Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2A-446-425/2023

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01959-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.10.5.2; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „VM Valda“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-317-356/2023 pagal ieškovės UAB „VM Valda“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Administratorių kontora“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės UAB „Administratorių kontora“ pusėje, Lloyd‘s insurance company S.A., veikianti per įgaliotą tarpininką bendrijos filialą uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę „Colemont draudimo brokeris“.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovas prašė iš atsakovės priteisti: 1) 9 919,04 Eur nuostolių atlyginimą (negautas pajamas už laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2023-02-28); 2) 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė 2021-08-23 ir 2021-09-10 su UAB „Mun foods“ sudarė 3 Nekilnojamojo turto nuomos sutartis, jų pagrindu išnuomojo tris sandėlius. Vilniaus apygardos teismas 2021-11-26 nutartimi civilinėje byloje eB2-3095-779/2021 UAB „Mun foods“ iškėlė bankroto bylą paskirdamas nemokumo administratorių UAB „Administratorių kontorą“. Nemokumo administratorius sandėlių neatlaisvino, parengė administravimo išlaidų sąmatą, kuri 2022-02-04 kreditorių susirinkime buvo patvirtinta, turto saugojimo išlaidoms skirta tik 1 000 Eur suma, kuri tik šiek tiek didesnė nei vieno mėnesio sandėlių nuomos mokesčio suma. Atsakovė 2022-02-08 nurodė, kad apmokės po turto pardavimo, t. y. tik už trijų mėnesių, su tuo ieškovė nesutiko, 2022-03-17 (ir pakartotinai 2022-04-13) raštu reikalavo atlaisvinti sandėlius ir nedelsiant apmokėti, priešingu atveju, kreipsis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atsakomybės. 2022-03-01 atsakovei pateikė apmokėti PVM sąskaitą –faktūrą 1 742,40 Eur sumai. Ieškovė 2022-04-13 atsakovei pranešė, kad vadovaujantis sudarytų nuomos sutarčių 9.4.1., 9.4.7. punktais nuo 2022-05-13 nutraukia nuomos sutartis ir informuoja, kad vadovaujantis nuomos sutarties 9.8 punktu, nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui patiriamas išlaidas.

3. Ieškovės turimais duomenimis, atsakovė daugiau į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų padidinimo užtikrinant bendrovės turto saugojimą nesikreipė, patalpų neatlaisvino, ieškovė dėl to 2022-08-25 pateikė pretenziją. 2022-09-28 atsakovė pranešė, kad sutinka padengti 1 600 Eur nuomos išlaidas, prašo neskaičiuoti kitų papildomų išlaidų, 2022-10-10 ieškovė geranoriškai sutiko neskaičiuoti papildomų išlaidų, leisti toliau laikyti nuomojamose patalpose BUAB „MUN FOODS“ turtą su sąlyga, kad iki 2022-10-17 bus sumokėta 1 627,64 Eur skola. 2022 lapkritį buvo sumokėta 1 000 Eur skola, tačiau liko sumokėta 627,64 Eur bei 398,68 Eur delspinigių.

4. Po ieškinio pareiškimo 2022-12-06 buvo sumokėta 900 Eur, liko 126,32 Eur nesumokėta delspinigių bei skola už turto laikymą nuo 2022-05-13 ir netesybos. Patalpos atlaisvintos tik 2023-03-01. Viso dėl atsakovės veiksmų nuo 2022-05-01 iki 2023-02-28 ieškovė negavo 8 441,52 Eur pajamų ir dėl to patyrė nuostolius. Atsakovė buvo įspėta apie sutarties nutraukimą, kuris įsigaliojo 2022-05-13, todėl papildoma negautų netesybų suma yra 435,60 Eur už kiekvieną nuomojamą sandėlį, kas bendrai sudaro 871,20 Eur (už 3 sandėlius), taip pat už patalpų neatlaisvinimą 2022 m. sausio – kovo mėnesiais ieškovei nesumokėta 126,32 Eur delspinigių. Dėl atsakovės veiksmų ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, kuriam už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 480 Eur. Bendra ieškinio reikalavimų patikslinimo dienai ieškovei padaryta žala yra 9 919,04 Eur.

5. Nemokumo administratoriaus teisės ir pareigos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 129 ir 130 straipsniuose. Atsakovė nevykdė JANĮ 59, 75 straipsniuose, 130 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytų pareigų, tuo kaltais neteisėtais veiksmais padarė ieškinyje nurodyto dydžio žalą. Atsakovei iš ieškovės pateiktų pretenzijų buvo žinoma apie būsimas turto saugojimo išlaidas, tačiau atsakovė nesikreipė į kreditorių susirinkimą ir išlaidų sąmatą patikslinti neprašė, kas rodo, kad atsakovė veikė savo rizika, todėl sąmatą viršijančios išlaidos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti įsipareigojimai dengiami iš nemokumo administratoriaus lėšų, kaip tą numato JANĮ 75 straipsnio 8 dalis. Iš atsakovės taip pat priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Skundžiamu

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos esančius įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, jog ieškovės prašoma priteisti nuostolių suma susidarė laikotarpiu, kai UAB „Mun foods“ jau buvo iškelta bankroto byla, po nuomos sutarčių nutraukimo, toliau sandėliuojant įmonės turtą. Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės turto režimas pasikeičia ir jis yra imperatyviai reglamentuotas N. B. įmonės administratorius, užtikrindamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1-3, 17-21 punktai)). Teismas vertina, kad ieškovės reikalaujama suma susidarė dėl atsakovės vykdyto bankrutuojančios įmonės turto valdymo sprendimų kreditorių naudai – panaudoti ieškovės patalpas UAB „Mun foods“ turtui saugoti. Paprastai turto saugojimo ir tvarkymo išlaidos dengiamos iš administravimui skirtų lėšų nemokumo procese. Pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas bankroto proceso administravimo išlaidas, be kitų, sudaro turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos.

