Baudžiamoji byla Nr. 2K-31/2009
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.4.4.2.
1.2.3.2.8. (S)
2009 m. sausio 20 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
Sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,
gynėjui advokatui Hendrikui Mackevičiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. gynėjo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutarties.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu T. L. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas ir A. K., tačiau jis nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.
Priteista iš nuteistojo T. L. 10 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai G. A. V., o nukentėjusiosios J. G. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Išieškota iš nuteistųjų T. L. ir A. K. po 261,70 Lt proceso išlaidų valstybei.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartimi nukentėjusiųjų O. B. G., G. A. B. ir J. G. bei nuteistojo T. L. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo T. L. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
T. L. nuteistas už tai, kad kartu su A. K. 2005 m. gegužės 1 d., apie 18.30 val., turėdami menkavertę dingstį – kerštaudami E. G. už pastarojo atsisakymą duoti jiems rūkalų, viešoje vietoje Kretingoje, Dupulčių sk. 2 esančios parduotuvės „Minija“ kieme, įžūliai demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, apsiginklavę specialiai tam tikslui iš netoliese buvusios lentų krūvos pasiimtomis lentomis, iš chuliganiškų paskatų sumušė E. G.: A. K. lenta smogė E. G. į krūtinės ląstos dešinę pusę, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą – dešinės pusės IX šonkaulio lūžį ir kraujosruvą raumenyse. Po to T. L. lenta du kartus smogė E. G. į galvos sritį, padarydamas jam odos nubrozdinimus viršugalvio dešinėje pusėje, galvos skliauto dešinės ir kairės pusės minkštųjų audinių kraujosruvas, daugybinius skeveldrinius kaukolės skliauto dešinės pusės (momenkaulio ir smilkinkaulio) bei pamato kaulų lūžimus, kietojo smegenų dangalo plyšimą dešinės momeninės skilties srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu dešinėje ir nedidelį kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu kairėje bei šoniniuose smegenų skilveliuose, galvos smegenų dešinės momeninės, abiejų smilkininių skilčių bei smegenėlių sumušimą ir intrasmegenines kraujosruvas, difuzines bei židinines kraujosruvas po smegenų minkštaisiais dangalais, kraujosruvas dešinės akies vokuose bei paakyje, kairės akies viršutiniame voke ir vokų vidiniame kampe, kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje. Daugybinis kaukolės skliauto bei pamato lūžimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudusiu smegenis, ir galvos smegenų sumušimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio E. G. 2005 m. gegužės 3 d., 11.15 val. ligoninėje mirė. Taigi A. K. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo E. G., o T. L. E. G. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė.
Kasaciniu skundu nuteistojo T. L. gynėjas prašo teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius skunde teigia, kad T. L. nepagrįstai nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą už nužudymą dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nesant apibrėžtai tyčiai nužudyti, už nužudymą atsako tik tas asmuo, kurio veika buvo mirties priežastimi. Kiti nužudymo dalyviai atsako tik už savo veiksmų sukeltas pasekmes. Specialisto išvada nustatyta, kad pagrindinis mirtį sukėlęs sužalojimas padarytas suduodant į galvos skliauto dešinę pusę, be to, teismai konstatavo, kad tarp nuteistųjų buvo išankstinis susitarimas smurtauti prieš nukentėjusįjį, tačiau išankstinio susitarimo nužudyti nebuvo. Kadangi byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad mirtiną smūgį nukentėjusiajam sudavė būtent T. L., todėl jis nepagrįstai nuteistas už nužudymą dėl chuliganiškų paskatų.
Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismai vertindami liudytojų V. D., P. B. ir R. B. parodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Kasatorius nurodo, kad vieninteliai tiesiogiai įvykį matę liudytojai P. B. ir R. B. nepatvirtino, kad būtent T. L. smūgiavo nukentėjusiajam į dešiniąją galvos pusę. Teismai nepašalino esminių prieštaravimų tarp liudytojų R. B. ir P. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nors turėjo galimybę tai padaryti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirta tik viena iš lentų, kuria nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, t. y. lenta, kuria smūgiavo nuteistasis A. K., o nuteistojo T. L. naudota lentos dalis ištirta nebuvo.
