Dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-502/2008 Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.1.8;

44.2.4.2; 92 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ir atsakovo Lietuvos advokatūros kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Advokatų garbės teismo 2004 m. birželio 14 d. sprendimą, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda – pripažintas negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimas pripažinti ieškovę advokate, taip pat prašė panaikinti Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. birželio 29 d. sprendimą, kuriuo ieškovė išbraukta iš praktikuojančių advokatų sąrašo ir likviduota advokatės kontora; papildydama ieškinį, ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 30 000 Lt nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 24 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu, nustatę, kad dėl sveikatos būklės, invalidumo, gaunamos nedidelės pensijos, nepakankamo uždarbio, lėmusių sunkią ieškovės materialinę padėtį, ieškovė neturėjo realių galimybių sumokėti Lietuvos Respublikos advokatų 1997 m. kovo 20 d. susirinkimo bei Lietuvos advokatų 2002 m. kovo 15 d. konferencijos sprendimais nustatytų mokesčių, ir todėl pripažinę, kad nebuvo pagrindo skirti ieškovei griežčiausią Advokatų profesinės etikos kodekse nustatytą nuobaudą – pripažinimą negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimo pripažinti asmenį advokatu, patenkino ieškovės prašymą dėl Advokatų garbės teismo 2004 m. birželio 14 d. ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. birželio 29 d. sprendimų panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 24 d. sprendimu atmetė ieškovės prašymą priteisti 30 000 Lt patirtiems nuostoliams ir neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, panaikino ir šį reikalavimą iš dalies patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 10 159,99 Lt žalai (negautoms pajamoms) atlyginti, o teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimų dalis, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui; kitas sprendimų dalis paliko nepakeistas.

Ieškovė patikslino ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pripažinti Advokatų tarybos 2007 m. kovo 22 d. posėdyje (protokolo Nr. 22) priimtą sprendimą dėl ieškovės įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą nuo 2004 m. birželio 29 d. neteisėtu ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, kuriuo ieškovė į praktikuojančių advokatų sąrašą būtų įrašyta pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė grindė atsakovo netesėtais veiksmais (nepagrįstu griežčiausio pobūdžio nuobaudos taikymu) padaryta žala jos fizinei ir psichinei sveikatai, sukeltais dvasiniais išgyvenimais, pabloginta reputacija, pasitikėjimo ja, kaip advokate, netekimu, prarastu įdirbiu ir klientais. Vyresniems ir neįgaliems žmonėms darbas kartu yra galimybė būti visuomenėje, žinių ir patirties įgyvendinimas. Ieškovės teigimu, ji (senyvo amžiaus, negalią turintis asmuo) dėl atsakovo veiksmų tokios galimybės neteko. Ieškovė tvirtino, kad jai padaryta ypač didelė neturtinė žala tiek pagal CK 6.250, tiek pagal CK 6.283 straipsnius, nurodydama, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nulemtų išgyvenimų ji susirgo anoreksija – negalėjo valgyti, todėl buvo gydoma dvejus metus Valgymo sutrikimų centre psichiatrų. Gydymas buvo labai sunkus: dėl išsekimo atrofavosi kūnas, buvo atlikta sudėtinga stuburo stabilizavimo operacija, apie vienerius metus po operacijos galėjo judėti tik su ramentais, kentė didelius skausmus, gėrė nuskausminamuosius vaistus, kurie neišvengiamai žalojo kitus jos kūno organus. Stuburo operacija komplikavosi, nes buvo pažeistas dešiniojo peties nervas, nevaldė rankos. Vienerius metus poliklinikoje buvo atliekamos procedūros. Ieškovės sutuoktinis dėl nuolatinio rūpinimosi ja taip pat labai išseko. Kaltu dėl jos šeimos išgyvenimų ieškovė laikė atsakovą, neteisėtais sprendimais nepataisomai sužalojusį jos sveikatą ir pažeidusį orios senatvės principą. Nurodydama, kad Lietuvos advokatų taryba apie ieškovės išbraukimą iš praktikuojančių advokatų sąrašo pranešė Europos Žmogaus Teisių Teismui, kuriame ji, kaip advokatė, atstovavo J. K. Sausio 13-osios byloje, ieškovė teigė jautusis pažeminta ne tik Lietuvoje, bet ir visos Europos teisininkų visuomenėje. Tai, kad atsakovas ilgai neįrašė jos į praktikuojančių advokatų sąrašą ir taip nesudarė galimybės pradėti dirbti, delsė atlyginti jai priteistą turtinę žalą, ieškovė laikė teismo sprendimo įvykdymo vilkinimu, lėmusiu papildomos neturtinės žalos jai padarymą.