8. Atsižvelgiant į JANĮ 75 straipsnio 8 dalies teisės normas, nemokumo administratorius, spręsdamas, ar viršyti administravimo išlaidų sąmatą, turi įvertinti su tuo susijusias rizikas, nes nemokumo administratorius iš savo lėšų turi atlyginti nepatvirtintas administravimo išlaidas. Tačiau prievoliniuose santykiuose skolininkas negali pasikeisti be kreditoriaus valios (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Todėl, jei bankrutuojanti įmonė prisiėmė prievolinius įsipareigojimus, ji ir turėtų juos įvykdyti, nebent kreditorius nuspręstų kitaip. Ši norma reiškia, kad tais atvejais, kai sąmata nėra padidinta, už prievolę kreditoriui lieka atsakingas bankrutuojantis juridinis asmuo (prievolės šalis). Todėl tokią skolą turi apmokėti (įvykdyti prievolę) bankrutuojantis juridinis asmuo, kaip prievolės šalis (skolininkas), o sumokėtą sumą bankrutuojančiam asmeniui turėtų atlyginti nemokumo administratorius.

9. Kartu teismas pažymėjo, jog ieškovė, laikydama, kad atsakovė, administruodama UAB „Mun foods“ nemokumo procesus, atliko neteisėtus kaltus veiksmus, kuriais padarė ieškovei žalos, į Lloyd‘s insurance company S.A., veikiančią per įgaliotą tarpininką Bendrijos filialą uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę „Colemont draudimo brokeris“ dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir žalos atlyginimo nesikreipė.

10. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, jog atsižvelgus į tai, jog UAB „Mun foods“ yra įgijusi tik likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statusą (JANĮ 83 straipsnis), o šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo, yra pagrindas daryti išvadą, kad nei ieškinio pareiškimo metu, nei teismo sprendimo priėmimo metu nėra įrodyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai), kad UAB „Mun foods“ turėjo lėšų, tačiau dėl atsakovės neteisėtų kaltų veiksmų ieškovei nesumokėjo 9 919,04 EUR (ar kitokio, atsakovės teigimu, protingo dydžio) administravimo išlaidų, kad šias išlaidas atsisakyta atlyginti, ar kad jau nėra ir nebebus gauta lėšų tokio pobūdžio išlaidoms atlyginti. Ieškovė neįrodinėjo, kad dėl atsakovės neteisėtų kaltų veiksmų (ar neveikimo) turėjo kitokio pobūdžio nuostolių. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė yra tiesiogiai atsakinga ieškovei, kaip UAB „Mun foods“ kreditorei, taip pat kad 9 919,04 Eur sumą yra pagrindas pripažinti ieškovės nuostoliais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio prasme, o turto saugojimo išlaidos bankroto procese nebus padengtos. Ieškovei neįrodžius, kad jai yra padaryta 9 919,04 Eur žala, o už ją tiesiogiai ieškovei atsakinga atsakovė, ieškinys atmestas, kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai), o klausimas dėl ieškovei priklausančių administravimo išlaidų padengimo sprendžiamas JANĮ nustatyta tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „VM Valda“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.1. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo, dėl ko sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

11.2. Pirmiausia apeliantė pabrėžia, jog priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pažeidė CPK 12, 13 ir 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi, dispozityvumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus, kadangi darė išvadą, jog nei ieškinio pareiškimo metu, nei teismo sprendimo priėmimo metu nėra įrodyta (CPK 12, 178 straipsniai), kad šiuo metu bankrutavusi (toliau ir BUAB) „Mun foods“ turėjo lėšų, tačiau dėl atsakovės neteisėtų kaltų veiksmų ieškovei nesumokėjo 9 919,04 Eur (ar kitokio, atsakovės teigimu, protingo dydžio) administravimo išlaidų, kad šias išlaidas atsisakyta atlyginti, ar kad jau nėra ir nebebus gauta lėšų tokio pobūdžio išlaidoms atlyginti, o ieškovė neįrodinėjo, kad dėl atsakovės neteisėtų kaltų veiksmų (ar neveikimo) turėjo kitokio pobūdžio nuostolių, kadangi tokios teismo išvados prieštarauja ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms.

11.3. Kartu teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą dėl įrodymų iš atsakovės išreikalavimo, pažeidė CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apribojo ieškovo įrodinėjimo galimybes (CPK 178 straipsnis), nors, kaip patvirtina šiuo metu susiklosčiusi situacija, duomenys apie bankroto administratoriaus kreipimąsi į kreditorių susirinkimą dėl turto saugojimo išlaidų patvirtinimo, taip pat tuo metu bankrutuojančios įmonės kreditorių ir debitorių sąrašas bei turtiniai ir finansiniai rodikliai buvo ir yra reikšmingi siekiant tinkamai išnagrinėti šią civilinę bylą.

11.4. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškinio pagrindo, numatyto JANĮ 75 straipsnyje, t.y. atsakovės įstatymais numatytos pareigos, nepatvirtinus turto saugojimo išlaidų sąmatos, padengti jas iš nemokumo administratoriaus lėšų dėl nevykdomų bendrovės įsipareigojimų. Tai rodo, jog nebuvo atsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Be to, teismas nepasisakė ir dėl ieškovės reikalavimo atlyginti patirtas išlaidas, kurias ji patyrė apmokėdama advokatui (480 Eur) už suteiktą teisinę pagalba kreipiantis į atsakovę dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, kas negali būti vertinama, kaip turto saugojimo išlaidos.

11.5. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad bankroto administratorius nesikreipė į visuotinį kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų padidinimo, nors patvirtintos išlaidos sudarė tik 1000 Eur, t.y. nežymią patirto turto saugojimo lėšų dalį, o iš ieškovės pateiktų pretenzijų buvo žinoma apie būsimas turo saugojimo išlaidas. Kreditoriams reikalaujant pagrįsti turto išlaikymo papildomas išlaidas, jų jiems neteikė, kas rodo, kad jis veikė savo rizika ir atsakomybe. Ši aplinkybė ir kitos ieškinyje nurodytos ir įrodymais patvirtintos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė neįrodinėjo, jog dėl atsakovės neteisėtų kaltų veiksmų (ar neveikimo) turėjo kitokio pobūdžio nuostolių.

