Baudžiamoji byla Nr. 2K-21/2009
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.5.2.1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. sausio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo nuosprendžiu M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirtas laisvės atėmimas penkiems mėnesiams, įskaitytas kardomasis kalinimas nuo 2005 m. birželio 7 d. iki 2005 m. lapkričio 7 d. ir laikoma, kad jis bausmę atliko.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, tenkinant prokuroro apeliacinį skundą, minėtas nuosprendis pakeistas ir M. Š. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. Š. nuteistas už tai, kad jis organizavo padaryti plėšimą, panaudojant šaunamąjį ginklą, pagrobiant didelės vertės turtą, veikdamas bendrininkų grupe su M. D., V. B. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu; būtent jis iš anksto numatė nusikalstamos veikos įvykdymo priemones, būdą bei vietą jai įvykdyti; siekdamas ją padaryti, aktyviai veikė, vadovavo rengiant nusikaltimą, rinko reikalingą informaciją, kūrė nusikalstamos veikos planą, numatė nusikaltimo įvykdymo būdą, priemones bei vietą, bendrininkų tarpusavio ryšius: M. D., dirbusiam UAB „Merata“ finansininku–konsultantu, nurodė pateikti jiems detalią informaciją apie tai, kaip iš UAB „Merata“ į banko skyrių vežami grynieji pinigai, taip pat informuoti, kokiu automobiliu, kokiu maršrutu ir kokie žmonės juos gabena, iš anksto pasirūpino policijos pareigūno uniformos įsigijimu, tiesiogiai bendravo įvykio dieną prieš pat nusikaltimo padarymą su Ukrainos Respublikos piliečiais, įvykdžiusiais šį plėšimą, bei intensyviai bendravo mobiliojo ryšio telefonu su kitais bendrininkais prieš pat nusikaltimo padarymą bei jo metu įvykio vietos rajone.
Nusikalstama veika padaryta tokiu būdu: 2004 m. spalio 25 d., apie 8 val., M. D., būdamas UAB „Merata“ sandėliuose, (duomenys neskelbtini), išsiaiškinęs, kad tą dieną pinigus į banką gabens šios organizacijos darbuotojas R. L. automobiliu „Audi 90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), perdavė šią informaciją V. S., kuris M. D. liepimu, nežinodamas, kad daroma nusikalstama veika, apie 14.30 val. prie minėtų sandėlių stebėjo, kokiu laiku iš sandėlių teritorijos išvažiavo gabenantis į banką pinigus automobilis, kiek žmonių juo važiavo bei kiek dėžių su pinigais vežė ir mobiliojo ryšio telefonu sutartinais ženklais perdavė jam šią informaciją. Apie 14.40 val. V. B. su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, apsirengę policininkų uniformomis, Vilniuje, Želvos g. prie 20–to namo, sustabdė R. L. vairuojamą automobilį, kuriuo iš UAB „Merata“ sandėlių į AB „Vilniaus bankas“ skyrių buvo gabenami UAB „Merata“ 105 840 Lt (sudėti dviejose kartoninėse dėžėse). Ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo pagrasino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu šaunamuoju ginklu, įremdamas jį į kaklą R. L. bei suduodamas ginklu du kartus per galvą, panaudojo fizinį smurtą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. V. B., vieną kartą kietu daiktu suduodamas UAB „Merata“ darbuotojui M. S. į dešinę veido pusę, panaudojo fizinį smurtą ir taip padarė jam nežymų sveikatos sužalojimą bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu nuo galinės automobilio sėdynės pagrobė dvi kartonines dėžes su UAB „Merata“ 105 840 Lt ir R. L. priklausantį turtą: vieną dėžę su 4 vnt. „Kalnapilio Pilsner“ butelių, neturinčiu realios vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6310“ – 300 Lt vertės, raktų ryšulį su raktais nuo sandėlio, namų ir automobilio – 200 Lt vertės; abu iš įvykio vietos pabėgo, padarydami UAB „Merata“ – 105 840 Lt, o R. L. – 500 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. nuosprendį be pakeitimų.
Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nes šio proceso metu buvo pažeistos BPK 241 ir 242 straipsnio nuostatos, reikalaujančios, kad teismas, laikydamasis tiesioginio ir žodinio bylos ir joje esančių įrodymų nagrinėjimo teisme, privalo ištirti visus įrodymus, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, nesilaikė ir BPK 301 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, tai lėmė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų padarymą.
Toliau kasaciniame skunde kritikuojamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmosios instancijos teismo išvadų neatitikimo byloje esančių įrodymų. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas tik fragmentiškai analizavo liudytojų K. P., A. M. parodymus, telefonų abonentų išklotines, nesiedamas jų su byloje esančių duomenų visetu – nuteistųjų M. Š., M. D., nukentėjusiųjų R. L., M. S., liudytojų V. S., R. S., S. K. parodymais, dėl to buvo padarytos tikrovės neatitinkančios išvados. Taip pat šis teismas, įvertinęs atitinkamus įrodymus, padarė išvadas, kurios neleidžia vienareikšmiškai tvirtinti, kad kasatorius veiksmuose yra organizatoriaus vaidmens požymių, nes neįsigilino į M. Š., kaip organizatoriaus, subjektyviuosius požymius, nenurodė, kokiais duomenimis buvo grindžiami kasatoriaus ketinimai, sumanymai, planai, siekiant organizuoti plėšimą. Vien tik objektyvių duomenų, pagrįstų netiesioginiais įrodymais, kasatoriaus nuomone, nepakanka – reikia tyčios ir susitarimo, o apeliacinės instancijos teismas nepakankamai argumentuotai nuosprendyje aprašo M. Š., kaip organizatoriaus, veiklą. Be to, kasatoriaus manymu, teismas remiasi tik netiesioginiais įrodymais (liudytojų K. P., A. M. parodymų vertinimas, atpažinimo iš nuotraukų protokolai, telefonų abonentų išklotinės ir pan.), todėl kyla abejonių dėl tokių teismo išvadų, nes nuosprendyje jos daromos neištyrus įrodymų visumos, nenustačius loginio ryšio tarp jų ir kitų esančių duomenų; taip teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, dėl to buvo suvaržytos ir pažeistos jo teisės į teisingą procesą. Be to, kasatorius skunde teigia, kad teismai jam netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – jo nuomone, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nustatyti duomenys, kad jis nurodė pateikti detalią informaciją apie tai, kaip iš UAB „Merata“ į banką bus vežami pinigai, kokia transporto priemone bus tai daroma, kokiu keliu ir maršrutu bus vykstama, kokie ir kiek žmonių juos gabens, jokiu būdu neapibūdina vieno esminių organizatoriaus požymių – sujungti ir nukreipti kitų bendrininkų pastangas, sukurti jų veiksmų sistemingumą; šios informacijos rinkimas, jo manymu, reiškia tik intelektinę pagalbą kitiems byloje nuteistiems asmenims ar vykdytojams, o tai reiškia padėjėjo funkcijas, nes ir visi kiti veiksmai – policijos uniformos įsigijimas, pokalbiai telefonais su M. D. ar kitais asmenimis, prašymas pavežti vyrus iš Ukrainos, siūlymas jiems daryti nusikaltimus – su organizatoriaus funkcijomis taip pat nesiejami. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl jo, kaip organizatoriaus, veikos neatitinka baudžiamojo įstatymo.