Vilniaus apygardos teismas, pažymėdamas, kad ieškovės reikalavimai, kurie buvo teismingi apygardos teismui, yra galutinai išspręsti, ir šioje byloje nagrinėjamas tik ieškovės reikalavimas atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo, neviršijančio vieno šimto tūkstančių litų, ir todėl laikydamas, kad pasikeitė bylos rūšinis teismingumas, 2007 m. kovo 22 d. nutartimi perdavė bylą pagal teismingumą Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnis, 34 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 50 Lt žyminio mokesčio; bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti Advokatų tarybos 2007 m. kovo 22 d. posėdyje (protokolo Nr. 22) priimtą sprendimą dėl ieškovės įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą nuo 2004 m. birželio 29 d. neteisėtu ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, kuriuo ieškovė į praktikuojančių advokatų sąrašą būtų įrašyta pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą, nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė. Nustatęs, kad ieškovė iš esmės neteikė teisinių paslaugų privatiems klientams, o atstovaudavo tik bylose, jai paskirtose valstybės institucijų, teismas darė išvadą, kad ieškovė, kaip advokatė, neturėjo daug klientų, todėl jos išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo negalėjo turėti esminės įtakos jos klientų padidėjimui ar sumažėjimui. Tai, kad ji gynė J. K. Europos Žmogaus Teisių Teisme, teismo vertinimu, neįrodo, jog ji buvo žinoma Europos teisininkų visuomenėje, nes šis jos atstovavimo atvejis buvo vienetinis ir negalėjo iš esmės turėti įtakos jos, kaip advokatės, reputacijai Europoje. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui išrašų iš ligos istorijos, patvirtinančių, kad jos sveikata smarkiai pablogėjo dėl jos išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo, ir pažymėjo, kad šias aplinkybes nurodė tik byloje apklausta ieškovę nuo anoreksijos gydžiusi gydytoja, patvirtino kiti liudytojai. Nurodydamas, kad įvertino surinktų įrodymų visetą, atsižvelgė į neteisėtu išbraukimu iš advokatų sąrašo ieškovei padarytos žalos pasekmes, priteistą turtinės žalos dydį, pažeistą ieškovės vertybę, ieškovės ligos pobūdį ir kartu į tai, kad ieškovė ne visada laikėsi Advokatūros įstatyme nustatytų advokato veiklos etikos principų, vadovaudamasis DK 250 straipsniu, Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimais, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Laikydamas, kad dėl kitų ieškovės reikalavimų yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas nusprendė nutraukti bylą dėl reikalavimų pripažinti Advokatų tarybos 2007 m. kovo 22 d. posėdyje (protokolo Nr. 22) priimtą sprendimą įrašyti ieškovę į praktikuojančių advokatų sąrašą nuo 2004 m. birželio 29 d. neteisėtu ir šį sprendimą panaikinti bei įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, kuriuo ieškovė į praktikuojančių advokatų sąrašą būtų įrašyta nuo 1996 m. (CPK 293 straipsnio 3 dalis). Nustatęs, kad advokatas S. V., kurį savo atstovu byloje nurodė ieškovė, praktikuojančių advokatų sąraše neįrašytas, teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti jai 2000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 25 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, ieškovės – iš dalies patenkino ir, iš esmės nekeisdama Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priteisė ieškovei iš atsakovo 800 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 400 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos advokatūra, kaip juridinis asmuo, už padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais. Ieškovė savo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindė padaryta žala sveikatai, dvasiniais išgyvenimais, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus bylos medžiagą, šis jos reikalavimas patenkintas pagrįstai. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovės liga nesusijusi su jos išbraukimu iš praktikuojančių advokatų sąrašo, atsižvelgdama į tai, jog ieškovė į Valgymo sutrikimų centrą kreipėsi 2004 metų gruodžio mėnesį, jai diagnozuota nervinė anoreksija, o ieškovę gydžiusi gydytoja patvirtino, kad ši liga susijusi su išgyvenimais dėl prarasto darbo, tuo tarpu onkologinė liga nesukelia tokių pasekmių. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė yra silpnesnė teisinių santykių šalis, dėl atsakovo veiksmų netekusi galimybės verstis advokato praktika, dirbti ir užsidirbti, t. y. praradusi darbą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam asmeniui neturtinės žalos, ypač jei atsakovo, stipresnės šalies, neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio priemonėmis, kaip atimta galimybė verstis profesine veikla. Atmesdama atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovei nepadaryta neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo ją atlyginti, teisėjų kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartimi, kuriais konstatuoti neadekvatūs atsakovo sprendimai ir veiksmai ieškovės atžvilgiu. Gydytojos bei liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovės sveikata itin pablogėjo 2004 metais, o onkologinė liga diagnozuota 1996 metais. Po onkologinės ligos gydymo ieškovė ir toliau atstovavo bylose, gaudavo pajamas, valgymo sutrikimų neturėjo, tuo tarpu išbraukus ieškovę iš advokatų sąrašo, jos sveikata pablogėjo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, naujai diagnozuota liga – anoreksija, po kurios sekė operacija, o vėliau komplikacijos, fizinis skausmas, atimta galimybė dirbti ir užsidirbti bei realizuoti save profesine bei socialine prasme, bendravimo galimybių su draugais bei kolegomis sumažėjimas, sietini su atsakovo veiksmais – priimtu sprendimu išbraukti ieškovę iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pripažinti atsakovo neteisėti veiksmai (neadekvačios nuobaudos ieškovei paskyrimas), lėmė ieškovės išgyvenimus dėl prarasto darbo, socialinės, materialinės bei psichologinės gerovės, ir ligą. Teisėjų kolegija laikė, kad Lietuvos advokatūra, kaip advokatams atstovaujanti ir juos vienijanti, jų teisėmis bei pareigomis besirūpinanti institucija, turėjo reaguoti į ieškovės pranešimus dėl nesumokėtų mokesčių ne formaliai, o objektyviai. Visuotinis advokatų susirinkimas pripažino, kad įmokų nemokėjimas laikytinas profesinės etikos pažeidimu, o pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnį už profesinės etikos pažeidimus gali būti iškelta drausminė byla bei pripažintas negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimas pripažinti asmenį advokatu (53 įstatymo 4 punktas). Nurodydama, kad taip visuotinis advokatų susirinkimas, vienijantis visus advokatus, prisiėmė iš to kylančias pareigas, teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovei nepagrįstai būtų priteista žala iš advokatų sumokėtų mokesčių. Teisėjų kolegija atmetė ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad jai priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra nepakankamas šiai žalai atlyginti, laikydama, jog ieškovės patirtas skausmas, dvasiniai išgyvenimai, bendravimo galimybių sumažėjimas dvejus metus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, pagrįstai įvertinti 20 000 Lt. Nurodydama, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimu, kurį apeliacinės instancijos bei kasacinis teismai paliko nepakeistą, yra panaikinti Advokatų garbės teismo 2004 m. birželio 14 d. sprendimas bei ieškovei skirta drausminė nuobauda, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą įrašyti ieškovę į praktikuojančių advokatų sąrašą pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą ir bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė, nes ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra išspręstas. Įvertindama tai, kad ieškovė yra advokatė, o ieškinys pareikštas Lietuvos advokatūrai, ir todėl laikydama tikėtinu, jog atsakovei neatstovavo nei advokatai, nei jų padėjėjai, teisėjų kolegija pripažino, kad ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į teisines paslaugas teikiančią bendrovę, kuri surašė procesinius dokumentus. Atsižvelgdama į specifines šios konkrečios bylos aplinkybes, t. y. į tai, kad ieškovė yra advokatė, o atsakovas Lietuvos advokatūra, teisėjų kolegija sprendė, jog ieškovės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų paruošimu, yra pagrįstos ir priteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93, 98 straipsniai). Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė yra advokatė, ieškovės bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, teisėjų kolegija laikė mažintinomis iki 800 Lt ir 400 Lt.

