Baudžiamoji byla Nr. 2K-57/2011
Procesinio sprendimo kategorija
2.6.1.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iš BK 228 straipsnio 2 dalies) atėmimu teisės dirbti policijos pareigūnu vieneriems metams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda.
V. Č. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų suklastojimo, sudarant galimybę V. D. neteisėtai išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl tikėtina padarytos nusikalstamos veikos), išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalis, kuria atmestas nuteistojo V. Č. apeliacinis skundas.
Minėtu nuosprendžiu išteisinti A. B., E. D., V. B., G. A., A. J. J., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
V. Č. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, turėdamas tikslą patikrinti operatyvinę informaciją, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), veikia nelegali metalo supirktuvė, 2006 m. liepos 4 d., nuo 13.00 val. iki 14.30 val., kartu su (duomenys neskelbtini) tyrėju A. K. atliko patikrinimą Kaune, (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė įvairaus juodojo bei spalvotojo metalo, kurį paliko saugoti V. K.. 2006 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) viršininkui A. B. pavedus V. Č. tęsti tyrimą dėl, tikėtina, V. K. pažeidimų, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, grubiai pažeisdamas 2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos veiklos teisėtumo principą, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą policijos pareigūno pareigą – gavus pranešimą apie daromą teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią teisės pažeidimui bei šio straipsnio 2 dalyje nustatytą policijos pareigūno pareigą vykdyti ir kitas įstatymų jam nustatytas pareigas, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, tyčia suklastojo tikrus dokumentus: įrašė proceso dokumentuose – 2006 m. liepos 24 d. R. L. bei Ž. Z., 2006 m. liepos 25 d. A. Č. ir 2006 m. liepos 26 d. R. J. paaiškinimuose žinomai melagingas žinias, kad 2006 m. liepos 4 d. minėti asmenys metalą Kaune, (duomenys neskelbtini), paliko be atlygio. Dėl šių veiksmų V. Č. 2006 m. liepos 28 d. parašė tarnybinį pranešimą apie tai, kad nėra užfiksuotas pinigų judėjimo faktas, t. y. V. K. nesulaikytas perkantis iš asmenų metalo laužą, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti ATPK 173 straipsnio; kadangi V. K. pateikė atitinkamus patalpų nuomos ir metalo pridavimo į supirktuvę dokumentus, nėra pagrindo taikyti kitų Lietuvos Respublikos įstatymų sankcijų ir tikslinga baigti patikrinimą. 2006 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) viršininkui A. B. užrašius rezoliuciją „į bylą“, tyrimas dėl V. K. pažeidimų buvo nutrauktas ir šis išvengė administracinės atsakomybės; dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nes šiais veiksmais V. Č. iškraipė valstybės teisėsaugos institucijos – policijos – funkcijas bei veiklos principus, sumenkino policijos įstaigos prestižą ir diskreditavo policijos pareigūno vardą.
V. Č. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, veikdamas priešingais tarnybai interesais, tirdamas 2006 m. liepos 4 d. patikrinimo metu Kaune, (duomenys neskelbtini), nustatytas aplinkybes, savo darbo kabinete, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrus dokumentus – 2006 m. liepos 24 d. R. L. bei Ž. Z., 2006 m. liepos 25 d. A. Č. ir 2006 m. liepos 26 d. R. J. paaiškinimus: šiuose proceso dokumentuose įrašė žinomai melagingas žinias, kad 2006 m. liepos 4 d. minėti asmenys metalą Kaune, (duomenys neskelbtini) paliko be atlygio. Dėl šių veiksmų 2006 m liepos 28 d. tyrimas dėl, tikėtina, V. K. pažeidimų buvo nutrauktas.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. Č. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalis dėl jo nuteisimo ir bylą jam nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes jo veiksmuose nėra jam inkriminuotų nusikaltimų sudėties, ir padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nes liko nepašalintų abejonių dėl teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų, kurios nevertintos jo naudai; byla nepatikrinta tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Kasatorius pažymi, kad apeliaciniame skunde jis nurodė, jog pagrindinė įrodinėtina aplinkybė – ar jis, imdamas paaiškinimus iš R. L., Ž. Z., A. Č. ir R. J., rašė ne tai, ką aiškino minėti asmenys, o visiškai kitokius duomenis, taip klastodamas paaiškinimus, turėdamas tikslą padėti V. K. išvengti administracinės atsakomybės. Apeliaciniame skunde jis skyrė didelį dėmesį šių asmenų, ypač V. K., parodymų analizei, teigdamas, kad tiesai nustatyti būtina vertinti visus jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Apeliaciniame skunde jis nurodė ir tai, kad tyrėjas A. K. 2006 m. liepos 5 d. paėmė pirmąjį V. K. paaiškinimą, kuriame šis nurodė, jog metalo nepirko, tik rinko ir pats parduodavo, o jeigu kas ir atveždavo, tai už dyką. V. K., po devynių mėnesių apklausiamas tyrėjo G. K., jau neneigė supirkinėjęs metalą, paaiškindamas, kad po policijos apsilankymo jo supirktuvėje prašė metalą atvežusių žmonių sakyti, jog pinigų už metalą iš jo šie negavę, o atveždavę tik jį išmesti. Šią aplinkybę V. K. patvirtino ir po pusmečio, apklaustas tyrėjos K. T. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai neanalizavo šių argumentų, apsiribodamas abstrakčiu teiginiu, kad jo kaltė patvirtinta nuosekliais V. K. parodymais, neišdėstydamas parodymų analizės.
Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliaciniame skunde jis pažymėjo, jog 2006 m. liepos 24 d. apklausė R. L., kuris nurodė, kad jokio atlygio už metalo pridavimą negavo. 2007 m. spalio 5 d. R. L., apklausiamas tyrėjos K. T., jau teigė, kad padėjo metalą nuvežti kaimynui A. Z., kuriam už tai buvo sumokėta; paaiškinimą pasirašė jo neskaitydamas. R. L., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė: pinigų mokėjimo nematęs, tik spėjęs, kad „už dyką vis tiek nevežė“; perskaitė prieš pasirašydamas V. Č. duotą paaiškinimą, bet po užduotų jam klausimų tuo ėmė abejoti; paaiškinimą davęs moteriai FNTT patalpose, o jo, V. Č., nėra matęs. Kasatorius pažymi, kad savo apeliaciniame skunde jis teigė, jog liudytojo R. L. parodymų negalima laikyti nuosekliais, nekeliančiais abejonių, todėl nebuvo pagrindo jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių argumentų neanalizavo, apsiribodamas trumpa R. L. parodymų santrauka. Be to, apeliaciniame skunde jis abejojo ir liudytojų A. Č., Ž. Z. bei R. J. parodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas juos laikė nuosekliais, patvirtinančiais tariamą jo kaltę.
Kasatorius nurodo ir tai, kad teismas jam pareikštus kaltinimus suklastojus ir G. K. paaiškinimą pašalino motyvuodamas tuo, jog nėra jokių vaizdo ir garso įrašų, patvirtinančių, kas buvo kalbėta duodant liudytojams paaiškinimus. Kasatoriaus manymu, taip turėjo būti vertinami visi paaiškinimus davusių asmenų parodymai, tačiau teismas vienodus įrodymus įvertino skirtingai.
Atsiliepimu į nuteistojo V. Č. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Mindaugas Dūda siūlo jį atmesti.
Prokuroras nurodo, kad kasatorius, skunde teigdamas, jog jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, pateikia argumentus, kurie išimtinai susiję tik su įrodymų vertinimu. Tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, nes pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. netirdamas faktinių bylos aplinkybių ir nevertindamas įrodymų. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais BPK pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas. Jokių esminių BPK pažeidimų, galėjusių turėti įtakos nuosprendyje ir nutartyje pateiktam įrodymų vertinimui, kasaciniame skunde nenurodyta.
Atsiliepime dar nurodoma, jog kasatorius kaip esminį BPK pažeidimą nurodo tai, kad jo apeliacinis skundas išnagrinėtas nevisiškai, t. y. nesilaikant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Prokuroro manymu, nuteistojo apeliacinis skundas buvo visiškai išnagrinėtas, apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų, išdėstyti aiškūs apelianto pateiktų argumentų atmetimo motyvai, nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą liudijančios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo pareigos nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo autoriaus argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju, prokuroro nuomone, buvo iš esmės pasisakyta ir pateiktos motyvuotos išvados dėl visų apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, todėl skundas buvo išnagrinėtas, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Nuteistojo V. Č. kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.
