Civilinė byla Nr. 3K-3-491/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.1; 121.4 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „ROLMEX L.L.C“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo „ROLMEX L.L.C“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Verslo forma“, R. T., A. Č. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – antstolė R. V.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Bylos esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių pareigą atlyginti žalą, procesinės teisės normų dėl dalyvaujančių byloje asmenų teisės paduoti apeliacinį skundą aiškinimo ir taikymo. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. liepos 23 d. iš varžytynių nupirko namą (duomenys neskelbtini); teismas 2003 m. rugpjūčio 12 d. rezoliucija patvirtino varžytynių aktą. Prieš įsigyjant namą, šis buvo apžiūrėtas, buvo tvarkingas, su stogu, langais ir durimis. Ieškovas 2003 m. rugpjūčio 5 d. pastebėjo, kad jo pirktas namas liko be stogo dangos, langų ir durų. Vėliau paaiškėjo, kad namą išardė atsakovo UAB „Verslo forma“ direktoriaus R. T. pasamdyti darbininkai, nes buvęs nurodyto namo savininkas A. Č. buvo skolingas R. T. už namo stogą, ir UAB „Verslo forma“ darbininkai pagal direktoriaus nurodymą šį išardė. Ieškovo teigimu, gyvenamasis namas varžytynėse buvo parduotas su stogu, todėl, išardžius jį, ieškovui buvo padaryta 32 000 Lt turtinė žala, kurią prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Verslo forma“, R. T., A. Č.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų UAB „Verslo forma“ ir A. Č. 32 000 Lt turtinei žalai atlyginti; atmetė reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo R. T. Teismas, remdamasis baudžiamosios bylos medžiaga ir nustatęs, kad atsakovas A. Č. 2003 m. birželio 19 d. buvo informuotas apie 2003 m. birželio 17 d. jam priklausančiam namui uždėtą areštą, 2003 m. liepos 23 d. jam buvo išsiųstas pranešimas apie įvykusias varžytynes, nurodė, jog šis atsakovas neįrodė savo teisės valdyti, naudotis bei disponuoti namu po varžytynių, konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisės disponuoti namu po varžytynių, todėl atsakovas, leisdamas UAB „Verslo forma“ nuardyti namo stogą, padarė žalą ieškovui. Atsakovai A. Č. ir UAB „Verslo forma“, teismo vertinimu, elgėsi nerūpestingai ir neįrodė esant aplinkybių, dėl kurių jų civilinė atsakomybė negalima, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, priteisė žalos atlyginimą solidariai iš šių atsakovų, nes stogo dangą nuardė UAB „Verslo forma“ darbuotojai direktoriaus R. T. įsakymo pagrindu.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. T. apeliacinį skundą, 2008 m. balandžio 17 d. nutartimi jį tenkino iš dalies – panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo UAB „Verslo forma“ buvo priteista 32 000 Lt žalai atlyginti, atmetė ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo UAB „Verslo forma“; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad skundą padavė atsakovas R. T., kuris buvo kito atsakovo – UAB „Verslo forma“ – direktorius, todėl konstatavo, jog jis turėjo teisinį suinteresuotumą, kad būtų pakeistas ar panaikintas teismo sprendimas dėl reikalavimų, pareikštų UAB „Verslo forma“ ir R. T. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinį skundą padavė tik šis atsakovas, peržiūrėjo tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui buvo priteistas žalos atlyginimas iš atsakovo UAB „Verslo forma“. Kolegija, remdamasi baudžiamąja byla, nustatė, kad atsakovas A. Č. negalėjo sumokėti reikalaujamos pinigų sumos už namo stogo uždengimo darbus, namo stogo uždengimo darbai iki galo nebuvo padaryti, nebuvo surašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas, todėl atsakovas A. Č. leido R. T. išardyti ir pasiimti stogo dangą. Be to, nė vienas iš šių atsakovų nežinojo apie turto varžytynes. Kolegija taip pat nurodė, kad stogo nuėmimo metu namo savininku vis dar buvo atsakovas A. Č., nes teisme dar nebuvo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad liko nepaneigtas atsakovo R. T. teiginys, jog nuardyta stogo danga neperėjo nei atsakovo A. Č., nei kitų asmenų nuosavybėn. Neapmokėjus už stogo dangą, jos savininkas turėjo teisę ją pasiimti, todėl atsakovo UAB „Verslo forma“ veiksmai buvo teisėti ir šis atsakovas nepadarė ieškovui žalos.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu ieškovas „ROLMEX L.L.C“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl subjekto, turinčio teisę paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 37 straipsnio 1 dalį ir 305 straipsnį, padarė neteisingą išvadą, kad skundą galėjo paduoti atsakovas R. T., nes jis turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo šiam atsakovui, teismo sprendimas jam buvo palankus, todėl šis atsakovas nebeturėjo teisinio suinteresuotumo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad R. T. turėjo teisinį suinteresuotumą kaip UAB „Verslo forma“ direktorius. Kasatoriaus teigimu, teismas neteisingai įvertino aplinkybę, jog R. T., apeliacinį skundą padavęs kaip fizinis asmuo, negalėjo atstovauti kito atsakovo UAB „Verslo forma“ interesams, nes tokios teisės nenustatyta CPK. Be to, teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi byloje dalyvaujantis asmuo, o ne jo atstovas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CPK 55 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai atsakovą UAB „Verslo forma“ sutapatino su šios įmonės atstovu.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių pareigą atlyginti žalą (CK 2.263 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.263 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes dėl stogo priklausomybės. Pagal CK 4.2 straipsnio 4 dalį stogas nagrinėjamoje byloje buvo sudedamoji nekilnojamojo daikto – namo – dalis, atsakovo UAB „Verslo forma“ nuosavybės teisės į stogą išnyko, išliko tik teisė reikalauti sumokėti kainą. Nors byloje nebuvo duomenų apie tai, kad buvo pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas, tačiau sutartis buvo sudaryta 2002 m. rugpjūčio mėnesį, stogas išardytas 2003 m. rugpjūčio 5 d., todėl, kasatoriaus manymu, darytina išvada, kad atsakovas UAB „Verslo forma“ perdavė, o atsakovas A. Č. priėmė atliktą darbą, atsakovas UAB „Verslo forma“, išardydama stogą, veikė savavališkai.
