Baudžiamoji byla Nr. 2K-8/ 2009
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.25.5 (S)
2009 m. sausio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Gintaro Godos ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
rašytinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš E. S. priteista J. K. 2552, 05 Lt turtinei, 18 273, 60 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5700 Lt advokato pagalbai apmokėti, viso priteista 26 525, 65 Lt.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 15 d. nutartis, kuria: 1) Vilniaus miesto primojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. nuosprendis pakeistas: iš E. S., J. K. priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti padidinta iki 33 273, 60 Lt; 2) nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,
n u s t a t ė :
E. S. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 24 d., apie 22.24 val., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Vilniuje, Kęstučio g. link Sėlių g., artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos Kęstučio–Pušų gatvių sankryžoje, jis pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau tekste KET) 53, 54, 75 ir 173 punktų reikalavimus: nesulėtino važiavimo greičio pėsčiajam K. K. einant pėsčiųjų perėja iš kairės į dešinę pusę, laiku nestabdė vairuojamo automobilio, partrenkė K. K., kuris nuo gautų eismo įvykio metu sužalojimų 2006 m. lapkričio 27 d. mirė.
Kasaciniame skunde nuteistasis E. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriaus nuomone, remdamasis liudytojų J. K., T. K., B. T.-K., J. K. parodymais teismas nepakankamai įvertino tai, kad du pastarieji liudytojai, buvę eismo įvykio vietoje, nurodė, jog žuvęs pėstysis nėjo per pėsčiųjų perėją iš kairės į dešinę. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad ir jis jokio pėsčiojo, einančio iš kairės į dešinę, nematė. Nuteistasis pažymi, kad specialisto išvadoje Nr. M 3563/06 (01) buvo nustatyta, kad padaryti kūno sužalojimai būdingi automobiliui parbloškiant pėstįjį, sudavus jam smūgį iš dešinės. Tokiu būdu, nuteistojo nuomone, dar ikiteisminio tyrimo metu susidarė prieštaringa situacija, kai iš vienos pusės visi betarpiškai buvę eismo įvykio vietoje liudytojai ir įtariamasis teigia, kad žmogus iš kairės į dešinę nėjo, o teismo medicinos specialistai nustatė, kad kontaktas su pėsčiuoju buvo iš dešinės pusės, kas rodo, jog jis judėjo iš kairės į dešinę. Kasatorius skunde tvirtina, kad, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp liudytojų parodymų ir specialisto išvadų, jis pateikė prašymą užduoti ekspertams šiuos klausimus: ar galėjo K. K. nustatyti kūno sužalojimai atsirasti, jeigu jis stovėdamas netoli važiuojamosios dalies nugara išėjo į važiuojamąją dalį? Ar galėjo kūno sužalojimai atsirasti, jeigu K. K. prieš partrenkimą išėjo nuo dešiniojo kelio karšto, pamatė automobilį, bandė apsisukti ir grįžti į kelkraštį? Šis prašymas, kasatoriaus nuomone, nepagrįstai buvo atmestas, dėl to prieštaravimai taip ir liko nepašalinti. Specialisto išvadas nuteistasis ginčija remdamasis ir 2002 m. spalio 29 d. Teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias teismo ekspertas neturi teisės savarankiškai rinkti ar imti medžiagą, reikalingą ekspertizei. Nuteistasis skunde pažymi, kad užduotyje skirti ekspertizę (kaip ir pranešime apie įtarimą) buvo nurodyta, kad pėstysis judėjo iš kairės į dešinę, o aukščiau nurodytuose klausimuose paminėtos aplinkybės nebuvo nurodytos. Todėl specialisto išvados, kasatoriaus nuomone, yra nepagrįstos tiek, kiek neteisingai buvo pateikta informacija apie eismo įvykį. Kasatorius nurodo, kad įvairius jo prašymus teismai įvertino kaip bandymą įvykio aplinkybes interpretuoti sau naudinga linkme. Nuteistasis sutinka su tuo, kad teismai gali jo parodymus vertinti kritiškai, tačiau pažymi, kad dviejų liudytojų parodymai jo parodymus visiškai atitinka. Nuteistasis teigia, kad savo apeliaciniame skunde jis nurodė nesutinkąs su liudytojos J. K. parodymų kritišku vertinimu, o apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento motyvuotai nepasisakė apsiribodamas tik vienu sakiniu (apie BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatų tinkamą taikymą). Kasatorius tvirtina, kad dėl to jo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas neišsamiai. Nuteistasis mano, kad, teismui atmetus jo pagrįstus prašymus ir netyrus galimų eismo įvykio aplinkybių, buvo pažeista jo teisė į gynybą, teisė teikti įrodymus (tokie įrodymai galėjo atsirasti tik atlikus papildomą eismo įvykio tyrimą, nes tam reikia specialių žinių), teisė užimti teisme aktyvią poziciją. Analizuodamas BPK 1, 21, 22 straipsnių nuostatas, nuteistasis teigia, kad įtariamajam ar kaltinamajam negalint pačiam išreikalauti bylai reikšmingų dokumentų ar daiktų, iniciatyvos turi imtis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar teisėjas. Be to, nuteistasis pažymi, kad tokia situacija, kai į prašymą ar skundą viso proceso metu neatsakoma, nesuderinama su bendra baudžiamojo proceso įstatymo paskirtimi ir laikytina šio įstatymo pažeidimu (kasatorius daro nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-115/2008).
