Administracinė byla Nr. 2AT-64-697/2015
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01728-2014-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2;
2.12.15.2 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. (V. K.) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimu V. K. pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį nubaustas 10 000 Lt (2 896 Eur) bauda su kontrabandos daiktų (2 460 pakelių cigarečių: 4 800 cigarečių,,Minsk Capital“, 44 400 cigarečių,,Fest Super Slims“) ir krovininio automobilio,,Man TGX 18.400 4X2 BLS“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe,,Schmitz SPR24/L-13.62 EB“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei techninių pasų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad, 2014 m. rugsėjo 9 d. 15.10 val. Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką RAB „K“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) priklausančiu krovininiu automobiliu,,Man TGX 18.400 4X2 BLS“ su RAB „KT“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) priklausančia puspriekabe,,Schmitz SPR24/L-13.62 EB“, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs vilkiko salone esančiuose čiužiniuose (panaudodamas čiužinio vidų kaip slėptuvę), puspriekabės atsarginiame rate ir rėmo konstrukcijos ertmėje gabeno 2 460 pakelių cigarečių: 4 800 cigarečių,,Minsk Capital“ ir 44 400 cigarečių,,Fest Super Slims“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 20 393,40 Lt (5 906,34 Eur). Tuo V. K. pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 40, 41 straipsnio reikalavimus.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Pareiškėjas V. K., vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį, pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimo dalį, kuria jam paskirta 2 896 Eur dydžio bauda, ir paskirti švelnesnę, nei ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatyta, nuobaudą, panaikinti nutarimo dalį, kurią konfiskuotas ribotos atsakomybės bendrovei „K“ priklausantis krovininis automobilis „Man TGX 18.400 4x2 BLS“, ribotos atsakomybės bendrovei „KT“ priklausanti puspriekabė „Schmitz SPR24/L-13.62 EB“ bei techniniai pasai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti šias transporto priemones bei techninius pasus jų savininkams.
Pareiškėjo teigimu, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, nepakankamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, padarė esminių proceso teisės pažeidimų (ATPK 256 ir 257 straipsniai), netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 30 straipsnis, 210 straipsnis), iš esmės pažeidė ATPK 20, 26, 248 ir 30 straipsnių nuostatas: skirdami ir individualizuodami administracinę nuobaudą nepagrįstai neįvertino konkrečių byloje nustatytų svarbių aplinkybių, turinčių reikšmės visapusiškam, objektyviam ir teisingam šios bylos išnagrinėjimui, neatsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, šeiminę ir turtinę padėtį, todėl nepagrįstai nepritaikė ATPK 301 straipsnio, vadovavosi tik muitinės pareigūnų surinktais įrodymais ir visiškai nevertino pažeidėjo bei suinteresuotų asmenų pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojo parodymų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (pvz., nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-23-2012, 2AT-7-4-2013, 2AT-39-2013, 2AT-18-2014, 2AT-36-2014, 2AT-59-2014, 2AT-60-2014, 2AT-68-2014), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (pvz., 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamos praktikos turto konfiskavimo bylose, aiškiais argumentais nepagrindė, kokios aplinkybės lėmė išvadą, kad RAB „K“ ir RAB „KT“ priklausančių vilkiko bei puspriekabės konfiskavimas yra proporcinga nuobauda. Tokie teismų padaryti pažeidimai, pasak pareiškėjo, turėjo įtakos neteisėtų nutarimo bei nutarties priėmimui ir suvaržė jo teisę į teisingą teismą, todėl skundžiama nutartis naikintina, o nutarimas keistinas.