III. Teisiniai kasacinių skundų bei atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė E. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 25 d. nutarties dalis, kuriomis bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą įrašyti ieškovę į praktikuojančių advokatų sąrašą pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą, nutraukta, ir šį reikalavimą patenkinti; pakeisti sprendimo bei nutarties dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti ieškovei visą prašomą sumą – 80 000 Lt; pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas – 4000 Lt. Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos teismas, 2007 m. kovo 22 d. nutartimi perduodamas šią civilinę bylą, besitęsiančią nuo 2004 metų, pagal teismingumą apylinkės teismui, užvilkino jos nagrinėjimą ir taip pažeidė CPK 7 straipsnio 1 dalį, taip pat CPK 362 straipsnį, nes nesilaikė kasacinio teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartyje, kuria ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimas buvo perduotas Vilniaus apygardos teismui, išdėstytų nurodymų, CPK 27 straipsnio 9 punktą, nes byla buvo išnagrinėta teismo, kuriam pagal Advokatūros įstatymą ši byla nepriskirtina, bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

2. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nutraukė bylą dėl ieškinio reikalavimo pripažinti Advokatų tarybos 2007 m. kovo 22 d. posėdyje (protokolo Nr. 22) priimtą sprendimą dėl ieškovės įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą nuo 2004 m. birželio 29 d. neteisėtu ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, kuriuo ieškovė į praktikuojančių advokatų sąrašą būtų įrašyta pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą. Kasatorės teigimu, šiuo metu advokatų sąraše neskelbiama apie ją jokios informacijos, todėl ji nesulaukia klientų kreipimosi, neturi pajamų, ir taip toliau daroma jai turtinė bei neturtinė žala. Kadangi atsakovas yra stipresnioji šalis, tai teismai, atsisakydami apginti jos (kasatorės) teises, pažeidė CPK 2, 5, 7, 18 straipsnius, taip pat CK 1.138 straipsnio 2 punktą, nes neatkūrė padėties, buvusios iki kasatorės teisių pažeidimo.

3. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl kasatorei padarytos neturtinės žalos dydžio, pakankamai neįvertino atsakovo priimtų neteisėtų sprendimų neigiamų pasekmių kasatorės sveikatai ir reputacijai, neatsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir taip netinkamai taikė šią materialinės teisės normą.

4. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės apeliacinį skundą ir priteisdamas iš viso 1200 Lt ieškovės pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų, nors faktinės išlaidos buvo po 2000 Lt abiejose instancijose, motyvuodami vien tuo, kad ji pati yra advokatė, pažeidė CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą bei netinkamai taikė CK 1.137 straipsnio 1, 4 punktų nuostatas. Kasatorės manymu, teismas, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ji neturėjo jokios patirties civilinėse bylose, nes teikdavo atstovavimo paslaugas tik baudžiamosiose bylose, buvo išvarginta sunkių ligų ir stuburo operacijos, o šioje byloje, kuri sudėtinga ir jai labai svarbi, nesutiko teikti jai savo paslaugų nė vienas advokatas, į kuriuos ji kreipėsi.

Atsakovo atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos advokatūra prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 25 d. nutarties dalis, kuriomis iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas, ir šią ieškinio dalį atmesti. Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos teismas, perduodamas šią civilinę bylą nagrinėti apylinkės teismui, pažeidė rūšinio teismingumo taisyklę, ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Pagal Advokatūros įstatymo 55 straipsnį Advokatų garbės teismo sprendimams apskųsti bei pagal 13 straipsnio 4 dalį tokio pobūdžio Advokatų tarybos sprendimams apskųsti taikoma rūšinio teismingumo taisyklė, kurioje imperatyviai įpareigojama bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teisme. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl Advokatų garbės teismo bei Advokatų tarybos sprendimų panaikinimo ir susijęs su šio reikalavimo patenkinimu.

2. Bylą nagrinėję teismai, pažeisdami CPK 14, 185 straipsnius, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, savo išvadas grindė tik vienos šalies (ieškovės) paaiškinimais ir visiškai neatsižvelgė į atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei buvo padaryta neturtinės žalos. Teismų procesiniuose sprendimuose nenustatyta nė vienos iš ieškovės patikslintame ieškinyje išvardytų aplinkybių (atsakovo neteisėtais veiksmais nulemto susirgimo įvairiomis ligomis, klientų netekimo, pakenkimo jos reputacijai, bendravimo galimybių sumažėjimo), kuriomis ji grindė savo reikalavimą. Nenustačius neturtinės žalos padarymo fakto, negalimas šios žalos priteisimas.