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Gintautas Paškevičius atsiliepime prašo nuteistojo E. S. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras teigia, kad: nuteistasis savo skundo argumentus dėl galimai kitokių eismo įvykio aplinkybių grindžia prielaidomis; negalėdamas nurodyti jokių konkrečių nukentėjusiojo veiksmų prieš pat autoįvykį jis tik spėlioja, kad įvykis galėjo susiklostyti kitaip nei nustatė teismas, ir prašo tai ištirti. Visus nuteistojo samprotavimus, prokuroro nuomone, paneigia ekspertizių aktai, kuriais nustatyta, kad kontakto su automobiliu momentu nukentėjusysis buvo vertikalioje padėtyje, į automobilį atsisukęs dešiniuoju šonu, jo kojos buvo žingsnio pozicijoje, judėjo iš kairės į dešinę automobilio važiavimo atžvilgiu, ėjo per pėsčiųjų perėją. Prokuroro nuomone, tai, kad liudytojai B. T.-K. ir J. K. prieš pat autoįvykį nematė nukentėjusiojo, nepaneigia minėtų ekspertizių išvadų. Atsiliepime prokuroras tvirtina, kad tų liudytojų parodymai buvo įvertinti visų įrodymų kontekste ir tik po to buvo padarytos atitinkamos išvados. Prokuroro nuomone, teismui atmetus nuteistojo ir jo gynėjo prašymus, teisė į gynybą nebuvo suvaržyta, nes prašymai buvo atmesti tinkamai nurodant tokio sprendimo motyvus.
Nukentėjusioji J. K. atsiliepime prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji teigia, jog kasatorius nepagrįstai nurodo, kad jo gynėjo klausimai nebuvo užduoti skiriant kompleksinę eismo įvykio ekspertizę. J. K. atsiliepime nurodo, kad Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007 m. birželio 15 d. nutartyje skirti ekspertizę yra pažymėta, jog E. S. gynėjo advokato V. Latušinskij prašomus užduoti klausimus iš esmės apima prokuroro suformuluoti klausimai. Todėl teismas jų ekspertams papildomai nenurodė. Nukentėjusioji pažymi, kad ši nutartis nebuvo apskųsta. Atsiliepime nukentėjusioji atkreipia dėmesį ir į tai, kad taip pat nebuvo apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, remiantis BPK 21, 62 straipsnių nuostatomis, vėliau prokuroro priimtas nutarimas atmesti E. S. gynėjo prašymą paskirti papildomą komisijinę medicininę eismo įvykio ekspertizę. Anot nukentėjusiosios, pirmosios instancijos teisme nebuvo prašoma skirti papildomą eismo įvykio ekspertizę. Nukentėjusioji atsiliepime tvirtina, kad tai matyti iš Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. posėdžio protokolo, todėl nuteistojo kasacinio skundo teiginys, kad toks prašymas liko neišspręstas yra nepagrįstas. Nukentėjusioji atsiliepime pažymi, kad nuteistojo teiginiai apie liudytojų parodymus neatitinka nustatytų bylos aplinkybių, tie parodymai yra savaip interpretuojami, taip siekiant suklaidinti teismą. J. K. atsiliepime cituoja liudytojų parodymus, vertina jų turinį, gretina su nuteistojo pateiktu vertinimu ir daro išvadą, kad bylos duomenys prieštarauja E. S. teiginiui, jog du liudytojai, buvę eismo įvykio metu, teigė, kad K. K. nėjo iš kairės į dešinę. Nukentėjusioji nesutinka su nuteistojo teiginiu apie tai, kad ekspertams nebuvo užduoti atitinkami klausimai, nurodyti jo kasaciniame skunde, nes iš prokuroro klausimų ekspertams turinio ir esmės seka, kad minėti klausimai jiems buvo užduoti. Siekdama tai patvirtinti, nukentėjusioji atsiliepime cituoja dalį prokuroro užduotų klausimų ekspertams. Be to, nukentėjusioji teigia, kad atsakymai į kasatoriaus keltus klausimus yra ekspertizės aktuose (2007 m. spalio 23 d. ir 2007 m. spalio 26 d. aktai Nr. 11-1912(07) ir Nr. 11-3073(07), kuriuos ji taip pat gana išsamiai cituoja atsiliepime. Nukentėjusioji atsiliepime teigia, kad nuteistojo skunde išdėstytų klausimų kėlimas kasacinės instancijos teisme yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad jis ikiteisminio tyrimo metu turėjo visas procesines galimybes skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmus, tačiau to nepadarė. Atsiliepime nukentėjusioji daro išvadą, kad nuteistojo kasacinis skundas atmestinas dėl to, kad jame išdėstyti teiginiai prieštarauja bylos medžiagai.
