Dėl antstolio veiksmų peržiūrėjimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-323/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11, 129.5.

„S“

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Penki kontinentai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties dėl atsisakymo priimti pareiškėjo UAB „Penki kontinentai“ skundą dėl antstolio veiksmų peržiūrėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Pareiškėjas UAB „Penki kontinentai“ pateikė teismui skundą dėl antstolio procesinių veiksmų (suinteresuotais asmenimis skunde nurodyti antstolė Nemira Šiugždaitė ir UAB „Kriptonika“), kuriuo prašė panaikinti antstolės N. Šiugždaitės 2006 m. birželio 8 d. ir 2006 m. birželio 9 d. surašytus aktus, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartį. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 15 d. iš dalies patenkino UAB „Kriptonika“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė pareiškėjui atlikti nutartyje nurodytus veiksmus, susijusius su pastato Vilniuje, Kalvarijų g. 143, nuomos sutarties įgyvendinimu. Antstolė N. Šiugždaitė, vykdydama nurodytą nutartį, surašė ginčijamus aktus dėl šios nutarties neįvykdymo, kuriuose nepagrįstai konstatavo, kad pastate atliekami teismo nutartimi uždrausti darbai, t. y. kad teismo nutartis nevykdoma. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis teismo nutartį vykdo, todėl antstolės nepagrįstai ir neteisingai surašyti aktai turi būti panaikinti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Penki kontinentai“ skundą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti antstolio aktus, kuriais konstatuotos faktinės aplinkybės, susijusios su teismo nutarties, įpareigojančios skolininką nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymu. Nurodytais aktais skolininkui nenustatyta įpareigojimų, taip pat neatlikti antstolio veiksmai, kurie sukurtų teisines pasekmes skolininkui. Pagal CPK 510 straipsnį gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo UAB „Penki kontinentai“ skundas nenagrinėtinas teisme, ir, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė jį priimti. Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį antstolio aktai yra rašytiniai įrodymai, turintys padidintą įrodomąją galią, teismas nurodė, kad nei CK 1.138 straipsnyje, nei kituose įstatymuose nenustatyta, jog teismas nagrinėja bylas pagal reikalavimą dėl įrodymų panaikinimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Penki kontinentai“ atskirąjį skundą, 2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi skundą atmetė ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio surašyti aktai, kuriuose užfiksuotos faktinės aplinkybės, negali būti skundžiami pagal ypatingosios teisenos normas. Tai patvirtina ypatingosios teisenos esmė, sisteminis CPK ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo normų aiškinimas. Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjamos ypatingąja teisena, kurios esminis bruožas – ypatingas valstybės interesas, kai ji privalo susitapatinti su privačiu asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis, ir viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios. Pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį teismui gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai, dėl kurių skundai nagrinėjami ypatingąja teisena, išvardyti CPK 634 straipsnyje. Tai yra veiksmai, susiję su vykdymo procesu pagal pateiktus vykdymo dokumentus (CPK 587 straipsnis). 2002 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnyje nurodytos antstolio funkcijos ir kita veikla, atskiriant antstolių veiksmus, atliekamus teismo pavedimu (21 straipsnio 1 dalis), ir antstolio teikiamas paslaugas (21 straipsnio 2 dalis). To paties įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta antstolio veikla konstatuojant faktines aplinkybes fizinių ar juridinių asmenų prašymu, t. y. antstoliui atliekant paslaugas, o 5 dalyje nurodyta, kad teismo pavedimu faktinės aplinkybės konstatuojamos CPK nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nurodė, kad iš šių normų matyti, kokius antstolio procesinius veiksmus galima skųsti pagal CPK ypatingosios teisenos nuostatas, o kurie antstolių veiksmai tokia tvarka nėra ginčijami. Teisėjų kolegija, atmesdama pareiškėjo argumentą, kad, palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, bus apribota jo konstitucinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu remiantis skundžiamais antstolio aktais pareiškėjui būtų skiriama bauda, jis turėtų teisę ginti savo pažeistas teises, ginčydamas tokios baudos paskyrimą ir teikdamas argumentus, paneigiančius antstolio surašytų aktų pagrįstumą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Penki kontinentai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį ir UAB „Penki kontinentai“ skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą perduoti spręsti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, nenurodydamas šaltinio, nutartyje atkartojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutarties (civilinė byla Nr. 3K-3-524/2005) argumentus ir jais remdamasis padarė išvadą, kad antstolės N. Šiugždaitės surašyti 2006 m. birželio 8 d. ir 2006 m. birželio 9 d. aktai negali būti skundžiami pagal CPK ypatingosios teisenos nuostatas. Teismas nepagrįstai rėmėsi nurodyta nutartimi, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių – toje byloje buvo skundžiamos antstolio teikiamos paslaugos, t. y. faktinių aplinkybių konstatavimas privačių asmenų pavedimu (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmiau nurodytoje ir kitose nutartyse yra nurodęs, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas kiekvienas antstolio procesinis veiksmas ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2005). Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad dalis antstolių procesinių veiksmų, šiuo atveju – vykdant teismo nutartį surašyti aktai, nėra ginčijami ypatingąja teisena, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pagal CPK 510 straipsnį gali būti skundžiami bet kokie antstolio procesiniai veiksmai, jokių apribojimų nenustatyta, taigi šio straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas taikė netinkamai. Be to, teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimą, nes nutarties išvados nesusietos su motyvais, kurie, minėta, yra atkartoti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK ir Antstolių įstatymo normas. Nei CPK, nei Antstolių įstatyme nenustatyta antstolio procesinių veiksmų baigtinio sąrašo. Pagal šiuos teisės aktus visi antstolio veiksmai, kuriais vykdomi vykdomieji dokumentai, priskirtini prie procesinių antstolio veiksmų ir gali būti apskųsti pagal CPK 510 straipsnį. Antstolės N. Šiugždaitės aktuose nurodyta, kad jie surašyti vykdant Vilniaus apygardos teismo nutartį, taigi jie priskirtini prie antstolio procesinių veiksmų, kurie skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad šioje byloje nebuvo pagrindo taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

