Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-65-303/2015
Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00327-2014-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.7.4.3;
3.3.1.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Gintaro Godos ir pranešėjos Audronės Kartanienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. įgaliotojo atstovo advokato Mindaugo Martinaičio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
R. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 1241 straipsnio 7 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2014 m. liepos 21 d., apie 4.50 val., Šilalės r., Gūbrių k., vairavo automobilį „Chrysler Crossfire“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vengė neblaivumo patikrinimo, su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, transporto priemonės savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, techninės apžiūros lapo, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir pasipriešino policijos pareigūnui V. P., einančiam viešosios tvarkos saugojimo pareigas, – taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 17 punktų reikalavimus.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimu R. L. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nubaustas 2500 Lt (724 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal 1241 straipsnio 7 dalį 30 Lt (8 Eur) bauda, pagal 187 straipsnio 1 dalį 500 Lt (144 Eur) bauda, 187 straipsnio 2 dalį 400 Lt (115 Eur) bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir galutinė nuobauda paskirta 2500 Lt (724 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. apeliacinis skundas netenkintas ir paliktas galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. įgaliotojo atstovo advokato M. Martinaičio prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas ir ši byla atnaujinta.
Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimą bei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Pareiškėjas nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai paliko galioti apylinkės teismo nutarimą, tai padarė neįvertinęs visų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų motyvų. Anot pareiškėjo, apygardos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nesilaikė ATPK 257 straipsnyje nurodytų įrodymų vertinimo reikalavimų ir juos detalizuojančios teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-961/2006, N9-1711/2006, N9-990/2006), pagal kuriuos įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai, tiek jų visuma.
Pareiškėjas teigia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. L. pradėta neteisėtai, nes administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir kitus veiksmus atliko neturintys įgaliojimų tai padaryti policijos pareigūnai. Vadovaujantis ATPK 2591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl R. L. administracinių teisės pažeidimų šioje byloje galėjo surašyti tik tam įgalioti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai. Iš pažeidimų turinio matyti, kad jie susiję su eismo priežiūra, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl jų galėjo surašyti tik policijos pareigūnai, turintys įgaliojimus vykdyti eismo priežiūros funkcijas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 5-V-399 „Dėl įgaliojimų policijos pareigūnams vykdyti eismo priežiūros funkcijas suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punkte nustatyta, kad įgaliojimai policijos pareigūnams suteikiami išlaikius žinių įvertinimo įskaitas pagal generalinio komisaro patvirtintas temas ir nustatytą įskaitų laikymo tvarką, tokie įgaliojimai suteikiami trejiems metams pagal policijos įstaigos vadovo įsakymą. Policijos pareigūnai V. P. ir S. P. minėtame įsakyme nurodytų įskaitų nebuvo išlaikę, todėl įgaliojimų vykdyti eismo priežiūros funkcijas neturėjo, dėl to negalėjo reikalauti, kad R. L. pasitikrintų alkotesteriu ir surašyti dėl to administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apygardos teismo motyvas, kad policijos pareigūnams vykdant jiems pavestas pareigas jokių specialių įgaliojimų nereikia, nes visas teises jie įgyja pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5, 16, 18 straipsnius bei Vidaus tarnybos statutą, yra nepagrįstas. Šie teisės norminiai aktai yra bendro pobūdžio ir deklaratyvūs. Policijos pareigūnai atlieka savo konkrečias pareigas ir įgyja teises vadovaudamiesi Lietuvos policijos generalinio komisaro bei juos lydinčių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viršininkų