Baudžiamoji byla Nr. 2K-2/2009
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.11.
1.1.8.13. (S)
2009 m. sausio 20 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 3 d. nuosprendžio.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu J. K. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Kauno apygardos teismo 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendis.
J. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį nuteistas 90 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu 90 parų arešto bausmę prilyginus 90 dienų laisvės atėmimo bausmei ir prie šios bausmės visiškai pridėjus Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. vienerius metus šešis mėnesius ir vienuolika dienų, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams ir vienuolikai dienų.
Kita Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
J. K. nuteistas už tai, kad 2001 m. vasario 12 d. apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kaune, Vaidoto g., prie namo, kurio Nr. 92, veikdamas bendrininkų grupe su R. T. (nuteistas už šią veiką 2003 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį) ir panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. A., t. y. suduodamas ranka nukentėjusiajam į galvą ne mažiau kaip du smūgius ir taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino pagrobti svetimą A. A. priklausantį turtą: 20 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 100 Lt, 2 Lenkijos zlotai 2 Lt vertės, 8 Lt smulkiomis monetomis, o iš viso pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiajam priklausantį 110 Lt vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos darbuotojų.
Kasaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo teismą pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 3 d. nuosprendį. Panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria naujai paskirta 90 parų arešto bausmė subendrinta su ankstesniu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, kuri yra vieneri metai šeši mėnesiai ir vienuolika dienų. Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 64 straipsnį, nes bendrindamas naujai paskirtą 90 parų arešto bausmę su ankstesniu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi neatkreipė dėmesio į tai, kad neatliktos bausmės dalis buvo ne vieneri metai šeši mėnesiai ir vienuolika dienų, o vieneri metai šeši mėnesiai ir penkios dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2000 m. birželio 2 d. nutartimi kasatorius buvo lygtinai atleistas nuo vienerių metų šešių mėnesių ir vienuolikos dienų bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, dalies, tačiau realiai iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas ne 2000 m. birželio 2 d., o 2000 m. birželio 6 d. (penkiomis dienomis vėliau), todėl pagal ankstesnį teismo nuosprendį paskirtos neatliktos bausmės dalis yra vieneri metai šeši mėnesiai ir penkios dienos, su kuria, vadovaujantis BK 64 straipsniu, ir turi būti bendrinama apeliacinės instancijos teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį naujai paskirta 90 parų arešto bausmė.
Be to, kasatorius nurodo, kad paleidus jį lygtinai iš įkalinimo įstaigos jam turėjo būti pritaikytas 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 10 straipsnio 1 punktas bei panaikinta pagal ankstesnį nuosprendį likusi neatlikta bausmės dalis.
Taip pat prašoma panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria kasatorius (jam būnant paieškomam) pasiųstas į pataisos namus atlikti likusios vienerių metų šešių mėnesių ir penkių dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, dalies. Kasatorius teigia, kad šia nutartimi teismas jį pasiųsdamas į pataisos namus atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendį turėjo taikyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktą arba 96 straipsnį, tačiau to nepadarė.
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2000 m. birželio 2 d. nutartimi jį lygtinai paleidus iš įkalinimo įstaigos prieš terminą jam turėjo būti pritaikytas Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas jį atleidžiant nuo likusios bausmės dalies, paskirtos, bet neatliktos pagal ankstesnį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendį. Minėto Įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas riboja amnestijos taikymą už paprastą (nekvalifikuotą) tyčinį nužudymą nuteistiems ir atliekantiems laisvės atėmimo bausmę asmenims, jei taip nusprendžia Amnestijos komisija. Nors duomenų apie tokį Amnestijos komisijos sprendimą byloje nėra, tačiau pagal minėto Įstatymo 12 straipsnį šis įstatymas galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jeigu po jo įsigaliojimo nebūtų buvęs pritaikytas palankesnis įstatymas dėl amnestijos. Bylos medžiaga patvirtina, kad kasatoriui ankstesniojo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendžio priėmimo metu buvo pritaikytas palankesnis Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymas „Dėl amnestijos“, kuriuo jam pagal 1961 m. BK 104 straipsnį paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1,5 metais, t. y. iki šešerių metų šešių mėnesių. Tokia pati bausmės trukmės sumažinimo galimybė numatyta Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, jeigu nebūtų išimčių, nurodytų to paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Vadinasi amnestija antrą kartą ir dar su tam tikrais apribojimais negalėjo būti taikoma, todėl teismai pagrįstai jos netaikė.