Pareiškime nurodoma, kad ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankcijoje priemonės, kuria buvo gabenamos prekės, konfiskavimas yra įtvirtintas kaip alternatyvi nuobauda, o tai reiškia, kad dėl priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti, konfiskavimo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Dėl automobilio pripažinimo kontrabandos dalyko gabenimo priemone teismų praktikoje sprendžiama atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą. Pareiškėjo teigimu, teismai tinkamai neįvertino to, kad jis nuo pat pradžios geranoriškai prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė pirmą kartą, dirba, vedęs, išlaiko nepilnametį, netrauktas baudžiamojon atsakomybėn, neturi galiojančių nuobaudų, apibūdinamas teigiamai, padarė tinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio. Pareiškėjas nurodo sprendimą pergabenti cigaretės per Lietuvos Respublikos teritoriją į Kaliningrado sritį priėmęs spontaniškai, o teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad transporto priemonėse nebuvo įrengta specialių slėptuvių kontrabandinėms prekėms gabenti, vilkikas ir puspriekabė niekuomet nebuvo keisti, modifikuoti ar kitaip pritaikyti neleistinoms prekėms gabenti, gabentos cigaretės rastos vilkiko salone esančiuose čiužiniuose, puspriekabės atsarginiame rate ir rėmo konstrukcijos ertmėje – nė vienas iš šių daiktų ar detalių nebuvo pažeidėjo specialiai perdirbtas (pareiškėjo nuomone, nurodytos vietos negali būti laikomos specialiai įrengtomis slėptuvėmis kontrabandos dalykui paslėpti). Taip pat, pareiškėjo nuomone, teismų motyvai, kad be vilkiko ir puspriekabės jis nebūtų galėjęs gabenti per valstybės sieną tokio cigarečių kiekio nepateikdamas muitinės kontrolei, yra tik jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtintos prielaidos. Tokiam kontrabandos kiekiui gabenti visiškai nebūtinas krovininis vilkikas ir puspriekabė, visiškai užtektų mažesnės transporto priemonės.
Pareiškime pažymima, kad teismų praktikoje reikalaujama, jog taikant administracinę nuobaudą, taip pat ir kontrabandos bylose, kai kontrabandos gabenimo priemonės konfiskavimas skiriamas tik kaip papildoma nuobauda, būtų laikomasi proporcingumo principo. Be to, asmenys, nepadarę administracinio teisės pažeidimo, neturėtų patirti neigiamų pasekmių, nes tai akivaizdžiai prieštarautų ne tik ATPK 1 straipsnio, 7 straipsnio 2 dalies, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatoms. ATPK detaliau konfiskavimas nereglamentuotas, o Baudžiamajame kodekse numatyta, kad nenustačius, jog turto savininkas suteikė turtą nusikalstamai veikai daryti arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, šio turto konfiskavimas netaikomas, tačiau teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taip yra užtikrinamas trečiųjų asmenų nuosavybės neliečiamumas, teisėtų interesų ir teisių apsauga bei nuosavybės neliečiamumo garantijos. Pasak pareiškėjo, įvertinus tai, kad administracinė atsakomybė taikoma už mažiau pavojingo pobūdžio pažeidimus nei nusikalstamos veikos, administracinės nuobaudos, susijusios su trečiųjų asmenų teisių suvaržymu, turėtų būti taikomos ypač atsakingai ir nepažeidžiant protingumo ir teisingumo principų. Pareiškime taip pat pažymima, kad, apribojant nuosavybės neliečiamumą, ribojama ne tik konstitucinė, bet ir konvencinė asmens teisė, todėl, taikant prievartos priemones ir atliekant procesinius veiksmus, susijusius su asmens nuosavybės teisių apribojimu, turi būti laikomasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje įtvirtintų nuosavybės apsaugos reikalavimų, aiškinamų EŽTT praktikoje, kurioje nurodyta, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Bowler International Unit v. France, no. 1946/06, judgement of 23 July 2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad EŽTT praktika leidžia daryti išvadą, jog tais atvejais, kai konfiskuojant turtą apribojama sąžiningo trečiojo asmens teisė į nuosavybės apsaugą, nacionalinėje teisėje turi būti įtvirtinti mechanizmai, leidžiantys tiesiogiai ištaisyti šį apribojimą. Šiuo aspektu asmuo turėtų turėti bent jau veiksmingą galimybę siekti atitinkamos žalos atlyginimo. Tuo atveju, jeigu baudžiamajame procese tektų spręsti eventualiai sąžiningo asmens turto konfiskavimo klausimą ir būtų nustatyta, kad vėliau šis asmuo nurodytos galimybės ginti savo teises neturės, reikėtų siekti išvengti jų apribojimo (pvz., vietoje turto konfiskavimo išieškant turto vertę pagal BK 72 straipsnio 5 dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. apžvalga Kai kurie nuosavybės teisių apribojimo baudžiamajame procese aspektai (III), Teismų praktika Nr. 32).
Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirtas vilkiko ir puspriekabės konfiskavimas yra per griežta sankcija tiek jam, tiek ir konfiskuoto turto savininkams, kurie nieko nežinojo apie padarytą pažeidimą. Teismai neatsižvelgė į tai, kad krovininio automobilio ir puspriekabės vertė, nustatyta muitinės (240 000 Lt (69 509 Eur)), yra keliasdešimt kartų didesnė nei neteisėtai gabentų prekių (cigarečių) vertė (20 393,40 Lt (5 906,34 Eur)) ir žymiai didesnė nei jam paskirta bauda. Taigi, krovininio automobilio ir puspriekabės konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai per didelis. Iš bylos duomenų matyti, jog RAB „K“ ir RAB „KT“ nėra pažeidėjo darbdaviai, jų transporto priemonės pažeidėjui buvo patikėtos ne kontrabandai, o legaliems kroviniams pervežti. Byloje neatskleista jokių aplinkybių, rodančių, kad transporto priemonių savininkai, patikėdami transporto priemones, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai – apie atsakomybę už kontrabandą, t. y. už slaptą deklaruotinų prekių pervežimą per ES šalių teritoriją, pareiškėjas buvo nuolat pasirašytinai įspėjamas darbovietėje, kontrabandą jis padarė jo darbdaviui nežinant, be jo sutikimo, viršydamas savo tarnybinius įgaliojimus ir vilkiku bei priekaba pasinaudodamas asmeniniams poreikiams. Taigi, byloje nenustatyta, kad transporto priemonių savininkai žinojo apie neteisėtai gabenamas cigaretes, kaip nors prisidėjo prie pažeidimo padarymo, kad jiems priklausančios transporto priemonės buvo specialiai pritaikytos gabenti kontrabandą, todėl preziumuojama, kad jie yra sąžiningi. Šios aplinkybės nepagrindžia būtinumo ir protingumo konfiskuoti tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones. Be to, pagal galiojančias teisės normas transporto priemonės konfiskavimas savininkui reikštų galutinį nuosavybės praradimą – pagal formuojamą Konstitucinio Teismo praktiką, tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju turto savininkams padarytos žalos dėl savo esamos blogos finansinės padėties atlyginti negalės, vilkiko ir puspriekabės rinkos vertė šiuo metu yra labai didelė (šią aplinkybę patvirtina RAB „K“ ir RAB „KT“ pateikiamos buhalterinės pažymos), be to, krovininis automobilis ir puspriekabė nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki šios dienos yra sulaikyti Lietuvos muitinės, dėl to įmonės nuo sulaikymo dienos kasdien patiria neplanuotas transporto priemonių saugojimo išlaidas. Minėtos transporto priemonės ne dėl jų savininkų kaltės prievarta išimtos iš įmonių apyvartos ir nedalyvauja komercinėje veikloje, dėl šios priežasties įmonės kasdien patiria papildomų nuostolių. Taigi, transporto priemonių konfiskavimo atveju suinteresuotų asmenų dėl pažeidėjo kaltės patirti nuostoliai būtų milžiniški, o esama pažeidėjo turtinė padėtis (gauna nedidelį atlyginimą, turi nepilnametį vaiką, jo šeima turi skolinių įsipareigojimų, nekilnojamojo turto nuosavybės teise nevaldo) suponuoja labai didelę tikimybę, kad turto savininkai patirtos didelės žalos iš jo niekuomet nesugebės išsiieškoti, nes jis nepajėgs jos atlyginti. Pasak pareiškėjo, šiuo atveju konfiskuojant sąžiningų savininkų turtą, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismų praktiką, galimas Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas.
