Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-86/2011

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.5.2.

2.1.16.2.18.

3.1.5.2. (S)

2011 m. vasario 22 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Tomo Šeškausko, Vytauto Masioko, Olego Fedosiuko, Vytauto Greičiaus, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Ugniui Vyčinui,

nuteistajai M. K.,

gynėjams Romui Mikliušui, Stasiui Karveliui, Sauliui Juzukoniui, Sauliui Zakarevičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. K., nuteistojo J. K. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „B“ atstovo kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu M. K. nuteista pagal:

BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl Lietuvos Respublikos biudžeto 72 864,67 Lt PVM lėšų įgijimo UAB „B“ naudai), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda;

BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl Lietuvos Respublikos biudžeto 49 997,68 Lt pelno mokesčio lėšų įgijimo UAB „B“ naudai), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda;

BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“ turto – 227 908,57 Lt pasisavinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (25 500 Lt) dydžio bauda;

BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B“ buhalterinės apskaitos apgaulingo tvarkymo) 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda;

BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl šių dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo (70 nusikaltimų):

dėl 2003 m. liepos 1 d. rangos darbų sutarties bei lokalinės sąmatos – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos-faktūros sąskaitos faktūros LEA Nr. 9057865 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. liepos mėnesį atliktų darbų akto 39 999,99 Lt sumai – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. rugpjūčio mėnesį atliktų darbų akto 59 405 Lt sumai – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. rugsėjo 1 d. rangos darbų sutarties bei lokalinės sąmatos – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9057891– 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9057900 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9057904 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. rugsėjo mėnesį atliktų darbų akto 116 092 Lt sumai – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. spalio 1 d. lokalinės sąmatos 14 416 Lt su sumai – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. spalio 2 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9057936 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. spalio 3 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9057933 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. spalio 3 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9057935 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. spalio 6 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9057939 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. spalio 7 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9057934 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. spalio 9 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9057938 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. spalio 15 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9057937 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. spalio 21 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9057931 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. spalio 21 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9057932 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9057930 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. spalio mėnesį atliktų darbų akto 64 231 Lt sumai – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. spalio 31 d. rangos darbų sutarties bei lokalinės sąmatos 48 833 Lt sumai – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. lapkričio 1 d. rangos darbų sutarties bei lokalinės sąmatos 100 613 Lt su PVM sumai – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9057929 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9057984 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. lapkričio mėnesį atliktų darbų akto 48 833 Lt sumai – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9057996 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 90578004 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9058005 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9057986 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9058006 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9057997 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2003 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų akto 73 721 Lt sumai – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl 2004 m. sausio 20 d. PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 9058028 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2003 m. liepos 15 d. kasos išlaidų orderio Nr. 3222 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. liepos 15 d. kasos pajamų orderio Nr. 0327888 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2003 m. liepos 24 d. kasos išlaidų orderio Nr. 03227889 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. liepos 24 d. kasos pajamų orderio Nr. 0327889 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2003 m. rugpjūčio 25 d. kasos išlaidų orderio Nr. 3267 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. rugpjūčio 25 d. kasos pajamų orderio LEA Nr. 0327893 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2003 m. rugpjūčio 27 d. kasos išlaidų orderio Nr. 3271 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. rugpjūčio 27 d. kasos pajamų orderio LEA Nr. 0327894 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2003 m. rugsėjo 12 d. kasos išlaidų orderio Nr. 3290 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. rugsėjo 12 d. kasos pajamų orderio LEA Nr. 0327899 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2003 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderio Nr. 3294 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. rugsėjo 15 d. kasos pajamų orderio LEA Nr. 0327900 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2003 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderio Nr. 3295 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. rugsėjo 16 d. kasos pajamų orderio LEA Nr. 0327901 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2003 m. rugsėjo 23 d. kasos išlaidų orderio Nr. 3307 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. rugsėjo 23 d. kasos pajamų orderio LEA Nr. 0327917 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2003 m. rugsėjo 26 d. kasos išlaidų orderio Nr. 3311 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderio LEA Nr. 0327918 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2003 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderio Nr. 3404 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. gruodžio 16 d. kasos pajamų orderio LEA Nr. 0327948 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. gruodžio 16 d. kasos pajamų orderio LEA Nr. 0327949 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. gruodžio 16 d. kasos pajamų orderio LEA Nr. 0327950 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. gruodžio 16 d. kasos pajamų orderio LEA Nr. 0327951 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. gruodžio 16 d. kasos pajamų orderio LEA Nr. 0327952 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2003 m. gruodžio 18 d. kasos išlaidų orderio Nr. 3406 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderio LEA Nr. 0327955 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderio LEA Nr. 0327956 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderio LEA Nr. 0327954 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderio LEA Nr. 0327953 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2003 m. liepos mėnesio PVM deklaracijos – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2003 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijos – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2003 m. spalio PVM deklaracijos – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2003 m. lapkričio PVM deklaracijos – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2003 m. gruodžio PVM deklaracijos – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2004 m. sausio mėnesio PVM deklaracijos – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2003 m. pelno (nuostolio) ataskaitos – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (37 500 Lt) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „B“ nuteistas pagal:

BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 ir 5 dalis (dėl Lietuvos Respublikos biudžeto 72 864,67 Lt PVM lėšų įgijimo apgaule UAB „B“ naudai) 500 MGL (75 000 Lt) dydžio bauda;

BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 ir 5 dalis (dėl Lietuvos Respublikos biudžeto 49 997,68 Lt pelno mokesčio lėšų įgijimo UAB „B“ naudai) 400 MGL (50 000 Lt) dydžio bauda;

BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 ir 2 dalis (dėl UAB „B“ buhalterinės apskaitos apgaulingo tvarkymo) 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda;

BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 ir 4 dalis (2000 m. rugsėjo 20 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl šių dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo (viso 70 nusikaltimų):

dėl UAB „B“ 2003 m. gruodžio 16 d. kasos išlaidų orderio Nr. 3404 – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2003 m. spalio mėnesio PVM deklaracijos – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

dėl UAB „B“ 2003 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijos – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1000 MGL (125 000 Lt) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu J. K. nuteistas pagal:

BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Lietuvos Respublikos biudžeto 1441,26 Lt PVM lėšų įgijimo UAB „DJ Teletradas“ naudai) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „DJ Teletradas“ prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 391 Lt pelno mokesčio panaikinimo) laisvės atėmimu trims mėnesiams;

BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo UAB „B“ direktorei M. K. pasisavinti 227 908,57 Lt) laisvės atėmimu trejiems metams;

BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo M. K. panaikinti UAB „B“ prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 49 997,68 Lt) laisvės atėmimu trejiems metams;

BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“ prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 72 864,67 Lt PVM panaikinimo) laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi nuteistųjų J. K., M. K. ir juridinio asmens UAB „B“ atstovo apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios M. K., jos gynėjo advokato R. Mikliušo, UAB „B“ atstovo S. Zakarevičiaus, J. K. gynėjų advokatų S. Karvelio ir S. J., prašiusių nuteistųjų kasacinius skundus tenkinti, taip pat prokuroro, prašiusio nuteistųjų kasacinius skundus atmesti, paaiškinimus

n u s t a t ė :

J. K., M. K. ir UAB „B“ nuteisti už tai, kad M. K., būdama UAB ‚B“ direktore, turėdama teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, naudai ir interesams 2003 m. liepos–2004 m. kovo mėnesiais Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdama bendrininkų grupe su J. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003 m. sausio 27 d. teikimas Nr. 6s) kaip L. S. ir UAB „Paladė ir Ko“ direktorius arba komercijos direktorius D. K., iš anksto susitarę apgaule, sukčiaujant apskaičiuojant ir sumokant PVM, UAB „B“ naudai įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, panaudojant suklastotas UAB “Paladė ir Ko” PVM sąskaitas–faktūras, iš anksto žinodama, kad UAB „Paladė ir Ko“ yra naudojama tam, kad šios bendrovės vardu įsigyti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentų blankai būtų realizuoti tretiems asmenims legalizuojant prekes, paslaugas ir kad sandoriai tarp UAB „B“ ir UAB “Paladė ir Ko” neįvyks, kad UAB „B“ gamybinių patalpų, sandėlio remonto bei kiemo sutvarkymo darbus atliko ar atliks jos pačios samdyti darbininkai, kad UAB „B“ jokių prekių iš UAB „Paladė ir Ko“ nepirks, nurodė J. K. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti UAB „B“ fiktyvius gamybinių patalpų ir sandėlio remonto, kiemo sutvarkymo paslaugų bei įvairių prekių pardavimo dokumentus.

