Dėl proceso išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, priteisimo netenkintas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-390-507/2015

Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00549-2009-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.2;

2.6.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimos Ažubalytės, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

išteisintajai R. V.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, požymių; R. V. baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui; sodo bendrijos „R.“ civilinis ieškinys dėl 4500 Lt (1303,29 Eur) turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, prašymas dėl proceso išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, priteisimo netenkintas.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 21 d. nutartis, kuria atmestas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, išteisintosios, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

R. V. buvo kaltinama, tačiau išteisinta dėl to, kad laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 23 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., būdama sodininkų bendrijos „R.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) buhaltere, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 11 straipsnį atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. nesilaikydama Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 punkto reikalavimo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 16 straipsnio 1 punkto, pagal kurį ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 23 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. sodininkų bendrijos „R.“ kasos knygose neregistravo kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos R. K. išmokėjo 5230 Lt (po 290 Lt per 12 kartų ir po 350 Lt per 5 kartus) kaip atlyginimą už teritorijos tvarkymo darbus, A. V. – 3625 Lt (po 125 Lt per 29 kartus) kaip atlyginimą už elektros priežiūrą, A. Z. – 80 ir 100 Lt už gatvių nuorodų užrašymą, sodo emblemų užrašymą ant vartų, A. L. – 5535 Lt per 23 kartus už metalinių vamzdžių gruntavimą, vamzdyno remontą, atlyginimus už santechniko, šaligatvio remonto, klojimo darbus, A. L. – 5250 Lt per 7 kartus už vamzdžių suvirinimo darbus, vamzdyno priežiūrą, sutvarkymą po žiemos, J. B. – 450, 500 ir 575 Lt kaip atlyginimus už vamzdžių darbą, vamzdžių suvirinimo darbus ir dažymą, A. J. – 500 Lt už skelbimo lentų ir šulinio dangčio padarymą, t. y. iš viso išmokėjo 21 845 Lt; taip pat, nesilaikydama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio, 22 straipsnio 2.2 punkto, 23 ir 24 straipsnių, sodininkų bendrijos „R.“ apskaitos registruose neregistravo gyventojų pajamų mokesčių nuo anksčiau nurodytiems asmenims išmokėtų sumų ir nesumokėjo jų į biudžetą; dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti sodininkų bendrijos „R.“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 23 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Be to, R. V. buvo kaltinama pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, tačiau baudžiamoji byla jai nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai; ši teismų sprendimų dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas T. Grušas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio dalį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 21 d. nutartį – R. V. pripažinti kalta pagal BK 222 straipsnio l dalį ir paskirti jai 20 MGL (724,06 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus; kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Kasatorius nurodo, kad teismai šioje byloje, netinkamai pritaikę BK bendrosios dalies normas, nusikalstamą veiką kvalifikavo ne pagal tą BK straipsnį, t. y. ne pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o 223 straipsnio 1 dalį, ir padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų, nes neišsamiai išnagrinėjo ir atskleidė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, leidžiančias teisingai išspręsti baudžiamojo įstatymo taikymo klausimus, įrodymus įvertino ne kaip visumą, o atskirai, be to, teismų išvados tinkamai neargumentuotos ir prieštarauja byloje esantiems duomenims.