Tačiau atsiliepime pažymima, kad kasatorius teisus teigdamas, jog apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė pagal ankstesnį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendį paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės trukmę ir todėl neteisingai pritaikė BK 64 straipsnį. Bylos duomenimis nustatyta, kad kasatorius naują nusikalstamą veiką padarė būdamas lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad kasatorius iš pataisos įstaigos buvo paleistas ne 2000 m. birželio 2 d., t. y. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nutarties, kuria kasatorius buvo lygtinai atleistas nuo tolesnio ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, priėmimo dieną, o 2000 m. birželio 6 d., t. y. 5 dienomis vėliau. Taigi pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį neatlikta bausmės dalis yra ne vieneri metai šeši mėnesiai ir vienuolika dienų, o vieneri metai šeši mėnesiai ir penkios dienos. Ši bausmės dalis, vadovaujantis BK 64 straipsniu, turi būti bendrintina su apeliacinės instancijos teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį naujai paskirta 90 parų arešto bausme.
Taip pat atsiliepime pažymima, kad teismai netinkamai pritaikė BK 66 straipsnį, nes neįskaitė kasatoriaus kardomajame kalinime (suėmime) išbūto laiko nuo 2008 m. sausio 18 d. iki 2008 m. liepos 3 d. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 15 d. nutartimi kasatoriui nedalyvaujant jam buvo paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), įtariant, jog 2001 m. vasario 12 d. jis padarė 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir pasislėpė. Kasatorius buvo sulaikytas tik 2008 m. sausio 18 d. ir išbuvo suimtas iki 2008 m. liepos 3 d., taigi šis laikotarpis, vadovaujantis BK 66 straipsniu, turi būti įskaitytas į paskirtą subendrintą bausmę.
Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi pasiųsdamas kasatorių atlikti pagal ankstesnį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendį paskirtą ir neatliktą bausmės dalį pažeidė BK 95 straipsnio 1 dalį ir 96 straipsnį, nes tokį sprendimą priėmė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.
Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (BK 95 straipsnis) reglamentuoja nuosprendžio priėmimo, bet ne jau paskirtos bausmės vykdymo terminus, todėl ji netaikytina kasatoriaus atžvilgiu. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis (BK 96 straipsnis) reglamentuoja paskirtos bausmės vykdymo terminus ir tvarką. Šio straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, kad tuo atveju, kai nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja ir atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas, taip pat pabrėžiama, kad nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu nuo jo įsiteisėjimo praėjo penkiolika metų.
Skundžiama Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartis buvo priimta atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis po paleidimo iš įkalinimo įstaigos (2000 m. birželio 6 d.) ne tik nevykdė teismo įpareigojimų, bet ir per vykdymo laikotarpį padarė naują nusikaltimą (2001 m. vasario 12 d.), po kurio padarymo senaties eiga nutrūko. Atsiliepime pažymima, kad bendrinant bausmes vadovaujantis BK 64 straipsniu (pagal nuosprendžių sutaptį) ankstesniu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė negalėtų būti prijungiama tik tuo atveju, jeigu po ankstesniojo nuosprendžio priėmimo būtų praėję penkiolika metų (BK 96 straipsnio 3 dalis).
Nuteistojo J. K. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl bausmių bendrinimo (BK 64 straipsnis)
Pagal BK 64 straipsnį naują nusikalstamą veiką padarius pilnai neatlikus bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, teismas prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, prideda visą ar dalį neatliktos bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu. Skirdamas subendrintą bausmę teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
J. K. ankstesniu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 104 straipsnį buvo nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams, o pritaikius Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnį ir bausmę sumažinus 1/3, bet ne daugiau kaip 1,5 metų, – šešeriems metams šešiems mėnesiams. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2000 m. birželio 2 d. nutartimi J. K. lygtinai atleistas nuo ankstesniu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vienerių metų šešių mėnesių ir vienuolikos dienų laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Tačiau Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi nutarė pasiusti J. K. į pataisos namus atlikti likusią vienerių metų šešių mėnesių ir penkių dienų bausmę pagal 1996 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį.
Kadangi J. K. naują BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė 2001 m. vasario 12 d., t. y. nepasibaigus lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą laikui, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai bausmes bendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir prie pagal ankstesnį nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės dalies visiškai pridėjo naujai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį paskirtą 90 parų arešto bausmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį. Kasatorius iš pataisos įstaigos buvo paleistas ne 2000 m. birželio 2 d., t. y. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nutarties, kuria kasatorius buvo lygtinai atleistas nuo tolesnio ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, priėmimo dieną, o 2000 m. birželio 6 d. Į tai atsižvelgęs Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi nutaręs pasiusti J. K. į pataisos namus atlikti likusią bausmę nustatė neatliktos pagal 1996 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį bausmės laiką – vieneri metai šeši mėnesiai ir penkios dienos. Taigi pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį neatlikta bausmės dalis yra ne vieneri metai šeši mėnesiai ir vienuolika dienų, o vieneri metai šeši mėnesiai ir penkios dienos. Ši neatliktos bausmės dalis, vadovaujantis BK 64 straipsniu, turėjo būti bendrintina su apeliacinės instancijos teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį naujai paskirta 90 parų arešto bausme.