11.6. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pateiktomis nuomos sutartimis, buhalterinės apskaitos dokumentais, pažymomis pagrindė patirtus nuostolius, jų dydį, kurių neatlygino BUAB „Mun foods“. Šie nuostoliai, pagal paskutinius žinomus duomenis, nebus padengti, nes bendrovė neturi lėšų jų padengimui, o jos kreditoriai nepatvirtino papildomų administravimo išlaidų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir neveikimo, kaip to reikalauja įstatymai. Tai sąlygoja atsakovės atsakomybės taikymą, nes nuostolius padarytus dėl atsakovės įstatymais numatytų pareigų nevykdymo, privalo atlyginti ne BUAB „Mun foods“, o atsakovė.

11.7. Apeliantė pabrėžia, jog nuo bankroto bylos iškėlimo dienos atsakovė nevykdė įstatymais jai pavestų pareigų – neorganizavo BUAB „Mun foods“ turto perėmimo ir apsaugos, taip pat nesprendė dėl šio juridinio asmens prievolių pagal sudarytas nuomos sutartis su UAB „VM Valda“ tolesnio vykdymo, nesikreipė į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų (turto išlaikymo išlaidų) patvirtinimo, t.y. nevykdė JANĮ 59 str., 75 str., 130 str. 1 d. 11 p. numatytų pareigų, dėl ko Ieškovas negalėjo naudotis savo turtu, kuriame buvo BUAB „Mun foods“ įranga. Atsakovė pažymi, kad atsakovės veiksmai sąlygojo tai, jog ieškovė, negalėdama naudotis savo turtu, ne tik buvo prievarta verčiamas laikyti ir saugoti BUAB „Mun foods“ turtą, bet ir negavo pajamų už nepalaisvintų patalpų nuomą, kurias jis gautu jeigu patalpos būtų laisvos, nes patalpų nuoma yra pagrindinė ieškovės veikla.

11.8. Kartu apeliantė pabrėžia ir tai, jog pirmosios instancijos teismo atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįsta ir pernelyg didelė. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tinkamai neįvertino bylos sudėtingumo ir apimties, atsakovės rengtų procesinių dokumentų turinio, apimties, jo nurodytų argumentų, galimų darbo ir laiko sąnaudų, byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumo, nesivadovavo sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Teismas neatsižvelgė, jog atsiliepimas į ieškinį ir atsiliepimas į patikslintą ieškinį pateiktas ne advokato J. V., o atsakovės atstovo A. R.; atsiliepimas į patikslintą ieškinį iš esmės pagrinde tokio pat turinio, kaip ir atsiliepimas į ieškinį, kas paneigia jo sudėtingumą ir laiko tarpą reikalingą tokio dokumento surašymui. Be to, liko neįvertintas ir atsakovės elgesys bylos nagrinėjimo metu – nors atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, parengiamajame posėdyje nesutiko pateikti dokumentų, pagrindžiančių bendrovės turtinę padėtį, esančių kreditorinių reikalavimų, turimo turto bei kreditorių sprendimus dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, kas turėjo esminę reikšmę vertinant ar bendrovė turėjo lėšų padengti turto laikymo išlaidas.

11.9. Papildomai apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepagrindė savo teiginių, jog BUAB „Mun foods“ turi lėšų dalinai padengti ieškovės patirtus nuostolius, kad šį klausimą nagrinėjo kreditorių susirinkimas ir pritarė lėšų skirtų turto saugojimo išlaidoms padengti padidinimo, prašymą išreikalauti minėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas atmetė, ieškovė kreipėsi į šios bendrovės kreditorių susirinkimo pirmininką Kredito uniją „Magnus“, kuris, po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo, t.y. 2023 m. balandžio 26 d. pateikė atsakymą, kuriuo paneigė minėtus atsakovės teiginius. Dėl to ieškovė prašo priimti šį raštą į bylą, kaip naują įrodymą.

12. Atsiliepimu atsakovė prašo atmesti ieškovės UAB „VM Valda“ apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12.1. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės pozicija dėl neva padarytos žalos, juo labiau kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba ieškovės skundą dėl neteisėtų atsakovės veiksmų atmetė.

12.2. Pabrėžia, jog atsakovė visas bankroto procedūras vykdė vadovaudamasis JANĮ nuostatomis, viso bankroto proceso metu užtikrino tinkamą turto saugojimą, o sudarytos nuomos sutartys buvo tęsiamos ir po nemokumo bylos iškėlimo. Šiuo atveju ieškovės nurodomos išlaidos pagal JANĮ nuostatas yra dengiamos ne iš nemokumo administratoriaus asmeninių lėšų, tačiau iš bankrutuojančios įmonės BUAB „Mun foods“ lėšų – t. y. bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos. Atsakovė neturi pagal įstatymą jokios pareigos padengti bankrutuojančios įmonės turto sandėliavimo išlaidų iš savo lėšų, jo labiau, jog tokios išlaidos, skirtos sandėliavimui BUAB „Mun foods“ bankroto procese yra patvirtintos įmonės kreditorių susirinkimo.

12.3. Atsiliepime nurodoma ir tai, jog atsakovė šioje byloje yra netinkamas subjektas, nes ieškovės ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai. Kita vertus, apeliantė dėl turto sandėliavimo išlaidų atlyginimo nesikreipė į BUAB „Mun foods“, o pateikė ieškinį dėl šių išlaidų kompensavimo iš atsakovės. Tuo atveju, jei apeliantė būtų kreipusis dėl nuomos išlaidų apmokėjimo į LUAB „Mun foods”, šios išlaidos būtų padengtos dalinai/ar pilna apimtimi, neskaičiuojant apeliantės neteisėtai priskaičiuotų delspinigių sumų.

12.4. Kartu atsakovė nurodo, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl sutikti su apeliante dėl neva nepagrįstai didelių išlaidų priteisimo nėra pagrindo.