Kasatorius pabrėžia, kad nenustačius nuteistųjų tyčios nužudyti nukentėjusįjį, už nužudymą atsako tik mirtinus sužalojimus nukentėjusiajam padaręs asmuo, todėl kito nuteistojo šioje byloje – A. K. parodymai, turėjo būti vertintini kritiškai esant jo suinteresuotumui išvengti baudžiamosios už nužudymą dėl chuliganiškų paskatų. Pats apeliacinės instancijos teismas savo 2008 m. liepos 11 d. nutartyje nurodė, kad išdėstyti abiejų nuteistųjų (T. L. ir A. K.) parodymai skiriasi, o esminis jų nesutapimas – kuris iš jų nukentėjusiajam sudavė mirtiną smūgį į dešinę galvos pusę. T. L. parodė, kad A. K. smogė nukentėjusiajam į dešinę galvos pusę, o po smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant dešiniojo šono, tuo tarpu jis smogė nukentėjusiajam į kairįjį šoną, po ko nukentėjusysis nugriuvo ant kairiojo šono. Tačiau jokių sužalojimų kairiajame šone, į kurį teigia smūgiavęs T. L., teismo medicinos specialisto išvada nenustatyta, o apklaustas teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad po smūgio į dešinę galvos pusę nukentėjusysis turėjo griūti ant kairiojo, o ne ant dešiniojo šono. Be to, apklausti įvykį matę liudytojai patvirtino, kad nukentėjusysis pargriuvo tik po antrojo asmens smūgio. Teismai konstatavo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog T. L. siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės klaidino teismą tiek dėl jo paties, tiek dėl A. K. panaudoto prieš nukentėjusįjį smurto pobūdžio ir apimties, todėl vadovavosi nuosekliais ir esminėse detalėse sutampančiais įvykį mačiusių liudytojų ir nuteistojo A. K. parodymais bei teismo medicinos specialisto išvadomis. Tačiau kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismai tendencingai vertino nuteistųjų parodymus, nes nuteistojo A. K. parodymuose esančius prieštaravimus laikė neesminiais, o T. L. – kaip bandymą klaidini teismą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. 2005 m. gegužės 4 d. specialisto išvadoje Nr. M387/05 (03) nustatyta, kad po patirto galvos sužalojimo su daugybiniu smegenų sumušimu ir intrasmegeninėmis kraujosruvomis nukentėjusysis negalėjo judėti, gintis, šaukti bei atlikti kitų savarankiškų veiksmų, todėl iš to seka, kad po tokio smūgio nukentėjusysis turėjo nukristi, tačiau kasatorius pažymi, kad ekspertams nebuvo užduotas klausimas po kurio iš suduotų smūgių nukentėjusysis nugriuvo. Esant šioms aplinkybėms, teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis nugriuvo po nuteistojo T. L. suduoto smūgio, todėl būtent šis suduotas smūgis ir buvo mirtinas.
Nuteistojo T. L. gynėjo kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl T. L. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą
Kasatorius nesutinka su teismų padarytu įrodymų vertinimu ir dalį kasacinio skundo skiria įrodymų vertinimo klausimams, ginčydamas byloje esančių įrodymų vertinimą. Pagal BPK 369 straipsnį kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas yra tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas arba esminiai baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria, liudytojų nekviečia ir neapklausinėja, taigi neturi galimybių pervertinti žemesnių teismų padarytus įrodymų vertinimus. Dėl minėtų aplinkybių teisėjų kolegija nesprendžia, ar teismai tinkamai įvertino įrodymus, o tik remiasi teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, spręsdama teisės taikymo klausimus. Kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ar nutartis tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Todėl nuteistojo T. L. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas kito nuteistojo šioje byloje – A. K., bei liudytojų V. D., P. B. ir R. B. duotų parodymų vertinimas ir pateikiamos savos faktų interpretacijos, paliekami nenagrinėti.
Kasatorius skunde nurodo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad mirtiną smūgį dėl menkavertės dingsties nukentėjusiajam sudavė T. L., tačiau kolegija laiko, kad teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagrįstai konstatavo, kad T. L. padarė BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką.