Pareiškėjo teigimu, atsižvelgus į visas šias aplinkybes, matyti, kad transporto priemonių konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis savininkams akivaizdžiai ir neproporcingai yra didesnė sankcija, nei pažeidimą padariusiam asmeniui, o su pažeidimu vilkiko ir puspriekabės savininkai nesusiję, todėl jų konfiskavimas yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti ir turi būti panaikintas. Pareiškėjo nuomone, pagal formuojamą teismų praktiką ir atsižvelgiant į byloje esančių faktinių aplinkybių visumą, yra pagrindas jam taikyti ATPK 30 straipsnio 2 dalies ir 301 straipsnio nuostatas, o ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti jam paskiriant švelnesnę nei ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą, t. y. mažesnę nei 2 896 Eur (10 000 Lt) dydžio baudą.
Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas Jonas Rėklaitis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad V. K. savo prašyme teigia, jog teismai pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tik materialiosios teisės normų pažeidimu (teigia, kad gabentų cigarečių kiekis nėra toks, kurio be minėtų transporto priemonių pats asmuo nebūtų galėjęs gabenti pasinaudojęs kita gabenimo priemone; transporto priemonės savininkas nežinojo apie daromą pažeidimą, transporto priemonių vertė gerokai didesnė nei neteisėtai gabenamų prekių vertė). Taip pat, teigdamas, kad nuobauda netinkamai individualizuota (nepagrįstai netaikytas ATPK 301 straipsnis), V. K., nurodo pavienius teismų praktikos atvejus, kurie, pasak Vilniaus teritorinės muitinės viršininko, neatspindi susiformavusios ir aktualios teismų praktikos dėl kontrabandos gabenimo priemonių konfiskavimo. Atsiliepime pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nebeformuoja praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, tokią praktiką formuoja apygardų teismai.
Atsiliepime pažymima, kad transporto priemonės, kuria buvo gabenama kontrabanda, konfiskavimas pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankciją yra neprivalomas. Taikyti ar ne tokią nuobaudą, teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, sprendžia atsižvelgdamas į įvairias aplinkybes. Vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (nagrinėjamu atveju – krovininis automobilis bei puspriekabė) ATPK 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuotas nepriklausomai nuo to, ar jis yra pažeidėjo nuosavybė, taip pat nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės savininkas kokiu nors būdu yra susijęs su administracinio teisės pažeidimo padarymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-18-1466/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2013). Transporto priemonės konfiskavimui nėra būtina, kad transporto priemonė būtų naudojama asmeniniais tikslais. Svarbu yra tai, kad ji buvo panaudota tiesiogiai kontrabandai daryti ir pripažinta kontrabandos darymo įrankiu. ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pažymėdamas, jog „<...> turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvinio rizika. Administracinio teisės pažeidimo kontrabandos padarymo atveju laikinasis turto valdytojas ar naudotojas šio pažeidimo priemonę (automobilį ir kt.) yra gavęs iš savininko jo sutikimu. Kadangi savininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą – kontrabandą – jį prarado, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama, ATPK 26 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo kontrabandos įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.“ Pagal susiformavusią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui gabenti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-93/2009, N575-215/2009, N502-34/2010; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-475-195/2011, ATP-14-195/2012, ATP-1081-195/2012).
Atsiliepime nurodoma, kad V. K. gabeno didelį cigarečių kiekį (2 460 pakelių), ir net neginčytina, jog tokio kiekio cigarečių gabenimas šiuo atveju be krovininio automobilio ir puspriekabės būtų neįmanomas. Priešingai – tokiam teisės pažeidimui padaryti transporto priemonės buvo būtinos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad asmuo nebūtų galėjęs gabenti panašaus kiekio cigarečių be transporto priemonės nepateikdamas jų muitinės kontrolei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-62-2321/2011, N-575-819/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTEwLTE5NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-10-195/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-10-195/2012">ATP-10-195/2012</a>, ATP-541-195/2012). Vien minėtos aplinkybės konstatavimo, pasak Vilniaus teritorinės muitinės viršininko, pakanka transporto priemonių, kaip kontrabandos gabenimo įrankių, konfiskavimui taikyti. Todėl nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės, kad krovininiame automobilyje ir puspriekabėje nebuvo specialiai įrengtos slėptuvės kontrabandos dalykui paslėpti, o slėpta konstrukcinėse ertmėse, visiškai nepritaikytose prekėms gabenti (vilkiko kabinoje dviejose čiužiniuose, atsarginiame rate, rėmo konstrukcijos ertmėje), t. y. buvo įrengtos slėptuvės, nes jų tinkamai neparuošus be mechaninio įsikišimo neįmanoma būtų paslėpti tokio didelio kiekio cigarečių. Prekės buvo rastos tik panaudojant rentgeno kontrolės sistemą. Nagrinėjamoje byloje teismai rėmėsi aktualia praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio ir Vilniaus apygardos teismo kontrabandos bylose. Teismai pagrįstai konstatavo, kad pažeidėjas be transporto priemonės nebūtų galėjęs cigarečių gabenti per valstybės sieną slaptai, išvengdamas muitinės kontrolės, ir todėl automobilį pripažino teisės pažeidimo įrankiu, nes jį traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo tiesiogiai panaudojo kontrabandos dalykui gabenti ir slėpti.
