Baudžiamoji byla Nr. 2K-44/ 2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.1.
2.6.7.1. (S)
2011 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. E. ir jo gynėjo kasacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. E. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš J. E. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 3049,70 Lt žalos atlyginimui. Iš J. E. K. L. priteista 585, 90 Lt turtinės žalos atlyginimo, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 3000 Lt advokato išlaidoms apmokėti.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria nuteistojo J. E. apeliacinis skundas atmestas.
Iš J. E. L. S. priteista 2000 Lt proceso išlaidų.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,
n u s t a t ė :
J. E. nuteistas už tai, kad K. L. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą: 2006 m. lapkričio 15 d., apie 11 val. 50 min., Šilalės r., Upynos sen., Kazokų k., K. L. sodybos kieme, konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu su K. L. ir K. L. kumščiu tyčia smogė vieną smūgį K. L. į galvos kairę pusę, nuo kurio pastarasis suklupo. K. L. keliantis, J. E. tyčia pastarajam sudavė vieną smūgį nuo žemės paimta lenta į galvos kairę pusę, padarydamas jam muštinę žaizdą ant kairio smilkinio ir kairės ausies ir masyvią poodinę kraujosruvą ant kairio smilkinio, kairės kaktos pusės, kairio antakio išorinėje kairės akies vokų išorinio kampo ir kairio skruosto išorinėje dalyje, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose, atvirą įspaustinį kairio smilkinkaulio lūžimą, galvos smegenų sumušimą kairėje smilkininėje skiltyje.
Kasaciniame skunde nuteistasis J. E. prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Savo prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad tiek ikiteisminis tiek teisminis tyrimai byloje buvo atlikti neišsamiai ir šališkai. Nuteistasis teigia, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, kadangi jo ir L. konfliktas po pareiškimo gavimo buvo įvertintas vienareikšmiškai kasatoriaus apkaltinimu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, be to, nebuvo aiškinamasi konflikto priežastys, dalyvių veiklos tikslai, motyvai, sąlygoję konflikto kilimą, eigą ir jo pasekmes. Teismas, kasatoriaus teigimu, nevertino bylos duomenų, kurie liudija jo užpuolimo ir gynimosi faktą. Kasatorius teigia, kad jo paaiškinimai ar pateikti duomenys buvo iš anksto paneigti ir įvertinti kaip priemonė išvengti atsakomybės. Skunde teigiama, kad nuteistojo sužalojimai, nustatyti teismo medicinos specialisto išvada, automobilio kėbulo sulankstymas ir kiti duomenys, patvirtinantys K. ir K. L. pradėtą, vykdytą realų, agresyvų ir pavojingą užpuolimą, o kasatoriaus būtinąją gynybą, teismų buvo ignoruojami ir nevertinami kaip būtinoji gintis. Pasak nuteistojo, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškinta dalyvių veiksmų subjektyvioji ir objektyvioji pusės, o jo veiksmai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tik pagal pasekmes. Nuteistojo manymu, teismai darydami išvadą, kad jo veiksmai nėra būtinoji gintis, visiškai ignoravo, kad konfliktą pradėjo K. L. neleisdamas išsivežti kasatoriui priklausančių akmenų ir kad tai peraugo į kasatoriaus netikėtą, agresyvų ir pavojingą gyvybei užpuolimą.
Kasatorius taip pat nurodo, kad buvo padaryti esminiai pažeidimai suvaržę jo teisę į gynybą bei išsamų, visapusišką ir sąžiningą procesą. Pasak nuteistojo, teismai nesivadovavo teismų nepriklausomumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 109 straipsnyje, bei BPK 6, 241 straipsniuose. Teismai, nuteistojo manymu, neįvertino ikiteisminio tyrimo neišsamumo, pateiktų duomenų šališkumo, kaltinamuoju aktu apibrėžtų teisminio nagrinėjimo ribų pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nepagrįstumo. Taip pat, kasatorius mano, kad teismas nepagrįstai nevertino, kad byla buvo falsifikuojama, kad matę konfliktą liudytojai S. Z. ir S. L. buvo priversti pasirašyti identiškus, iš anksto paruoštus apklausos protokolų tekstus. Kasatoriaus manymu, eksperimentai, paneigiantys minėtų liudytojų parodymus, buvo atlikti pažeidžiant BPK reikalavimus, nes nebuvo užtikrintos meteorologinės ir kitos identiškos sąlygos, buvusios konflikto metu, todėl eksperimentų metu gauti duomenys negali būti įrodymais pagal BPK 20 straipsnį. Be to, pasak nuteistojo, turėjo būti atliktas ne eksperimentas, o parodymų patikrinimas vietoje. Kasatoriaus manymu, nuosprendis bei apeliacinės instancijos teismo nutartis yra pagrįsti prielaidomis, o ne įrodymais.