Atsiliepime prokuroras prašo nuteistojo M. Š. kasacinį skundą atmesti, nes pirmosios instancijos teismas, pašalindamas iš kaltinimo M. Š., tai, kad jis organizavo plėšimą ir parengė nusikalstamą veiką, nurodė tik tiek, kad tam įrodymų nėra, o tai, kad jis nurodė pateikti M. D. detalią informacija apie pinigų gabenimą, buvo tik jo, kaip padėjėjo, veiksmai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojo K. P. parodymus ir visus kitus įrodymus (to nebuvo padaryta pirmosios instancijos teisme), padarė išvadą, kad M. Š., rengdamas nusikalstamą veiką, numatė jos įvykdymo priemones bei rūpinosi šių priemonių įgijimu (policininko uniformų įgijimas), numatė bendrininkų veiksmus (bendravimas su kitais bendrininkais), nusikaltimo darymo metu buvo toje vietoje (prisijungimas prie mobiliojo ryšio bokštų), taigi aktyviai veikė ir vadovavo nusikaltimo pasirengimui bei pačiam nusikaltimo darymui, dėl to apeliacinės instancijos teismas ir padarė teisingas išvadas, jog jo veiksmai vertintini ne kaip padėjėjo, bet kaip organizatoriaus. Prokuroras mano, kad kasaciniame skunde M. Š. atsietai vertina jam palankius įrodymus, nesiedamas jų į vieną visumą, pateikdamas savą įrodymų vertinimo versiją, o tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Jokių įrodymo tyrimo ir (ar) vertinimo klaidų šioje byloje nenustatyta, todėl kasatoriaus teiginiai apie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus vertintini kaip nepagrįsti ir atmestini. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 241, 242 straipsnius, o apeliacinės instancijos teismas – BK 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1–3 punktų reikalavimus, nes byloje nustatyta, kad teismai, atlikę įrodymų tyrimą, rėmėsi visais tiesiogiai ištirtais teismo posėdyje įrodymais. Todėl prokuroras daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai M. Š. veiką kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK reikalavimų taikymo apeliacinės instancijos teisme
Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi (T. 5, b. l. 90–93), po to, kai jau buvo išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir nustatęs sprendimo paskelbimo datą (T. 5, b. l. 89), padarė išvadą, kad „kolegija negali priimti pagrįsto sprendimo dėl apeliacinio skundo ir nuteistojo M. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir atitinkamai bausmės skyrimo papildomai neišsiaiškinus turinčių reikšmės bylai aplinkybių, kurios, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, nebuvo tiriamos pirmosios instancijos teisme. Be to, kolegija pažymi, kad, apylinkės teismui atnaujinus įrodymų tyrimą, nuteistasis M. Š. davė papildomus parodymus, dėl to byloje atsirado prieštaravimų,“ ir nutarė: „nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikti dalinį įrodymų tyrimą, papildomai apklausiant teisiamajame posėdyje nuteistuosius M. D. ir M. Š. bei liudytoją A. P.“. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.). Teismų praktikoje laikoma, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys Nr. 2K–626/2006, 2K–629/2006, 2K–105/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nors ir nutaręs atlikti įrodymų tyrimą, apsiribojo teismo posėdyje uždavęs nuteistiesiems M. Š. ir M. D. po tris neesminius klausimus (prokuroras uždavė po du klausimus (T. 5, b. l. 115), kurie visiškai neatskleidė paties apeliacinio teismo priimtoje nutartyje nurodytų prieštaravimų (pvz., dėl nuteistojo M. Š. prieštaringų parodymų pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje atnaujinus įrodymų tyrimą – toks klausimas iš vis nebuvo užduotas ir pan.). Tačiau apeliacinės instancijos nuosprendyje labai smulkiai išanalizuoti ir iš naujo įvertinti liudytojų P. P., A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau neišsamiai įvertinti jų parodymai, duoti pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje; teismas gana lakoniškai ir abstrakčiai pasisakė, kad teisiamajame posėdyje jie nepaneigė savo anksčiau duotų parodymų, nors tarp šių ir jų duotų parodymų ikiteisminiame tyrime yra prieštaravimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi ne tik šių liudytojų parodymais, bet analizavo ir nukentėjusiųjų R. L., M. S. bei kitų liudytojų V. S., R. S., S. K., B. K., I. K. parodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje apie šiuos proceso dalyvius išvis neužsiminta ir neaišku, kaip pirmosios instancijos teismo padarytos teismo išvados dėl jų yra įvertintos apeliacinės instancijos teisme, nes M. Š. kaltė dėl organizatoriaus nuosprendyje grindžiama tik „liudytojų K. P., A. M. parodymais bei rašytiniais įrodymais“. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Teismų praktikoje nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos 3.7, 3.8.1 punktai), kad įrodymais pripažįstami tik duomenys, ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka, o vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Todėl konstatuotina, kad šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas, neapklausęs liudytojų K. P., A. M. teismo posėdyje, nepašalino prieštaravimų tarp jų ir nuteistųjų parodymų, be to, praktiškai liko visiškai neįvertintini nuteistojo M. D. parodymai, kuriuose jis minėjo, jog toks nusikaltimas buvo planuojamas jau anksčiau, tačiau jo (M. D.) nebuvo vietoje, todėl nusikalstamos veikos darymo data buvo nukeliama; arba–netikrinti ir jo parodymai, kad jis iš M. Š. tėvo gavo didelį kiekį monetų–nesiaiškinta, nors apeliacinės instancijos teisme ir buvo apklaustas UAB „Merata“ direktorius A. P., ar buvo pagrobtas toks didelis kiekis monetų ir pan. Taigi tokiu atveju teisėjų kolegija negali laikyti, kad apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje nors ir atlikęs įrodymų tyrimą, bet nepašalinęs prieštaravimų tarp nuteistųjų ir liudytojų parodymų, nevertinęs dalies jų parodymų, pasisakė dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių ir tinkamai vertino visus byloje surinktus įrodymus.