Jos nurodymu bei J. K. prašymu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai L. K. ir R. T., veikę pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį (toliau – NVIM) (2003 m. sausio 27 d. teikimas Nr. 6s) kaip L. S. ir UAB „Paladė ir Ko“ direktorius D. K., M. K. parengus fiktyvias 2003 m. liepos 1 d., 2003 m. rugsėjo 1 d., 2003 m. spalio 31 d., 2003 m. lapkričio 1 d. lokalines sąmatas tarp UAB „B“ ir UAB „Paladė ir Ko“ bei per J. K. perdavus ir jam nurodžius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams L. K. ir R. T., parengti rangos darbų sutartis, pasirašyti šias sutartis bei lokalines sąmatas ir įrašyti į UAB „Paladė ir Ko“ PVM sąskaitas-faktūras žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusias ūkines–finansines operacijas tarp UAB „B“ ir UAB „Paladė ir Ko“. R. T., veikęs pagal NVIM, įrašė į UAB „Paladė ir Ko“ PVM sąskaitas–faktūras žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Paladė ir Ko“ atliko UAB „B“ įvairių darbų laikotarpiu nuo 2003 m. liepos 31 d. iki 2004 m. sausio 20 d. ir perdavė šiuos suklastotus dokumentus J. K., kuris juos perdavė M. K., o ši pateikė juos UAB „B“ finansininkams, nurodydama įtraukti į UAB „B“ buhalterinę apskaitą, bei nurodė pagal juos mokėjimo pavedimais bei grynais pinigais iš UAB „B“ kasos atsiskaityti su UAB „Paladė ir Ko“. UAB „B“ finansininkai, nežinodami, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB „Paladė ir Ko“ ir UAB „B“ jokių sandorių nėra įvykę, UAB „B“ patalpose į kasos pajamų orderius įrašydavo žinomai melagingus duomenis ir UAB „B“ kaip avansinį apmokėjimą pagal PVM sąskaitas-faktūras išmokėdavo tam tikras sumas pinigų kaip atsiskaitymą už neva UAB „Paladė ir Ko“ suteiktas paslaugas.

UAB „B“ finansininkai, nežinodami, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB „Paladė ir Ko“ ir UAB „B“ jokių sandorių nėra įvykę, iš UAB „B“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas „Snoras“, mokėjimo pavedimais į UAB „Paladė ir Ko“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „NORD/LB Lietuva“ pervesdavo įvairias pinigų sumas kaip atsiskaitymą už neva UAB „Paladė ir Ko“ suteiktas paslaugas, iš viso į UAB „Paladė ir Ko“ banko sąskaitą pervedė 150 224,42 Lt.

M. K. žinodama, kad jokia pridėtinė vertė nesukurta, nurodė UAB „B“ vyr. buhalterei J. D. įtraukti į UAB „B“ buhalterinę apskaitą visus ankščiau minėtus dokumentus, o kartu ir PVM, išskirtą PVM sąskaitose-faktūrose, į UAB „B“ 2003 metų liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio bei 2004 metų sausio mėnesių PVM deklaracijos pirkimo PVM atskaitą; taip ji 72 864,67 Lt sumažino UAB „B“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą ir šiuos žinomai melagingus deklaracijų duomenis pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams: 2003 m. rugpjūčio 21 d. 2003 metų liepos mėnesio PVM deklaraciją, 2003 m. spalio 23 d. 2003 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją, 2003 m. lapkričio 24 d. 2003 metų spalio mėnesio PVM deklaraciją, 2003 m. gruodžio 24 d. 2003 metų lapkričio mėnesio PVM deklaraciją, 2004 m. sausio 26 d. 2003 metų gruodžio mėnesio PVM deklaraciją, 2004 m. vasario 25 d. 2004 metų sausio mėnesio PVM deklaraciją; taip M. K. veikdama bendrininkų grupe kartu su J. K., FNTT prie VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM, apgaule UAB “B“ naudai, įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 72 864,67 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, t. y. šiais veiksmais M. K. ir J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, o juridinio asmens – UAB „B” veika atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Minėtais veiksmais UAB „B“ sumažino ir apmokestinamąjį pelną, kartu tuo pačiu valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokesčio sumą 49 997,68 Lt. UAB „B“ finansininkams 2004 m. gegužės 31 d. pateikus Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams pelno mokesčio deklaraciją, M. K. veikdama bendrininkų grupe kartu su J. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM, apgaule UAB “B“ naudai įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 49 997,68 Lt pelno mokesčio lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, t. y. šiais veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Juridinio asmens – UAB „B” veika atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, o J. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat J. K., M. K. nuteisti už tai, kad į UAB „Paladė ir Ko“ banko sąskaitą pervedus iš viso 150 224,42 Lt, iš šios sąskaitos šiuos pervestus pinigus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams L. K. ir R. T., veikusiems pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, paėmus banke grynais ir perdavus juos J. K., šis, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Vilniaus mieste, UAB „B“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), perdavė šiuos pinigus M. K. ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalį J. K. pasiliko sau, o dalį pinigų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai L. K. ir R. T., veikę pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį (2003 m. sausio 27 d. teikimas Nr. 6s), pasiliko sau už suklastotų dokumentų išrašymą. M. K., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, tokiu būdu išgryninus banke pinigus bei gavus grynus pinigus iš UAB „B“ kasos, padedant J. K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams L. K. ir R. T., veikusiems pagal NVIM (2003 m. sausio 27 d. teikimas Nr. 6s), pasisavino jos žinioje buvusius UAB „B“ priklausančius 227 908,57 Lt, t. y. šiais veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, o J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat M. K. ir UAB „Brasta“ nuteisti už tai, kad M. K., būdama UAB „B“ direktorė, turėdama teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, naudai ir interesams, vadovaudama UAB “B“, 2003 liepos mėn.-2004 kovo mėn., anksčiau paminėtais veiksmais suklastojo 70 netikrų dokumentų: 2003 m. liepos 1 d., 2003 m. rugsėjo 1 d., 2003 m. spalio 1 d., 2003 m. spalio 31 d., 2003 m. lapkričio 1 d. rangos darbų sutartis bei lokalines sąmatas 2003 m. liepos mėnesio atliktų darbų aktą 39 999,99 Lt sumai, 2003 m. rugpjūčio mėnesio atliktų darbų aktą 59 405 Lt sumai, 2003 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktą 116 092 Lt sumai, 2003 m. spalio mėnesio atliktų darbų aktą 64 231 Lt sumai, 2003 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų aktą 48 833 Lt sumai, 2003 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktą 73 721 Lt sumai, 2003 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057865, 2003 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057891, 2003 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057900, 2003 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057904, 2003 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057936, 2003 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057933, 2003 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057935, 2003 m. spalio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057939, 2003 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057934, 2003 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057938, 2003 m. spalio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057937, 2003 m. spalio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057931, 2003 m. spalio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057932, 2003 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057930, 2003 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057929, 2003 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057984, 2003 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057996, 2003 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 90578004, 2003 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9058005, 2003 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057986, 2003 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9058006, 2003 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057997, 2004 m. sausio 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9058028, UAB „B“ 2003 m. liepos 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 3222, UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. liepos 15 d. kasos pajamų orderį Nr. 0327888, UAB „B“ 2003 m. liepos 24 d. kasos išlaidų orderį Nr. 03227889, UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. liepos 24 d. kasos pajamų orderį Nr. 0327889, UAB „B“ 2003 m. rugpjūčio 25 d. kasos išlaidų orderį Nr. 3267, UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. rugpjūčio 25 d. kasos pajamų orderį LEA Nr. 0327893, UAB „B“ 2003 m. rugpjūčio 27 d. kasos išlaidų orderį Nr. 3271, UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. rugpjūčio 27 d. kasos pajamų orderį LEA Nr. 0327894, UAB „B“ 2003 m. rugsėjo 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. 3290, UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. rugsėjo 12 d. kasos pajamų orderį LEA Nr. 0327899, UAB „B“ 2003 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 3294, UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. rugsėjo 15 d. kasos pajamų orderį LEA Nr. 0327900, UAB „B“ 2003 m. rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. 3295, UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. rugsėjo 16 d. kasos pajamų orderį LEA Nr. 0327901, UAB „B“ 2003 m. rugsėjo 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. 3307, UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. rugsėjo 23 d. kasos pajamų orderį LEA Nr. 0327917, UAB „B“ 2003 m. rugsėjo 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. 3311, UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį LEA Nr. 0327918, UAB „B“ 2003 m. gruodžio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. 3404, UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. gruodžio 16 d. kasos pajamų orderį LEA Nr. 0327948, UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. gruodžio 16 d. kasos pajamų orderį LEA Nr. 0327949, UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. gruodžio 16 d. kasos pajamų orderį LEA Nr. 0327950, UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. gruodžio 16 d. kasos pajamų orderį LEA Nr. 0327951, UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. gruodžio 16 d. kasos pajamų orderį LEA Nr. 0327952, UAB „B“ 2003 m. gruodžio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 3406, UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderį LEA Nr. 0327955, UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderį LEA Nr. 0327956, UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderį LEA Nr. 0327954, UAB „Paladė ir Ko“ 2003 m. gruodžio 18 d. kasos pajamų orderį LEA Nr. 0327953, UAB „B“ 2003 m. liepos mėnesio, 2003 m. rugsėjo mėnesio, 2003 m. spalio mėnesio, 2003 m. lapkričio mėnesio, 2003 m. gruodžio mėnesio, 2004 m. sausio mėnesio PVM deklaracijas, UAB „B“ 2003 m. pelno (nuostolio) ataskaitą. Šiais veiksmais M. K. padarė 70 nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje. Juridinio asmens – UAB „B” veika atitinka nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje (70 nusikalstamų veikų).