Kasaciniame skunde nuteistojo J. E. gynėjas prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Gynėjas skunde nurodo, kad teismai netyrė konflikto situacijos atsiradimo ir pagrindų, eigos, būtinosios ginties situacijos atsiradimo ir pasibaigimo momentų, o bylos duomenis vertino kryptingai J. E. kaltinančia prasme. Gynėjo teigimu, iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad ne J. E. sukėlė konfliktinę ir būtinosios ginties situaciją, o L., keršydami už, jų nuomone, pasisavintą žemę. Gynėjas teigia, kad K. L. atsisakymas draudimą išvežti akmenis išsiaiškinti telefonu vertintinas kaip jo siekis išprovokuoti J. E. pasirodymą ir konfliktą jo sodyboje. Kasatorius skunde pažymi, kad J. E. savame kieme puolė du vyrai su lenta ir su iena, todėl teismų išvada, kad jėgų santykis buvo J. E. pusėje yra nepagrįsta. Kasatorius dar atkreipia dėmesį ir į tai, kad J. E. pripažintas trečios grupės neįgalumas. Be to, kaip pažymi skunde kasatorius, teismai neįvertino J. E. veiksmų, rodančių jo neagresyvumą ir savigyną, būtent to, kad, atsiradus pirmai galimybei, J. E. stengėsi išvykti ir taip išvengti pavojingo puolimo. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvardija J. E. padarytus sužalojimus, lentos smūgio pėdsakus ant jo striukės, automobilio sulankstymą, tačiau nepateikia šių duomenų visumos procesinio įvertinimo. Teismai, pasak gynėjo, neįvertino, kad dešinės rankos riešo plaštakos sužalojimas būdingas savigynai, kai netikėti ir pavojingi smūgiai iena, lenta ar kitais daiktais atremiami pakelta ranka. Anot gynėjo, byloje užfiksuotų sužalojimų, sulankstymų, sugadinimų visuma rodo, kad L. puolimas buvo intensyvus ir pavojingas J. E. ir tai sąlygojo būtinąją gintį. Gynėjas teigia, kad nėra nustatyta subjektyvioji J. E. veiksmų pusė, nors ji ir negali būti nustatyta, nes ne J. E., o L. buvo užpuolimo iniciatoriai. Gynėjas skunde pažymi, kad, teismai, kvalifikuodami J. E. veiksmus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, neįvardijo konkrečių objektyvių, vienareikšmiškų įrodymų, nenurodė konkrečių tikslų ir motyvų, skatinusių J. E. tyčia sužaloti K. L., o teismų išvados apie tyčinio smūgio sudavimą yra grindžiamos tik suinteresuotų asmenų L. nenuosekliais parodymais. Kasatoriaus manymu, J. E. veikė būtinosios ginties situacijoje ir neperžengė būtinosios ginties ribų, nes gynyba buvo adekvati puolimui, todėl jo veiksmuose nėra BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.