Dėl suėmime išbūto laiko įskaitymo į bausmę(BK 66 straipsnis)
Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad teismai pažeidė BK 66 straipsnį, nes į paskirtą subendrintą bausmę neįskaitė kasatoriaus kardomajame kalinime (suėmime) nuo 2008 m. sausio 18 d. iki 2008 m. liepos 3 d. išbūto laiko. Nors kasatorius šio fakto neskundžia, tačiau teisėjų kolegija vertina šį prokuroro motyvą, kadangi pagal BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką, už kurią J. K. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu skundžiamu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, J. K. padarė 2001 m. vasario 12 d. 2001 m. balandžio 26 d. paskelbta jo paieška. Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 15 d. nutartimi J. K. nedalyvaujant jam buvo paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), įtariant, jog jis padarė 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir pasislėpė. J. K. buvo sulaikytas tik 2008 m. sausio 18 d. ir suimtas išbuvo iki 2008 m. liepos 3 d., t. y. iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Taigi, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikotarpis nuo 2008 m. sausio 18 d. iki 2008 m. liepos 3 d., t. y. penki mėnesiai ir penkiolika dienų, J. K. įskaitytinas į subendrintą bausmę.
Dėl amnestijos įstatymo taikymo
Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 104 straipsnį laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnį, bausmė sumažinta 1/3, bet ne daugiau kaip 1,5 metais ir galutinė bausmės nustatyta šešeri metai šeši mėnesiai. Kasatorius teigia, jam dar turėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir jis turėjo būti atleistas nuo ankstesniu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Taigi kasatoriui jau buvo pritaikytas vienas amnestijos įstatymas, jis pasinaudojo amnestijos įstatymo lengvatomis. Be to dėl tos pačios nusikalstamos veikos padarymo negali būti taikomi keli amnestijos įstatymai. Todėl kolegija nenaikina Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendžio dalies dėl Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ taikymo.
Dėl senaties taikymo (BK 95 ir 96 straipsniai)
Kasatoriaus teiginiai dėl BK 95 straipsnio taikymo yra nepagrįsti. BK 95 straipsnis reglamentuoja apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties sąlygas. Bausmė dėl 2001 m. vasario 12 d. padaryto plėšimo (BK 180 straipsnio 1 dalis) kasatoriui buvo paskirta 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu. Sutinkamai su BK 95 straipsniu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis padarius apysunkį nusikaltimą (bausmė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį yra laisvės atėmimas iki šešerių metų) yra aštuoneri metai.
Be to senaties terminų eiga sustoja, jei kaltininkas pasislepia nuo teismo. 2001 m. balandžio 26 d. paskelbta kasatoriaus paieška. Kasatorius buvo sulaikytas tik 2008 m. sausio 18 d. Tuo laiku senaties eiga buvo sustojusi ir pradėjo tekėti tik nuo sulaikymo momento. Taigi priimant nuosprendį senaties terminai dėl 2001 m. vasario 12 d. padaryto plėšimo nebuvo suėję.
BK 96 straipsnio 1 dalies „b“ punkte nustatyta, kad nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu jis nebuvo pradėtas vykdyti per trejus metus po jo įsiteisėjimo dienos, jei paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtas 90 parų areštas, buvo pradėtas vykdyti laiku, todėl nėra pagrindo taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį, ko prašo kasatorius. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendis visą laiką buvo vykdymo procese, kadangi paskirta bausmė nebuvo atlikta. Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria kasatorius pasiųstas į pataisos namus atlikti likusią vienerių metų šešių mėnesių ir penkių dienų laisvės atėmimo bausmės dalį sprendė jau pradėtos vykdyti bausmės pagal Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendį klausimus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 3 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis J. K. prie Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vienerių metų šešių mėnesių ir penkių dienų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 3 d. nuosprendžiu J. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį paskirtą 90 parų arešto bausmę ir galutinę subendrintą bausmė paskirti vienerius metus devynis mėnesius ir penkias dienas.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu J. K. į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2008 m. sausio 18 d. iki 2008 m. liepos 3 d.
Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Gintaras Goda
Alvydas Pikelis
Vytautas Piesliakas