Be to, M. K., būdama UAB „B“ direktorė, bei UAB „B“, 2003 metų liepos – 2004 metų kovo mėn. laikotarpiu, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostata „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2003 metų liepos – 2004 metų kovo mėn. laikotarpiu apgaulingai tvarkė UAB „B“ buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2003 m. liepos 1 d. – 2004 m. kovo 31 d. laikotarpio UAB „B“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir įvertinti turto, t. y. šiais veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Juridinio asmens – UAB „B“ veika atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje.

J. K. taip pat nuteistas už tai, kad 2003 m. sausio 27-28 dienomis, Vilniuje, kartu su UAB „DJ Teletradas“ direktoriumi O. B., FNTT prie VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM (2003 m. sausio 27 d. teikimas Nr.6s) kaip L. S. ir UAB „Lagestus“ direktorius R. J., iš anksto susitarė apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, UAB „DJ Telatradas“ naudai įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, panaudojant suklastotą UAB „Lagestus“ PVM sąskaitą–faktūrą, iš anksto žinodamas, kad UAB „Lagestus“ naudojama tam, kad šios bendrovės vardu įsigyti buhalterinės apskaitos ir mokesčių dokumentų blankai būtų realizuoti tretiesiems asmenims legalizuojant prekes, paslaugas, kad sandoris tarp UAB „DJ Telatradas“ ir UAB „Lagestus“ neįvyks, kad UAB „Lagestus“ neatliks spalvotų lapų katalogų maketavimo paslaugų, UAB „DJ Teletradas“ direktoriaus O. B. prašymu paprašė R. T., veikusio pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, pateikti fiktyvius spalvotų lapų katalogų maketavimo paslaugų pardavimo dokumentus. R. T., veikusiam pagal NVIM, įrašius į UAB „Lagestus“ 2002 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą–faktūrą LBG Nr. 5239758 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Lagestus“ atliko bendrovei „DJ Teletradas“ spalvotų lapų katalogų maketavimo paslaugas bendrai 9448,26 Lt sumai, tarp jų PVM – 1441,26 Lt sumai bei kartu su L. K., veikusiu pagal NVIM, už 200 Lt atlygį perdavus jam šį žinomai suklastotą dokumentą, o jis realizuodamas nusikalstamą sumanymą, perdavė minėtą dokumentą UAB „DJ Teletradas“ direktoriui O. B. O. B., žinodamas, kad UAB „Lagestus“ pridėtinės vertės atliekant spalvotų lapų katalogų maketavimo paslaugas nesukūrė, nurodė UAB „DJ Teletradas“ vyr. buhalterei J. T. įtraukti į UAB „DJ Telatradas“ buhalterinę apskaitą UAB „Lagestus“ 2002 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą–faktūrą LBG Nr. 5239758, UAB „DJ Teletradas“ buhalterijoje įtraukus į apskaitą žinomai suklastotą UAB “Lagestus” PVM sąskaitą–faktūrą serija LBG Nr. 5239758 bendrai 9448,26 Lt sumai, tame tarpe PVM – 1441,26 Lt sumai, o tuo pačiu ir 1441,26 Lt į UAB „DJ Teletradas“ 2002 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijos pirkimo PVM ataskaitą, tokiu būdu 1441,26 Lt sumai sumažinus UAB „DJ Teletradas“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, O. B. patvirtinus parašu šios deklaracijos žinomai melagingus duomenis, 2003 m. sausio 24 d., UAB „DJ Teletradas“ buhalterei J. T. pateikus Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams, jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su O. B., FNTT prie VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM, apgaule UAB „DJ Teletradas“ naudai, įgijo Lietuvos Respublikos biudžeto 1441,26 Lt pridėtinės vertės mokesčio lėšų ir panaikino prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, t. y. šiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Minėtais veiksmais 391 Lt suma sumažinus UAB „DJ Teletradas“ valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokesčio sumą, jam patvirtinus parašu 2002 m. pelno (nuostolio) ataskaitos žinomai melagingus duomenis, 2003 m. birželio 12 d. UAB „DJ Teletradas“ buhalterei J. T. pateikus Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams, jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su O. B., FNTT prie VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal NVIM, apgaule UAB „DJ Teletradas“ naudai padėjo įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto 391 Lt pelno mokesčio lėšų ir panaikinti prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, t. y. šiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Kasaciniu skundu nuteistoji M. K. prašo teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartį ir bylą nutraukti. Ji mano, kad ji nuteista nepagrįstai, nes nusikalstamos veikos imitavimo modelis (toliau – NVIM) buvo pritaikytas pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

Kasatorė nurodo, kad jai nebuvo žinomos visos aplinkybės dėl NVIM taikymo, nebuvo

žinomas jo turinys, nes tokie dokumentai nebuvo pateikti, nepaisant Vilniaus apygardos teismo reikalavimo. Kasatorė mano, kad teismai neteisingai įvertino įrodymus bei pažeidė suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nes surašė nuosprendį net nesusipažinę su NVIM turiniu (nebuvo išreikalauti dokumentai). Kasatorė nurodo, kad NVIM patvirtinimo aplinkybės ir jo turinys jai bei kitiems proceso dalyviams tapo žinomas tik nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Kasatorė pažymi, kad tik tada paaiškėjo, jog tvirtinant NVIM buvo žinomas labai konkretus J. K. suplanuotas padaryti nusikaltimas, panaudojant dvi konkrečias įmones – UAB „Centaurium“ ir UAB „Lagestus“. Tuo tarpu, kasatorė nurodo, kad ji su J. K. net nebendravo, apie minėtas įmones nieko nežinojo, jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Kasatorė teigia, kad su J. K. pradėjo bendrauti po pusės metų, kai NVIM jau buvo realizuotas, t. y. kada buvo išrašyti ir panaudoti buhalteriniai dokumentai UAB „Centaurium“ ir UAB „Lagestus“ vardu. Todėl, kasatorės nuomone, šio NVIM panaudojimas jau turėjo būti baigtas. Vėliau pareigūnai ir toliau bendravo su J. K., sudarė jam sąlygas ir toliau gauti iš jų suklastotus dokumentus, todėl tai skatino J. K. ieškoti naujų įmonių ir žmonių, norinčių pasinaudoti jo „paslaugomis“.

Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad NVIM 2003 m. sausio 27 d., teikimu Nr. 25/117s, buvo patvirtintas tik dėl J. K. ir R. J., NVIM įrašytos tik R. J. ir J. K. pavardės, o jos pavardė nei teikime, nei modelyje neminima. Operatyvinio sekimo byla Nr. MP-3-002-02 sąlyginiu pavadinimu „Sindikatas“ buvo užvesta 2002 m. liepos 19 d. vykdant operatyvinius veiksmus R. J. atžvilgiu, nes buvo nustatyta, jog J. K. taip pat galimai daro nusikalstamas veikas. Šiame teikime minimos dvi įmonės UAB „Centaurium“ ir UAB „Lagestus“. Kasatorė nurodo, kad FNTT pareigūnai, siekdami atskleisti R. J. ir visų jo bendrininkų nusikalstamas veikas, tarp jų ir J. K., bei patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn, teikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui sankcionuoti šį nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Operatyvinės veiklos įstatymo 12 straipsnyje yra aiškiai apibrėžta, kokia informacija yra nurodoma teikimuose. Šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teikime taip pat turi būti nurodomi duomenys apie asmenis, kuriems taikomas NVIM, kai tokie duomenys yra turimi ir žinomi. Modelio sankcionavimo metu apie M. K. galimai daromas nusikalstamas veikas duomenų dar nebuvo. Kasatorės manymu, pareigūnai pažeidė NVIM reglamentuojančius teisės aktus, nes realizavę NVIM, skirtą konkrečiam daromam nusikaltimui atskleisti, nepatvirtino naujų NVIM, o ir toliau tęsė imitavimo veiksmus su naujomis įmonėmis, kartu nepaisydami modelio taikymo ribų ir provokuodami naujus asmenis daryti nusikaltimus.

Kasatorė pažymi, kad labai svarbu tai, jog šiuo atveju NVIM buvo patvirtintas 2003 m. sausio 27 d. (teikimas Nr. 25/117s), o ji nusikalstamas veikas padarė tik nuo 2003 m. rugpjūčio mėnesio iki 2004 m. kovo mėnesio. Kasatorės manymu, panaudojant NVIM buvo prisijungta prie J. K. ir R. J. jau daromų ir žinomų nusikaltimų, ji tuo metu jokios nusikalstamos veikos nedarė. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra kategoriškai nurodęs, kad NVIM galima prisijungti tik prie jau daromo nusikaltimo, tačiau NVIM negali būti tvirtinamas nusikaltimams tirti, kurie bus daromi ateityje. Todėl šioje byloje pagal 2003 m. sausio 27 d. teikimą Nr. 25/117s, teikimo metu buvo žinomi du nusikaltimus darantys asmenys, t. y. J. K. ir R J., bei dvi įmonės, kurias planuojama panaudoti nusikalstamoje veikloje – UAB „Centaurium“ ir UAB „Lagestus“. Būtent nurodytiems nusikaltimams tirti ir buvo patvirtintas NVIM, tuo tarpu NVIM patvirtinimo momentu jokie kiti nusikaltimai nebuvo daromi ar planuojami daryti, taip pat nebuvo jokių kitų daromo nusikaltimo bendrininkų, išskyrus nurodytus teikime. Kasatorė su J. K. pradėjo bendrauti po pusės metų, kai minėtas NVIM jau buvo realizuotas, t. y. kai buvo išrašyti ir panaudoti buhalteriniai dokumentai UAB „Centaurium“ ir UAB „Lagestus“ vardu. Todėl, kasatorės manymu, šio NVIM panaudojimas, jau turėjo būti baigtas.