Gynėjas skunde nurodo, kad teismai neįvertino ikiteisminio tyrimo procesinio nesąžiningumo, pasireiškusio dirbtinai formuojant liudytojų S. Z. ir S. L.o apklausų ir eksperimento metu gautus duomenis. Kasatoriaus manymu, teismas neteisingai liudytojų nereikšmingus parodymų nesutapimus aiškina kaip prieštaravimus. Pasak gynėjo, teismų argumentai, eksperimentų duomenų pagrindais atmetant mačiusių konfliktą liudininkų parodymus, yra prieštaringi. Anot kasatoriaus, pagal apeliacinės instancijos teismo nurodymą atliktas eksperimentas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duomenys buvo renkami šališkai, dirbtinai J. E. kaltinančia prasme. Teismo argumentai dėl J. E. ir liudytojų santykių kaip darbdavio ir darbuotojų yra išgalvoti, nes šie liudytojai niekada nebuvo įdarbinti pas J. E.. Teismų atsisakymas remtis minėtų liudytojų parodymais, kasatoriaus manymu, prieštarauja teisingo bylos nagrinėjimo, proceso išsamumo ir nešališkumo principams. Gynėjas teigia, kad teismai neįvertindami kaltinamuoju aktu apibrėžtų teisminio nagrinėjimo ribų teisinio ir faktinio pagrįstumo pažeidė Konstitucijos 31 straipsnį, BPK 219 straipsnį, 241 straipsnį ir 255 straipsnį. Pasak gynėjo, BPK 255 straipsnyje nurodytos bylos nagrinėjimo teisme ribos nereiškia, kad kaltinimas imperatyviai nurodo teismui bylos nagrinėjimo ribas, nes tai prieštarautų principinei nuostatai, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Nukentėjusiojo, jo sūnaus ir dukters parodymai, anot kasatoriaus, yra nepatikimi dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi; tą parodo nuolatinis parodymų keitimas ir tikslinimas. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismai, nustatydami K. L. sužalojimų lygį pagal specialisto išvados ir ekspertizės akto duomenis, neįvertino, kad išvados ir akto duomenys gauti pažeidžiant procesinio įstatymo reikalavimus ir dėl to negali būti įrodymais. Vertindamas specialisto išvadą Nr. G 2497/07(03) kasatorius teigia, kad medicinos specialistas neįvykdė užduoties, nes neatsakė į trečiąjį tyrėjo pateiktą klausimą, neatliko privalomo K. L. tyrimo. Pasak advokato, teismo medicinos specialistas G. P. netyrė K. L. sužalojimų, jų neaprašė, kitaip nevertino, tik aprašė kitus nereikšmingus duomenis. Specialistas G. P., anot kasatoriaus, neatlikdamas jokio tyrimo, neįvertindamas prieštaringų ligos istorijos duomenų, šališkai remdamasis tik Klaipėdos ligoninės ligos istorijos įrašais, pateikė tyrimų rezultatais nepagrįstą išvadą. Tokius specialisto veiksmus gynėjas vertina kaip BPK 90 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Taip pat gynėjas ginčija ir teismo medicinos ekspertizės aktą Nr. EGK 122/08(01), kadangi, jo nuomone, buvo pažeista BPK 84 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 3 dalis, 163 straipsnis, 269 straipsnio 1 dalis. Kasatoriaus teigimu, ekspertinis sąstatas neatitinka teismo įvardintoms ekspertinėms specialybėms, o nesant ekspertizės akte kiekvieno iš ekspertų, tame tarpe ir radiologo tyrimų, teismo užduotis atlikti kompleksinius tyrimus neįvykdyta. Kasatorius nurodo, kad ekspertas A. R. nėra sąrašinis ekspertas, tokiu atveju jis turėjo būti įspėtas dėl atsakomybės ir prisiekti teismui, tačiau tai nebuvo padaryta. Nei specialisto išvada nei ekspertizės aktas neatitinka specialių tyrimų pagrindu vykdomo procesinio pažinimo metodų, todėl šių tyrimų metu gauti duomenys nėra įrodymai ir nepaneigia Šilalės ligoninės ligos istorijos įrašo, kad kaulų lūžių nebuvo. Kasatorius nurodo, kad teismų atsisakymas atlikti kaukolės tyrimą, pažeidžia J.E. teises į išsamų ir visapusišką bylos aplinkybių ištyrimą, teisingo ir pagrįsto nuosprendžio priėmimą.
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Sergejus Stulginskis prašo nuteistojo J. E. ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti. Prokuroras nesutinka su kasacinių skundų argumentais, kuriais kasatoriai ginčija faktus, savaip vertina įrodymus, nesutinka su teismų sprendimuose išdėstytomis išvadomis dėl atskirų faktų, nes tai, pasak prokuroro, nėra teisės taikymo sritis ir dėl to šiuos argumentus reikia palikti nenagrinėtus.