3. Teismai, priteisdami ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į Lietuvos advokatūros ir advokatų specifinę padėtį Lietuvos teisinėje sistemoje, advokatų savivaldos esmę. Advokatų pareiga mokėti įmokas bendriems advokatūros reikalams įtvirtinta Advokatūros įstatymo 57 straipsnyje. Ieškovė, matydama, kad negali susimokėti mokesčio, turėjo teisę keiptis į Advokatų tarybą, prašydama sumažinti įmoką arba atleisti ją nuo įmokos sumokėjimo. Ši tvarka ieškovei buvo žinoma, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė bandė pasinaudoti nurodyta galimybe. Be to, teismų priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, protingumo kriterijų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos.

4. Apeliacinės instancijos teismas, prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirdamas ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų parengimu, atliktu ieškovei teisines paslaugas teikusios uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji turto kaina“, pažeidė CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Taikant sisteminį CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 8 punktų, 98, 56 straipsnio nuostatų aiškinimą, darytina išvada, kad ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų parengimu, kai juos rengia uždaroji akcinė bendrovė, nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Advokatai negalėjo atsisakyti atstovauti ieškovei byloje, neturėdami tam svarbių priežasčių (Advokatūros įstatymo 40 straipsnis, Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.8 punktas), todėl ieškovės teiginys, kad ji buvo priversta kreiptis į teisines paslaugas teikiančią bendrovę, nes joks advokatas nesutiko jai atstovauti, yra neteisingas ir teismui neturėjo tapti motyvu priimti sprendimą priteisti ieškovei iš atsakovo išlaidas, turėtas sumokėti uždarajai akcinei bendrovei už procesinių dokumentų ruošimą, juolab kai pati ieškovė yra advokatė.

Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovė, prašydama šį kasacinį skundą atmesti, nurodo, kad bylą nagrinėję teismai įvertino surinktų įrodymų visetą ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas, neteisėtai išbraukdamas ieškovę iš praktikuojančių advokatų sąrašo, padarė jai neturtinės žalos. Teismai nustatė neturtinės žalos padarymo faktą, todėl atsakovo kasacinio skundo argumentai šiuo klausimu atmestini. Advokatų ir Advokatūros santykiai panašūs, tačiau dėl darbo pobūdžio – netapatūs. Advokato profesija jautresnė neteisėtiems poveikiams ir pažeistoms vertybėms. Į darbą teismo sprendimu grąžintas asmuo tuojau pradeda dirbti ir gauna darbo užmokestį, sukurtą darbo vietą ir aplinką. Tuo tarpu advokatui tenka iš naujo įgyti prarastą reputaciją ir pasitikėjimą teisėsaugos institucijose ir tarp kolegų, susikurti darbo aplinką, susirasti klientų, atgauti kvalifikaciją. Dėl to nepagrįstais laikytini ir atsakovo kasacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo rūšinio teismingumo

Kasaciniuose skunduose teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas, 2007 m. kovo 22 d. nutartimi perduodamas šią civilinę bylą dėl 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pagal teismingumą apylinkės teismui, kuriam pagal Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ši bylą nepriskirtina, pažeidė procesinės teisės normas.