Kasatorė mano, kad dėl jos ir kitų asmenų, kuriems J. K., turėdamas galimybę iš FNTT pareigūnų gauti suklastotus dokumentus, primygtinai siūlė pasinaudoti jo paslaugomis, turėjo būti patvirtintas naujas NVIM, tačiau tai nebuvo padaryta. Kasatorės manymu, byloje buvo peržengtos NVIM taikymo ribos. Kasatorė mano, kad jos atžvilgiu taikant NVIM buvo pažeistos 2000 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos, taip pat nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose baudžiamosiose bylose, kuriose buvo nagrinėjamas NVIM panaudojimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-32/2007; Nr. 2K-P-412/2007; Nr. 2K-676/2006; Nr. 2K-549/2006; Nr. 2K-332/2006; Nr. 2K-1040; Nr. 2K-679/2007; Nr. 2A-P-2/2009). Kasatorės manymu, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos NVIM taikymo baudžiamosiose bylose ir dėl šios priežasties neteisingai pritaikė baudžiamąjį bei baudžiamojo proceso įstatymus, priėmė neteisingus sprendimus.

Taip pat kasatorė teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas visiškai nepagrįstai pripažino ją J. K. bendrininke, nes ji NVIM tvirtinimo metu dar nepažinojo J. K., o NVIM „į ateitį“ negali būti tvirtinimas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bendrininkavimo institutą.

Kasatorė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokuratūra netinkamai kvalifikavo jos veiksmus ir nepagrįstai bylą perdavė teismui, nes baudžiamasis procesas jos atžvilgiu negalėjo būti net pradėtas, o pradėtas privalėjo būti nutrauktas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad visi darbai, kurie buvo nurodyti UAB „Paladė ir Ko“ išrašytose UAB „B“ PVM sąskaitose-faktūrose, realiai buvo atlikti, nes UAB „B“ juos atliko pati, tai yra nustatyta tyrimo metu. Todėl, kasatorės manymu, šiuo atveju nėra PVM grobstymo pagal įprastą schemą, kai jokie darbai apskritai neatliekami. Kasatorė nurodo, kad ji 2004 m. gegužės 20 d., kaip vienintelė UAB „B“ akcininkė, priėmė sprendimą sumokėti už UAB „Paladė ir Ko“ 72 864,79 Lt PVM ir tą pačią dieną kreipėsi su šiuo prašymu į VMI. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad toks sprendimas buvo priimtas dar iki VMI atliekamo mokestinio patikrinimo užbaigimo (patikrinimo aktas surašytas 2004 m. birželio 18 d., o patvirtintas sprendimu 2004 m. birželio 23 d.). Tai rodo, kad žala buvo atlyginta savo noru ir gera valia. Kadangi UAB „B“ turėjo PVM permoką valstybei, žala buvo padengta iš susidariusio PVM skirtumo. Šį faktą Vilniaus apskrities VMI patvirtino 2004 m. liepos 19 d. raštu Nr. (18.1-18)-3-2-21098, todėl prokuroras ir nepareiškė civilinio ieškinio.

Kasaciniu skundu nuteistojo juridinio asmens UAB „B“ atstovas prašo teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasatorius skunde teigia, kad teismai, spręsdami juridinio asmens – UAB „B“ baudžiamosios atsakomybės klausimą, pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą principą, draudžiantį tą patį asmenį bausti du kartus už tą pačią veiką, nes neatsižvelgė į tai, jog šioje byloje juridinis asmuo ir fizinis asmuo faktiškai sutapo.

UAB „B“ organizacinė struktūra yra paprasta – tai bendrovė, kurioje nesudaryta nei valdyba, nei stebėtojų taryba, o visa organizacinė valdymo struktūra apsiriboja administracijos vadove ir vienintele akcininke, t. y. nuteistąja M. K. Todėl, pasak kasatoriaus, esant tokiai UAB „B“ valdymo struktūrai, juridinį asmenį pripažinus kaltu pažeidžiamas dvigubo baudimo negalimumo principas. Kasatorius pažymi, kad nusikalstamą veiką padarė vienas asmuo – M. K., kuri yra bendrovės steigėja, vienintelė akcininke ir vadovė (direktorė). Formaliai bendrovės turtas nėra laikomas M. K. asmeniniu turtu, tačiau juridiniam asmeniui paskyrus bausmę, kasatoriaus nuomone, M. K. yra baudžiama du kartus, nes ji tiesiogiai atsakinga už bet kokių prievolių vykdymą, o bausmė juridiniam asmeniui vykdoma iš M. K. valdomo turto.

Kasatorius nurodo, kad siekiant patraukti juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, vadovaujantis BK 20 straipsnio 2 dalimi, nepakanka nustatyti vien padariusio nusikaltimą fizinio asmens kaltę, šiuo atveju – nuteistosios direktorės M. K., kuri ėjo juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas bei turėjo sprendimo priėmimo ar juridinio asmens kontrolės teises. Baudžiamasis įstatymas reikalauja nustatyti dar vieną sąlygą, kuri susijusi su pačia nusikalstama veika: nusikalstama veika turi būti padaryta juridinio asmens naudai arba interesams. Tačiau kasatorius teigia, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų pagrindinę sąlygą UAB „Brasą“ baudžiamajai atsakomybei atsirasti, t. y. kad UAB „B“ vadovė M. K. nusikalstamus veiksmus atliko UAB „Brasą" naudai ar interesais.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai neanalizavo ir neaptarė jokių aplinkybių, kurias galima būtų pripažinti kaip „juridinio asmens „nauda“, o apeliacinės instancijos teismas tokias aplinkybes vertino tik formaliai. Taip pat kasatorius nurodo, kad UAB „B“ nauda ir interesai negali būti pagrindžiami vienintele aplinkybe, jog direktorės M. K. nusikalstamais veiksmais išvengta mokestinės prievolės, t. y. padaryta BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Kasatorius pabrėžia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl neteisėtų M. K. veiksmų UAB „B“ įgavo palankesnę padėtį rinkoje, pranašumą prieš konkurentus ar pan. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad neteisėta veikla buvo vykdoma ne pagrindinėje įmonės veikloje, o tik atliekant patalpų remontą. Patalpų remontas nėra įmonės prioritetinė veikla. Įmonė, kai baldų furnitūros tiekėjas ir gamintojas, veikia rinkoje nuo 1997 m. Suremontavus patalpas, UAB „B“ padėtis įmonių atžvilgiu rinkoje tikrai nepasikeitė.

Kasatorius nurodo, kad kitas alternatyvus požymis, būtinas juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei kilti ir numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, įvardijamas kaip „juridinio asmens interesas“. Kasatorius mano, jog teiginys, kad M. K. UAB „B“ naudai klastojo dokumentus, yra deklaratyvus, nes neįmanoma konkretizuoti, koks šiuo atveju gali būti interesas arba nauda juridiniam asmeniui BK 20 straipsnio 2 dalies prasme. Taip pat kasatorius teigia, kad nėra jokio pagrindo teigti apie 49 997,68 Lt lėšų įgijimą UAB „B“ naudai, nes byloje įrodyta, jog M. K. pasisavino lėšas, kurios buvo pervestos ar paimtos iš įmonės kasos pagal byloje tirtus sandorius. Taip pat kasatorius teigia, kad ir prievolės panaikinimas sumokėti pelno mokestį negali tiesiogiai reikšti UAB „B“ palankaus intereso BK 20 straipsnio prasme, nes byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių apie naudą ar įtaką UAB „B“ veiklai.

Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 55 patvirtintą Teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgą, kurioje teigiama, jog BK 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų fizinių asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nereiškia, kad už padarytas veikas visais atvejais baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ir juridinis asmuo.

Kasaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo teismą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartį paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Kasatorius skunde teigia, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi NVIM panaudojimo metu gautais duomenimis, nes pats NVIM buvo naudojamas neteisėtai. Dėl šių priežasčių teismų sprendimai yra neteisėti, nes priimti remiantis įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamų reikalavimų, t.y. vykdant NVIM. Kasatorius mano, kad operatyvinių veiksmų metu bei vykdant nusikalstamos veikos imitavimo modelį surinktais duomenimis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, nes pats NVIM buvo ne tik neteisėtas, bet ir nepagrįstas.