Prokuroras atsiliepime teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. E. veiką kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o kasatorių teiginiai, kad nuteistasis tik gynėsi nuo pavojingo K. L. kėsinimosi prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Teismai, prokuroro manymu, teisingai konstatavo, jog tuomet, kai nuteistasis smūgiavo lenta nukentėjusiajam, nebuvo susidariusi būtinosios ginties situacija. Teismai išsamiai išanalizavo J. E., K. ir K. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, juos gretino su liudytojų parodymais bei kitais bylos duomenimis. Prokuroras teigia, kad konflikto priežastis, jo pradžia, eiga, nuteistojo ir nukentėjusiojo atlikti veiksmai bei sužalojimų padarymo nukentėjusiajam mechanizmas yra nustatyti, remiantis ne prielaidomis, o byloje surinktų įrodymų analize ir jų visumos įvertinimo pagrindu. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad teisme nebuvo gauta jokių įrodymų, kurie patvirtintų nuteistojo teiginius apie jam grėsusį realų pavojų ir susidariusias būtinosios ginties sąlygas, be to, teismų išvados yra pagrįstos, nes yra paremtos ne tik asmeninės, bet ir daiktinės kilmės bylos duomenimis. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasacinės instancijos teismas netiria ir nevertina faktinių bylos aplinkybių, nes šie klausimai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija, kaip ir įrodymų pakankamumo klausimas. Prokuroro manymu, kasaciniuose skunduose nepateikta argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti byloje ištirtų įrodymų patikimumu. Teismai, anot prokuroro, išsamiai išanalizavo bylos duomenis ir motyvuotai rėmėsi K. L. ir K. L. parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir išsamūs bei atitinkantys kitus bylos įrodymus, be to, jų nurodytas sužalojimų aplinkybes ir mechanizmą patvirtino teismo medicinos specialisto išvada, komisijinės teismo medicinos ekspertizės išvada, ekspertų G.P., J.G. – D. paaiškinimai teisiamajame posėdyje, įvykio vietos apžiūros, nukentėjusiojo ir liudytojo K. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenys. Prokuroro manymu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad J. E. veikė būtinosios ginties sąlygomis.
Prokuroras nesutinka su kasacinių skundų teiginiais, kad eksperimentai buvo atlikti, pažeidžiant BPK 197, 183 straipsnių reikalavimus. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad eksperimento rezultatai buvo palankūs nuteistajam, tačiau jų parodymais teismas nesivadovavo dėl to, kad jų nepatvirtina jokie kiti faktiniai duomenys. Prokuroras nesutinka su skundų teiginiais dėl specialisto išvados ir ekspertizės akto, kaip duomenų, negalinčių būti vertinamų kaip įrodymai. Pasak prokuroro, ekspertizę atliko aukštos kvalifikacijos, turintys reikiamų specialių žinių ir didelį darbo stažą, įtraukti į ekspertų sąrašą specialistai, o gydytojas A. R. buvo tinkamai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados pateikimą. Prokuroras atsiliepime teigia, kad ekspertizės ir specialisto išvados turinys atitinka BPK 88 ir 90 straipsnių reikalavimus, o specialisto išvados trečiame punkte yra pateiktas atsakymas į gynėjo skunde minimą specialistui užduotą klausimą. Prokuroras sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad veikos kvalifikavimui neturi reikšmės lūžio pobūdis (atviras ar uždaras). Prokuroro manymu magnetinio rezonanso tyrimo nebuvimas nebuvo priežastis, trukdžiusi ekspertams atlikti išsamią ekspertizę ir pateikti objektyvią išvadą.
Prokuroras atsiliepime nurodo, kad kaltinamajame akte pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas atitinka BK normos, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota, dispoziciją, o kaltinamajame akte buvo išdėstyti duomenys, pagrindžiantys kaltinimą. Apie šių duomenų įrodomąją vertę, pasak prokuroro, visada spendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Todėl prokuroro teigimu, kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, o tai, kad teismų įrodymų vertinimo rezultatai netenkina nuteistojo, negali būti pagrindu panaikinti nuosprendį ar nutartį.
Prokuroras nesutinka su skundų argumentais dėl teismo šališkumo, nes, pasak jo, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs, suinteresuoti bylos baigtimi. Prokuroro teigimu, nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyta detali motyvacija dėl kiekvienos teismo nustatytos aplinkybės ir dėl informacijos, gautos iš kiekvieno įrodymų šaltinio, o teismo išvados yra pagrįstos ne spėjimais, bet įrodymų visumos vertinimu.