12.5. Papildomai pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė žalos padarymo fakto, nemokumo administratorė jokiais savo veiksmais savo fiduciarinių santykių su bendrove nepažeidė, o pati bendrovė, neturėdama pareigos atlyginti žalą ieškovei (kadangi ši dėl to nesikreipė į teismą), buvo išregistruota iš viešojo registro ir ieškovė dėl savo pačios pasirinkto teisių gynimo būdo, nebegali kreiptis į teismą bandydama išsiieškoti žalą iš sutartinių santykių šalies. Be to, atsakovė pažymi, kad nors sutartimi buvo sulygta mokėti dvigubas nuomos kainas nuo to momento, kai sutartis nutraukiama, tačiau ieškovė niekaip nepaaiškina, kaip ji būtų gavusi dvigubus nuompinigius iš trečiųjų asmenų, kadangi ji prašo priteisti aptartas sumas kaip gautiną pelną, jeigu būtų galėjusi disponuoti savo turtu. Atsakovės manymu, tam, kad apeliantė galėtų prašyti minėtų sumų kaip negauto pelno ji bent jau turėtų pateikti paaiškinimus ar pasiūlymus išsinuomoti byloje aptariamą turtą už dvigubai didesnes nei rinkos kainas.

12.6. Be to, byloje yra dokumentas, kuriuo skolininkė apeliantei siūlė padengti susidariusią skolą už nesumokėtą nuomos mokestį, nemokant priskaičiuotų dvigubų nuompinigių. Apeliantė minėto pasiūlymo atsisakė. Apeliantei sutikus iš skolininkės gauti nuomos pinigus, žala galėjo būti ženkliai sumažinta, todėl kalbant apie atsakovės žalos dydžio skaičiavimą, apeliantė turėtų eliminuoti iš sumos būtent tą dalį, kurios savo noru atsisakė, nepagrįstai reikalaudama atlyginti visas iš sutarties skolininkei kildinamas skolas iš atsakovės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naują įrodymą – kredito unijos „Magnus“ 2023-04-26 raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame be kitų duomenų nurodoma ir tai, kad kreditorių susirinkimas nėra patvirtinęs papildomų turto saugojimo išlaidų, o kredito unija, gavusi nemokumo administratoriaus raštą/ sąmatą dėl papildomų išlaidų, nurodė paaiškinti, kodėl galėjo susidaryti tokios išlaidos bei kodėl nebuvo imtasi veiksmų tokioms išlaidoms išvengti. Atsakovė kartu su atsiliepimu taip pat pateikė papildomus įrodymus – 2023-01-06 bei 2023-01-16 kreditorių susirinkimo protokolus Nr. 5 bei Nr. 6, kuriuose nurodoma, jog buvo siūloma svarstyti klausimą dėl papildomų sandėliavimo išlaidų patvirtinimo, tačiau kreditorių susirinkimas laikomas neįvykusiu dėl kvorumo nebuvimo (nedalyvavo nė vienas kreditorius).

16. Įvertinęs prašomų prijungti dokumentų turinį, aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2023 m. balandžio 18 d., o kredito unijos „Magnus“ rašto data yra 2023-04-26, taip pat kad nemokumo administratoriaus pateikti duomenys yra susiję su ginčo objektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo bei nepažeis šalių procesinio lygiateisiškumo principo, todėl apeliacinės instancijos teisme yra priimami šalių pateikiami nauji įrodymai, išskyrus atsakovės pateikiamą 2023-01-06 LUAB „Mun foods“ kreditorių susirinkimo protokolą, nes jis jau yra nagrinėjamoje byloje.

Faktinės bylos aplinkybės

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog ieškovė su UAB „Mun foods“ 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir 2021 m. rugsėjo 10 d. sudarė tris nekilnojamojo turto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartys). Pagal sudarytų Nuomos sutarčių nuostatas UAB „Mun foods“ įsipareigojo kas mėnesį mokėti nuomos mokestį – 120 Eur ir pridėtinės vertės mokesčio sumą (Nuomos sutarčių 5 punktas). Nuomos sutartimis šalys susitarė nuomos laikotarpį skaičiuoti nuo 2021-09-01 iki sutarties nutraukimo ir turto grąžinimo (Nuomos sutarčių 3.1. punktai).

18. Vilniaus apygardos teismas 2021-11-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3095-779/2021 UAB „Mun foods“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Administratorių kontorą“, nutartis įsiteisėjo 2021-12-06.

19. 2022 m. sausio 24 d. UAB „Administratorių kontora“ paruošė bankrutuojančios UAB „Mun foods“ administravimo išlaidų sąmatos projektą, kuriame numatė iki 3 650 + PVM pagal faktą bankroto administravimo išlaidas.

20. 2022 m. vasario 4 d. BUAB „Mun foods“ kreditorių susirinkime nutarta patvirtinti 3 650+PVM administravimo išlaidas ir kintamojo atlyginimo dalį pagal bankroto proceso rezultatus. Šioje administravimo išlaidų sumoje yra numatytos 1 000 Eur turto saugojimo išlaidos.

21. 2022 m. vasario 8 d. UAB „VM Valda

22. Nemokumo administratorius 2022 m. vasario 8 d. pateikė atsakymą, kad apmokės po turto pardavimo, t. y. už trijų mėnesių, su kuo ieškovė nesutiko ir apie tai informavo nemokumo administratorių 2022-02-09 elektroniniu paštu.

23. 2022 m. kovo 17 d. UAB „Administratorių kontora“ buvo pateiktas pareiškimas dėl BUAB „ Mun foods“ turto paėmimo, kuriuo buvo prašoma nedelsiant apmokėti už naudojamas patalpas, perimti BUAB „Mun foods“ turtą, informuojant, kad priešingu atveju UAB „VM valda“ kreipsis į teismą dėl padarytos žalos išieškojimo iš nemokumo administratoriaus.

24. 2022 m. balandžio 13 d.

25. 2022 m. balandžio 13 d. ieškovė nemokumo administratoriui pranešė, kad vadovaujantis Nuomos sutarčių 9.4.1., 9.4.7 punktais UAB „VM Valda“ nuo 2022 m. gegužės 13 d. nutraukia Nuomos sutartis, o nuomininkas privalo atlyginti nuomotojo patiriamas išlaidas.

26. 2022 m. rugpjūčio 25 d. UAB „VM Valda“ pateikė atsakovei pretenziją dėl nepaimto iš UAB „VM Valda“ BUAB „Mun foods“ priklausančio turto, neapmokėtos skolos, bei bendrovei daromos žalos.