Kasatorius pažymi, kad jau apeliaciniame skunde jis buvo nurodęs, kad nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas 2008 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, padarė išprovokuotas. Kasatoriaus ir jo gynėjo prašymus patikrinti NVIM taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas nemotyvuodamas atmetė, nuosprendyje neišdėstė ir nemotyvavo kaltinimui prieštaraujančių duomenų, o pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes iš esmės perrašė iš kaltinamojo akto, jų nevertino ir neanalizavo. Taip buvo suvaržytos kasatoriaus teisės į teisingą procesą bei nešališką teismą.

Kasatorius ginčija Lietuvos apeliacinio teismo išvadą dėl provokavimo nusikalsti nebuvimo. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vien susitarimas susitikti nereiškia, jog jis ketino nusikalstamai elgtis. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad jis paprašė atitinkamų dokumentų iš FNTT pareigūnų tik tada, kai FNTT pareigūnas L. K. pasakė, jog esant kasatoriaus prašymui, gali suorganizuoti fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų išrašymą. Kasatoriaus manymu, teismas tokį FNTT pareigūno elgesį teismas turėjo įvertinti kaip provokaciją. Jis remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu byloje Texeira De Castro prieš Portugaliją.

Taip pat kasatorius teigia, kad NVIM veiksmus atlikusių FNTT pareigūnų L. K. ir R. T. parodymai bei kiti su tuo susiję duomenys turėjo būti išsamiai patikrinti ir pašalintos visos abejonės dėl jų tikrumo ir teisėtumo, tačiau tai nebuvo padaryta. Kasatorius kaip pavyzdį mini EŽTT bylą Malininas prieš Lietuvą, kurioje teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai nėra galimybės patikrinti valstybės institucijų pareigūnų veiksmų, susijusių su NVIM ar galima provokacija, konstatuotinas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisingo (sąžiningo) proceso principo pažeidimas.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas NVIM teisėtumą, neatsižvelgė į daugelį kriterijų. Šie reikalavimai yra aiškiai apibrėžti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (sprendimai bylose Teixeira de Castro prieš Portugaliją; Seąueira prieš Portugaliją; Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę; Eurofinacom prieš Prancūziją; Vanyan prieš Rusiją ir kt.) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis Nr. 2A-P-6/2008). Kasatorius nurodo, kad pirmiausia teismai turi vertinti, ar konkreti veika nebūtų buvusi atlikta be valstybės pareigūnų įsikišimo, o jeigu tokia veika padaroma tik esant valstybės pareigūnų įsikišimui, turi būti konstatuojamas provokacijos faktas. Be to, išvada apie provokaciją daroma ir tuo atveju, kai valstybės pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra labai intensyvus, primygtinis. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad šioje byloje matyti, jog FNTT pareigūnas L. K., prisidengdamas kitu asmeniu, pats kasatoriui nurodė, kad šiam paprašius jis galės parūpinti fiktyvius dokumentus. Tik po šių pareigūno žodžių jis užrašė pareigūnui, kokių dokumentų jam reikėtų. Kasatorius mano, kad jeigu ne FNTT pareigūno L. K. įsikišimas, skatinimas nusikalsti, jis nusikalstamos veikos nebūtų padaręs. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad kasatoriui pačiam nenutraukus nusikalstamos veikos nėra ir provokacijos, prieštarauja teisės normoms.

Kasatorius pabrėžia, kad, siekiant konstatuoti buvus pareigūnų provokaciją, nėra būtina pranešti apie pareigūnų atliktą kurstymą padaryti nusikalstamus veiksmus. Pastebėtina, kad provokacijos esmė ne tai, ar asmuo vėliau kreipėsi į teisėsaugos institucijas, o tai, jog asmuo visgi padaro nusikalstamą veiką, tačiau tokį jo veikimą nulemia būtent pareigūnų veiksmai, be kurių veika nebūtų padaryta.

Kasatorius teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog verslininku iš Vilniaus prisistatęs L. K., tiek kalbėdamas telefonu su kasatoriumi, tiek su juo susitikęs 2003 m. sausio 27 d., de facto vykdė operatyvinę apklausą, t. y. operatyvinės veiklos metodą, kai informacija gaunama tiesiogiai bendraujant su informaciją turinčiu asmeniu, nors L. K., veikdamas pagal NVIM, kuris buvo nukreiptas prieš R. J., neturėjo valstybės suteiktų įgaliojimų tai daryti de jure su kasatoriumi. Kasatorius nurodo, kad pirmųjų telefoninių pokalbių metu L. K. jokių duomenų apie jo nusikalstamus ketinimus neturėjo. Tokių duomenų FNTT pareigūnas neturėjo ir pirmojo susitikimo su kasatoriumi metu 2003 m. sausio 27 d. Kasatorius kelia klausimą: jeigu pirmasis susitikimas vyko 2003 m. sausio 27 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo sankcionuotas NVIM, ir jeigu L. K. negali patvirtinti, kad šio susitikimo metu jam paaiškėjo neva galimi kasatoriaus nusikalstami ketinimai, tai kaip tada galėjo būti sankcionuotas NVIM. Tačiau į šias aplinkybes teismai neatsižvelgė. Be to, kasatoriui abejonių dėl NVIM sankcionavimo kelia ir tai, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, 2003 m. sausio 27 d. (pirmadienis) L. K. susitikimas su kasatoriumi įvyko apie 13.05 val. ir tęsėsi apie 15-20 min. Taip pat byloje nustatyta, kad teikimas dėl NVIM buvo sankcionuotas 2003 m. sausio 27 d. Nustatyta byloje ir tai, jog 2008 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu L. K. nurodė, kad „modelio paruošimas užtrunka nuo trijų valandų iki dienos“. Todėl, kasatoriaus manymu, FNTT pareigūnai jokių konkrečių žinių apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką ar nusikalstamus ketinimus neturėjo ir NVIM parengė ir teikimą pateikė sankcionuoti 2003 m. sausio 27 d. neturėdami jokio pagrindo, tačiau iš anksto žinodami, jog anksčiau ar vėliau J. K. „užkibs“. Todėl bylos duomenys leidžia teigti, kad pareigūnai neprisijungė prie neva J. K. daromos nusikalstamos veikos, o tokius galimai nusikalstamus kasatoriaus veiksmus sąmoningai iššaukė, sudarė sąlygas jiems atsirasti, po to sėkmingai atlikto operatyvinius veiksmus, imituojančius nusikalstamas veikas.

Teisėjas A. Bielskis, ankstesnėje byloje pirmosios instancijos teisme priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį kasatoriaus atžvilgiu, priėmė ir šią skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria buvo atmestas kasatoriaus apeliacinis skundas dėl 2008 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio. Kasatorius pažymi, kad tokia teismo nutartis bei argumentacija yra identiška tai, kuri buvo išdėstyta nagrinėjant kitą bylą pirmosios instancijos teisme, o tai rodo, kad ji yra priimta šališko ir vidinį suinteresuotumą turinčio teismo, kurio teisėjų kolegijos pirmininkas buvo tas pats teisėjas A. Bielskis. EŽTT byloje Pullar prieš Didžiąją Britaniją atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmiausia teismas turi būti subjektyviai nešališkas, Tokia situacija, kai tą pačią bylą, tik išskirtą į kelias bei įvardintą skirtingais numeriais, kurioje kaltinamasis yra tas pats asmuo, o kaltinimas grindžiamas duomenimis, surinktais to paties ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėja tas pats teisėjas tik skirtingose instancijose, yra itin šiurkštus nešališkumo principo pažeidimas.

Kasatorius teigia, kad teismas jam paskyrė per griežtas bausmes bei nepagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybę – veikimą bendrininkų grupe, kuri net nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, nors kito kaltinamojo veiksmų, padarytų bendrininkų grupe, nepripažino sunkinančia aplinkybe, motyvuodamas tuo, neva jo veiksmuose nebuvo iniciatyvos. Kasatorius pabrėžia, kad teismo motyvas, neva jis buvo aktyvesnis, todėl jo veiksmai pavojingesni negu kitų kaltinamųjų, yra nepagrįstas. Kasatorius pažymi, kad jeigu kaltinamajame akte nenurodyta konkreti atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas negali nepagrįstai pasunkinti asmens teisinės padėties ir paskirti jam gerokai griežtesnę bausmę.

Be to, teismas visiškai nevertino kasatoriaus atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo aktyvesnis nei kitų bendrininkų šioje byloje.

Nuteistosios M. K. ir nuteistojo juridinio asmens UAB „B“ atstovo kasaciniai skundai tenkintini, o nuteistojo J. K. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio (NVIM) sankcionavimo ir vykdymo teisėtumo

Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnį vienas iš pagrindų operatyviniam tyrimui atlikti yra situacija, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus atitinkamuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Operatyvinis tyrimas – organizacinė taktinė operatyvinės veiklos forma, apimanti operatyvinius veiksmus, įskaitant ir tuos, kuriems atlikti reikia motyvuotos teismo nutarties ar prokuroro sankcijos. Vienas iš operatyvinių veiksmų yra nusikalstamos veikos imitacijos modelis.

