Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-488/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4; 30.9.1; 114.9.3.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Angura“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui UAB „Angura“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; tretieji asmenys: Klaipėdos apskrities viršininko administracija, UAB „Maxima Lt“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas 1996 m. lapkričio 8 d. privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 127,85 kv. m ploto patalpas – gėlių parduotuvę (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) Klaipėdoje (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2003 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko 691,62 kv. m ploto administracinės paskirties patalpas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) nurodytame pastate Klaipėdoje. Prie šio pastato suformuotas 784 kv. m ploto žemės sklypas; šio sklypo detalusis planas patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimu. Šalių ginčas kilo dėl žemės sklypo dalių ir naudojimosi nurodytu žemės sklypu tvarkos.

Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas yra ne bendraturčiai, o atskirų nekilnojamojo turto objektų savininkai, todėl naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatytina vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) (2004 m. lapkričio 18 d. redakcija) 8 ir 12.4 punktais, o ne 7 punktu. Ieškovo teigimu, jo siūlomas projektas parengtas pagal Taisyklių 12.4 punkto reikalavimus, išskirtos kiekvienam nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys, nustatytas šių plotas; pasiūlytas variantas nepažeistų atsakovo interesų, neatsirastų jokių trukdymų normaliai naudoti ir eksploatuoti abiem šalims nuosavybės teise priklausančias pastato dalis pagal jų paskirtį.