įsakymais. Pareiškėjo nuomone, apygardos teismas, nutartyje darydamas nuorodą į Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, pagal kurią policijos pareigūnai vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi vien įstatymais, iš esmės pats pripažino, kad nėra ir negali būti universalaus policininko, t. y. policijos pareigūnas turi veikti pagal jam suteiktus įgaliojimus ir tas pats pareigūnas negali vienu metu atlikti ir eismo priežiūros kontrolės ir tirti kriminalinius nusikaltimus, daryti tai įvairiose vietovėse, savo nuožiūra ir pan. Byloje neatsižvelgta į tai, kad policijos pareigūnas V. P. ne kartą reikalavo, kad R. L. atliktų neteisėtus veiksmus, t. y. liepė R. L. tikrintis blaivumą, nors pats ne tik neturėjo įgaliojimų to reikalauti, bet ir neturėjo jam išduotos funkcijoms atlikti specialios priemonės – alkotesterio. Pažymėtina, kad alkotesterį turėjusi policijos pareigūnė S. P. nė karto nebuvo priėjusi prie R. L. ir jokių reikalavimų jam nepareiškė. Pareiškėjas pažymi, kad jokių policijos pareigūno V. P. nurodymų R. L. neturėjo vykdyti, nes buvo blaivus ir automobilio nevairavo. Visi policijos pareigūno V. P. reikalavimai buvo nepagrįsti ir neteisėti, be to, šis pareigūnas jau ne pirmą kartą konfliktavo su R. L. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą R. L. surašė policijos pareigūnė I. V., kuri nebuvo įgaliota tai padaryti, protokolas buvo surašytas pareigūnės poilsio dieną, kai ji jokių pareigų neatliko. Apygardos teismo motyvas, kad I. V. į tarnybą atvyko esant tarnybiniam būtinumui ir pati apsisprendusi, nėra pagrįstas bylos duomenimis. Teismas nepareikalavo Šilalės r. policijos komisariato (toliau – Šilalės r. PK) viršininko įsakymo dėl pareigūnų budėjimo grafiko poilsio ir švenčių dienomis. Apygardos teismas neįvertino to, kad I. V. skambino policijos pareigūnas V. P. ir susitarė su šia dėl paslaugos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau aukštesniojo pareigūno apie tai neinformavo. Pripažindamas, kad policijos pareigūnai jokių teisės aktų nepažeidė, apygardos teismas įteisino galimybę policijos pareigūnams dirbti savo nuožiūra pasirinktu laiku, nevedant jokios darbo laiko apskaitos ir neinformuojant apie tai savo tiesioginio vadovo. Byloje taip pat neatsižvelgta į tai, kad nebuvo pateiktos policijos pareigūnų V. P. ir S. P. darbo rezultatų ataskaitos bei duomenys iš tarnybinių policijos patrulio knygelių apie vykdytą veiklą nuo 2014 m. liepos 20 d. iki 2014 m. liepos 21 d., kurios neužpildytos ir neatitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytų duomenų, nevertinta tai, kad I. V. už veiklą surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą R. L. nėra sumokėta. Pareiškėjas teigia, kad pradedant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną buvo iš esmės pažeistos ir Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio, 16 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 22 straipsnio 2 dalies normos, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 5-V-673 „Dėl patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 18, 20.2, 30.1, 30.2, 30.3 ir 35 punktų reikalavimai. Administracinio teisės pažeidimo protokole bei policijos pareigūnų V. P. ir S. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija neatitinka objektyvios tiesos ir subjektyviai pateikta, šie dokumentai nurašyti vienas nuo kito, siekiant nuslėpti galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo požymius, iš esmės neatskleidžiant visų 2014 m. liepos 21 d. įvykio, dėl kurio administracinėn atsakomybėn patrauktas R. L., aplinkybių. Patrulių veiklos instrukcijos 20, 20.2 punktuose nustatyta, kad patruliui draudžiama pažeisti naudojimosi radijo ryšio priemonėmis, telemetrine įranga taisykles, t. y. išjungti radijo stotį, telemetrinę įrangą, automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangą ir pan., tačiau iš vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų matyti, kad patruliai V. P. ir S. P. visą šią įrangą buvo išjungę nuo 2014 m. liepos 20 d. 21 val. iki 2014 m. liepos 21 d. 9 val. neaišku, kodėl tai buvo padaryta. Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad tikslino telemetrijos duomenis kreipdamasis į Šilalės r. PK ir buvo gauti duomenys, kad nuo 4 iki 4.49 val. automobilis judėjo, o 4.49 val. sustojo patrulių V. P. ir S. P. nurodytoje vietoje. Pareiškėjas pažymi, kad šie apygardos teismo nutarties teiginiai kelia abejonių, nes apylinkės teismui į tą patį klausimą Šilalės r. PK pateikė kitokią informaciją, be to, neaišku, ar šie duomenys yra teisingi ir patikimi, nes byloje buvo pateikti visi GPS duomenys, kurie baigėsi 2014 m. liepos 20 d. 21.34 val. Neaišku ir tai, ar maršrutas, apie kurį kalbama Šilalės r. PK rašte apygardos teismui, yra to paties automobilio judėjimo maršrutas, nepatikrinta, ar byloje buvo gauti papildomi duomenys, kad telemetrinių duomenų fiksavimo sistema yra sertifikuota ir patikrinta įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Patrulių veiklos instrukcijos 20.9 punktą patruliui draudžiama į tarnybinę transporto priemonę įsodinti kitus asmenis, išskyrus atvejus, kai tai būtina (visais atvejais, kai tarnybiniame automobilyje bendraujama su asmeniu, automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įrašymo įranga turi būti įjungta, o kai tokios įrangos nėra, patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis, kad pokalbis su asmeniu būtų įrašytas ir kitos nuostatos). Iš specialių priemonių išdavimo žurnalo kopijos nustatyta, kad patrulei S. P. 2014 m. liepos 20 d. buvo išduotas tvarkingas diktofonas, apie jokį techninį gedimą savo tarnybiniame pranešime pareigūnė nenurodė, tačiau teisme, atsakydama į klausimą, paaiškino, kad įrašo nedarė, nes nusėdo baterija. Pagal Patrulio veiklos instrukcijos 28 punktą sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, sustabdymo ir tikrinimo priežastį, tačiau patrulis V. P. šio reikalavimo nevykdė. Nagrinėję bylą teismai nesiaiškino, kodėl patrulis V. P. iš viso nepranešė apie savo veiksmus Šilalės r. PK OVS, kad daug vėliau privažiavo prie automobilio „Chrysler Crossfire“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tariamus R. L. neteisėtus veiksmus, reikalingo pastiprinimo priežastis. Apie tai parodymus davė tik į pastiprinimą atvykę kiti policijos pareigūnai V. Z. ir N. M. Anot pareiškėjo, nepagrįsti policijos pareigūnų V. P. ir S. P. parodymai, kad jie nebuvo išleidę automobilio „Chrysler Crossfire“ iš akiračio, nes, kaip parodė patys pareigūnai, jie lėtai važiavo miško keliuku ir tik paskutiniu momentu pastebėjo dideliu greičiu važiavusį automobilį. Taigi jie neturėjo jokios realios galimybes prisivyti 130 km/h važiavusio automobilio, nepaleisdami jo iš akiračio ir nepadidindami greičio iki persekiojamo automobilio greičio, ir tik po to, važiuodami paskui jį, persekioti jį iki sustojimo vietos.
Pareiškėjas teigia, kad apygardos teismas pažeidė ATPK 272 straipsnio, 3029 straipsnio 3 dalies, 30211straipsnio 1 dalies normas, todėl suvaržė R. L., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, įstatymo suteiktas teises. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos darytina išvada, kad bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi būti laikomasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų (Balsytė–Lideikienė prieš Lietuvą – Balsytė–Lideikienė v. Lithuania, Judgment of 4 November 2008, Ap. No 72596/01). Lygiai tokia pati išvada darytina iš nacionalinių teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-20/2013). Iš ATPK 30211 straipsnio 1 dalies matyti, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka apygardos teismui nenumatyta galimybė savarankiškai rinkti įrodymus, jei nebuvo tenkintas prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą iš dalies, be to, apie tai neinformuotas pareiškėjas, kuris turi teisę išdėstyti savo poziciją šiuo klausimu, pateikti savarankiškus paaiškinimus bei prašymus ir kita. Iš ATPK 3029 straipsnio 3 dalies išplaukia, kad administracinio teisės pažeidimo byla apygardos teisme gali būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka tik nusprendus nagrinėjančiam bylą teisėjui ar teisėjų kolegijai. Šioje byloje apygardos teismas nagrinėdamas bylą dėl nežinomų priežasčių nesurengė žodinio bylos nagrinėjimo ir raštu nepranešė apie tokio sprendimo motyvus, nepridėjo prašomų dokumentų bei neatnaujino dalinio įrodymų tyrimo, t. y. netenkino pareiškėjo prašymų visumos. Nepaisydamas to, apygardos teismas savarankiškai rinko įrodymus, tyrė juos bei vertino. Apie tai, kad byloje gauti nauji įrodymai nepranešė nei pareiškėjui, nei jo atstovui advokatui. Dėl to R. L., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, neturėjo galimybės pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, kaip teise susipažinti su visa naujai gauta informacija ir pateikti paaiškinimus. Pareiškėjas pažymi, kad, vadovaudamasis naujai gauta informacija, teismas priėmė klaidingą sprendimą dėl R. L. veikos kvalifikavimo, įvykio laiko bei galbūt policijos pareigūnų atliktų veiksmų.