Kasatorius J. K. ginčija teismų sprendimus, teigdamas, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi NVIM panaudojimo metu gautais duomenimis, nes NVIM buvo neteisėtas. Pažymėtina, kad taikant modelį gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Tam būtina sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų modelio atlikimo pagrindų ir tvarkos laikymasis. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti patikrinamas nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymo teisėtumas. Tik tokiu atveju duomenys, gauti taikant modelį, gali būti pripažįstami įrodymais. Teismui tenka pareiga tikrinti, ar sankcionuojant modelį buvo laikomasi Operatyvinės veiklos įstatyme numatytų pagrindų. Įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtu.

FNTT prie Vidaus reikalų ministerijos teikimas dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio šioje byloje buvo pateiktas generaliniam prokurorui tvirtinti 2003 m. sausio 27 d., ir tą pačią dieną buvo sankcionuotas. Teikime nurodoma, kad FNTT pareigūnas L. K. bendrauja su R. J. ir jo bendrininkais (J. K. ir kitais) ir sutinka esant pasiūlymui išrašyti dokumentus dėl fiktyvių paslaugų atlikimo arba organizuoti tokių dokumentų išrašymą. Modeliu leista FNTT pareigūnams A. B., L. K., R. T. santykiuose su R. J., J. K. imituoti nusikalstamus veiksmus, susijusius su PVM sąskaitų-faktūrų išrašymu įvairioms įmonėms, pinigų mokėjimu ir gavimu už nelegalią veiklą, t. y. atlikti veiksmus, numatytus 1961 m. BK 207, 208, 274, 277, 284, 3101,312, 3121, 321, 3211, 322, 323, 324, 325, 326 ir 329 straipsniuose.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančia medžiaga dėl NVIM sankcionavimo aplinkybių, konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, rašydami teikimą dėl NVIM sankcionavimo, disponavo pirmine informacija apie J. K. galimai daromas nusikalstamas veikas. Veikiant pagal 2002 m. lapkričio 14 d. patvirtintą NVIM dėl R. J. ir S. M., kurie buvo įtariami organizuojant fiktyvių PVM sąskaitų-faktūrų išrašymu keliems ūkio subjektams, ir įstatymų nustatyta tvarka atliekant R. J. telefoninių pokalbių kontrolę, 2003 m. sausio 22 d. buvo užfiksuoti pokalbiai tarp FNTT pareigūno L. K., R. J. ir J. K., iš kurių paaiškėjo, kad J. K. ieško įmonės, kuri galėtų klastoti PVM sąskaitas-faktūras, o R. J. nurodo FNTT pareigūnų telefono numerį. Iš 2002 m. sausio 24 d. R. J. ir J. K. telefoninio pokalbio išklotinės seka, kad J. K. skambino pareigūnams ir jie susitarė susitikti 2003 m. sausio 27 d. Iš telefoninio pokalbio išklotinių ir kitos bylos medžiagos matyti, kad pirmasis tyrimą atliekantiems pareigūnams paskambino pats J. K. Jis pats ir pasiūlė susitikti su FNTT pareigūnais. Iš liudytojo L. K. 2003 m. sausio 27 d. tarnybinio pranešimo bei jo parodymų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose seka, kad 2003 m. sausio 27 d. jis degalinėje „Dega“ buvo susitikęs su J. K. Susitikimo metu J. K. paprašė J. K. suklastoti dokumentus ir ant lapelio savo ranka užrašė norimą fiktyvaus dokumento tekstą. Po šio susitikimo su J. K. buvo patvirtintas NVIM, kuriame buvo nurodyti operatyvinius veiksmus atliekantys pareigūnai, jų daromos nusikalstamos veikos, asmuo (J. K.), dėl kurio bus vykdomos operatyvinės priemonės, būdai bei siekiami tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas tenkindamas nuteistojo gynėjo prašymą, išreikalavo medžiagą, liečiančią NVIM sankcionavimą, supažindino su ja proceso dalyvius, apklausė NVIM dalyvius ir nutartyje detaliai bei motyvuotai atsakė į J. K. apeliacinio skundo argumentą dėl pirminės informacijos apie galimai daromas ar planuojamas daryti nusikalstamas veikas turėjimo ir NVIM sankcionavimo šioje byloje teisėtumo. Teisėjų kolegija laiko šį kasacinio skundo argumentą nepagrįstu ir jį atmeta.

Kasatorius J. K. teigia, kad nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas 2008 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, padarė išprovokuotas. Pažymėtina, kad tam, kad teismas pripažintų NVIM surinktus duomenis įrodymu byloje, nepakanka, jog NVIM būtų sankcionuotas nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų. NVIM teisėtu daro ne tik jo sankcionavimo pagrindų teisėtumas, bet ir jo realizavimo teisėtumas (kasacinės bylos Nr. 2K-549/2006, 2K-7-315/2009). Net ir esant Operatyvinės veiklos įstatyme numatytiems operatyvinio tyrimo pagrindams, taikant NVIM negalima asmens provokuoti padaryti nusikaltimą. Pagal 2002 m. birželio 20 d. Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį operatyvinės veiklos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad operatyvinės veiklos metu negali būti pažeistos žmogaus ir piliečių teisės bei laisvės. Atskiri šių teisių ir laisvių apribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Taigi jei taikant modelį provokuojama padaryti nusikalstamą veiką, yra pažeidžiamos žmogaus teisės. 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1981 straipsnio 1 bei 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra išaiškinta, kad „...modeliu gali būti tik „prisijungiama" prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė.“ Informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymu. Konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti.

Provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius (kasacinė byla Nr. 2K-52/2001). Pagal 2002 m. birželio 20 d. redakcijos Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį provokacija - tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. „Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi padaryta be NVIM dalyvių įsikišimo (kasacinė byla Nr. 2A-P-2-2009).

J. K. veiksmai po NVIM sankcionavimo, jo tolesnis bendravimas su FNTT pareigūnais visada vyko jo iniciatyva. Jis skambindavo FNTT pareigūnams ir prašydavo klastoti dokumentus, pateikdamas konkrečius, tačiau tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie turi būti įrašyti į suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą, ir tai tęsėsi daugiau kaip metus laiko. Taigi darytina išvada, kad J. K. dar iki bendravimo su FNTT pareigūnais ir NVIM patvirtinimo buvo pasirengęs daryti nusikaltimus ir tik ieškojo asmenų, kurie sutiktų klastoti PVM sąskaitas-faktūras. Akivaizdu, jog kontaktų su asmenimis, kurie padėtų vykdyti nusikalstamus veiksmus, ieškojo pats J. K. J. K. bendravimas su FNTT pareigūnais po NVIM sankcionavimo akivaizdžiai rodo, kad modelio dalyviai prisijungė prie jau rengiamos nusikalstamos veikos. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo J. K. tyčia daryti nusikalstamas veikas buvo susiformavusi dar prieš jo susitikimą su policijos pareigūnais. Provokacija yra tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė asmenį padaryti nusikaltimą. Taigi provokacija pripažįstama tada, kai nusikaltimas be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų padarytas. Kolegija laiko, kad jei policijos pareigūnai nebūtų prisijungę prie J. K. veiklos, jis vis vien būtų ieškojęs asmenų, galinčių dalyvauti nusikalstamoje veikoje. Aukščiau pateikta bylos medžiaga paneigia J. K. kasacinio skundo teiginį, kad šioje byloje pagal NVIM veikę pareigūnai provokavo J. K. elgtis nusikalstamai.

Dėl teismo leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (NVIV) teisėtumo (BPK 159 straipsnis)

Kasatorė M. K. pažymi, kad tvirtinant 2003 m. sausio 27 d. NVIM ji su J. K. nebendravo, apie minėtas įmones nieko nežinojo, jokios nusikalstamos veikos daryti nesiruošė. Kasatorė teigia, kad su J. K. pradėjo bendrauti po pusės metų, t. y. nuo 2003 m. rugpjūčio mėnesio, kai NVIM jau buvo realizuotas. Todėl, kasatorės nuomone, šio NVIM panaudojimas jau turėjo būti baigtas. Be to, kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad NVIM 2003 m. sausio 27 d. teikimu Nr. 25/117s buvo patvirtintas tik dėl J. K. ir R. J., o jos pavardė nei teikime, nei modelyje neminima.

Kasatorė teisi teigdama, jog tvirtinant 2003 m. sausio 27 d. NVIM apie M. K. nusikalstamą veiką iš tikrųjų nebuvo jokių duomenų. Informaciją apie jos planus daryti nusikalstamas veikas teisėsauga sužinojo 2003 m. birželio mėnesį, kai iš jos telefoninių pokalbių su J. K. paaiškėjo, kad jis siūlo jai daryti nusikalstamas veikas. Iš bylos medžiagos matosi, kad konkrečius nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 300 ir 182 straipsniuose, ji su J. K. pradėjo daryti nuo 2003 m. rugpjūčio mėnesio pradžios (pirmieji duomenys apie daromą nusikaltimą siejami su rugpjūčio 4-5 dienomis). Pažymėtina, kad 2003 m. sausio 27 d. NVIM buvo nukreiptas pirmiausia prieš R. J. ir J. K., o 2003 m. liepos 28 d. NVIV medžiagoje minimas tik J. K. Savo ruožtu FNTT pareigūnai, imituodami nusikalstamas veikas, bendravo išimtinai tik su J. K. ir vykdė jo nusikalstamus sumanymus. Su M. K. tiesiogiai FNTT pareigūnai nebendravo. Taigi nebuvo pagrindo spręsti klausimą dėl galimybės FNTT pareigūnams imituoti nusikalstamus veiksmus prieš M. K. Ir 2003 m. sausio 27 d. NVIM, ir 2003 m. liepos 28 d. NVIV objektas buvo J. K. nusikalstami veiksmai. Kiti asmenys, bendrininkavę su kasatoriumi, tapdavo teisėsaugos institucijų vykdomų su J. K. imitacinių veiksmų objektais tik tiek, kiek jie bendravo su J. K. ir darydami nusikalstamus veiksmus tapdavo jo bendrininkais. Tokia bendrininke greta kitų asmenų tapo ir M. K. Taigi šioje situacijoje nebuvo jokios būtinybės keiptis į teismą su prašymu leisti policijos pareigūnams atlikti prieš M. K. nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kaip teigė kasatorė.

