Baudžiamoji byla Nr. 2K-58/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
sekretoriaujant Dianai Šataitytei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,
nuteistojo gynėjui advokatui Simui Algirdui Jankauskui,
nukentėjusiajai B. B.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 36 straipsniu, D. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 291 straipsnio 1 dalį atleistas, ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta. Iš D. Š. priteista nukentėjusiajai B. B. 96100 Lt neturtinei žalai ir 10431,85 Lt turtinei žalai atlyginti bei 2500 Lt byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti, nukentėjusiajai M. B. 25000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2500 Lt byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti, nukentėjusiajam T. B. 21100 litų neturtinei žalai atlyginti ir valstybei 11328,76 Lt už proceso išlaidas.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas atmestas, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendis pakeistas: nustatyta, kad D. Š. atsakomybę už Ž. B. nužudymą dėl chuliganiškų paskatų sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui. D. Š. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta laisvės atėmimo keturiolikai metų bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bei 5 dalies 1 ir 2 punktais ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas keturiolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iš D. Š. priteista nukentėjusiajai B. B. 300 Lt advokatės paslaugoms apmokėti. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokuroro bei nukentėjusiosios, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
D. Š. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų nužudė Ž. B., pažeidė viešąją tvarką ir pagrobė bei panaudojo dokumentą:
2006 m. liepos 7 d. apie 5 val. Palangos miesto savivaldybėje, Šventojoje, Kopų g. 7 esančio baro „Titanikas“ lankytojų salėje įžūliai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, jis dėl chuliganiškų paskatų tyčia stikliniu alaus bokalu sudavė Ž. B. vieną smūgį į kairį dilbį ir tris smūgius į galvą; nuo patirto smurto Ž. B. nugriuvus ir atsitrenkus į aplinkos daiktus, jam buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir dilbyje, dešinėje pėdoje-čiurnoje bei kairėje blauzdoje, kraujosruvos ir nubrozdinimai alkūnėse, suduotais į galvą smūgiais buvo padaryta poodinė kraujosruva kaktos kairiojo gumburo srityje, dešinės akies viršutiniame voke ir akies obuolį gaubiančiuose viršutiniuose minkštuosiuose audiniuose, lūžo kaukolės pamatas priekinės dešinės daubos srityje ir susidarė galvos smegenų sumušimo kontūzinis židinys dešiniojo smegenų pusrutulio kaktinėje skiltyje, muštinė žaizda kairio momens gumburo srityje, lūžo kaukolės smegeninės dalies kaulai (apima ir pamatą), pagal lūžio eigą liejosi kraujas virš kietojo galvos smegenų dangalo, spaudė smegenis, tai komplikavosi galvos smegenų koma, todėl Ž. B., nepaisant taikyto gydymo, 2006 m. liepos 7 d. 15.03 val. Klaipėdos ligoninėje mirė.
Be to, D. Š. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos mėnesį tarp 7 ir 13 dienos, tikslesnis laikas nenustatytas, iš buto (duomenys neskelbtini) slapta pagrobė savo brolio N. Š. asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini), kurią 2006 m. liepos 13 d. apie 13 val. Lazdijų tarptautinio pasienio kontrolės punkto Akmenių užkardoje, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, pateikė pasienio kontrolę vykdantiems pareigūnams, taip panaudodamas šį pagrobtą dokumentą.
D. Š. buvo kaltinamas ir tuo, kad neturėdamas savo galiojančio asmens dokumento tyčia neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tačiau vadovaujantis BK 36 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 291 straipsnio 1 dalį jis atleistas ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta.
Kasaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendį su pakeitimais: pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis visiškai pripažino savo kaltę ir sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.
Nuteistasis skunde apibūdina jo bei nukentėjusiosios B. B. apeliacinių skundų turinį ir tvirtina, kad teismai byloje netinkamai taikė BK nuostatas. Kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl jam taikytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir prašo nepripažinti, kad nužudymą dėl chuliganiškų paskatų jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui. Nuteistasis teigia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių jį buvus apsvaigusį nuo alkoholio ir kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nustatyta, kad jis rankoje laikė alaus bokalą, bet nenustatyta, kad būtų užsisakęs du ar tris bokalus alaus. Bylos duomenys, kad kasatorius teišgėrė nepilną bokalą alaus, rodo, jog jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neturėjo įtakos jo elgesiui.
Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta jo atsakomybę dėl fizinio asmens dokumento pagrobimo ir panaudojimo lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jog jis visiškai pripažino savo kaltę. Kasatoriaus nuomone teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes bendrindamas apėmimo būdu ir skirdamas galutinę subendrintą bausmę už visas veikas, vėl turėjo atsižvelgti į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaip to reikalauja BK 3 straipsnio 2 dalis.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti neįrodyta D. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimus bare „Titanikas“ jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teisėjų kolegija nurodė, jog nuteistasis neneigia įvykio vakarą vartojęs alkoholį, pirmosios instancijos teisme parodydamas, kad per visą vakarą išgėrė pusę bokalo alaus. Bare padavėju dirbęs liudytojas T. L. įvykio vakarą D. Š. ir su juo buvusio draugo būseną apibūdino kaip stipriai išgėrusių, jis pats šiems asmenims tą vakarą nešė po bokalą alaus. Liudytojas K. K. parodė, kad nuteistasis ir jo draugas vieną kartą pas jį užsisakė alaus. Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio vakarą D. Š. ir jo draugas buvo gerokai išgėrę, konfliktiški. Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad nuteistasis ir su juo buvęs asmuo nesvirduliavo, tačiau buvo gerokai išgėrę. Teismas nusprendė, jog šių bylos duomenų pakanka teigti, jog įvykio metu D. Š. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o nemotyvuoto, agresyvaus jo elgesio, be jokios priežasties suduodant visiškai nepažįstamam ir nieko blogo nepadariusiam Ž. B. smūgius bokalu, negalima paaiškinti niekuo kitu, kaip tik alkoholio įtaka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į nukentėjusiosios skundo ribas, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė pripažindamas, kad D. Š. atsakomybę už Ž. B. nužudymą dėl chuliganiškų paskatų sunkina tai, kad šią veiką, kaip ir viešosios tvarkos pažeidimą, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kasatorius tai neigia tvirtindamas, kad byloje nėra tokią išvadą pagrindžiančių objektyvių duomenų. Ši pozicija akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems duomenims ir jų vertinimui, išdėstytam apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Jo motyvai, kildinami iš šiame nuosprendyje nustatytų faktų, logiškai pagrindžia išvadą, kad D. Š. veikoje yra BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta aplinkybė, sunkinanti D. Š. atsakomybę. Šiuo požiūriu, priešingai negu teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Tokiu atveju nėra pagrindo peržiūrėti bausmę, paskirtą atsižvelgiant ir į minėtą D. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo subendrinant paskirtas bausmes
Kasatorius teigia, jog teismas, bendrindamas už kelias skirtingas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, galutinę subendrintą bausmę turėjo skirti vėl atsižvelgęs į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą dėl vienos iš tų veikų padarymo, nes to reikalauja BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos. Toks baudžiamojo įstatymo nuostatų aiškinimas neteisingas, nes BK 3 straipsnio 2 dalis nenumato nei būtinumo, nei galimybės individualizuojant bausmę į baudžiamąją atsakomybę švelninančią vieną ir tą pačią aplinkybę atsižvelgti du kartus: pirmiausia skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, padarytą esant tam tikrai aplinkybei, o po to dar sykį, subendrinant bausmes, jau paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas. BK 3 straipsnio 2 dalis reglamentuoja ką kita - baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką ir nuo to priklausantį šio įstatymo taikymą. Ji nustato, kad nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nustačius BK 59 straipsnyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis bendruosius bausmės skyrimo pagrindus reglamentuojančiomis BK 54 straipsnio nuostatomis, į jas atsižvelgiama skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad, be kitų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, atsižvelgiama ir į tai, kad nuteistasis D. Š. dėl nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, visiškai pripažino savo kaltę, davė nuoširdžius parodymus, padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką. Nustačius šią lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, padaryta išvada, kad reikia skirti bausmę, mažesnę negu BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tuo remiantis paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Subendrinant bausmes, paskirtas už kelias nusikalstamas veikas vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, jos tik apimamos arba iš dalies ar visiškai sudedamos. BK nenumatyta, kad spręsdamas bausmių subendrinimo klausimus teismas dar kartą atsižvelgtų į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pripažintą dėl bent vienos iš padarytų nusikalstamų veikų, už kurią paskirtoji bausmė yra visapusiškai individualizuota. Todėl nėra pagrindo tenkinti kasatoriaus prašymą dėl jam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės sumažinimo.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo D. Š. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Aldona Rakauskienė
Egidijus Bieliūnas