Kasatorius teigia, kad prokuroro apeliaciniame skunde buvo išdėstyti išsamūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. V. nusikalstamos veikos vertinimo ne kaip aplaidaus, o kaip apgaulingo apskaitos tvarkymo motyvai. Skunde buvo nurodyti šių nusikalstamų veikų atribojimo požymiai, remtasi teismų praktika šios kategorijos bylose, pažymėta, kad R. V. tiriamuoju laikotarpiu buvo sodų bendrijos „R.“ buhalterė, taigi atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku. Iš skundo matyti, kad: būtent R. V. tvarkė grynųjų pinigų apskaitą bendrijoje; tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu ji teigė, kad ne savo iniciatyva, o buvusio pirmininko L. B. (šiuo metu miręs) nurodymu, siekiant sutaupyti bendrijos lėšas (nemokant mokesčių valstybei), sodų bendrijos „R.“ kasos knygose neregistravo kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos samdomiems, tačiau oficialiai neįdarbintiems darbuotojams buvo išmokėti atlyginimai, ji taip pat neapskaičiavo, bendrijos apskaitos registruose neregistravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčių nuo šiems asmenims išmokėtų sumų; R. V. patvirtino supratusi, kad elgėsi pažeisdama įstatymus, neteisėtai, tačiau buvo priimtas sąmoningas sprendimas pirminių apskaitos dokumentų, kuriuose buvo užfiksuotos išmokos (atlyginimai) dirbusiems asmenims, nerodyti bendrijos buhalterinėje apskaitoje ir juos slėpti siekiant išvengti privalomų įmokų mokėjimo valstybei. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad 2010 m. gruodžio 8 d. specialisto išvada Nr. 140-(10808)-IS 1-8842 konstatavus, jog trūksta dokumentų, tik 2011 m. balandžio 8 d. (praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo pirmų dokumentų paėmimo) ikiteisminio tyrimo institucijai pavyko iš R. V. išreikalauti trūkstamus buhalterinius dokumentus, kuriuos ji slėpė ir vengė pateikti kartu su kitais bendrijos buhalteriniais dokumentais. Ištyrus šiuos dokumentus, paaiškėjo, kad R. V. papildomai pateikė du segtuvus (su užrašais „Pirmininkas L. B.“ ir „Pirmininkas R. G.“), kuriuose buvo susegti būtent kasos išlaidų orderiai, neįtraukti į jokius apskaitos registrus, patvirtinantys pinigų išmokėjimą bendrijoje dirbusiems asmenims. Šios aplinkybės rodo, kad buvo siekiama dokumentus nuslėpti nuo tyrimo, kad nebūtų nustatyti įstatymo pažeidimai ir atskleista nusikalstama veika. Be to, R. V. apklausų metu nurodė, kad, perimdama sodininkų bendrijos „R.“ buhalterinius dokumentus iš buvusios buhalterės I. B. ir buvusios pirmininkės R. G., tarp perduodamų dokumentų matė ir segtuvą „SB „R.“ (P-kė R. G.)“, kuriame buvo kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys pinigų išmokėjimą įvairiems asmenims R. G. vadovavimo laikotarpiu; šį segtuvą pastarosios jai perdavė paskutinį ir kažkuri iš jų trumpai užsiminė, jog tai „juoda buhalterija“; segtuve R. V. pamatė, kam ir už ką buvo išmokėti pinigai; R. G. jai taip pat nurodė asmenis, neoficialiai dirbusius bendrijoje. Remiantis išdėstytais argumentais prokuroro apeliaciniame skunde buvo laikomasi pozicijos, kad R. V. veiksmai turėtų būti kvalifikuoti ne pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į tokius prokuroro apeliacinio skundo argumentus, remdamasis iš esmės vieninteliu argumentu – kad R. V. pinigų išmokėjimą asmenis už atliktą darbą fiksavo pirminiuose apskaitos dokumentuose – kasos išlaidų orderiuose, kuriuose buvo nurodytos konkrečios pinigų sumos, išmokėtos už darbo santykius, bei nurodyti konkretūs asmenys (kurie patvirtino, jog už atliktus darbus sodo bendrijoje jiems buvo sumokėti pinigai), ir juos kaupė – atmetė skundo argumentus, kad visus buhalterinės apskaitos pažeidimus R. V. padarė sąmoningai ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. V., neįtraukdama pateiktų kasos išlaidų orderių duomenų į buhalterinės apskaitos registrą, veikė aplaidžiai. Teismas nebandė analizuoti apeliaciniame skunde pateiktų kitų duomenų, kurie pagrindė, kad R. V. veikė ne aplaidžiai, o apgaulingai, ir deklaratyviai konstatavo, kad prokuroro pateikti argumentai atmetami, nors privalėjo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės ir esminių jo argumentų. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys ir apeliaciniame skunde pateikti argumentai pagrindžia, kad R. V. suprato, jog buhalterinę apskaitą tvarkė pažeisdama teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip elgėsi sąmoningai, nes siekė, kad ūkio subjektas neturėtų papildomų privalomų išlaidų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į valstybės biudžetą, suvokė tokių savo veiksmų pavojingą ir nusikalstamą pobūdį, numatė kilsiančius padarinius ir jų norėjo.