Bet kiek pateisinama buvo šioje byloje, nusikalstamos veikos imitacijos modelio pagalba surinkus pakankamai duomenų apie J. K. padarytas nusikalstamas veikas su ne mažiau kaip septyniomis įmonėmis, dėl ko 2003 m. liepos 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje, nedaryti jokių kitų procesinių tyrimo veiksmų dėl jau padarytų nusikalstamų veikų, o vadovaujantis BPK 159 straipsniu kreiptis į teismą leidimo dar pusei metų (o po to dar pusei metų) imituoti nusikalstamą veiką prieš J. K., ir visą dėmesį koncentruoti ne jau padarytų nusikaltimų ištyrimui ir naujų nusikaltimų užkardijimui, o naujų nusikaltimų, kuriuos ateityje darys J. K. ir galimi jo bendrininkai, fiksavimui bei jau padarytų nusikaltimų su teisėsaugai jau žinomomis įmonėmis tęsimui.

Pažymėtina, kad 2003 m. sausio 27 d. Generalinio prokuroro patvirtinto NVIM veikimo laikas buvo pusė metų. Taigi 2003 m. liepos 27 d. NVIM vykdymo laikas pasibaigė. Kaip aiškėja iš L. K. 2003 m. liepos 28 d. rašyto tarnybinio pranešimo NVIM taikymo metu buvo surinkta pakankami daug medžiagos dėl J. K., R. J. ir kitų asmenų (jų bendrininkų) daromų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 220 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnyje, BK 300 straipsnio 2 dalyje. Surinktos medžiagos pagrindu 2003 m. liepos 28 d. pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal minėtus BK straipsnius. 2003 m. liepos 29 d. apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešama prokurorui. Pranešime teigiama, kad atlikus operatyvinius veiksmus ir dirbant pagal 2003 m. sausio 27 d. NVIM nustatyta, jog J. K. organizavo fiktyvių dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių, sutarčių ir kt.) išrašymą 1 096 183,6 Lt sumai su PVM ir jų panaudojimą įvairiems ūkio subjektams. Bylai suteikiamas bylos Nr. 06- 1-10007-03.

Byloje yra ir 2003 m. liepos 28 d. L. K. surašytas kitas tarnybinis pranešimas, kuriame jis nurodo, kad J. K. siūlo policijos pareigūnams tęsti nusikalstamą veiką – išrašinėti fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus įvairiems ūkio subjektams, daryti veiksmus, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal atitinkamus BK straipsnius. Tarnybinio pranešimo pagrindu 2003 m. liepos 30 d. Generalinė prokuratūra kreipiasi į teismą su prašymu leisti tiems patiems FNTT pareigūnams atlikti (iš esmės tęsti) nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Vilnius miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjo 2003 m. liepos 30 d. nutartimi L. K., D. K. ir R. T. leista nuo 2003 m. liepos 30 d. iki 2004 m. sausio 30 d. neatskleidžiant savo tapatybės prieš J. K. atlikti šiuos slaptus tyrimo veiksmus: sudaryti fiktyvias sutartis, išrašyti fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius įvairiems J. K. nurodytiems ūkio subjektams siekiant sužinoti visus nusikaltime dalyvaujančius asmenis, J. K. bendrininkus, kitas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Būtent Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2003 m. liepos 30 d., o vėliau 2004 m. sausio 28 d. nutarčių pagrindu policija imitavo nusikalstamus veiksmus prieš J. K., bendraujant su M. K. ir UAB „B“. Per šį NVIV vykdymo laikotarpį M. K., veikdama su J. K., padarė 70 dokumentų klastojimų nusikaltimų, du didelės vertės turto sukčiavimus bei didelės vertės svetimo turto pasisavinimą.

Kasatorė ginčija teismų sprendimus dėl jos bei juridinio asmens UAB „B“ nuteisimo teisėtumo, teigdama, kad, jos manymu, pareigūnai pažeidė NVIM reglamentuojančius teisės aktus, nes realizavę NVIM, skirtą konkrečiam daromam nusikaltimui atskleisti, toliau tęsė imitavimo veiksmus su naujomis įmonėmis, provokuodami naujus asmenis, tarp jų ir ją daryti nusikaltimus, kurių ji be J. K., o šis be policijos pareigūnų pagalbos nebūtų darę.

Pažymėtina, kad nei Operatyvinės veiklos įstatymas, nei BPK nereglamentuoja, kiek laiko valstybė su nusikalsti linkusiu asmeniu gali imituoti nusikalstamus veiksmus. 2002 m. birželio 20 d. Operatyvinės veiklos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad operatyvinės veiklos subjekto parengtas nusikalstamos veikos imitacijos modelis sankcionuojamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Tačiau šis laikotarpis gali būti pratęstas. Tuo tarpu BPK 159 straipsnis, įtvirtindamas nuostatą, kad teismo nutartyje turi būti nurodyta NVIV trukmė, nepasisako nei dėl jų trukmės, nei dėl to, kiek kartų teismas gali NVIV pratęsinėti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant minėto klausimo teisinio reguliavimo spragų, NVIM ir NVIV negali tęstis begalę laiko. Nusikalstamos veikos imitacijos modelis kaip operatyvinis veiksmas ir nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai kaip ikiteisminio tyrimo metodas yra skirtas baudžiamojo proceso tikslams. Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnis (Baudžiamojo proceso paskirtis) nustato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnis (Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas) nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Taigi iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, kad NVIM ir NVIV laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia pilnai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Turint galvoje, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai (modelis) turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankami įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankami nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas. Pažymėtina ir tai, kad, nepaisant to, jog prokuroras ar teismas, sankcionuodami nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, privalomai nurodo jų vykdymo laiką, tai visai nereiškia, kad teisėsaugos institucijos būtinai turi imituoti nusikalstamus veiksmus iki paskutinės NVIM ar NVIV galiojimo dienos.

Pažymėtina ir tai, kad nei NVIM, nei NVIV negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę (pvz., tęsti veiksmus iki tol, kol kaltininkas pasisavins ar kitaip pagrobs didelės vertės turtą). Toks valstybės institucijų elgesys neatitiktų tų institucijų veiklos tikslų ir prieštarautų Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatoms. Valstybės institucijos šioje byloje galėjo tęsti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus su J. K. tik dėl tų įmonių, su kuriomis pagal NVIM daroma nusikalstama veika, pasibaigus modelio sankcionavimo laikui, dar nebuvo baigta, arba, nors ir surinkta pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, tačiau reikia išaiškinti organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų veiklą, išaiškinti grupių organizatorius, grupių ryšius su kitomis grupėmis ar pareigūnais tam, kad būtų atskleistas visas jų organizacinis tinklas.

Nagrinėjamos bylos esmė yra ta, kad po 2003 m. sausio 27 d., kai buvo pradėtas vykdyti NVIM, teisėsaugos pareigūnai bendravo tik su J. K. Savo ruožtu J. K. kiekvienam nusikaltimui savo kanalais susirasdavo vis naują įmonę ir jos vadovams siūlė nusikalstamas paslaugas, kurias jis organizuodavo per tas pačias policijos kontroliuojamas įmones UAB „Paladė ir Ko“, UAB „Lagestus“. Nors per pusantrų NVIM ir NVIV naudojimo metų buvo išaiškinta dešimtys firmų bendravusių su J. K. ir per policijos įmones gaudavusių suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, kažkokio antstato, kuris vadovautų ir vienytų šių firmų nusikalstamas veikas, nustatyta nebuvo. Pagrindinis visų padarytų nusikalstamų veikų įkvėpėjas ir organizatorius buvo J. K., kuris laikui bėgant įtraukdavo vis naujas įmones į nusikaltimų padarymą.

Po pusės metų (2003 m. sausio 27 d.-2003 m. liepos 27 d.) J. K. veiksmų kontrolės aiškėjo, kad tęsiant nusikalstamą veiką imituojamus veiksmus, bus tęsiami J. K. nusikalstami ryšiai su jau teisėsaugai žinomomis įmonėmis, be to, J. K. į nusikalstamą veiklą galimai įtrauks naujas įmones, kurios NVIV sankcionavimo metu dar neplanavo nusikalstamų veiksmų nei su J. K., nei su kitais asmenimis. Tuo tarpu naujų organizatorių, priedangos ar kitokių firmų neatsiras. Taigi, pradėjus ikiteisminį tyrimą, turėjo prasidėti surinktų duomenų tyrimas, išaiškintų asmenų apklausa, kaip to reikalauja BPK 2 straipsnio nuostatos, o dėl NVIV į teismą kreipiamasi tik dėl pagal NVIM pradėtų nusikaltimų užbaigimo, o ne dėl naujų nusikaltimų „tiražavimo“.