27. 2022 m. rugsėjo 28 d. atsakovė elektroniniu raštu pranešė, kad sutinka šią savaitę padengti 1 600 Eur nuomos išlaidas, prašo neskaičiuoti kitų papildomų išlaidų.

28. 2022 m. spalio 10 d. UAB „VM Valda“ raštu informavo atsakovę, kad geranoriškai sutinka neskaičiuoti papildomų išlaidų, leisti toliau laikyti nuomojamose patalpose BUAB „Mun Foods“ turtą su sąlyga, kad iki 2022 m. spalio 17 d. bus sumokėta 1 627,64 Eur skola pagal 2022 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą NR (duomenys neskelbtini) už 2022 m. sausio-balandžio mėnesius, 262,05 Eur delspinigių 2022-08-19 dienai, viso – 1 889,69 Eur, sumokėtas sutartimi numatytas nuomos mokestis už visą laikotarpį nuo 2022 m. gegužės iki spalio mėnesio, bei sumokėtas ir nuolat mokamas avansinis nuomos mokestis už kiekvieną ateinantį mėnesį į priekį.

29. 2022 m. lapkričio 4 d. atsakovė elektroniniu laišku informavo, kad sumokėjo 1 000 Eur skolą, likusius pinigus sumokės iki pirmadienio.

30. 2022 m. gruodžio 6 d., t. y. po ieškinio pareiškimo, ieškovė gavo apmokėjimą 900 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad likusi skola yra 126,32 Eur nesumokėtų delspinigių bei skola už BUAB „Mun foods“ turto, esamo UAB „VM Valda“ sandėliuose, laikymą nuo sutarties nutraukimo 2022 m. gegužės 13 d., netesybos.

31. Ieškovė 2022-12-02 pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu, kurį patikslino, prašė priteisti 9 919,04 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2023-02-28 (iki patalpų atlaisvinimo). Ieškovės paskaičiavimu šią sumą sudaro prarastos pajamos: nuo 2022-05-01 iki 2022-05-13 – 182,67 Eur už 3 sandėlius; nuo 2022-05-14 iki 2022-05-31 – 418,05 Eur už 3 sandėlius; vėliau už kiekvieną mėnesį negautos pajamos sudaro po 290,40 už kiekvieną sandėlį, todėl kas mėnesį bendrovė negavo po 871,20 Eur nuomos mokesčio, kas už 9 mėsius sudaro 7 840,80 Eur. Be to, pagal Nuomos sutarčių nuostatas skolininkas turėjo pareigą mokėti netesybas, apie tai buvo informuotas ir nemokumo administratorius, todėl susidariusių netesybų suma yra 435,60 Eur už kiekvieną nuomojamą sandėlį, kas bendrai sudaro 871,20 Eur (už 3 sandėlius); taip pat už BUAB „Mun foods“ įrengimų nepaėmimą ir naudojimąsi išnuomotomis patalpomis 2022 m. sausio - kovo mėnesiais ieškovei liko nesumokėta 126,32 Eur delspinigių; o ieškovė taip pat patyrė teisinės pagalbos išlaidas – 480 Eur.

32. 2023-05-12 Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-445-779/2023 priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos, sprendimas įsiteisėjo 2023-06-13.

33. 2023-03-03 Pranešime dėl nuomos sutarties nemokumo administratorius ieškovei pranešė, kad bankroto bylos iškėlimo dienai UAB „Mun foods“ priklausė kilnojamas turtas – gėrimų gamybos įranga, kuri prieš nemokumo bylos iškėlimą ir po jo, buvo sandėliuojama UAB „VM valda“ priklausančiose patalpose. Kadangi 2022-10-10 Jūs pasiūlėte sumokėti 1 900 Eur ir po to naudotis patalpomis iki bus parduota jūsų patalpose laikoma į ranga, mes savo pasiūlymo dalį įvykdėme 2022-12-06 Jums pervesdami minėtą 1 900 Eur sumą. Laikome, kad anksčiau jūsų pateiktą pareiškimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir su tuo susijusių papildomų (dvigubų nuompinigių) netesybų skaičiavimu neteisėtu. Prašome nuomos sutartį nuo šiandiena laikyti nutrauktą - patalpos yra atlaisvintos, o raktai nuo patalpų palikti pas J. - (duomenys neskelbtini). Atsiųskite PVM SF už visą nuomos laikotarpį be neteisėtų priskaičiavimų - ją apmokėsime nedelsiant tik gavę.

34. 2023 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 23-128 „Dėl informacijos pateikimo“ kredito unija „Magnus“ informavo ieškovę, kad kreditorių susirinkimas nėra patvirtinęs papildomų turto saugojimo išlaidų, tad kreditorių susirinkimo protokolo kopijos šiuo klausimu pateikti negali. 2022 m. gruodžio 22 d. iš bankroto administratoriaus buvo gavę raštą/sąmatos projektą dėl papildomų išlaidų. Atsakydama į šį raštą, kredito unija paprašė bankroto administratoriaus paaiškinimo, kodėl galėjo susidaryti tokios išlaidos, kodėl nebuvo imtasi veiksmų, kad įrangą perkelti kitu adresu, ir kokie buvo atlikti veiksmai, kad tokių papildomų išlaidų išvengti. Atsakymo negavo. Susirinkimas šiuo klausimu vėliau šaukiamas nebuvo. BUAB „Mun foods“ administratorius vėliau nesvarstė administravimo lėšų skyrimo klausimo, susijusio su papildomų turto saugojimo išlaidų kompensavimu. Kredito Unija šiuo raštu informavo, kad 2023 m. balandžio 17 d. vyko kreditorių susirinkimas „Dėl galutinės bankroto proceso pabaigos ataskaitos patvirtinimo ir kreipimosi į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos“.

Teisinis vertinimas

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

35. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta, jog ieškovė iš esmės savo turtinius interesus turi ginti bendrovės nemokumo byloje, reikšdama prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo bei įtraukimo į kreditorių sąrašą. Priimtu skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo ieškovės nurodomų aplinkybių dėl nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo bei faktiškai padarė išvadą, kad vienintelis ieškovės teisinių gynimo būdas yra reikalavimų reiškimas nemokumo byloje.