Be to, teismai, priimdami sprendimus, rėmėsi 2014 m. gegužės 29 d. sąlygine specialisto išvada Nr. 14O-1(O2839)-IS1-2811, kurioje nustatyta, kiek sodų bendrija „R.“ nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą nuo išmokėtų atlyginimų kaltinime nurodytiems asmenims, ir konstatavo, kad po šios išvados paaiškėjo, jog galima nustatyti sodininkų bendrijos „R.“ įsipareigojimų dydį ir struktūrą už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 23 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Apeliaciniame skunde buvo pateikti argumentai, kodėl negalima remtis šia specialisto išvada konstatuojant, kad R. V. padaryti apskaitos tvarkymo pažeidimai nesukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, t. y. pažymėta, jog pagal teismų praktiką realią asmens veiklą, jo ūkinę, finansinę, komercinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus; jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus ar ikiteisminius tyrimus ir pan.) negalima, atsiranda BK 222, 223 straipsniuose numatyti padariniai ir kaltinamajam kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458-2006, 2K-11-2008, 2K-157-2011). Taigi, nors šiuo atveju teisminio nagrinėjimo metu atlikus papildomą tyrimą, specialistė pateikė sąlyginę išvadą dėl to, kiek gyventojų pajamų mokesčio nesumokėta į valstybės biudžetą, tačiau tai buvo atlikta tik po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš bendrijos buhalterės paimti geranoriškai jos nepateikti buhalteriniai dokumentai, paskirtos trys užduotys specialistui atlikti ūkio subjekto ūkinės–finansinės veiklos patikrinimą, teismo pavedimu iš valstybinių įstaigų ir organizacijų surinkti papildomi duomenys apie fizinių asmenų darbovietes, amžių, neįgalumą, šeimos sudėtį, verslo liudijimų turėjimą (kurių ūkio subjektas apie bendrijoje dirbusius asmenis nebuvo surinkęs ir nekaupė), paskyrus papildomą tyrimą teisminio nagrinėjimo metu. 2010 m. gruodžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(10808)-IS 1-8842 nurodyta, kad, išanalizavus tik ūkio subjekto pateiktus dokumentus, iš dalies negalima nustatyti sodininkų bendrijos „R.“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006 m. rugpjūčio 23 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, todėl teismas turėjo remtis būtent šia specialisto išvada, priimdamas sprendimą byloje, nurodyta teismų praktika ir negalėjo vadovautis 2014 m. gegužės 29 d. papildomo specialisto tyrimo išvada, konstatuodamas, kad R. V. padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai nesukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Į tokius apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė, dėl išdėstytų motyvų, kodėl negalima remtis 2014 m. gegužės 29 d. specialisto išvada, nieko nepasisakė, todėl padarė esminį BPK pažeidimą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo T. Grušo kasacinis skundas atmestinas.

Kasatoriaus prašymas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio dalį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 21 d. nutartį – R. V. pripažinti kalta pagal BK 222 straipsnio l dalį ir paskirti jai 20 MGL (724,06 Eur) baudą – negali būti tenkinamas, nes BPK nenumato galimybės priimti tokį sprendimą. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 21 d. nutartimi atmetus prokuroro apeliacinį skundą, nagrinėjamoje byloje įsiteisėjo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nuosprendis, kuriuo R. V. buvo išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių. Įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, negali būti keičiamas išteisintąjį pripažįstant kaltu. Asmens kaltė, padarius nusikalstamą veiką, gali būti konstatuojama tik priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Kasacinės instancijos teismui įgaliojimai priimti nuosprendžius nėra suteikti. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas kasacine tvarka visais atvejais baigiamas vienos iš BPK 382 straipsnyje numatytų nutarčių priėmimu.

Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą, dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties ir dėl įsiteisėjusiojo pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio gali būti paduodamas kasacinis skundas, kuriuo gali būti siekiama pabloginti išteisintojo padėtį. Tokiame skunde, atsižvelgiant į BPK 382 straipsnyje numatytus galimus kasacinės bylos išsprendimo variantus, gali būti tik prašoma, kad kasacinės instancijos teismas perduotų bylą iš naujo nagrinėti bylą apeliacine tvarka. Nagrinėjamoje byloje paduotame kasaciniame skunde toks prašymas nereiškiamas, teisiniai argumentai dėl būtinybės bylą iš naujo nagrinėti apeliacinį skundą nedėstomi.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nagrinėjami 2006–2008 m. įvykiai. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009 m. lapkričio 17 d., kaltinamasis aktas byloje surašytas 2012 m. balandžio 17 d. Tai reiškia, kad BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas šešių mėnesių nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo terminas buvo kelis kartus viršytas. Viso proceso trukmė šiuo metu yra beveik šešeri metai.

Ilgesnė nei BPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta ikiteisminio tyrimo trukmė, kaip ir santykinai ilga viso proceso trukmė, yra pateisinama, kai tiriamos ir nagrinėjamos sudėtingos, didelės apimties bylos, kuriose būtina atlikti daug proceso veiksmų, kuriose įtarimai bei kaltinimai reiškiami daugeliui asmenų, kai procesas vyksta dėl kelių ar keliolikos nusikalstamų veikų padarymo, kai proceso metu būtina bendradarbiauti su užsienio valstybėmis, joms teikiant teisinės pagalbos prašymus ir panašiais atvejais. Baudžiamųjų bylų, kurių nėra pagrindo pripažinti ypač sudėtingomis ar didelės apimties, tyrimui bei nagrinėjimui trunkant kelerius metus, kyla grėsmė, kad gali būti pažeista 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką.

Baudžiamoji byla, kurios tyrimo objektas yra buhalterinės apskaitos tvarkymas sodininkų bendrijoje, paprastai negali būti pripažįstama itin sudėtinga ar didelės apimties byla, t. y. tokia byla, kuriai ištirti ir išnagrinėti objektyviai yra būtinas kelerių metų terminas. Taigi darytina išvada, kad jeigu nagrinėjamoje byloje būtų priimtas sprendimas perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, bendra proceso trukmė neišvengiamai dar pailgėtų ir išteisintoji įgytų pagrindą teigti, kad jos teisė į bylos užbaigimą per protingą laiką yra pažeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Dalia Bajerčiūtė

Gintaras Goda