Atsakovas R. T. pateikė atsiliepimą į ieškovo kasacinį skundą, tačiau jį buvo atsisakyta priimti, nes neatitiko CPK 351 straipsnio reikalavimų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, šioje byloje neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pareigą atlyginti žalą, ar nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių dalyvaujančių asmenų byloje teisę pateikti apeliacinį skundą, ar nenukrypo nuo teismų praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Dėl subjekto, turinčio teisę paduoti apeliacinį skundą
Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės nagrinėti apeliacinio skundo, nes atsakovas R. T. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kito atsakovo vardu, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsakovais šioje byloje buvo patraukti trys asmenys: UAB „Verslo forma“, R. T. ir A. Č. Pirmosios instancijos teismas žalos atlyginimą solidariai priteisė iš atsakovų UAB „Verslo forma“ ir A. Č., o ieškinį R. T. atmetė. Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal CPK 305 straipsnį apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys; apeliacinį skundą paduodantis asmuo turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad apeliacinį skundą gali paduoti tas dalyvaujantis byloje asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas yra nepalankus – varžo jo teises ar nustato papildomas pareigas. Asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas yra palankus, nelaikomas teisiškai suinteresuotu asmeniu skundžiamo teismo sprendimo pakeitimu ar panaikinimu. Šioje byloje nustatyta faktinė aplinkybė (jos dalyvaujantys byloje asmenys neginčija), kad atsakovas R. T. dėl kurio ieškinys yra atmestas, kartu yra ir atsakovo UAB „Verslo forma“ direktorius. Įmonė, kaip juridinis asmuo, dalyvauja ūkinėje komercinėje veikloje tik per savo valdymo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Įmonės vadovas (direktorius) yra vienasmenis valdymo organas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės – vadovas dalyvauja dvejopo pobūdžio teisiniuose santykiuose. Jis yra įmonės valdymo organas ir atstovas, galintis pagal įstatymą veikti įmonės vardu ir jai atstovauti santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tačiau įmonės vadovą sieja ir vidiniai teisiniai santykiai dėl vadovavimo įmonei su pačia įmone. Kai įmonės vadovą sieja išoriniai santykiai su trečiaisiais asmenimis, jis veikia įmonės vardu, t. y. veikia kaip pati įmonė. Tuo tarpu vidiniai santykiai su pačia įmone vadovą sieja kaip fizinį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos valstybė; bylos Nr. 3K-3-295/2008). Atsižvelgdama į šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir į tai, kad apeliaciniame skunde, kurį pasirašė R. T. nors ir kaip fizinis asmuo, yra analizuojami UAB „Verslo forma“ civilinės atsakomybės klausimai, bei į tai, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat svarstė apeliacinį skundą padavusio asmens teisinio suinteresuotumo klausimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti apeliacinės instancijos nutartį šiuo motyvu nėra pagrindo. Tai konstatuotina kaip formalus procesinis netikslumas, kuris negali turėti įtakos priimtos nutarties teisėtumui, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti CPK 37 straipsnio 1 dalies, 55 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio reikalavimai.
Dėl Civilinio kodekso 4.2 straipsnio 4 dalies taikymo
Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas apeliacinį skundą ir atmesdamas ieškinį atsakovui UAB „Verslo forma“, nurodė, kad namo uždengimo darbai iki galo nebuvo padaryti, nebuvo surašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas, savininku vis dar buvo A. Č., nes teisme dar nebuvo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad stogo danga neperėjo nei atsakovo A. Č., nei kitų asmenų nuosavybėn, todėl, neapmokėjus už stogo dangą, jos savininkas (UAB „Verslo forma“) turėjo teisę šią pasiimti.
Su tokia apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti CK 4.2 straipsnio nuostatas dėl nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų statuso. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. Taigi šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar sumontuota stogo danga su visomis jos pridėtinėmis dalimis (b. l. 18) neįėjo į nekilnojamąjį daiktą – namą, ar sumontuota stogo danga neprarado savo individualių požymių kaip nurodyta CK 4.2 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Konstatavus, kad stogo danga, kaip kilnojamasis daiktas, įėjo į nekilnojamąjį daiktą (namą), neliktų pagrindo teigti, jog ji neperėjo kitų asmenų nuosavybėn. Taigi tik išsiaiškinus šias naujas faktines bylos aplinkybes, būtų galima nustatyti stogo dangos nuosavybės statusą, o taip pat ir spręsti tinkamo atsakovo klausimą.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė nurodytas materialinės teisės normas ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, apygardos teismo nutartis naikintina (CPK 359 straipsnio 3 dalis) ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Aloyzas Marčiulionis
Gintaras Kryževičius
Sigitas Gurevičius