Ieškovas prašė nustatyti naudojimosi 784 kv. m žemės sklypu Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), tvarką pagal korporacijos „Matininkai“ parengtą projektą: paskirti ieškovui naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais „C1“ (101 kv. m), „C2“ (12 kv. m), „C3“ (22 kv. m) ir „C4“ (5 kv. m); atsakovui - žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais „A1“ (231 kv. m) ir „A2“ (62 kv. m); žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais „B“, „D1“ ir „D2“, paskirti naudotis bendrai.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jo pateiktą projektą: atsakovui tektų 209,29 kv. m, ant kurių pastatytos bendrovei priklausančios administracinės patalpos (plane pažymėta „A1“) ir 385 kv. m žemės prie pastato (plane pažymėta „A2“), iš viso – 594,29 kv. m; ieškovui atitinkamai – 114,71 kv. m (plane pažymėta „C1“) ir 75 kv. m (plane pažymėta „C2“), iš viso – 189,71 kv. m; atsižvelgiant į šalių turimą nuosavybės teise pastatų plotą, pagal atsakovo siūlomą projektą ieškovas gautų ne 7,61, bet 75 kv. m, t. y. dešimt kartų didesnį žemės plotą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką nustatė pagal ieškovo pateiktą projektą. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktas projektas suderintas su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentu ir atitinka detalųjį planą, tuo tarpu atsakovo pateiktas projektas nederintas su nurodyta institucija; be to, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovo projektą, būtų nusavinta dalis ieškovo turto (rūsio). Teismas sprendė, kad atsakovo pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu projektas pažeistų ieškovo teises tinkamai naudoti komercines (gėlių parduotuvės) patalpas, t. y. taip, kad jos būtų matomos, būtų galima prie jų prieiti, privažiuoti; ieškovas netektų galimybės patekti į savo komercines patalpas ne per trečiojo asmens UAB „Maxima LT“ žemę, t. y. šios įsirengtą privažiavimo aikštelę. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas rašytiniais įrodymais nepagrindė, jog pastatas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims, todėl nėra pagrindo tenkinti jo prašymą nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, proporcingą nuosavybės teise valdomų patalpų plotui, t. y. pagal Taisyklių 7 punktą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 7 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad atsakovas teismo posėdžio metu sutiko pataisyti savo projektą taip, jog ieškovas galėtų patekti į savo komercines patalpas ne per trečiojo asmens UAB „Maxima LT“ žemę, tačiau pataisytas projektas neatitinka tokiam dokumentui nustatytų reikalavimų: projektą pataisęs asmuo nėra kompetentingas atlikti tokius veiksmus; tai gali būti padaryta tik iš naujo kreipiantis į matininkus, kurie parengtų naują žemės sklypo padalijimo projektą. Be to, net pakoregavus atsakovo projektą, ieškovas vis tiek negalėtų normaliai ir netrukdomai naudoti savo statinio dalies pagal paskirtį ir tinkamai jos eksploatuoti: negalėtų patekti prie jam priklausančios pastato dalies, įsirengti pagrindiniame fasade laiptų, įėjimo, pėsčiųjų takų, privažiavimo, įrengti automobilių stovėjimo vietų. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas vertino abu projektus; tai, kad teismas siauriau pasisakė dėl atsakovo projekto, neturi teisinės reikšmės šiam ginčui išspręsti: nors ieškovo projektas atitinka daugiau jo interesus, tačiau nepažeidžia ir atsakovo interesų; tuo tarpu atsakovo projektas atima ieškovui galimybę naudoti jo komercines patalpas pagal paskirtį. Kolegija nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti nustatyta proporcingai turimų pastato patalpų plotui: nors ieškovo ir atsakovo patalpos yra viename pastate, tačiau yra savarankiškai funkcionuojantys objektai, nes ieškovo patalpų paskirtis – prekybai, o atsakovui priklauso administracinės patalpos, todėl reikia vadovautis Taisyklių 8 ir 30.10 punktais, pagal kuriuos, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) parduodamos arba išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti. Ieškovo patalpos yra verslo paskirties ir jis pagrindė, kad šioms eksploatuoti būtina skirti projekte nurodytą žemės sklypo dalį, taip pat tai, kad nebus pažeisti ir atsakovo interesai naudoti savo patalpas pagal paskirtį. Kolegija konstatavo, kad naudojimosi valstybinės žemės sklypu tvarka pagrįstai nustatyta pagal ieškovo pateiktą projektą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 7 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai iš esmės pažeidė Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas. Teismai neteisėtai ir nepagrįstai pripažino ieškovo ir atsakovo turimas nuosavybės teise patalpas atskirais nekilnojamojo turto objektais, todėl nepagrįstai taikė ginčo teisiniam santykiui Taisyklių 8 punktą. Šis punktas taikomas, kai yra savarankiškai funkcionuojantys statiniai. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad nors ieškovo ir atsakovo patalpos yra savarankiškai funkcionuojantys objektai, nes ieškovo patalpų paskirtis – prekybinė, o atsakovui priklauso administracinės patalpos, neteisingai aiškino šią sąvoką. „Savarankiškai funkcionuojantis“ reiškia vieno statinio nepriklausomą funkcionavimą nuo kito fizine prasme. Ginčo atveju ieškovo ir atsakovo (kasatoriaus) patalpos negali būti laikomos savarankiškais objektais, nes turi bendrus pamatus, stogą, išorines sienas ir kitas konstrukcijas, be to, persidengia atskiruose aukštuose. Taigi pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovas ir atsakovas yra bendraturčiai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre neregistruojamos įstatymų nustatytos daiktinės teisės. Tai reiškia, kad atskirų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė į pastato konstrukcijas ir įrengimus atskirai neregistruojama. Ši teisės norma paaiškina, kodėl, nors ieškovas ir atsakovas yra bendraturčiai, šis juridinis faktas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 58 punktą pagrindiniu daiktu žemės sklype pripažįstamas pastatas, o ne patalpos jame. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad patalpa – tai pastato dalis; pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį pastatas – tai stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų. Loginis nurodytų teisės normų aiškinimas patvirtina, kad pastato dalis negali būti laikoma savarankiškai funkcionuojančia nuo pastato. Dėl to teismai, nustatydami ieškovo teisių apimtį, turėjo taikyti Taisyklių ne 8, bet 7 punktą. Dėl šių materialiosios teisės normų pažeidimo iš esmės pažeistos kasatoriaus teisės, o ieškovui suteiktos nepagrįstai didelės teisės į valstybinės žemės sklypą: kasatoriui priklauso nuosavybės teise 84,4 proc., o ieškovui – 15,6 proc. pastato; Pagal Taisyklių 7 punktą kasatoriui turėtų būti skirta 84,4 proc. (661,7 kv. m), o ieškovui – 15,6 proc. (122,3 kv. m) valstybinės žemės sklypo; dėl to, kad iš 784 kv. m bendro sklypo ploto 324 kv. m užstatyti pastato, tai kiekvienai šaliai proporcingai turėtų tekti tiek užstatyto pastatu, tiek prie pastato esančio ploto, t. y. kasatoriui – 273,5 kv. m užstatyto ir 388,2 kv. m prie pastato esančio ploto, o ieškovui atitinkamai – 50,5 kv. m ir 71,8 kv. m. Teismai iš esmės nukrypo nuo nurodytų proporcijų ieškovo naudai, nes paskyrė jam naudotis net 140 kv. m neužstatyto ploto, kai jis gali pretenduoti tik į 71,8 kv. m.