Nuteistojo E. S. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų apie BPK reikalavimų pažeidimus; dėl BK 281 straipsnio 5 dailes taikymo
Nuteistojo E. S. kasacinio skundo argumentai apie tai, kad tiriant bei nagrinėjant bylą teisme buvo pažeista jo teisė į gynybą, kad liko nepašalinti prieštaravimai tarp ištirtų įrodymų, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai, yra nepagrįsti. Kasatorius tvirtina, kad, pažeidžiant jo teisę į gynybą, eismo įvykį tyrusiems ekspertams nebuvo pateikti jo gynėjo suformuluoti klausimai. Tačiau iš Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007 m. birželio 15 d. nutarties skirti ekspertizę turinio bei iš kitos bylos medžiagos matyti, kad E. S. gynėjo advokato V. Latušinskij prašomus užduoti klausimus iš esmės apima prokuroro suformuluoti klausimai. Į visus ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje suformuluotus klausimus ekspertai atsakė, pateikdami konkrečias ir pakankamai motyvuotas išvadas. Todėl kasatoriaus teiginys, kad į jo gynėjo ekspertams keltus klausimus liko neatsakyta, prieštarauja bylos medžiagai. Prieštarauja bylos medžiagai ir teiginys, kad liko neišspręsti prašymai paskirti papildomą komisijinę medicinos-autotechninę ekspertizę, papildomai apklausti liudytojus J. K., B. T.-K., nes iš bylos duomenų matyti, kad šie prašymai buvo atmesti 2007 m. gruodžio 11 d. motyvuotu prokuroro nutarimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad paminėti liudytojai buvo išsamiai apklausti ir nagrinėjant bylą teisme. Abu šie liudytojai parodė, jog iki autoįvykio jie nukentėjusiojo K. K. nematė: B. T.-K. parodė, kad nukentėjusįjį jis pastebėjo tik tada, kai šis virto per automobilio kapotą, o J. K. nukentėjusįjį pamatė jau po susidūrimo, nes ji atsisuko, išgirdusi to susidūrimo garsą. Pagal nukentėjusiojo patirtus sužalojimus ir eismo įvykio plane užfiksuotus duomenis ekspertai nustatė, kad prieš partrenkimą pėstytis ėjo per pėsčiųjų perėją iš kairės į dešinę. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad kasatoriaus skunde minimo prieštaravimo tarp ekspertų išvadų ir liudytojų parodymų nėra. Todėl kasatoriaus teiginys, kad prieštaravimas tarp ekspertų išvadų ir liudytojų parodymų liko nepašalintas, išnagrinėjus bylą ir pirmąja instancija, ir apeliacine tvarka, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, nuosprendžio turinys ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad įrodymai buvo įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes teismas įrodymus vertino, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Todėl kasatoriaus teiginys, kad įrodymai buvo įvertinti netinkamai – taip pat nepagrįstas. Bylos medžiagai prieštarauja ir kasatoriaus argumentai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo dalies dėl liudytojos J. K. parodymų vertinimo. Iš nuteistojo apeliacinio skundo, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio bei kitos bylos medžiagos matyti, kad visi esminiai nuteistojo apeliacinio skundo argumentai buvo aptarti ir motyvuotai paneigti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi išdėstyti ne atsakymus į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.
Byloje nustatyta, kad vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) E. S. pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (KET 53, 54, 75, 173 punktų reikalavimus), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Todėl jo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes nustatė tinkamai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir pats nuteistasis negali nurodyti jokių konkrečių nukentėjusiojo veiksmų prieš pat autoįvykį. Jis tik spėlioja, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, įvykis galėjo susiklostyti kitaip, nei nustatė teismas. Spėjimai (prielaidos) nėra teisminio nagrinėjimo dalykas, nes teismų sprendimai gali būti pagrįsti tik įrodymais. Todėl nuteistojo kasacinio skundo argumentai, susiję su spėjimais (prielaidomis), paliekami nenagrinėti.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo E. S. kasaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Gintaras Goda
Valerijus Čiučiulka