Pareiškėjas nurodo, kad teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta veika padaroma aktyviais veiksmais, t. y. vairuojant transporto priemonę, o jos subjektas yra vairuotojas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio 60 dalimi (turėtų būti – Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 dalis), transporto priemonės vairavimas yra asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma judanti transporto priemonė, tuo tarpu pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 64 dalį (turėtų būti – 82 dalį) ir Kelių eismo taisyklių 3 punktą vairuotojas yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalis ir Kelių eismo taisyklių 18 (turėtų būti – 17) punktas nustato vairuotojui pareigą, policijos pareigūnui pareikalavus, Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Pareiškėjas pažymi, kad R. L. neprivalėjo vykdyti policijos pareigūno V. P. nurodymų, nes buvo blaivus ir transporto priemonės nevairavo. Iš R. L. parodymų matyti, kad automobilį „Chrysler Crossfire“ vairavo jo žmona, o jis buvo tik šio automobilio keleivis, įvykio metu buvo blaivus. Šiuos R. L. parodymus patvirtina jo žmona, kurios parodymais netikėti nėra pagrindo, blaivumo patikrinimo aktas N. 2, kuriuo nustatyta, kad R. L. vairuoti gali, ir specialisto išvada Nr. T-A6616/14 (01), kurioje nurodyta, kad R. L. kraujyje alkoholio nerasta.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato viršininkas Rolandas Kudijanovas atsiliepime prašo atmesti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Atsiliepime nurodoma, kad prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nepagrįstai motyvuojamas tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo turi teisę surašyti tik policijos pareigūnai, turintys įgaliojimus vykdyti eismo priežiūros funkcijas. Policijos pareigūnas priimamas į tarnybą vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu. Asmuo, tapęs policijos pareigūnu, įgyja teises ir pareigas, kurios numatytos įvairiuose teisės aktuose, tačiau pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis policijos veiklą, yra Policijos veiklos įstatymas. Pagal šį įstatymą nuo to momento, kai policijos pareigūnas priimamas į tarnybą, jis įgyvendina to paties įstatymo 5 straipsnyje nurodytus policijos uždavinius, tarp jų ir viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimą, saugaus eismo priežiūrą. Dėl to bet kuris policijos pareigūnas, nepriklausomai nuo jo einamų pareigų, vykdydamas tarnybines funkcijas, turi teisę reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą (Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Be to, pagrįstai įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, jis turi teisę tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai juos paimti, kol bus priimtas sprendimas (Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Viešąją tvarką ir eismo saugumą užtikrina ne tik patruliai, bet ir kiti policijos pareigūnai. Pagal pareiškėjo logiką, kiti policijos pareigūnai, pastebėję įtartinai manevruojantį automobilį, turi leisti jam toliau važiuoti ir vykdyti teisės pažeidimus. Tačiau tokia logika yra visiškai nesuprantama, ji prasilenkia su policijos paskirtimi ir jai iškeltais uždaviniais. Svarbu ir tai, kad alkotesterio parodymai visai nesiskiria dėl to, kokias konkrečiai funkcijas atliekantis policijos pareigūnas įjungs prietaisą ir laikys jį rankose. Patruliai V. P. ir S. P. veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, todėl jų reikalavimas R. L. pasitikrinti blaivumą alkotesteriu buvo teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad abu pareigūnai buvo susipažinę su alkotesterio naudojimo taisyklėmis, o apygardos teismas pareigūnų veiksmuose nenustatė jokių teisės pažeidimų. Aplinkybė, kad policijos pareigūnai V. P. ir S. P. nebuvo išlaikę įskaitų, reikalingų eismo priežiūrai vykdyti, nėra reikšminga, nes automobilio vairuotojas R. L. tyčia vengė pasitikrinti blaivumą, be to, pasipriešino patruliams, o tokiu atveju pareikalauti pasitikrinti neblaivumą gali bet kuris policijos pareigūnas, vykdantis tarnybines pareigas. Pagal praktiką patrulių ekipaže būna tik vienas alkotesteris, o juo pagal būtinumą naudojasi abu ekipaže dirbantys patruliai. Pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą R. L. surašė vyresnioji patrulė I. V., kuri esant tarnybiniam būtinumui, į darbą atvyko savo noru. Ši pareigūnė turi visus įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolams, už darbą poilsio dieną jai buvo apmokėta. Jokių pažeidimų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nepadaryta. Atsiliepime pažymima, kad Patrulių veiklos instrukcijos pažeidimai neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl R. L. administracinės atsakomybės, nes instrukcijos reikalavimai nebuvo įvykdyti ne dėl žmogiško faktoriaus, o dėl kitų priežasčių. Antai telemetrinė įranga tarnybiniame automobilyje veikia nepriklausomai nuo pareigūnų veiksmų, nes automobilyje nėra jokio jungiklio, kuriuo būtų galima įrangą įjungti ar išjungti, garso įrašas nebuvo padarytas, nes išsikrovė diktofono baterija, apie sustabdytą automobilį nebuvo spėta pranešti dėl greitai besikeičiančios situacijos, kai R. L. staigiai išlipo iš automobilio, galbūt siekdamas pabėgti iš sustabdymo vietos. Argumentas, kad patrulių V. P. ir S. P. tarnybiniai pranešimai yra nurašyti vienas nuo kito, atskleidžia ne visas 2014 m. liepos 21 d. įvykio aplinkybes, taip pat nepagrįstas. Kiekvienas policijos pareigūnas įvykius suvokia ir supranta skirtingai, tačiau patruliai V. P. ir S. P. 2014 m. liepos 21 d. dirbo kartu, todėl tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės negali būti iš esmės skirtingos, o patys tarnybiniai pranešimai nurašyti vienas nuo kito. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patruliai V. P. ir S. P. dėl tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų aplinkybių buvo apklausti teismo posėdžio metu. Atsiliepime nesutinkama ir su pareiškėjo argumentais dėl ATPK 272 straipsnio, 30211 straipsnio 1 dalies ir kitų pažeidimo, suvaržius R. L. įstatymo suteiktas teises, dėl nukrypimo nuo tarptautinių ir nacionalinių teismų praktikos, nes R. L. prašymai nebuvo patenkinti dėl to, kad neturėjo jokio ryšio su nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Prašymais tik siekta nukreipti teismo dėmesį į nereikšmingas aplinkybes, vilkinti teismo procesą, todėl tokių prašymų netenkinimas negali būti vertinamas kaip žmogaus teisių pažeidimas. Priimdami sprendimus byloje teismai vadovavosi ne atskirais įrodymais, o jų visuma, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl pagrįstai pripažino R. L. kaltu padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus ir tinkamai juos kvalifikavo.
Prašymas netenkintinas.
Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo teisėtumo
Pareiškėjas teigia, kad skundžiami nutarimas ir nutartis naikintini, nes apylinkės ir apygardos teismai neatsižvelgė į tai, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. L. pradėta neteisėtai, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir kitus veiksmus atliko įgaliojimų tai daryti neturintys policijos pareigūnai, nesilaikydami jų veiklą reglamentuojančių Policijos veiklos įstatymo, Patrulių veiklos instrukcijos reikalavimų.
Pagal ATPK 2591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, turi tam įgalioti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai, o pagal ATPK 225 straipsnio 1 dalį administracinių teisės pažeidimų bylas dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 1241 straipsnyje, nagrinėja policija. Pagal teismų praktiką administracinių teisės pažeidimo bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-33-648/2015). Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo pradėta policijos pareigūnei I. V. gavus informaciją apie, tikėtina, R. L. padarytus administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 1241 straipsnio 7 dalyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Bylos duomenimis (I. V. parodymais, Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus viršininko pateikta informacija) nustatyta, kad policijos pareigūnė I. V. administracinio teisės pažeidimo protokolo R. L. surašymo metu turėjo įgaliojimus vykdyti eismo saugumo priežiūros funkcijas (buvo išlaikiusi įskaitą dėl įgaliojimų vykdyti eismo priežiūros funkcijas ir dėl to buvo priimtas atitinkamas aukštesnio policijos pareigūno įsakymas) ir buvo tarnyboje (nors pareigūnei tą dieną buvo poilsio diena, tačiau į tarnybą, esant būtinumui (tuo metu buvę tarnyboje policijos pareigūnai neturėjo teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo), atvyko, jos darbo laikas buvo įtrauktas į darbo grafiką, už jį apmokėta). Todėl pareiškėjo teiginys ir jį grindžiantys argumentai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė neturintys tam įgaliojimų policijos pareigūnai, yra nepagrįstas (b. l. 4, 40, 52-53, 60, 86-87, 90). Kaip jau buvo minėta, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pradėjo (informaciją apie, tikėtina, R. L. padarytus teisės pažeidimus gavo ir administracinio teisės pažeidimo protokolą šioje byloje jam surašė) įgaliojimus vykdyti eismo priežiūros funkcijas turinti policijos pareigūnė I. V. Todėl kitų policijos pareigūnų veiksmai sprendžiant klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos R. L. pradėjimo nėra reikšmingi. Pareiškėjo nurodomi policijos pareigūnų V. P. ir S. P. veiksmai ar neveikimas, kuriais šie formaliai pažeidė tam tikrus teisės aktus (pvz., patrulis V. P., prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, ryšio priemone nepranešė budėtojui apie savo veiksmus, t. y. transporto priemonės tikrinimo vietą, priežastį, tikrinamos transporto priemonės markę, valstybinį numerį, reikalingo pastiprinimo priežastis ir pan.), nagrinėjamu atveju niekaip nepaneigia R. L. veiksmų, dėl kurių šis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad administracinio teisės pažeidimo teisena dėl R. L. veikų, kvalifikuotų pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 1241 straipsnio 7 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, pradėta neteisėtai ir dėl to skundžiami nutarimas ir nutartis turėtų būti naikinami, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukta.
Dėl ATPK 257 straipsnio taikymo
Pareiškėjas teigia, jog teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, nesilaikė ATPK 257 straipsnyje nurodytų reikalavimų, pagal kuriuos įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai, tiek jų visuma.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014).
Šioje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai, spręsdami R. L. administracinės atsakomybės klausimą, nesilaikė ATPK 257 straipsnio reikalavimų. Apylinkės teismas išvadas dėl faktinių aplinkybių padarė išsamiai ir nešališkai ištyręs bei įvertinęs ne tik atskirai, bet ir kaip visumą, byloje surinktus įrodymus dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. atsakomybės, tarp jų ne tik policijos pareigūnų V. P., S. P., V. Z., N. M., I. V. parodymus, bet ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. L., liudytojos jo žmonos R. L. parodymus, kitus bylos duomenis (tarnybinius pranešimus, Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko pateiktą informaciją, darbo laiko apskaitos žiniaraštį, spec. priemonių registracijos žurnalą, specialisto išvados kopiją, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą ir t. t.), kuriuos ištirti prašė R. L. ar jo įgaliotasis atstovas. Apylinkės teismo pateiktą byloje surinktų įrodymų vertinimą dar kartą patikrino apygardos teismas, kuris apylinkės teismo išvadoms pritarė. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas tvirtina, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, tačiau nenurodo, kokios konkrečiai apylinkės ar apygardos teismo išvados yra padarytos pažeidus įrodymų vertinimo taisykles. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai dėl ATPK 257 straipsnio reikalavimų pažeidimo vertintini kaip nepagrįsti.
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ATPK 30221 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ar nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-3-2012, 2AT-15-2012, 2AT-2-2013). Dėl to pareiškėjo argumentai, kuriais ginčijamas byloje surinktų įrodymų patikimumo vertinimas (kaip antai policijos pareigūnų V. P. ir S. P. parodymų, jų surašytų dokumentų ir pan.), paliekami nenagrinėti.
Dėl ATPK 272 straipsnio taikymo ir kitų proceso teisės pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka
ATPK 272 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus. ATPK 3029 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija nusprendžia bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėti žodinio proceso tvarka, išsiunčiami pranešimai 291 straipsnyje nurodytiems asmenims; prireikus į teismo posėdį šaukiami liudytojai, ekspertai, specialistai, išreikalaujama papildoma medžiaga. ATPK 30210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Iš šių normų sisteminio aiškinimo darytina išvada, jog nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka į teismo posėdį liudytojai, ekspertai, specialistai nėra šaukiami, papildoma medžiaga nėra reikalaujama.