2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Z. G. v. Telšių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-160/2007, suformuotos praktikos, pagal kurią savarankiškai funkcionuojančiais statiniais pripažįstami tik atskiri pastatai; viename pastate esančios patalpos neturi savarankiškai funkcionuojančio statinio statuso.

3. Teismai ne tik neteisėtai taikė Vyriausybės nutarimo 8 punktą, bet ir pažeidė šios teisės normos taikymo sąlygas. Šioje teisės normoje nustatyta, kad parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą. Taigi žemės sklypo, kuriame yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai, dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą. Atskiro žemės sklypo planavimo dokumentas – detalusis planas (Teritorijų planavimo įstatymo 2, 19 straipsniai). Teismai, nustatydami ieškovo teisių apimtį, turėjo remtis detaliuoju sklypo planu, iš kurio matyti, kokio dydžio valstybinės žemės sklypas reikalingas kiekvienam nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti. Ginčo atveju tokio detaliojo plano neparengta, byloje yra tik bendras sklypo detalusis planas. Pagal detalųjį planą, nustatantį kiekvienam nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti reikalingos žemės ribas, turėjo būti sudarytas žemės sklypo planas. Tik po šių procedūrų atsiranda formalios sąlygos Taisyklių 8 punkto dispozicijai taikyti. Kita vertus, ginčo atveju šis punktas apskritai negalėjo būti taikomas.

4. Taisyklių 8 punktas reglamentuoja santykius, kai objektas jau yra nuosavybės teisės objektas. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtas formuoti, kai nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Ginčo atveju ieškovo teisių įgyvendinimo tvarka nustatyta žemės sklypui, kuris nesuformuotas teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Teismai, nustatydami naudojimosi valstybinės žemės sklypu tvarką, pagrįstai vadovavosi Taisyklių 8 punktu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčo šalių įsigyti objektai yra suformuoti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka, t. y. padalijus Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus, turinčius skirtingus unikaliuosius numerius, skirtingą funkcinę paskirtį; tik atskyrus nurodytus nekilnojamojo turto objektus, jie buvo parduoti ginčo šalims. Nors šie objektai turi bendras išorines sienas, konstrukcijas, tačiau neturi jokių bendro naudojimo patalpų, mechaninės, elektros, sanitarinės ar kitokios įrangos, taigi kasatoriaus teiginiai, kad ginčo šalys yra bendraturtės pagal CK 4.82 straipsnį, yra nepagrįsti. Kasatoriui ir ieškovui priklausančios patalpos yra visiškai skirtingos funkcinės paskirties (komercinės ir administracinės), atskirtos tam tikromis konstrukcijomis ir gali funkcionuoti savarankiškai. Dėl to teismai neturėjo jokio pagrindo taikyti Taisyklių 7 punktą.

2. Kasatorius neteisingai aiškina Taisyklių 8 punkto turinį. Taisyklių 12.4 punkte nustatyta, kad kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais, pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Šioje teisės normoje neįtvirtinta reikalavimo nustatyti kiekvienam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas dalis, parengiant detalųjį planą. Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas, kuriuo suformuotas 784 kv. m žemės sklypas, nustatytos šio sklypo ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Šio teritorijų tvarkymo dokumento pagrindu buvo parengtas ir pateiktas teismui žemės sklypo planas, atitinkantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus. Jeigu būtų taikomas Taisyklių 7 punktas, neįpareigojantis išskirti kiekvienam atskiram ir funkciniu požiūriu skirtingam nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti reikalingas dalis, ateityje eksploatuojant statinius nebūtų išvengta ginčų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Be to, taikant proporcingumo principą, ieškovui tektų tik 71,8 kv. m žemės prie pastato, taigi akivaizdu, kad ieškovas negalėtų normaliai ir netrukdomai naudoti savo statinio pagal paskirtį ir tinkami jo eksploatuoti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; tikrindamas apskųstų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Fakto klausimai nagrinėjant bylą kasacine tvarka analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar žemesnės instancijos teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, t. y. ar teisingai kvalifikavo ginčo santykį pagal byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ar tinkamai taikė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas.

Šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – kasaciniame skunde keliami teisės klausimai ir atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai dėl naudojimosi valstybinės žemės sklypu, kuriame yra dviem privatiems asmenims priklausantys nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektai, tvarkos nustatymo, o iš esmės – dėl šių asmenų teisių į valstybinės žemės sklypą apimties.

Dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame yra dviem savininkams priklausantys nekilnojamojo turto objektai (pagrindiniai daiktai), dalių nustatymo

Ginčo šalys yra nekilnojamųjų daiktų, esančių 784 kv. m ploto valstybinės žemės sklype, savininkės: ieškovas turi nuosavybės teise 127,85 kv. m prekybos paskirties patalpas, o atsakovas (kasatorius) – 691,62 kv. m administracinės paskirties patalpas. Ieškovas, siekdamas įgyvendinti teisę nusipirkti arba išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra jo nuosavybės teise valdomos prekybos paskirties patalpos, kreipėsi į apskrities viršininko administraciją, kad būtų suformuota jam tenkanti žemės sklypo dalis, tačiau šis klausimas nebuvo išspręstas, nes atsakovas (kasatorius), t. y. administracinės paskirties patalpų, esančių tame pačiame valstybinės žemės sklype, savininkas, nesutiko su ieškovo siūloma sklypo dalių nustatymo tvarka.

Ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai nuomojami ir parduodami pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles.

Šalių ginčas kilo dėl to, pagal kokias Taisyklių nuostatas turi būti nustatytos jiems teksiančios valstybinės žemės sklypo dalys: ieškovo teigimu, jų valdomos nuosavybės teise patalpos yra savarankiškai funkcionuojantys nekilnojamieji daiktai, todėl žemės sklypo dalys turi būti nustatytos pagal tai, kiek reikia kiekvienam atskiram daiktui eksploatuoti, t. y. pagal Taisyklių 8, 30.10 punktus; atsakovas (kasatorius) tvirtina, kad ginčo šalių nuosavybe esančios patalpos yra viename pastate, taigi nėra savarankiškai funkcionuojantys statiniai, todėl šalių teisių į valstybinės žemės sklypą apimtis turi būti nustatyta atsižvelgiant į jų turimų patalpų plotą, t. y. pagal Taisyklių 7, 30.9 punktų nuostatas.

Taisyklių 7 ir 30.9 punktuose nustatyta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuotas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tai bendraturčio perkamo ar jam išnuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

Taisyklių 8 ir 30.10 punktuose įtvirtinta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) parduodamos arba išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti; žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo planą.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Taisyklių 7, 30.9 punktuose reglamentuojama valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo tvarka, kai tam tikras statinys ar įrenginys, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas (pagrindinis daiktas), kuriam eksploatuoti suformuotas atskiras valstybinės žemės sklypas, priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. kai tam tikro objekto (pagrindinio daikto) savininkai yra bendraturčiai; tokiu atveju kiekvieno bendraturčio dalis žemės sklype nustatoma atsižvelgiant į jam priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio (pagrindinio daikto) dalį. Taisyklių 8, 30.10 punktuose reglamentuojama žemės sklypo dalių nustatymo tvarka, kai viename valstybinės žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, įregistruoti Nekilnojamo turto registre kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai); tokiu atveju šių objektų (pagrindinių daiktų) savininkams parduodamos ar išnuomojamos žemės sklypo dalys nustatomos atsižvelgiant į tai, kiek reikalinga kiekvienam atskiram objektui eksploatuoti; žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo planą.