Advokatūros įstatyme nustatyta, kad sprendimas pripažinti negaliojančiu sprendimą pripažinti asmenį advokatu (Įstatymo 13 straipsnio 4 dalis) ir Advokatų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Ginčai dėl nurodytų sprendimų teisėtumo buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos teisme ir dėl jų priimti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. Šių sprendimų teisėtumo patikrinimas nėra nagrinėjamos bylos kasacijos dalykas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškinio sumą (80 000 Lt), daro išvadą, kad apygardos teismas, perduodamas šią bylą pagal teismingumą apylinkės teismui, rūšinio teismingumo taisyklių nepažeidė. Dėl to kasatorių argumentus dėl CPK 27 straipsnio 9 punkto, Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 4 dalies ir 55 straipsnio pažeidimo teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, kai žala advokatei padaryta neteisėtais advokatūros organo (Advokatų tarybos) veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad neturtinės žalos atlyginimas advokato ir advokatūros organo (Advokatų tarybos) santykiuose reglamentuojamas DK 250 ir CK 6.250 straipsniuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Š. su Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-3-26/2007). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir apsvarstyti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. su SP UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. su UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. su Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007). Teismai, priteisdami ieškovei neturtinę žalą, konstatavo, kad atsakovas neteisėtai išbraukė ieškovę iš praktikuojančių advokatų sąrašo, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, jog tokie neteisėti atsakovo veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovei dvasinių išgyvenimų, stresą, sveiktos pablogėjimą, galimybės verstis advokato praktika ir užsidirbti pragyvenimui netekimą bei neužtikrintumą savo ateitimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. su AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius kriterijus, advokatės ir advokatūros santykius, taip pat į tą aplinkybę, kad atsakovo neteisėtais veiksmais negalią turinčiai ieškovei buvo taikyta griežčiausia poveikio priemonė – išbraukiamas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, lėmęs dvidešimt penkis mėnesius neturėjimą galimybės verstis advokato praktika bei tenkinti savo poreikius profesine ir socialine prasme, bendravimo su draugais ir kolegomis galimybių sumažėjimą ir kt. Teismai atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė nesivertė privačia advokato praktika, o daugiausia atstovaudavo asmenims tik jai kompetentingų valstybės institucijų paskirtose bylose, todėl neturėjo daug klientų kartu ir atitinkamo atlyginimo. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatorių argumentu, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nesivadovavo CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Ši teisės norma yra specialioji, reglamentuojanti neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai, nepažeisdami CK 185 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, įvertino visus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, todėl nustatė teisingą ieškovei iš atsakovo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsakovo kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto neturtinės žalos dydžio nustatymo ir jo neatitikties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, nes šios bylos ir atsakovo kasaciniame skunde nurodytų kasacinio teismo išnagrinėtų darbo bylų, kuriose neturtinei žalai atlyginti priteista 500–3000 Lt, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

Dėl bylos nutraukimo

Ieškovė pareikštu papildomu reikalavimu prašė panaikinti Advokatų tarybos 2007 m. kovo 22 d. sprendimą, kuriuo ji įrašyta į praktikuojančių advokatų sąrašą nuo 2004 m. birželio 29 d. ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, kuriuo ji turėtų būti įrašyta į praktikuojančių advokatų sąrašą pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą. Taip iš esmės keliamas klausimas, ar Advokatų taryba tinkamai įvykdė šį teismo sprendimą.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 24 d. sprendimu panaikino Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. birželio 29 d. sprendimą, kuriuo ieškovė buvo išbraukta iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Advokatų taryba 2007 m. kovo 22 d. sprendimu, vykdydama nurodytą teismo sprendimą, įrašė ieškovę į advokatų sąrašą nuo 2004 m. birželio 29 d., t. y. nuo jos išbraukimo iš advokatų sąrašo dienos.

Dėl tokių aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad Advokatų taryba, 2007 m. kovo 22 d. sprendimu grąžindama ieškovę į praktikuojančių advokatų sąrašą, atkūrė buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, taip pašalindama ieškovės teisių pažeidimą (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Dėl to bylą nagrinėję teismai turėjo atmesti ieškovės reikalavimą kaip teisiškai nepagrįstą, o ne bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Tačiau, atsižvelgdama į šio reikalavimo išsprendimo teisines pasekmes, kurios galutinio rezultato prasme būtų tapačios, taip pat į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti sprendimo bei nutarties dalį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškovės prašytų priteisti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų rengimu, dydį apeliacinės instancijos teismas sumažino atsižvelgdamas į šios konkrečios bylos, kurioje pati ieškovė yra advokatė, specifiką, todėl darytina išvada, kad bent dalį procesinių dokumentų ji galėjo parengti pati. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovei bylinėjimosi išlaidas (1200 Lt), turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, tinkamai taikė procesinės teisės normas (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Dėl to kasacinių skundų argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmestini.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Dangutė Ambrasienė

Antanas Simniškis