Klaipėdos apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarimo nagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir dėl skundo priėmė 2015 m. sausio 15 d. nutartį. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas, apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą rašytinio proceso tvarka, raštu kreipėsi į Tauragės apskrities Šilalės r. PK, prašydamas pagal telemetrinius duomenis patikslinti patrulių ekipažo „Ieva 31“ (patrulių V. P. ir S. P. tarnybinio automobilio) buvimo vietą 2014 m. liepos 21 d. 4.50 val. Apygardos teismas gavo prašomus duomenis ir, nesupažindinęs suinteresuotų proceso dalyvių su naujai gauta medžiaga, ją išnagrinėjo, įvertino ir grindė ja skundžiamą nutartį. Dėl to buvo suvaržytos ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. teisės susipažinti su nauja bylos medžiaga ir duoti dėl jos paaiškinimus, o tai vertinama kaip proceso teisės pažeidimas. Tačiau, reikia pažymėti ir tai, kad apygardos teismas paprašė ir gavo duomenis apie neturinčias esminės reikšmės šiai bylai aplinkybes. Byloje nustatyta, kad automobilį „Chrysler Crossfire“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiuodamas nuo Šilalės link Nevočių kaimo, ties naujomis kapinėmis, esančiomis Gubrių kaimo teritorijoje, staiga pasuko į aikštelę ir sustojo, pareigūnai pastebėjo 2014 m. liepos 21 d. 4.50 val. Dėl to jie taip pat atvažiavo į vietą, kurioje buvo sustojęs minėtas automobilis ir kurioje vėliau plėtojosi kiti įvykiai, pasibaigę administracinio teisės pažeidimo protokolo R. L. surašymu. Šis laikas nebuvo paneigtas. Dėl to apygardos teismo kreipimasis ir gauti duomenys neturėjo jokios esminės įtakos teismo išvadoms dėl apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Tai savo ruožtu suponuoja išvadą, kad apygardos teismo padarytas ATPK 272 straipsnio pažeidimas nėra esminis, turėjęs įtakos neteisėtos apygardos teismo nutarties priėmimui.
Taip pat pareiškėjas teigia, kad apygardos teismas neįvertino visų atsiliepimo į paduotą apeliacinį skundą motyvų, todėl nepagrįstai nusprendė palikti galioti apylinkės teismo nutarimą. Kolegija pažymi, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą paskirtis išreikšti atsiliepimą pateikiančios proceso šalies valią dėl pareikšto apeliacinio skundo pagrįstumo, pateikti savo argumentus dėl jame dėstomų motyvų, jų vertinimo ir pan. Įvertinus tai, kad apeliacinio proceso paskirtis visų pirma yra patikrinti apeliacine tvarka skundžiamų teismų baigiamųjų aktų teisėtumą ir pagrįstumą pagal paduoto apeliacinio skundo motyvus, detalaus atsakymo į atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus nebuvimas taip pat negali būti vertinamas kaip esminis proceso teisės pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėtos apygardos teismo nutarties priėmimui.
Dėl materialiosios teisės normų taikymo
ATPK 126 straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“ 4 dalyje (2011 kovo 1 d. įstatymo redakcija) numatyta atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą, t. y. už neatlikimą veiksmų, kurie reikalingi leidžiantis Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrintam, ar asmuo nėra neblaivus. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM1LTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-35-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-35-648/2015">2AT-35-648/2015</a>). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi. Analizuojamu atveju administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį ir pan.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta (policijos pareigūnų V. P., S. P. parodymais, greičio matavimo prietaiso nuotrauka), kad automobilį „Chrysler Crossfire“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014 m. liepos 21 d. 4.50 val. vairavo R. L. Taip pat nustatyta ir tai, kad jis, pareikalavus policijos pareigūnui V. P., atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Toks R. L. elgesys – nevienkartinis atsisakymas policijos pareigūnui pareikalavus leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, – rodo, kad atlikdamas tokius veiksmus R. L. suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Dėl to darytina išvada, kad apylinkės ir apygardos teismai tinkamai kvalifikavo R. L. veiksmus pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Tai, kad pažeidėjui daugiau nei po keturių valandų nuvykus į medicinos įstaigą buvo atliktas tyrimas dėl etilo alkoholio nustatymo ir konstatuota, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta, veikos kvalifikavimui pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį reikšmės neturi.
Tik dėl proceso teisės pažeidimų pareiškėjas ginčija ir administracinės atsakomybės R. L. taikymą už veikas, numatytas ATPK 1241 straipsnio 7 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, kaip jau minėta, esminių proceso teisės pažeidimų nepadaryta. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės ir apygardos teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, kvalifikuodami R. L. veikas pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. įgaliotojo atstovo advokato Mindaugo Martinaičio prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Gintaras Goda
Audronė Kartanienė