Sprendžiant, kuris iš nurodytų principų taikytinas nustatant ginčo šalių teisių į valstybinės žemės sklypą apimtį, reikia išsiaiškinti, ar ginčo šalių turimos nuosavybės teise patalpos yra savarankiškai funkcionuojantys nekilnojamojo turto objektai ir ar ginčo šalys yra bendraturtės.

Dėl savarankiškai funkcionuojančių statinių sąvokos

Nustatymas, yra ginčo šalių valdomi nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektai savarankiškai funkcionuojantys ar ne, susijęs su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nenustatinėjamos iš naujo (trečią kartą) kasaciniame teisme – kasacinis teismas, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytais bylos faktais, pagal teisinius kriterijus patikrina, ar šie objektai atitinka savarankiškai funkcionuojančių nekilnojamųjų daiktų statusą (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Žemesniųjų instancijų teismai nustatė, kad nors ieškovo ir atsakovo (kasatoriaus) patalpos yra viename pastate, tačiau yra savarankiškai funkcionuojantys objektai. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais kasatoriaus argumentus, kad savarankiškai funkcionuojančiais gali būti laikomi tik fizine prasme atskiri vienas nuo kito statiniai. Sprendžiant dėl nekilnojamojo daikto savarankiško funkcionavimo esminę reikšmę turi ne jo fizinis atskirumas nuo kito objekto, bet funkcinis, techninis, be to, teisinis savarankiškumas.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 1996 m. lapkričio 8 d. privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas įsigijo 127,85 kv. m ploto nebaigtą statyti gėlių parduotuvę; Nekilnojamojo turto registre nurodytas nekilnojamasis daiktas įregistruotas kaip atskiras savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, priklausantis nuosavybės teise ieškovui (T. 1, b. l. 7-9, 10). Bylos duomenimis, 2003 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas (kasatorius) įsigijo 691,62 kv. m ploto administracines patalpas; pagal viešojo registro duomenis – tai atskiras savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, kurio savininkas – atsakovas (kasatorius) (T. 1, b. l. 67). Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodyta, jog iš pastato Klaipėdoje (duomenys neskelbtini) suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai (T. 2, b. l. 68). Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis); šie duomenys yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (lot. prima facie) (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nurodyti duomenys yra pagrindas pripažinti teisiškai pagrįstais atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas įsigijo nuosavybės teise patalpas, kurios buvo suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka, t. y. padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus.

Ta aplinkybė, kad ginčo šalių turimi nuosavybės teise objektai įstatymų nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, reiškia ne tik tai, jog jie yra savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito teisiškai, bet ir neabejotinai patvirtina, kad gali funkcionuoti savarankiškai, nes priešingu atveju nebūtų suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto kadastro 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu būdu. Pažymėtina ir tai, kad skiriasi Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta šių objektų tiesioginė paskirtis: ieškovo turimo nekilnojamojo daikto paskirtis – gėlių parduotuvė, o atsakovo (kasatoriaus) – administracinės patalpos.

Dėl kasatoriaus argumentų, kad pagal kasacinio teismo praktiką savarankiškai funkcionuojančiais statiniais pripažįstami tik atskiri pastatai, o viename pastate esančios patalpos neturi savarankiškai funkcionuojančio statinio statuso, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Z. G. v. Telšių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-160/2007, nėra tokio išaiškinimo, be to, šioje nutartyje apskritai nespręsta tokio klausimo. Dėl to, kad bylos, kurioje priimta nurodyta kasacinio teismo nutartis, ratio decidendi ir nagrinėjamos bylos faktinė fabula skiriasi, kasatoriaus įvardyta kasacinio teismo nutartis neturi precedentinės reikšmės nagrinėjamai bylai (CPK 4 straipsnis).