3. Teismai, klaidingai interpretuodami Antstolių įstatymo 21 straipsnyje pateiktą antstolių veiksmų skirstymą į atliekamas funkcijas ir teikiamas paslaugas, nepagrįstai dalį procesinių veiksmų pripažino neskundžiamais CPK XXXI nustatyta tvarka. Taip teismai apribojo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kasatoriaus konstitucinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Vadovaujantis CPK 5 straipsnyje įtvirtintu teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principu ir įgyvendinant skolininko teisę vertinti ir apskųsti antstolio veiksmus (CPK 643 straipsnio 5 punktas), CPK XXXI skyriuje nustatyta teisė kreiptis į teismą dėl antstolių procesinių veiksmų. Ši teisė įgyvendinama CPK 443 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, kurios pareiškėjas nepažeidė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skundą priimti, o apeliacinės instancijos teismas paliko galioti neteisėtą nutartį.

4. CPK 594 straipsnyje antstolio procesinės veiklos kontrolė reglamentuota kaip CPK nustatyta tvarka apylinkės teismo teisėjo atliekamas antstolio surašytų vykdymo proceso dokumentų patikrinimas ir patvirtinimas. Taigi Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolė N. Šiugždaitė, privalėjo priimti skundą dėl antstolės procesinių veiksmų. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktą antstolis, vykdydamas sprendimus, privalo naudoti nustatytas dokumentų formas. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamus antstolio aktus prilyginęs faktinių aplinkybių konstatavimo protokolams, tokiu atveju taip pat turėjo priimti skundą dėl antstolio veiksmų, nes aktai surašyti nesilaikant Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.16 punkte nustatytos formos.