BPK 369 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų. BPK 368 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad kasaciniame skunde būtų nurodyti teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas kasacinio pagrindo buvimas, t. y. kasatorius privalo išdėstyti konkrečius argumentus, pagrindžiančius teiginius dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar padarytų esminių BPK pažeidimų.
BPK 376 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas tikrina tik skundžiamų teismo sprendimų teisėtumą. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, kasacine tvarka netikrinamas. Vadinasi, teismų ištirti įrodymai kasacinio proceso metu iš naujo nevertinami, jeigu kasaciniame skunde nėra argumentuotai teigiama, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas iš esmės neatitiko konkrečių baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų.
Nuteistasis V. Č. nesutinka su baudžiamojo įstatymo taikymu, tačiau konkrečiai nenurodo, kokios šio įstatymo normos buvo netinkamai pritaikytos. Iš kasacinio skundo turinio spręstina, kad netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą kasatorius sieja su, jo nuomone, netinkamu bylos įrodymų – liudytojų duotų parodymų – vertinimu. Kasatorius teigia, kad liko nepašalintos dėl šių įrodymų – liudytojų R. L., A. Č., Ž. Z. ir R. J. duotų parodymų – iškilusios abejonės, jos nebuvo vertinamos jo, V. Č., naudai. Nuteistojo nuomone, šių liudytojų duotų parodymų negalima laikyti nuosekliais ir nekeliančiais abejonių. Tačiau pažymėtina, kad šis kasatoriaus teiginys nėra grindžiamas tinkamais argumentais. Štai liudytojo R. L. parodymų nenuoseklumą kasatorius pagrindžia liudytojo 2006 m. liepos 24 d. paaiškinime, kuris buvo duotas tiriant aplinkybes dėl V. K. nelegalios veiklos, superkant metalą, nurodytomis aplinkybėmis, kurios skyrėsi nuo šioje baudžiamojoje byloje – ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje – liudytojo duotų parodymų. R. L. 2006 m. liepos 24 d. duotas paaiškinimas yra šios baudžiamosios bylos nusikalstamos veikos dalykas, o ne įrodymas, kuriuo remiantis įrodinėjamos bylai reikšmingos aplinkybės. Kasatorius kitų liudytojų (A. Č., Ž. Z., R. J.) parodymų nenuoseklumą argumentuoja tuo, kad šie liudytojai nenurodė „kokių nors objektyvių ar bent tikėtinų priežasčių“, kodėl savo paaiškinimus, duotus V. Č., pasirašė, atsisakę juos perskaityti. Tokie kasatoriaus teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais teiginius apie padarytus esminius BPK pažeidimus, kurie, be kita ko, neįvardyti konkrečiomis BPK straipsnių normomis.
Kasatorius skunde taip pat teigia, kad jo apeliacinis skundas išnagrinėtas nevisiškai, nepatikrinus bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes apygardos teismas neišdėstė jo nurodytų kaltinimą patvirtinančių liudytojų parodymų analizės. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė pakankamai motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, t. y. kasatoriaus minimų liudytojų parodymų vertinimo. Apygardos teismas, savo sprendime dar kartą išdėstęs liudytojų R. L., A. Z., Ž. Z., A. Č., R. J. parodymų turinį, konstatavo, kad jie tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai nurodė visas aplinkybes. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalyje, kurioje išdėstyti motyvai dėl nuteistojo V. Č. apeliacinio skundo (32–34 nutarties lapai), nepasisakyta dėl apeliacinio skundo argumento, jog apylinkės teismas liudytojų parodymus turėjo vertinti analogiškais motyvais, kuriais pašalino kaltinimo dalį V. Č. suklastojus ir G. K. paaiškinimą, neduoda pagrindo pripažinti, kad apygardos teismas nevisiškai išnagrinėjo apeliacinį skundą, nes šis argumentas nebuvo esminis. Be to, apeliacinės instancijos teismas dėl G. K. paaiškinimo suklastojimo pašalinimo iš kaltinimo pagrįstumo išdėstė savo motyvus nutarties dalyje, kurioje pasisakyta dėl prokuroro apeliacinio skundo (27–29 nutarties lapai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 381 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. Č. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Tomas Šeškauskas
Viktoras Aidukas