Atsiliepime pažymima, kad V. K. padaryta veika yra viena pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams darančių veikų, numatytų ATPK. Be to, V. K. skirta tik minimali sankcijoje numatyta bauda. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių padarinių nubaustajam buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-I6-1171/2007). Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra viena iš administracinių nuobaudų rūšių, todėl teismas tinkamai individualizavo nuobaudą.
Vilniaus teritorinės muitinės viršininko nuomone, nagrinėdami bylą teismai nepažeidė ATPK 257 straipsnio nuostatų, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė faktiniais bylos duomenimis pagrįstas išvadas, kurios lėmė teisėto sprendimo priėmimą. Nuobaudos dydis atitinka nuobaudų tikslus ir pažeidėjo asmenybę, ji paskirta laikantis įstatymo nustatytų taisyklių. Teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, todėl keisti teismų priimtus nutarimą ir nutartį nėra įstatyme nustatytų pagrindų.
Suinteresuotų asmenų ribotos atsakomybės bendrovės „K“ ir ribotos atsakomybės bendrovės „KT“ atstovas advokatas Leonidas Pčelincevas (Leonid Pčelincev) atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį tenkinti: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį, pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimą –panaikinti nutarimo dalį, kuria konfiskuotas ribotos atsakomybės bendrovei „K“ priklausantis krovininis automobilis „Man TGX 18.400 4x2 BLS“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ribotos atsakomybės bendrovei „KT“ priklausanti puspriekabė „Schmitz SPR24/L-13.62 EB“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei techniniai pasai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir grąžinti šias transporto priemones bei techninius pasus jų savininkams.
Suinteresuotų asmenų atstovo nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir naikintina, o pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas. Teismai padarė materialiosios ir procesinės teisės normų, turinčių esminės reikšmės vienodai aiškinti ir taikyti teisę, pažeidimų, kurie turėjo įtakos neteisėtų nutarimo ir nutarties priėmimui. Atsiliepime sutinkama su pareiškėjo prašymo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, jog transporto priemonės (vilkikas ir puspriekabė) yra ne pažeidėjo ir netgi ne jo darbdavio, o trečiųjų asmenų nuosavybė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog transporto priemonių savininkai žinotų apie pažeidėjo daromą kontrabandą ar kitaip būtų susiję su neteisėtu cigarečių gabenimu. Pažeidėjas apie atsakomybę už kontrabandą, buvo nuolat pasirašytinai įspėjamas savo darbovietėje, pažeidimą padarė ne tik transporto priemonių savininkams, bet ir jo darbdaviui nežinant.