36. Apeliaciniu skundu ieškovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi nagrinėdamas šią civilinę bylą pažeidė ne tik procesinės teisės nuostatas, apribojo ieškovės įrodinėjimo galimybes, tačiau ir pažeidė pareigą tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius, taikyti materialinės teisės normas bei tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo, kadangi, atmesdamas ieškinį, iš esmės nepasisakė dėl esminių ieškinio motyvų.

37. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes sprendžia, kad šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnis).

38. Vertindamas nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Vienas iš civilinio proceso teisės tikslų yra asmenų pažeistų ar ginčijamų materialiųjų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynyba. Teisė į teisminę gynybą yra konstitucinė – tuo pabrėžiama šios teisės svarba, valstybės požiūris į subjektinių teisių įgyvendinimą bei apsaugą.

39. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo pažeistas teises pasirinko ginti remdamasi deliktinės civilinės atsakomybės nuostatomis, o ne JANĮ įtvirtinta tvarka. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ieškovės teisė pasirinkti teisinės gynybos būdą buvo objektyviai negalima. Priešingai, šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokio pagrindo, dėl kurio ieškovei būtų kilusi pareiga naudoti išimtinai tik JANĮ nuostatomis suteikiama teisinės gynybos galimybe pareiškiant reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Pastebėtina, jog net ir JANĮ nuostatos nenumato ribojimo vykstant įmonės nemokumo bylos nagrinėjimui kreiptis į teismą dėl galimos nemokumo administratoriaus deliktinės atsakomybės pagrindų egzistavimo. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad šioje byloje kilęs ginčas yra susiklostęs dėl sutartinių teisinių santykių, tačiau nepagrįstai sprendė jog galimybė svarstyti nemokumo administratoriaus deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas yra negalima. Dėl to, skundžiamu sprendimu buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog iš esmės nemokumo administratorius yra netinkama bylos šalis.

40. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodo ieškovė viso proceso metu, JANĮ 59 bei 66 straipsniuose įtvirtintos nemokumo administratoriaus funkcijos, pareigos ir teisės bankroto proceso metu. Iš šiuose straipsniuose nustatyto reglamentavimo matyti, kad įstatyme yra įtvirtinti bankrutuojančios įmonės administratoriaus, kaip juridinių asmenų vadovų, atitinkamų teisių ir pareigų perėmėjo, teisiniai pagrindai, o nemokumo administratoriaus teisės bei pareigos bankroto procese yra reglamentuojamos imperatyviai.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į pirmiau įvardytus jo profesinei veiklai keliamus standartus. Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2013; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020, 38 punktas).

42. JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis). Aptariamo straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju viršijęs bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir (ar) juridinio asmens vardu prisiėmęs šią sąmatą viršijančius įsipareigojimus, nemokumo administratorius privalo sušaukti kreditorių susirinkimą. Kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ar šią sąmatą viršijusių įsipareigojimų priėmimo dienos (5 dalis). Nemokumo administratorius privalo pateikti kreditorių susirinkimui argumentuotus paaiškinimus dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ir atitinkamai pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projektą (6 dalis). Jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, taikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos (7 dalis) (kreiptis į teismą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad JANĮ 75 straipsnio 8 dalyje yra tiesiogiai įvardinta ir tai, kad jeigu kreditorių susirinkimas ar teismas pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina, sąmatą viršijančios išlaidos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti įsipareigojimai dengiami iš nemokumo administratoriaus lėšų.

43. Pirmiau išdėstytos teisės akto nuostatos leidžia pagrįstai spręsti, kad nemokumo administratorius iš esmės neturi teisės nukrypti nuo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, o esant būtinoms to sąlygoms turi imtis atitinkamų veiksmų – kreiptis į kreditorių susirinkimą (ar net teismą) dėl naujos sąmatos projekto patvirtinimo, kadangi priešingu atveju visos sąmatą viršijančios išlaidos bus dengiamos iš nemokumo administratoriaus lėšų.

44. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir dėl to iš esmės ginčas nekyla, jog nemokumo administratorius siekė užtikrinti sandėlių nuomos tęstinumą, bendravo su ieškove išdėstydamas aplinkybes dėl galimybės mokėti už nuomą tik tuomet, kai bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, taip pat sumokėjo dalį nuomos mokesčio ieškovei, prašė neskaičiuoti papildomų išlaidų, nurodė, kad renka lėšas ir ketina sumokėti, siūlė atsiųsti garantinį raštą, pripažino, kad skolos padengimo klausimas yra vienareikšmiškai teigiamas. Negana to, iš jau minėto atsakovės 2023-03-03 Pranešimo dėl nuomos sutarties, matyti, kad jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nemokumo administratorius pripažino buvusius faktinius nuomos santykius, įsiskolinimą už nuomą bei nurodė atsiųsti sąskaitą už visą laikotarpį be neteisėtų priskaičiavimų, kurią apmokės nedelsiant. Tokie nemokumo administratoriaus veiksmai buvo atlikti nesant jokių duomenų bei įrodymų apie tai, kad kreditorių susirinkimui ar teismui buvo teikti duomenys dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo, nors JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra konkrečiai įvardinta, kad administravimo išlaidas sudaro ir turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos.