Byloje nustatyta, kad smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo abu nuteistieji, ko jie ir neneigė. Smurtas prieš E. G. pasireiškė smūgiais lentomis į galvos ir krūtinės sritį. Teismo medicinos specialistų išvadomis nustatyta, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlė ne visi padaryti sužalojimai, o būtent smūgis į galvos skliauto dešiniąją pusę, sukėlęs daugybinį kaukolės skliauto bei pamato lūžimą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudusiu smegenis, ir galvos smegenų sumušimą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai byloje dėl nužudymo kaltinami keli asmenys, teismas priimdamas nuosprendį gali remtis mirtino smūgio arba mirties dėl sužalojimų visumos doktrina. Remiantis mirtino smūgio doktrina, jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Tačiau jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas liudija apie tyčią nužudyti arba apie neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir gyvybės atėmimą, tai už nužudymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-423/2006).
Teismas laikė, kad nuteistųjų tyčia buvo apibrėžta ir apėmė tik sveikatos sutrikdymo padarymą nukentėjusiajam, o T. L. viršijo susitarimo ribas, todėl nustatę, kad mirtiną smūgį lenta nukentėjusiajam į galvos skliauto dešiniąją pusę sudavė T. L., teismas jį nuteisė pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą už nužudymą dėl chuliganiškų paskatų, tuo tarpu A. K. – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Kolegija laiko, kad tokią teismo išvadą nepatvirtina padaryto nusikaltimo aplinkybės, t. y. nusikaltimo dingstis, smūgių skaičius, jų lokalizacija ir įrankiai, kaltininkų panaudoti nusikaltimo padarymui. Lentų panaudojimas, smūgių į galvos sritį sudavimas bei spontaniškas tyčios padaryti nusikaltimą susiformavimas ir realizavimas leidžia daryti išvadą, kad kaltininkų tyčia buvo neapibrėžta ir apėmė ne tik sveikatos sutrikdymų padarymą, bet ir gyvybės atėmimą. Todėl T. L. veika kvalifikuota teisingai. Šioje byloje galima kelti klausimą tik dėl kito bendrininko A. K. veiksmų kvalifikavimo teisingumo. Tačiau šis klausimas nėra šio kasacinio skundo nagrinėjimo dalykas.
Nors nuteistasis T. L. teigė, kad jis smūgį nukentėjusiajam lenta į šoną sudavė tik po to, kai pastarasis nugriuvo nuo A. K. lenta suduoto smūgio į galvą, teismas pagrįstai atmetė nuteistojo T. L. parodymus kaip neatitinkančius kitų objektyvių bylos aplinkybių, t. y. kito nuteistojo šioje byloje – A. K., liudytojų P. B. ir R. B., iš dalies – liudytojos V. D. parodymų, taip pat teismo medicinos ekspertų išvadų.
Nuteistasis A. K. parodė, kad jis pirmas su lenta nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį į dešinįjį šoną. Sudavus smūgį, lenta lūžo, nukentėjusysis nugriuvo, o jis pats pabėgo. Po kiek laiko jį pasivijo nuteistasis T. L., kuris pasakė, kad nukentėjusiajam lenta sudavė 2-3 smūgius, iš kurių taip pat ir į galvą. Šiuos nuteistojo A. K. parodymus patvirtino liudytojas P. B., parodęs, kad nukentėjusysis po antrojo vaikino suduotų dviejų smūgių į galvą nukrito, o liudytojas R. B. netgi patikslino, kad antrasis nukentėjusiajam į galvą du smūgius lenta sudavė būtent nuteistasis T. L. ir nukentėjusysis po šių smūgių nukrito. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis nugriuvo tik po antrojo vaikino, t. y. nuteistojo T. L., smūgio yra svarbi sprendžiant T. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Be to, nuteistasis T. L. ir pats pripažino, kad jis smūgius nukentėjusiajam sudavė antrasis. Įvertinęs šiuos duomenis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis T. L. sudavė smūgius į galvos sritį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo T. L. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Benediktas Stakauskas
Vytautas Piesliakas