Nors byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai, veikdami valstybės vardu pagal NVIM, neprovokavo J. K., o juo labiau kitų įmonių vadovus nusikalsti, tačiau laiku neužkirsdama kelio J. K. prašymams išrašinėti vis naujas PVM sąskaitas-faktūras, t. y. klastoti dokumentus, valstybė tam tikra prasme skatino J. K. ieškoti vis naujų įmonių jo nusikalstamai veiklai, kuri buvo jo pajamų šaltinis, plėtoti. Vėliau pradėjus ikiteisminį tyrimą ir gavus leidimą toliau imituoti nusikalstamą veiką, pareigūnai ir toliau bendravo su J. K., sudarė jam sąlygas toliau gauti iš jų suklastotus dokumentus, todėl tai skatino J. K. ieškoti naujų įmonių ir žmonių, norinčių pasinaudoti jo „paslaugomis“. Būtent šiam tikslui ir buvo nutarta pratęsti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. 2003 m. liepos 28 d. L. K. tarnybiniame pranešime aiškiai nurodoma, kad J. K. siūlo policijos pareigūnams tęsti nusikalstamą veiką – išrašinėti fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus įvairiems ūkio subjektams. Taigi tęsiant pareigūnų veiksmus, pradėtus pagal NVIM, nesant provokacijos, dėl ilgalaikio asmens, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas, nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, net kai pati iniciatyva kyla ne iš pareigūnų, o iš asmens, kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas, susidaro situacija, kai formaliai teisėti valstybės veiksmai supanašėja su provokacija ir tampa neteisėtais. Šiuo atveju su valstybės institucijų pagalba ir pritarimu J. K. į nusikalstamą veiklą įtraukė įmonę, kurios vadovai iki pažinties su juo net neketino daryti nusikaltimų, t. y. M. K. ir UAB „B“.

Byloje Ramanauskas prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad policijos kurstymas yra tada, kai pareigūnai, nepaisant to, ar jie būtų saugumo pajėgų atstovai, ar asmenys, veikę pagal jų instrukcijas, neapsiriboja iš esmės pasyviu dalyvavimu tiriamojoje nusikalstamoje veikoje, bet daro subjektui tokią įtaką, kad sukursto nusikaltimo, kuris antraip nebūtų padarytas, padarymą, kad galėtų įrodyti nusikaltimą, t.y. pateikti įrodymus ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą (žr. taip pat Teixeira de Castro) (kasacinė byla Nr. 2A-P-6-2008).

Šiuo atveju policijos veiksmai, prasidėję teisėtai, dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo peraugo į provokuojančius. Dėl to buvo padaryti nusikaltimai, kurių nebūtų, jei valstybė laiku užkirstų kelią naujų nusikaltimų padarymui, t.y. pradėjusi ikiteisminį tyrimą, imtųsi aktyviai tirti jau padarytus nusikaltimus. Kolegija laiko, kad teisėsaugos institucijų veiksmai, palaikantys J. K. nusikalstamas iniciatyvas, padaryti prieš M. K. ir UAB „B“ pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal teismo patvirtintą NVIV, negali būti pripažinti teisėtais ir atitinkančiais baudžiamojo proceso tikslus bei Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

Formaliai nusikalstami pareigūnų veiksmai turi būti tęsiami tik tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Kartu pažymėtina, kad ilgesnis imitacinių veiksmų tęsimas gali suponuoti sunkesnę asmens, kuris padaro veikas, kontroliuojamas valstybės pareigūnų, baudžiamąją atsakomybę, nes padaroma daugiau veikų arba peraugama į vienos veikos stambų mastą.

Kolegija laiko, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą, valstybės veiksmai turėjo koncentruotis ties jau žinomų pradėtų daryti nusikaltimų išaiškinimu, o ne tolimesniu J. K. skatinimu daryti nusikalstamas veikas, įtraukiant kitas įmones, tame tarpe M. K. ir UAB „B“. Tačiau pareigūnai ir toliau bendravo su J. K., sudarė jam sąlygas gauti iš jų suklastotus dokumentus, todėl tai skatino J. K. ieškoti naujų įmonių ir žmonių, norinčių pasinaudoti jo „paslaugomis“. Tokia valstybės veikla neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 1 ir 2 straipsnių prasmės ir paskirties. Savo ruožtu tai reiškia, kad jos metu surinkti duomenys yra gauti neteisėtu būdu (BPK 20 straipsnio 4 dalis) ir nelaikytini įrodymais. Šis BPK reikalavimų pažeidimas esmingai įtakoja J. K., M. K. ir UAB „B“ baudžiamąją atsakomybę. Todėl teismų sprendimų dalis dėl J. K., M. K. ir UAB „B“ nuteisimo už veikas, padarytas po 2003 m. liepos 30 d., naikintina dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl teismo šališkumo

J. K. teigia, kad teismai pažeidė nešališkumo principą, nes dėl itin didelės apimties buvo nuspręsta vieną bylą išskirti į kelias skirtingas bylas tam, kad būtų galima greičiau ir efektyviau jas išnagrinėti. Minėtos bylos įgavo skirtingus numerius ir buvo nagrinėjamos atskirai, nors jose kaltinimai buvo pagrįsti to paties tyrimo metu, naudojant tą patį NVIM, gautais duomenimis. Kasatorius nurodo, kad teisėjas A. Bielskis ankstesnėje byloje pirmosios instancijos teisme priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį kasatoriaus atžvilgiu, priėmė ir šią skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Tai itin šiurkštus nešališkumo principo pažeidimas.

Kolegija, susipažinusi su J. K. kasaciniame skunde minimomis teisėjo A. Bielskio nagrinėtomis bylomis, konstatuoja, kad šis teisėjas nenagrinėjo pirmąja instancija nei vienos bylos, kurioje kaltinamasis buvo J. K. Tačiau teisėjas A. Bielskis, nagrinėjęs šią bylą apeliacinės instancijos teisme (2010 m. gegužės 28 d. nutartis), dalyvavo teisėjų kolegijoje nagrinėjant apeliacine tvarka bylą pagal J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio (2010 m. gegužės 14 d. nutartis).

BPK 58 straipsnis numato teisėjo nušalinimo pagrindus Teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu. Be to, teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą:1) jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas; 2) jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje; 3) jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis; 4) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali nagrinėti tos bylos kasacine tvarka; 5) jeigu jis priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarka; 6) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, negali iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme.

Įstatymas nedraudžia tam pačiam teisėjui dalyvauti nagrinėjant kelias vieno ir to paties kaltinamojo bylas, esant nusikaltimų sutapčiai, net tais atvejais, kai kelios bylos kilo iš vienos baudžiamosios bylos, vėliau atskiriant ikiteisminius tyrimus. Taigi teisėjų kolegija nelaiko, kad šioje situacijoje buvo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 ir 6 dalimis,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartį.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutarties dalį dėl M. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl Lietuvos Respublikos biudžeto 72 864,67 Lt PVM lėšų įgijimo UAB „B“ naudai), BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl Lietuvos Respublikos biudžeto 49 997,68 Lt pelno mokesčio lėšų įgijimo UAB „B“ naudai), BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“ turto – 227 908,57 Lt pasisavinimo), BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „B“ buhalterinės apskaitos apgaulingo tvarkymo), BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 70 dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo), juridinio asmens UAB „B“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 ir 5 dalis, (dėl Lietuvos Respublikos biudžeto 72 864,67 Lt PVM lėšų įgijimo UAB „B“ naudai), BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 ir 5 dalis (dėl Lietuvos Respublikos biudžeto 49 997,68 Lt pelno mokesčio lėšų įgijimo UAB „B“ naudai), BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 ir 2 dalis (dėl UAB „B“ buhalterinės apskaitos apgaulingo tvarkymo), BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 ir 4 dalis (2000 m. rugsėjo 20 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl 70 dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo), J. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B“ prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 72 864,67 Lt PVM panaikinimo), BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo M. K. panaikinti UAB „B“ prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 49 997,68 Lt), pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo UAB „B“ direktorei M. K. pasisavinti 227 908,57 Lt) ir bylą šioje dalyje nutraukti.

J. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Lietuvos Respublikos biudžeto 1441,26 Lt PVM lėšų įgijimo UAB „DJ Teletradas“ naudai) paskirtą laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmę ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „DJ Teletradas“ prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 391 Lt pelno mokesčio panaikinimo) paskirtą laisvės atėmimo trims mėnesiams bausmę subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Valerijus Čiučiulka

Tomas Šeškauskas

Vytautas Masiokas

Olegas Fedosiukas

Vytautas Greičius

Vladislovas Ranonis

Vytautas Piesliakas