45. Taigi nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė, kaip savo srities profesionalė privalėdama žinoti įstatymo reikalavimus dėl nemokumo administratoriaus pareigos nedelsiant organizuoti juridinio asmens turo apsaugą; bankroto proceso administravimo išlaidų sudėties bei pareigos imtis atitinkamų veiksmų viršijus patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, nesiėmė jokių realių teisinę reikšmę turtinių veiksmų dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio pakeitimo ar įsiskolinimo priežasties pašalinimo. Kaip matyti iš kredito unijos „Magnus“ raštų ieškovei, vienas didžiausių bankrutuojančios įmonės kreditorių nežinojo apie nemokumo administratoriaus faktinį administravimo išlaidų sąmatos padidinimą dėl ieškovei priklausančių sandėlių neatlaisvinimo, o taip pat neteikė kreditorei informacijos apie tai, kodėl klausimas dėl bankrutuojančiai įmonei priklausiusios įrangos saugojimo išlaidų nebuvo keliamas ir nagrinėjamas kreditorių susirinkime. Tokių išvadų nepaneigia ir atsakovės pateikti neįvykusių kreditorių susirinkimų 2023 m. sausio mėnesio protokolų duomenys, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, įstatymas konkrečiai numatė nemokumo administratoriaus pareigą kreiptis į kreditorius, o šiems nesutinkant padidinti administravimo išlaidų – ir į teismą, kas, pagal byloje esančius duomenis padaryta nebuvo, todėl tai, kad kreditorių susirinkimai dėl sandėliavimo išlaidų patvirtinimo neįvyko, nepaneigia atsakovės, kaip nemokumo administratorės netinkamų veiksmų atlikimo, juo labiau kad aptariami kreditorių susirinkimai buvo šaukiami jau po ieškovės kreipimosi į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo, o atsakovė naudojimosi sandėliais aplinkybes bei apmokėjimo tvarką derino dar 2022 metais.

46. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė, nesiimdama veiksmų atlaisvinti ieškovei priklausančias patalpas, nesikreipdama į kreditorių susirinkimą, faktiškai didindama įsiskolinimo apimtis už turto saugojimą, nepranešdama to kreditoriams bei nesiėmusi veiksmų dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo, padarė JANĮ nuostatų pažeidimus, leidžiančius pripažinti neteisėtų veiksmų, kaip atsakovės civilinės atsakomybės, egzistavimo sąlygą. Kartu apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tokie atsakovės veiksmai lėmė žalos padarymą ieškovei – šiuo atveju byloje esantis ir pirmiau aptartas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad pati atsakovė pripažino skolą ieškovei. Taip pat išdėstytos aplinkybės rodo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų būtent ir kilo turtinė žala ieškovei, o atsakovė, atlikdama nurodytus veiksmu, suprato bei suvokė savo elgesį bei tokių veiksmų teisines pasekmes.

47. Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė turėjo teisę siekti ginti jos pažeistas teises remdamasi civilinės atsakomybės instituto nuostatomis, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei civilinės gynybos būdo pasirinkimą, taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias juridinių asmenų nemokumo administratorių pareigas bei civilinę atsakomybę, dėl ko ieškovės ieškinys skundžiamu teismop sprendimu pilna apimtimi buvo atmestas nepagrįstai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Dėl žalos dydžio ir procesinių palūkanų

48. Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė reikalauja 9 919,04 Eur dydžio nuostolių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2023-02-28 (iki patalpų atlaisvinimo), atlyginimo. Ieškovės paskaičiavimu šią sumą sudaro prarastos pajamos: nuo 2022-05-01 iki 2022-05-13 – 182,67 Eur už 3 sandėlius; nuo 2022-05-14 iki 2022-05-31 – 418,05 Eur už 3 sandėlius; vėliau už kiekvieną mėnesį negautos pajamos sudaro po 290,40 už kiekvieną sandėlį, todėl kas mėnesį bendrovė negavo po 871,20 Eur nuomos mokesčio, kas už 9 mėsius sudaro 7 840,80 Eur. Be to, pagal Nuomos sutarčių nuostatas skolininkas turėjo pareigą mokėti netesybas, apie tai buvo informuotas ir nemokumo administratorius, todėl susidariusių netesybų suma yra 435,60 Eur už kiekvieną nuomojamą sandėlį, kas bendrai sudaro 871,20 Eur (už 3 sandėlius); taip pat už BUAB „Mun foods“ įrengimų nepaėmimą ir naudojimąsi išnuomotomis patalpomis 2022 m. sausio - kovo mėnesiais ieškovei liko nesumokėta 126,32 Eur delspinigių; o ieškovė taip pat patyrė teisinės pagalbos išlaidas – 480 Eur.

49. Vertindamas ieškovės reikalavimo pagrįstumą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas pažymi tai, kad byloje esantys duomenys rodo, jog ieškovės paskaičiavimais 2022 m. kovo 1 d. už patalpų nuomą susidariusi skola sudarė 1 742,40 Eur. Atsakovė ieškovės buvo informuota, kad nuo 2022-05-13 yra nutraukiamos Nuomos sutartys, o pagal sutarčių 9.7 punkto nuostatas nuomos kaina neperdavus ieškovei turto bus skaičiuojama dvigubai didesnė, t.y. per mėnesį už visus tris sandėlius sudarys nebe 435,60 Eur, o 871,20 Eur. 2022 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl nepaimto iš UAB „VM Valda“ BUAB „Mun foods“ priklausančio turto, neapmokėtos skolos, bei daromos žalos.

50. Byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. bankroto administratorius elektroniniu paštu pranešė, kad sutinka šią savaitę padengti 1 600 Eur nuomos išlaidas, prašo neskaičiuoti kitų papildomų išlaidų. 2022 m. spalio 10 d. ieškovė raštu informavo atsakovę, kad geranoriškai sutinka neskaičiuoti papildomų išlaidų, leisti toliau laikyti nuomojamose patalpose BUAB „Mun Foods“ turtą su sąlyga, kad iki 2022 m. spalio 17 d. bus sumokėta 1627,64 Eur skola pagal 2022 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą NR (duomenys neskelbtini) už 2022 m. sausio- balandžio mėnesius, 262,05 Eur delspinigių 2022 08 19 dienai, viso - 1889,69 Eur, sumokėtas sutartimi numatytas nuomos mokestis už visą laikotarpį nuo 2022 m. gegužės iki spalio mėnesio, bei sumokėtas ir nuolat mokamas avansinis nuomos mokestis už kiekvieną ateinantį mėnesį į priekį.