Dėl nurodytų motyvų kasatoriaus argumentai, kad ginčo šalių turimos patalpos nėra savarankiškai funkcionuojantys nekilnojamojo turto objektai, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl ginčo šalių kaip bendraturčių

Nei 1996 m. lapkričio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, pagal kurią ieškovas įsigijo 127,85 kv. m ploto nebaigtą statyti gėlių parduotuvę, nei 2003 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria atsakovas (kasatorius) įsigijo 691,62 kv. m ploto administracines patalpas, nėra jokių duomenų, kad šalių įsigyti objektai yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai; tokių duomenų nėra ir viešajame registre, priešingai – Nekilnojamojo turto registre nurodyti nekilnojamieji daiktai įregistruoti kaip atskiri savarankiški nekilnojamojo turto objektai, kurių vienas priklauso nuosavybės teise tik ieškovui, o kitas – tik atsakovui (kasatoriui) (T. 1, b. l. 7-9, 10). Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo (kasatoriaus) valdomi nuosavybės teise objektai neturi bendro naudojimo patalpų, bendro naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos, todėl kasatoriaus argumentai, kad jis ir ieškovas yra bendraturčiai CK 4.82 straipsnio 1 dalies prasme, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatyti faktai yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovas ir atsakovas (kasatorius) yra ne vieno nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto) bendraturčiai, o atskirų savarankiškai funkcionuojančių objektų (pagrindinių daiktų), kuriems eksploatuoti buvo suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, savininkai.

Dėl ginčo šalių teisių į valstybinės žemės sklypą apimties

Kai yra nustatytos tokios bylos aplinkybės, dėl ginčo šalių teisių į valstybinės žemės sklypą apimties pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisėtai ir pagrįstai sprendė remdamiesi Taisyklių 8 punktu, nes yra šios teisės normos taikymo sąlygos: pirma, ginčo šalių turimi nuosavybės teise objektai yra savarankiškai funkcionuojantys ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri pagrindiniai daiktai; antra, šiems objektams eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą viename valstybinės žemės sklype yra du savarankiškai funkcionuojantys ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (pagrindiniai daiktai), sprendžiant dėl šių objektų savininkų teisių į žemės sklypą apimties, nustatoma, kokia sklypo dalis reikalinga kiekvienam atskiram objektui eksploatuoti (Taisyklių 8, 30.10 punktai), o ne pagal šių objektų ploto proporcingumo principą, nurodytą Taisyklių 7, 30.9 punktuose.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, t. y. valstybės įgaliota tvarkyti žemės reikalus institucija, nurodė, jog ieškovo pateiktas žemės sklypo planas parengtas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2003 m. birželio 6 d. sprendimu patvirtintą detalųjį planą, nepažeidžia atsakovo interesų, ir pagal šį planą pastato savininkams bus galima išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas jų turimoms nuosavybės teise patalpoms eksploatuoti (T. 1, b. l. 29).

Dėl kasacinio skundo argumentų, kad teismai pažeidė Taisyklių 8 punkto reikalavimą, jog žemės sklypo dalių, reikalingų kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti, dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą žemės sklypo planą, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog valstybinės žemės sklypo, kuriame yra ginčo šalims priklausantys nekilnojamojo turto objektai, detalusis planas yra parengtas ir patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės 2003 m. birželio 26 d. sprendimu. Bylą nagrinėję teismai vienodai nustatė, kad ieškovo pateiktas ginčo žemės sklypo projektas sudarytas patvirtinto detaliojo plano pagrindu ir atitinka Taisyklių 8 punkte nurodytus reikalavimus, t. y. nustatytos valstybinio žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti. Taigi byloje nustatyta, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo planas parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų. Kasatoriaus argumentai, kad ginčo atveju neparengta tinkamo detaliojo plano ir jo pagrindu sudaryto žemės sklypo plano, yra teisiškai nepagrįsti.

Dėl kasacinio skundo argumentų, kad Taisyklių 8 punktas taikomas tik tada, kai tam tikras žemės sklypas suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka ir jau yra nuosavybės teisės objektas, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas, kuriame yra ginčo šalių nekilnojamieji daiktai, priklauso nuosavybės teise valstybei; šis sklypas suformuotas parengus ir patvirtinus detalųjį planą, taigi nėra teisinių kliūčių spręsti dėl šio sklypo naudotojų teisių į šį sklypą ir šių teisių apimties.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinę bylą, konstatuoja, kad pagal kasacinio skundo argumentus nenustatyta CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų naikinti ar keisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Dangutė Ambrasienė

Antanas Simniškis