausantį garažą, esantį tuo pačiu adresu, bei pagrobė svetimą, Z. K. priklausantį turtą - benzininį pjūklą, 200 eurų vertės, vienfazį suvirinimo pusautomatį aparatą „Decastar 135E“, 200 eurų vertės. Tokiu būdu, pagrobė didelės 13178, 63 eurų vertės svetimą, Z. K. priklausantį turtą.

54. J. J. teigia, kad jie negalėjo pavogti tokio augalų apsaugos priemonių kiekio (viso apie 300 litrų ir plius dar apie 14 kg), kurios turėjo būti sudėtos į 40 dėžių, nes toks kiekis nebūtų tilpęs į automobilį. Šis klausimas nuteistųjų buvo keliamas ir pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas tokius argumentus motyvuotai atmetė. Automobilis buvo paruoštas dideliam daiktų kiekiui išvežti – tai patvirtina garso įrašas Nr. 973, kuriame užfiksuota, kad U. P. J. J. liepė atlenkti sėdynes, padaryti kuo daugiau vietos mašinoje. Nuketėjusysis Z. K. kaltinime nurodytų daiktų pasigedo 2020-04-06 ryte, t. y. iš karto po įsibrovimo į pastatus, todėl nėra pagrindo manyti, kad dalis daiktų galėjo būti paimti kitų asmenų. Pagrindo abejoti nuketėjusiojo sąžiningumu teismas neturėjo, todėl pagrįstai konstatavo, kad vagystės metu buvo pavogtas visas kaltinime nurodytas turtas, kurio dalies vertė yra pagrįsta rašytiniais įrodymais – sąskaitomis – faktūromis, kitų daiktų kainos, teismo vertinimu, yra realios, tuo metu atitikusios rinkos kainas.

55. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ punktą, kva­li­fi­kuo­jant vei­kas pa­gal BK 178, 180 straips­nius, pa­grob­to tur­to ver­tė nu­sta­to­ma re­mian­tis daik­to rin­kos ver­te vei­kos padarymo me­tu. Tur­to ver­tė taip pat ga­li bū­ti nu­sta­to­ma pa­gal pir­ki­mo – par­da­vi­mo san­do­rių kai­ną, tur­to su­kū­ri­mo (at­kū­ri­mo), įsi­gi­ji­mo kaš­tus. Tais at­ve­jais, kai nuo­sa­vy­bė į daik­tą at­si­ra­do pir­ki­mo – par­da­vi­mo san­do­rio pa­grin­du ir by­lo­je yra duo­me­nys apie daik­to įsi­gi­ji­mo kai­ną, ta­čiaudaik­tas pa­gro­bia­mas pra­ėjus lai­ko­tar­piui, tu­rin­čiam reikš­mės jo kai­nai, daik­to ver­tė nu­sta­to­ma pa­gal fak­ti­nę tur­to ver­tę (did­me­ni­nes, rin­kos ar ko­mi­so kai­nas) nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ry­mo me­tu.

56. Z. K. aplinkybei, kad turėjo jo nurodytą kaip pavogtą turtą, pagrįsti yra pateikęs daiktų įsigijimo dokumentus: PVM sąskaitas-faktūras: 2019-12-11 AKPAV Nr. 18050, 2019-12-10 AKMAU Nr. 18002, 2019-12-18 AKPAV Nr. 18264, 2019-12-11 AKPAV Nr. 18051, 2019-12-10 AKMAU Nr. 18000, 2019-12-18 AKPAV Nr. 18265, kuriose nurodytas pagrobtų augalų apsaugos priemonių pavadinimas, kiekis, vertė. PVM sąskaitas-faktūras: 2017-05-19 KVI Nr. 0011969, 2015-12-09 KVI Nr. 0010473, kuriose nurodytas pagrobtų motorinių pjūklų "Stihl" modelis, vertė.

57. Nustatydamas pagrobto turto vertę teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo pateiktais daiktų įgijimo dokumentais, kuriuose nurodyta reali jų kaina. Pagal PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas datas (2017 – 2019 metai), praėjęs laiko tarpas nuo įsigijimo nėra ilgas ir neturėjo esminės reikšmės cheminių medžiagų ir kitų daiktų vertei sumažėti vagystės metu. Beje, pritartina nukentėjusiųjų argumentui, kad dėl infliacijos už turėtus daiktus šiuo metu tektų sumokėti ženklai didesnę pinigų sumą.

58. J. J. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su U. P. ir A. J. 2020 m. balandžio 21 d. naktį įsibrovė į S. K. priklausantį sandėlį ir pagrobė svetimą, S. K. priklausantį turtą - dobilų sėklas,,Eko raudoni Bonus B k. s. LT-EKO-001", 200 kg, 1669,80 eurų vertės ir grūdų drėgnomatį "Wile", 200 eurų vertės, I. K. priklausantį turtą - dobilų sėklas,,Eko raudoni Bonus B k. s. LT-EKO-001", 250 kg, 2087,25 eurų vertės, MB „Ž. L.“ priklausantį turtą - dobilų sėklas,,Eko raudoni Bonus B k. s. LT-EKO-001", 350 kg, 2922,15 eurų vertės, K. K. priklausantį turtą - dobilų sėklas,,Eko raudoni Bonus B k. s. LT-EKO-001", 650 kg, 5426, 85 eurų vertės, V. M. priklausantį turtą - dobilų sėklas,,Eko raudoni Bonus B k. s. LT-EKO-001", 100 kg, 834.90 eurų vertės. Tokiu būdu, veikdami bendrai grupėje, pagrobė 1869,80 eurų vertės svetimą, S. K. priklausantį turtą, 2087,25 eurų vertės svetimą, I. K. priklausantį turtą, 2922,15 eurų vertės svetimą, MB „Ž.l.“ priklausantį turtą, 5426,85 eurų vertės svetimą, K. K. priklausantį turtą, 834.90 eurų vertės svetimą, V. M. priklausantį turtą, viso pagrobė svetimą didelės 13140,95 eurų vertės turtą.

59. J. J. skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl dobilų sėklų vagystės, keliamos abejonės, ar toks kiekis dobilų sėklų galėjo tilpti į mikroautobusą. Ginčijama ir dobilų sėklų kaina, J. J. manymu, 6.90 Eur (be PVM) už kg yra nereali.

60. Šie J. J. pateikti argumentai, kurie buvo keliami ir pirmosios instancijos teisme, skundžiamame nuosprendyje motyvuotai atmesti. Nuteistieji į S. K. priklausantį sandėlį buvo įsibrovę du kartus: 2020 m. kovo 26 d. ir 2020 m. balandžio 21 d. Dobilų sėklas pamatė įsibrovę pirmąjį kartą, todėl jiems buvo žinoma koks maždaug kiekis sėklų laikomas sandėlyje ir koks automobilis reikalingas joms išvežti. Dobilų sėkloms pagrobti jie atvažiavo mikroautobusu ir lengvuoju automobiliu. Teismas sprendė, kad kaltinime nurodytą pavogtą kiekį dobilų sėklos sutalpinti į mikroautobusą galima, apeliacinės instancijos teismas tam neprieštarauja. Kaip nurodo nukentėjusieji, visa dobilų sėkla buvo pavogta vienu metu – 2020-04-21 naktį, todėl nėra pagrindo manyti, kad dalį sėklos galėjo pagrobti kiti asmenys. Apeliacinio skundo argumentas, kad bendrininkai pavogė turto mažiau, vertintinas kaip gynybinė pozicija, siekiant švelninti baudžiamąją atsakomybę.

61. J. J. skundo argumentas dėl per didelės dobilų sėklų vertės taip pat atmetamas. Visi aptariamo nusikaltimo nukentėjusieji pavogto turto kiekį ir jo vertę grindė sąskaitomis – faktūromis. Iš 2020-03-12 PVM sąskaitų - faktūrų nustatyta, kad nukentėjusieji nusipirko Eko raudonų dobilų Bonus B k.s. LT -EKO-001: S. K. 200 kg. už 1669,80 Eur (sąsk. Nr. AGR0042933), I. K. – 250 kg už 2087,25 Eur (sąsk. Nr. AGR0042935), MB "Ž. L." – 350 kg. už 2922,15 Eur (sąsk. Nr. AGR0042936), K. K. -650 kg. už 5426,85 Eur (sąsk. Nr. AGR0042937), V. M. – 100 kg. už 834,90 Eur (sąsk. Nr. AGR0042930) (9 t., b. l. 92-96). Pagal PVM sąskaitų faktūrų datą matyti, kad dobilų sėklos įsigytos tais pačiais metais, kuriais įvykdyta vagystė, todėl laikoma, kad PVM sąskaitose – faktūrose nurodyta reali jų kaina ir laikyti ją mažesne nėra jokio pagrindo.

62. Apibendrinant tai kas nurodyta, nuteistojo J. J. apeliacinio skundo argumentai dėl iš Z. K. angaro ir S. K. sandėlio pagrobtų daiktų kiekio ir jų vertės, kurie paremti tik jo paties samprotavimais, negali paneigti teismo nustatytų dokumentais paremtų faktų, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

63. Tais pačiais argumentais, kuriais nuosprendyje buvo skaičiuojama nusikaltimais padaryta turtinė žala, atmetamas J. J. prašymas mažinti iš jo S. K., I. K., MB „Ž. L.“, K. K. ir V. M., Z. K. priteistas sumas turtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai laikytini protingo, realaus dydžio, įrodyti pateiktais dokumentais – PVM sąskaitomis-faktūromis ir apskaičiuoti teisingai. Su tokiais teismo argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų asmenų patirtą žalą teismas pagrįstai priteisė iš kaltų asmenų solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis).

Dėl paskirtų bausmių

64. Apeliaciniuose skunduose ginčijama nuosprendžio dalis, kurioje nuteistiesiems skirtos bausmės ir prašoma jas švelninti.

65. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

66. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).

67. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

68. Sprendžiant U. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir individualizuojant jam skirtiną bausmę už padarytus nusikaltimus, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė trylika tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių dešimt apysunkiai (vienas iš jų nebaigtas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių), vienas nesunkus ir du sunkūs. Nusikalstamos veikos padarytos per trumpą laiko tarpą (nuo 2020-01-23 iki 2020-05-04), buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas. U. P. neteistas (24 t., b.l.169-172), administracine tvarka baustas dėl KET pažeidimų, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (24 t., b.l.174-178). P. seniūnijos ir S. kaimo bendruomenės charakterizuojamas teigiamai. Teismas pripažino ir įvertino vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Paskutinė veika, dėl kurios priimamas šis nuosprendis, buvo įvykdyta 2020 m. gegužės mėn. Duomenų, kad po jo paskutinės 2020 m. gegužės mėnesį įvykdytos veikos U. P. būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas, nėra. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijos vidurkis už kiekvieną nusikaltimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės skyrimo taisyklių, bendrindamas bausmes, baudžiamojo įstatymo taip pat nepažeidė, o paskirta galutinė 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta, juolab kad taikytas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, nustatant tik devynis mėnesius nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos bausmės vykdymą atidedant trejiems metams (BK 75 straipsnio 3 dalis).

69. Kaip matyti, teismas skirdamas U. P. bausmes, įvertino apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes – tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ši aplinkybė teismo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti), praeityje nebuvo teistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai ir kt., todėl jų pagrindu bausmė dar labiau negali būti švelninama.

70. Sprendžiant A. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jam bausmes už padarytus nusikaltimus, teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė dešimt nusikalstamų veikų, iš kurių aštuoni apysunkiai nusikaltimai (vienas iš jų nebaigtas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių), vienas nesunkus ir vienas sunkus. Nusikalstamos veikos padarytos per trumpą laiką (nuo 2020-01-23 iki 2020-05-04). A. J. padarytų nusikaltimų atžvilgiu (išskyrus turto vagystę iš S. K. sandėlio) teismas pripažino vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertino tai, kad A. J. dirbantis, neteistas (26 t., b.l.105-113), administracine tvarka baustas dėl KET pažeidimų, Sodrai duomenų nepateikimo, kuriuos teismas vertino kaip nesunkius (26 t., b.l.120-134). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. J. turi du išlaikytinius (gimimo liudijimai, 31 t., b. l. 112). Dukters, g. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta teismo nutartimi nustatyta su A. J., pavedant jam faktinę globą (31 t. b. l. 113). Duomenų, kad po paskutinės padarytos nusikalstamos veikos, jis būtų įvykdęs kitas nusikalstamas veikas, nėra. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijos vidurkis už kiekvieną nusikaltimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės skyrimo taisyklių, bendrindamas bausmes, baudžiamojo įstatymo taip pat nepažeidė, o paskirta galutinė 3 (trejų) metų dešimt mėnesių laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta, juolab kad taikytas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, nustatant tik aštuonis mėnesius nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos bausmės vykdymą atidedant trejiems metams (BK 75 straipsnio 3 dalis).

71. Kaip matyti, skirdamas bausmę, teismas jau atsižvelgė į A. J. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes – tai, kad jis dirba, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, išlaiko šeimos narius, todėl jų pagrindu teismo paskirta bausmė negali būti švelninama.

72. Sprendžiant J. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jam bausmes už padarytus nusikaltimus, teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė trylika tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių dešimt apysunkiai (vienas iš jų nebaigtas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių), vienas nesunkus ir du sunkūs. Nusikalstamos veikos padarytos per trumpą laiką (nuo 2020-01-23 iki 2020-05-04). Praeityje teistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (28 t., b.l. 17-25), eilę kartų baustas administracine tvarka daugiausia už KET pažeidimų, kurie nelaikytini šiurkščiais nusižengimais (ANK registro išrašas, 32-28 t., b. l. 32-49). Teismas pripažino ir įvertino vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas atsižvelgė į tai, kad po paskutinės veikos padarymo 2020 m. gegužės mėn., kitų nusikaltimų nėra padaręs, gyvena su Ž. V. neįregistravęs santuokos, yra susilaukę dukters, g. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus, g. (duomenys neskelbtini) (vaikų gimimo liudijimai, 31 t., b.l.95,96). Be to, šeimoje gyvena nepilnametis Ž. V. sūnus. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijos vidurkis už kiekvieną nusikaltimą.

73. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės skyrimo taisyklių, bendrindamas bausmes, baudžiamojo įstatymo taip pat nepažeidė, o paskirta galutinė 4 (ketverių) metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta, juolab kad taikytas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, nustatant tik devynis mėnesius nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos bausmės vykdymą atidedant trejiems metams (BK 75 straipsnio 3 dalis).

74. Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, parinkdamas nuteistiesiems bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pačių nuteistųjų asmenybę. Reikia pažymėti, kad paprastai kiekviena bausmė ne tik nuteistajam, bet ir jo šeimos nariams sukelia šalutines negatyvias pasekmes, tačiau tuo negali būti nuvertinama bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Simbolinių, nuteistųjų pageidavimus tenkinančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

75. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistųjų gynėjai prašė peržiūrėti skundžiamą teismo nuosprendį ir sušvelninti paskirtas bausmes atsižvelgiant į tai, kad 2023-06-01 įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai. Minėti prašymai nagrinėtini nuosprendį priėmusiame pirmosios instancijos teisme, priešingu atveju nuteistieji prarastų teisę į apeliaciją.

76. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

prokuroro Pauliaus Jasiukaičio, nuteistojo U. P. gynėjo advokato Gedimino Bukausko, nuteistųjų A. J. ir J. J. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Rita Dambrauskaitė

Donatas Jatužis