51. Ieškovė, nesulaukusi likusios skolos sumokėjimo kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo bei nurodė, kad: prarastos pajamos sudaro: nuo 2022-05-01 iki 2022-05-13 – 182,67 Eur už 3 sandėlius); vėliau už kiekvieną mėnesį negautos pajamos sudaro po 290,40 už kiekvieną sandėlį, kas mėnesį bendrovė negauna po 871,20 Eur nuomos mokesčio; viso dėl atsakovės veiksmų nuo 2022-05-01 iki 2022-11-13 bendrovė negavo 5 683,38 Eur pajamų ir dėl to patyrė nuostolius; taip pat, nuomos su UAB „ Mun foods“ sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) punktuose Nr. „9.1. nustatyta, kad Sutartys galioja 2 (du) metus. Jeigu nei viena iš šalių likus 1 (vienam) mėnesiui iki termino pabaigos nepareiškė raštu noro nutraukti sutartį, terminas automatiškai pratęsiamas dar vieniems metams. Jeigu Nuomininkas nutraukia sutartį nepasibaigus antriems nuomos metams arba pagal p. 10.4, nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo priežasčių (išskyrus atvejus, kai Sutartis nutraukiama Nuomotojo iniciatyva) Nuomininkas sumoka Nuomotojui 2 nuomos mėnesių dydžio netesybas. Atsakovė buvo įspėta apie sutarties nutraukimą, kuris įsigaliojo 2022-05-13 dieną, todėl papildoma negautų netesybų suma sudaro - 435,60 Eur už kiekvieną nuomojama sandėlį, kas bendrai sudaro 871,20 Eur (už 3 sandėlius); už BUAB „Mun foods“ įrengimų nepaėmimą ir naudojimąsi išnuomotomis patalpomis 2022 m. sausio- kovo mėnesiais ieškovei nesumokėta 627,64 Eur; dėl atsakovės veiksmų ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, kuriam už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 480 Eur. Bendra padaryta žala ieškovei dėl atsakovės kaltės sudaro 7 662,20 Eur.

52. Taigi nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nors ieškovė ir buvo sutikusi geranoriškai neskaičiuoti papildomų išlaidų, tačiau tam buvo nurodžiusi konkrečias sąlygas, t. y. sumokėti visą susidariusią skolą bei atlikti avansinius mokėjimus. Pirmiau išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė neįvykdė ieškovės nustatytų sąlygų, kadangi po ieškovės nurodytų aplinkybių atsakovė sumokėjo tiktai 1 000 Eur, nors vien pagal 2022 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą NR (duomenys neskelbtini) už 2022 m. sausio- balandžio mėnesių nuomą sudarė 1627,64 Eur bei buvo paskaičiuoti 262,05 Eur delspinigiai. Dėl to ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu ir tokia situacija neleidžia daryti išvados, jog ieškovės sutikimas neskaičiuoti papildomų išlaidų, net neįvykdžius nurodytų sąlygų, galėjo tęsti dar apie 3 mėnesius, kol atsakovė atlaisvino ieškovės patalpas.

53. Nors atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose nurodo, jog ieškovės apskaičiuojama žala pagal Nuomos sutarties nuostatas dėl dvigubos kainos skaičiavimo po Nuomos sutarčių nutraukimo bei sandėlių neatlaisvinimo nėra niekaip pagrįsta objektyviais įrodymais, kad ieškovė tokią sumą būtų gavusi nuomodama sandėlius kitiems asmenis, tačiau pastebėtina tai, kad nemokumo administratorė šią sąlygą žinojo, suprato bei derėjosi dėl jos netaikymo, su kuo ieškovė iš esmės net buvo sutikusi, jei atsakovė įvykdys nurodytus įsipareigojimus, t.y. apmokės jau susidariusią skolą už daugiau nei pusę metų bei atliks avansinį mokėjimą. To atsakovei nepadarius bei toliau faktiškai tęsiant naudojimosi ieškovės turto veiksmus, ieškovė pagrįstai taikė Nuomos sutartyse nustatytas nuostatas. Kita vertus, pastabėtina ir tai, kad nors atsakovė ir nėra Nuomos sutarties šalimi, tačiau faktiškai tęsė prievolinius santykius su ieškove, o prašydama neskaičiuoti papildomų išlaidų faktiškai pripažino Nuomos sutarties nuostatų galiojimą išlaidų apskaičiavimo apimtyje.

54. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės nurodomas išlaidas, kurių konkretaus paskaičiavimo atsakovė neginčijo, pripažinti ieškovės patirta žala, kurios dydį patikslintu ieškiniu ieškovė konkrečiai nurodė ir įvardijo. Nesutikti su ieškovės pateiktais paskaičiavimai nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo, juo labiau kad ieškovė į bylą pateikė konkrečius įrodymus, patvirtinančius nurodomą žalos dydį (CK 6.249 straipsnis). Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti prašomą 9 919,04 Eur sumą, 6 proc. palūkanas nuo ieškinio iškėlimo teisme dienos (2022-12-09) (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

55. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės UAB „VM Valda“ apeliacinis skundas iš esmės yra tenkinamas, todėl ieškovei iš atsakovės UAB „Administratorių kontora“ priteisiamos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos – 224 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą bei 800 Eur bylinėjimosi išlaidas išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), kurių dydis, atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra pagrįstas ir nemažintinas, juo labiau kad neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių.

56. Kartu apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidariusias bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovės patikslintas ieškinys yra tenkinamas visiškai, o ieškovė pirmosios instancijos teisme buvo patyrusi 331 Eur žyminio mokesčio bei 1 440 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurių dydis taip pat atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra pagrįstas ir nemažintinas, juo labiau kad neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės ieškovei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „VM Valda“, juridinio asmens kodas 301233569, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Administratorių kontora“, juridinio asmens kodas 302462923, 9 919,04 Eur (devynių tūkstančių devynių šimtų devyniolikos eurų ir 04 ct) nuostolių atlyginimą, 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio iškėlimo teisme dienos (2022-12-09), 331 Eur (trijų šimtų trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį bei 1 440 Eur (vieną tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimties eurų) teisinės pagalbos išlaidas.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „VM Valda“, juridinio asmens kodas 301233569, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Administratorių kontora“, juridinio asmens kodas 302462923, 224 Eur (dviejų šimtų dvidešimt keturių eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rita Dambrauskaitė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas