Baudžiamoji byla Nr. 2K-52/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8. (S)
2011 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. (A. A.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo, iš dalies tenkinant A. A. apeliacinį skundą, pakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendis dėl A. A. paskirtos bausmės: A. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį vieneriems metams devyniems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. O., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
n u s t a t ė :
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga be tikslo ją platinti: 2007 m. gruodžio 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. A. būdamas bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš A. O. neatlygintinai įgijo 0,030 g narkotinės medžiagos – heroino ir jį neteisėtai laikė iki tos pačios dienos 19.10 val., kai policijos pareigūnai kratos šiame bute metu rado ir paėmė minėtą kiekį heroino.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-52/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8. (S)
2011 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. (A. A.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo, iš dalies tenkinant A. A. apeliacinį skundą, pakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendis dėl A. A. paskirtos bausmės: A. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį vieneriems metams devyniems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. O., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
n u s t a t ė :
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga be tikslo ją platinti: 2007 m. gruodžio 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. A. būdamas bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš A. O. neatlygintinai įgijo 0,030 g narkotinės medžiagos – heroino ir jį neteisėtai laikė iki tos pačios dienos 19.10 val., kai policijos pareigūnai kratos šiame bute metu rado ir paėmė minėtą kiekį heroino.
Nuteistasis A. A. kasaciniu skundu prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatorius nurodo, kad teismas paskyrė jam neteisingą bausmę, neadekvačią padarytai nusikalstamai veikai, ir taip pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Paskirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, jis disponavo labai nedideliu narkotikų kiekiu, niekam nesukėlęs žalingų pasekmių, byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o pagal jo elgesį spręstina, kad jis padarė išvadas. Nuo priklausomybės narkotikams jis gydėsi Vilniaus priklausomybės ligų centro stacionare, mokykloje „Akiratis“, apibūdintas teigiamai. Baigęs mokyklą jis įstojo į VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centrą, siekia įgyti apdailininko specialybę, pradėjo lankyti vairuotojo kursus. Kasatorius pažymi, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik treji metai. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, nuteistojo manymu, jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
Atsiliepimu į nuteistojo A. A. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad bylos faktinės aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, A. A. kaltė padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatyta teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl bausmės griežtumo, iš esmės atsakė į visus jo argumentus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo neigiamus A. A. asmenybės aspektus, o apeliacinės instancijos teismas, sušvelnindamas nuteistajam paskirtą bausmę, atsižvelgė į nuteistojo elgesį po nusikaltimo padarymo ir į tas aplinkybes, kurios yra nurodytos kasaciniame skunde. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė, nei BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis – dar mažinti bausmės dydį ar keisti jos rūšį nėra pagrindo.
Nuteistojo A. A. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bausmės skyrimo
Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta, kad už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti asmuo gali būti nubaustas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, ketvirtą kartą teisiamam vartojančiam narkotikus ir neigiamai apibūdinamam nuteistajam A. A. paskyrė vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į padaryto nesunkaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius, po ketvirtojo nuteisimo paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino daugiau ne per pusę – iki dešimties mėnesių laisvės atėmimo. Taigi teismai, skirdami bausmę, atsižvelgė iš esmės į visas aplinkybes, išdėstytas nuteistojo kasaciniame skunde, kurios reikšmingos bausmės skyrimui. Teismo parinkta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio ir 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia, nėra aiškiai per griežta ir tinkamai individualizuota.
Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. A. A. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl kasacinio skundo argumentais keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl paskirtos bausmės rūšies nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo A. A. (A. A.) kasacinį skundą atmesti.
Josifas Tomaševičius
Viktoras Aidukas
Tomas Šeškauskas