Teisėtas, pagrįstas ir teisingas sprendimas baudžiamojoje byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu išsamiai atskleidžiamos reikšmingos bylai aplinkybės, nes jei teismui nepavyksta išsiaiškinti įvykių, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nors pats ir nustatė, kad pirmosios instancijos teisme ne visi duomenys, kurių pagrindu buvo grindžiamas kaltinimas M. Š. bei priimtas nuosprendis, buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, šių pažeidimų iki galo neištaisė, nes nepatikrino byloje esančių įrodymų teismo posėdyje, nepašalino savo nustatytų prieštaravimų byloje (2008 m. gegužės 13 d. nutartis) ir todėl nepagrįstai kitaip, nei pirmosios instancijos teismas, įvertino praktiškai pirmosios instancijos teismo nustatytus įrodymus ir padarė priešingas išvadas.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikytis šio įstatymo nuostatų ir reikalavimų privalo ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismas.
Nagrinėjant bylą kasacine tvarka naujas įrodymų tyrimas ir vertinimas neatliekami; kasacinės instancijos teismas, tikrindamas bylą teisės taikymo aspektu, gali spręsti, ar žemesnės instancijos teismai tinkamai taikė įrodinėjimą baudžiamosiose bylose nustatančias BPK normas. Kasaciniu pagrindu apskųstiems žemesnės instancijos teismų sprendimams naikinti ir keisti laikomi ir atvejai, kai žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų tyrimas ar (ir) vertinimas turi spragų, yra paviršutiniškas, vienpusis, logiškai nepaaiškinantis teismų padarytų išvadų ir pan. Nustatęs tokius įrodymų tyrimo ar (ir) vertinimo trūkumus kasacinės instancijos teismas konstatuoja BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Jo nuosprendyje suformuluotos išvados nepagrįstos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu – teismo ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buvo nustatytos visos baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės. Dėl pirmiau išvardytų įrodinėjimo procese padarytų klaidų minėti pažeidimai pripažįstami esminiais BPK pažeidimais, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl nuosprendis laikytinas neteisėtu ir naikintinas, o bylą perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo išnagrinėti visus byloje surinktus duomenis, pašalinti esamus prieštaravimus ir įrodymų tyrimo bei vertinimo pažeidimus, po to priimti tinkamą sprendimą, pateikiant motyvuotas išvadas dėl kaltinimų M. Š.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų (dėl BK 24 straipsnio 4 ar 6 dalies taikymo ir pan.), nes tai prieštarautų BPK 386 straipsnio 2 daliai, kadangi, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, jie gali būti bylos nagrinėjimo dalykas, o bet kokie motyvai dėl šių argumentų gali reikšti išankstinių išvadų nustatymą, todėl šioje nutartyje nagrinėjami tik tie kasacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas grąžinti šią bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, ir tie, kurie nesusiję su faktinėmis aplinkybėmis, kurias gali nustatyti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį dėl M. Š. nuteisimo ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Benediktas Stakauskas
Rimantas Baumilas