Nuteistojo J. E. ir jo gynėjo kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 28 straipsnio, 135 straipsnio 1 dalies taikymo
Byloje nustatyta, kad konflikto, kilusio tarp J. E. ir K. bei K. L., metu J. E. tyčia smogė kumščiu bei sudavė lenta nukentėjusiajam K. L. į galvą, padarydamas šiam sunkų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo J. E. veiką kvalifikuojant pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamasis įstatymas yra pritaikytas tinkamai, nes teismo nustatytos aplinkybės visiškai atitinka pritaikytos BK normos dispoziciją. Kasatoriai savo skunduose teismo nustatytas aplinkybes neigia, tvirtindami, kad šioje byloje tirto įvykio metu buvo ne konfliktas, peraugęs į fizinio smurto panaudojimą, o būtinosios ginties situacija, į kurią buvo patekęs nuteistasis J. E.. Todėl, kasatorių nuomone, J. E. turėjo būti pritaikytas BK 28 straipsnis, ir tuo pagrindu baudžiamoji byla prieš jį turėjo būti nutraukta. Kasatoriai skunduose teigia, kad, J. E. atvykus į L. kiemą išsiaiškinti dėl draudimo išvežti iš kiemo akmenis, K. ir K. L. jį užpuolė: K. rankoje turėjo kirvį, o K. – arklinio vežimo ieną. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nustatytų aplinkybių neigimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Pirmosios instancijos teismo išvadų apie bylos aplinkybes pagrįstumas gali būti ginčijamas tik apeliacine tvarka. Ši byla apeliacine tvarka pagal nuteistojo J. E. skundą jau išnagrinėta. Priimdamas sprendimą nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamai.
Kasacine tvarka skųsdami žemesnių instancijų teismų sprendimus, nuteistasis J. E. ir jo gynėjas tvirtina, kad teismai yra pažeidę BPK reikalavimus, tirdami ir vertindami byloje surinktus įrodymus. Anot kasatorių, teismai bylos aplinkybes ištyrė neišsamiai, įrodymus įvertino netinkamai, nes be pagrindo kaip atitinkančius tikrovę vertino nukentėjusiojo K. L., jo artimųjų parodymus, kitus J. E. įkaltinančius įrodymus, o J. E. teisinantiems įrodymams nesuteikė reikiamos reikšmės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie kasatorių argumentai yra nepagrįsti, nes jų nepatvirtina bylos medžiaga. Iš teismo posėdžio protokolo, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio bei iš kitos bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė tiek J. E. įkaltinančius, tiek jį teisinančius duomenis, juos įvertino, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, ir tik po to padarė atitinkamas išvadas dėl J. E. kaltumo ir dėl kitų byloje spręstinų klausimų. Teismas nuosprendyje pateikė išsamius ir įtikinamus motyvus, kodėl vienus įrodymus priima ir jais grindžia savo išvadas, o kitus įrodymus atmeta. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 20 straipsnio nuostatų įrodymų ištyrimui ir vertinimui keliami reikalavimai pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeisti. Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje visi esminiai nuteistojo J. E. apeliacinio skundo argumentai buvo aptarti ir motyvuotai paneigti, t. y. apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalyje suformuluotą reikalavimą bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tuo pačiu pažymėtina, kad iš nuteistojo J. E. bei jo gynėjo kasaciniuose skunduose suformuluoto prašymo matyti, kad ir patys kasatoriai nemano, jog šios bylos aplinkybės ištirtos neišsamiai ar netinkamai išnagrinėtas apeliacinis skundas, nes jie neprašo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (jie prašo pritaikyti kitą baudžiamąjį įstatymą – BK 28 straipsnį). Teisėjų kolegija pažymi, kad pats įrodymų įvertinimas ir atitinkamų išvadų tuo pagrindu padarymas, jei tiriant ir vertinant įrodymus nebuvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų, taip pat nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Tai faktų nustatymo sritis, kuri priskiriama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje esminių BPK reikalavimų pažeidimų, kuriuos būtų padaręs pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, nenustatyta.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus dėl nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Nuteistojo J. E. ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Olegas Fedosiukas
Valerijus Čiučiulka