Atsiliepime pažymima, kad teismai tinkamai nevertino aplinkybių, jog transporto priemonėse nebuvo įrengta specialių slėptuvių kontrabandinėms prekėms gabenti per sieną, o buvo panaudoti tik transporto priemonėse esantys daiktai (čiužiniai, atsarginis ratas) ir vienos transporto priemonės (puspriekabės) konstrukcijos ertmės. Teismai be jokio pagrindo sprendė, kad šios aplinkybės neturi reikšmės. Atsiliepime nurodoma, jog teismų išvados, kad pažeidėjas nebūtų galėjęs per valstybės sieną gabenti tokio cigarečių kiekio nepateikdamas muitinės kontrolei be krovininio vilkiko ir puspriekabės, yra tik prielaidos, nepatvirtintos jokiais objektyviais įrodymais. Pasak suinteresuotų asmenų atstovo, konfiskuotus 2 460 pakelių cigarečių galima būtų gabenti nepateikiant muitinės kontrolei, pvz., ir su lengvuoju automobiliu, ir su mikroautobusu, tam visiškai nebūtina panaudoti būtent krovininį vilkiką ir puspriekabę.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad skirdami transporto priemonių konfiskavimą teismai neatsižvelgė į tai, jog krovininio automobilio ir puspriekabės vertė yra daug didesnė nei neteisėtai gabentų prekių (cigarečių) vertė ir dar didesnė nei pažeidėjui paskirta bauda, todėl jų konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai yra didesnė sankcija ne pažeidimą padariusiam asmeniui, o su pažeidimu nesusijusiems transporto priemonių savininkams, dėl to, pasak suinteresuotų asmenų atstovo, šių transporto priemonių konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Pažeidėjo ir jo šeimos turtinė padėtis yra bloga ir dėl to nėra tikimybės, kad jis sugebės atlyginti padarytą žalą transporto priemonių savininkams. Be to, įmonės kasdien patiria saugojimo išlaidų bei papildomų nuostolių, nes nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. krovininis automobilis bei puspriekabė yra sulaikyti Lietuvos muitinės ir išimti iš įmonių apyvartos. Taigi, transporto priemonių konfiskavimo atveju suinteresuotų asmenų dėl pažeidėjo kaltės patirti nuostoliai būtų milžiniški ir suinteresuotiems asmenims neliktų kitos išeities kaip tik ginti savo pažeistas teises Europos Sąjungos institucijose.
Atsiliepime sutinkama ir su prašyme išdėstytais argumentais, jog administracinė atsakomybė yra individuali atsakomybė ir atsako tik kaltas asmuo, o trečiųjų asmenų teisės neturėtų būti nepagrįstai pažeidžiamos ir suvaržomos skiriant administracinę nuobaudą kaltininkui, taip pat ir papildomą nuobaudą – konfiskavimą. Be to, ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatyta ir galimybė nekonfiskuoti kontrabandos priemonių. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padarytos kontrabandos pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas kontrabandos gabenimo priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012). Taikant papildomą administracinę nuobaudą – kontrabandos įrankio konfiskavimą, toks nuosavybės teisių ribojimas taip pat turi atitikti visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Suinteresuotų asmenų atstovo nuomone, pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį paskirta papildoma nuobauda – krovininio automobilio puspriekabės ir techninių pasų konfiskavimas – yra aiškiai per griežta, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. ATPK 20 ir 248 straipsniuose numatyti administracinių nuobaudų ir administracinės atsakomybės taikymo tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant šios nuobaudos.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. prašymas atmestinas.
Pareiškėjas teigia, kad jo bylą nagrinėję teismai padarė esminių proceso teisės pažeidimų, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, skirdami ir individualizuodami administracinę nuobaudą nepagrįstai neįvertino svarbių bylos aplinkybių, neatsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, šeiminę ir turtinę padėtį, todėl nepagrįstai nepritaikė ATPK 301 straipsnio, be to, nukrypo nuo teismų praktikos turto konfiskavimo bylose. Iš pareiškimo turinio matyti, kad teiginius apie teismų padarytus procesinius pažeidimus ir netinkamai pritaikytas teisės normas pareiškėjas grindžia ne teisiniais argumentais, o kitokiu, nei teismų atliktas, bylos duomenų vertinimu ir nesutikimu su teismų išvadomis. Įvertinusi bylos medžiagą ir teismų priimtų nutarimo ir nutarties turinį, kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais – byloje esantys duomenys ištirti ir įvertinti tinkamai bei objektyviai, teismų išvados logiškai pagrįstos įrodymų visuma, jos atitinka teisės normų turinį bei teismų praktikos nuostatas.
Pareiškėjas neneigia padaręs ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą – kontrabanda gabenęs į Lietuvos Respubliką cigaretes, ir šio pažeidimo padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su teismų sprendimu konfiskuoti kontrabandai gabenti panaudotus RAB „K“ priklausantį krovininį automobilį,,Man TGX 18.400 4X2 BLS“ ir RAB „KT“ priklausančią puspriekabę,,Schmitz SPR24/L-13.62 bei sprendimu netaikyti jam ATPK 301straipsnio nuostatų.
Dėl tretiesiems asmenims (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).
Atmestini pareiškėjo teiginiai, kad teismų jam paskirtas kontrabandai gabenti panaudotų transporto priemonių konfiskavimas nagrinėjamu atveju yra neproporcinga, per griežta nuobauda, pažeidžianti tiek jo, tiek ir minėtų transporto priemonių savininkų, kurie su padarytu pažeidimu nesusiję ir nieko apie jį nežinojo, teises. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-2013, 2AT-2-2013, 2AT-27-2014). ATPK 26 straipsnyje nustatyta, jog ATPK 210 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise tas daiktas priklauso. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.
Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankciją transporto priemonės, kuria gabenta kontrabanda, konfiskavimas neprivalomas. Aptariamo straipsnio sankcijoje konfiskavimas (tiek kontrabandinių daiktų, tiek jų gabenimo priemonių) numatytas kaip papildoma nuobauda, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti jį ar ne. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje konfiskavimas privalomai taikomas dviem atvejais: kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-47/2008, N575-215/2009, N502-34/2010, N62-872/ 2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2013 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K., vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką RAB „K“ priklausančiu krovininiu automobiliu su RAB „KT“ priklausančia puspriekabe, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs vilkiko salone esančiuose čiužiniuose (panaudodamas čiužinio vidų kaip slėptuvę), puspriekabės atsarginiame rate ir rėmo konstrukcijos ertmėje, gabeno 2 460 pakelių cigarečių: 4 800 cigarečių,,Minsk Capital“ ir 44 400 cigarečių,,Fest Super Slims“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 20 393,40 Lt (5 906,34 Eur).
Pareiškėjas neginčija kontrabandai gabenti panaudojęs minėtas transporto priemones, tačiau nurodo jų nemodifikavęs, neįrengęs specialių slėptuvių kontrabandinėms prekėms gabenti. Su šiuo teiginiu galima sutikti tik iš dalies. Nors ir nebuvo įrengtos specialios slėptuvės pačioje automobilio konstrukcijoje, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad cigaretės buvo gabenamos ne daiktams gabenti skirtose vietose, o čiužiniuose, puspriekabės atsarginiame rate ir rėmo konstrukcijos ertmėje, jas kruopščiai pritaikius ir tikintis, jog apžiūros metu cigaretės jose nebus surastos. Šios aplinkybės patvirtina, jog kontrabandos gabenimas nebuvo spontaniškas ar neapgalvotas sprendimas, nes šiam veiksmui buvo kruopščiai pasiruošta įrengiant sunkiai aptinkamas slėptuves, įsigyjant didelį (administracinės atsakomybės mastu) kiekį kontrabandinio krovinio. Šiame kontekste pažymėtina, jog ir automobilio bei puspriekabės valdytojai nebuvo pakankamai atsakingi ir rūpestingi, nesiėmė priemonių kontroliuoti ir šalinti riziką dėl jiems priklausančio turto panaudojimo atliekant neteisėtus veiksmus. Bylą nagrinėję teismai taip pat pagrįstai pripažino, jog tokio kiekio cigarečių, kokį gabeno V. K, be transporto priemonės nebūtų įmanoma slapta pergabenti per valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei. Atmestini pareiškėjo argumentai, kad pergabenti tokį kiekį cigarečių per valstybės sieną nereikalingas krovininis automobilis, tai galima padaryti naudojant ir mažesnę transporto priemonę (pvz., lengvąjį automobilį). Kolegija pažymi, kad nustatant, ar pažeidėjas be transporto priemonės būtų galėjęs pergabenti tam tikrą kiekį kontrabandinių prekių per valstybės sieną nepateigdamas jų muitinės kontrolei, sprendžiama dėl konkrečios transporto priemonės, panaudotos konkrečioje byloje, o ne dėl jo galimybių tam tikslui panaudoti kitą (kitos rūšies) transporto priemonę. Taigi, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo, teorinės kitų transporto priemonių panaudojimo galimybė neturi reikšmės.
V. K. pareiškime taip pat akcentuoja didelę vilkiko ir puspriekabės vertę, kuri gerokai viršija gabentų cigarečių vertę ir jam paskirtos administracinės baudos dydį. Pareiškėjas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriose asmenims, padariusiems kontrabandą, buvo nuspręsta netaikyti transporto priemonių, priklausančių tretiesiems asmenims, konfiskavimo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose, kuriomis kaip precedentu remiasi pareiškėjas, neteisėtai buvo gabenami gerokai mažesni prekių kiekiai, o V. K. gabento cigarečių kiekio vertė, artima vertei, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnį. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2013). Dėl priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti, konfiskavimo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama įvertinus visas, o ne atskiras šios nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-27-2014). Priimant sprendimą, konfiskuoti ar ne kontrabandos gabenimo priemonę, atsižvelgiama į visumą byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių patį kontrabandos dalyką (pavyzdžiui, jo kiekį), konkrečią transporto priemonę, kontrabandos gabenimo mechanizmą (pavyzdžiui, dalyko slėpimo būdas ar dalyko suradimas buvo pasunkintas ir pan.) ir kitas aplinkybes, rodančias automobilio panaudojimo darant kontrabandą (realizuojant sudėties požymius) svarbą, taip pat į pažeidėjo asmenybę (nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2013, 2AT-18-2014). Iš teismų priimtų nutarimo ir nutarties turinio matyti, kad skirdami V. K. nuobaudą – baudą ir kontrabandos daiktų bei transporto priemonių konfiskavimą – teismai atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes: pažeidėjo asmenybę (dirba, vedęs, turi vaiką, apibūdinamas teigiamai, pažeidimą padarė pirmą kartą), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, neteisėtai gabentų cigarečių kiekį (2 460 pakelių) ir vertę (20 393,40 Lt, t.y 5 906,34 Eur), jų gabenimo aplinkybes (paslėptos vilkike ir priekaboje esančiuose daiktuose), transporto priemonių vertę (240 000 Lt, t. y. 69 509 Eur) ir kt. Taip pat, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, remiantis vien tik didele kontrabandai naudotų transporto priemonių verte, kaip pagrindiniu argumentu neskirti konfiskavimo, būtų sudaromos prielaidos piktnaudžiauti, kontrabandai gabenti renkantis didelės vertės transporto priemones ir taip išvengiant jų konfiskavimo.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vilkiko ir puspriekabės konfiskavimas V. K. buvo paskirtas teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, teismų praktikos suformuluotų nuostatų ir proporcingumo principo, išlaikant teisingą pusiausvyrą tarp pažeidėjo teisių ir siekio kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją.
Dėl ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo
ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Tam tikrais atvejais, vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, pažeidimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskiriama administracinė nuobauda. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tokie atvejai turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu, t. y. nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2014, 2AT-13-2013, 2AT-25-2013, 2AT-31-2013, 2AT-36-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-17-139/2015). Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.
Pareiškėjo nuomone, pagrindas jam taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas yra tai, kad pažeidimą jis padarė pirmą kartą, nuo pat pradžių geranoriškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, dirba, vedęs, išlaiko nepilnametį asmenį, nėra trauktas baudžiamojon atsakomybėn, neturi galiojančių nuobaudų, apibūdinamas teigiamai, padarė tinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio, taip pat pareiškėjas akcentuoja blogą savo materialinę padėtį. Kolegija pažymi, kad išvardytos aplinkybės V. K. apibūdina teigiamai, tačiau nepagrindžia esant išskirtinę situaciją, rodančią, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir paskyrė jam minimalią ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą, o atsižvelgęs į jo sunkią materialinę padėtį, baudos mokėjimą išdėstė dvidešimčiai mėnesių.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti byloje priimtus teismų sprendimus nėra pagrindo. V. K. paskirta nuobauda (bauda ir konfiskavimas) tinkamai individualizuota, atitinka įstatymų reikalavimus, proporcingumo ir teisingumo principus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Atmesti V. K. (V. K.) prašymą atnaujinti bylą.
Teisėjai
Audronė Kartanienė
Gintaras Goda
Alvydas Pikelis