5. Antstolio neteisėti veiksmai sukels kasatoriui neigiamų pasekmių, nes skundžiami aktai, kuriuose neteisingai ir šališkai užfiksuotos aplinkybės ir kurie pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį pripažintini oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, gali būti pagrindas išvadai, kad kasatorius pažeidinėjo teismo nutartį. Be to, šie aktai, nepaisant to, kad antstolė vykdė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o ne įsiteisėjusį teismo sprendimą, gali būti neteisėtai pripažinti pagrindu taikyti kasatoriui baudą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Civilinio proceso kodekso 346 straipsnyje nustatyti įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių

peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai:

1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui;

2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos;

3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasatorius šioje byloje nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, jog dalis antstolių procesinių veiksmų, šiuo atveju – vykdant teismo nutartį surašyti aktai, nėra ginčijami ypatingąja teisena, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimtoje kitoje civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Norint įvertinti šiuos kasatoriaus argumentus, reikia, atsižvelgus į teismų nustatytas faktines aplinkybes (CPK 353 straipsnio 1 dalis), spręsti, ar N. Šiugždaitės 2006 m. birželio 8 d. ir 2006 m. birželio 9 d. surašyti aktai yra antstolių procesiniai veiksmai, dėl kurių skundai nagrinėjami ypatingąja teisena (CPK XXXI skyrius), t. y. ar šie antstolės veiksmai laikytini vykdymo procesiniais veiksmais pagal pateiktus vykdymo dokumentus (CPK 587 straipsnis). Pažymėtina, kad CPK 634 straipsnyje tarp antstolio atliekamų procesinių veiksmų nurodomas ir faktinių aplinkybių konstatavimas, tačiau sisteminis vykdymo procesą reglamentuojančių normų vertinimas suponuoja, kad čia kalbama tik apie faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu. Ši išvada darytina atsižvelgus į CPK 635 straipsnio 3 dalyje bei Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte, 23 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka faktinės aplinkybės konstatuojamos tik kai tai daroma teismo pavedimu. Dėl to antstolio atliekamu procesiniu veiksmu CPK 634 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo prasme yra tik pastarasis veiksmas – faktinių aplinkybių konstatavimas teismo pavedimu.

Iš antstolės aktų matyti, kad nors jų aprašomosiose dalyse ir minima, jog veiksmai atliekami vykdant Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. 2-1835-44/06, konstatuojamos faktinės aplinkybės, reikšmingos ir susijusios su nurodyta teismo nutartimi nustatytų draudimų laikymosi aplinkybėmis. Pažymėtina, kad šie aktai neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nustatančioje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalies normų taikymo tvarką, vykdant įstatymų numatytus vykdomuosius dokumentus, nurodytų antstoliui privalomų naudoti procesinių dokumentų formų ir jose apibrėžiamų turinio reikalavimų. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad antstolės N. Šiugždaitės 2006 m. birželio 8 d. ir 2006 m. birželio 9 d. surašyti aktai nėra antstolės vykdymo procesiniai veiksmai pagal pateiktus vykdymo dokumentus, tai, be kita ko, reiškia, jog tokie aktai nėra antstolio procesinės veiklos kontrolės CPK 594 straipsnio taikymo aspektu dalykas.

Ši išvada paneigia kasatoriaus argumentus dėl to, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pripažįstančios, jog CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas kiekvienas antstolio procesinis veiksmas ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje akcinė bendrovė bankas “NORD/LB Lietuva” v. antstolis V. Milevičius, Nr. 3K-3-1/2005, kat. 129.17; 129.20.3).

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje be pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutarties (civilinė byla Nr. 3K-3-524/2005) argumentais. Pirmiau nurodytoje byloje priimtoji nutartis šiai bylai reikšminga tiek, kiek tai susiję su vykdymą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimu pripažįstant, jog ne kiekvienas antstolio veiksmas, fiksuojantis faktines aplinkybes, yra vykdymo procesinis veiksmas pagal pateiktus vykdymo dokumentus, o CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami tik antstolio atliekami vykdymo procesiniai veiksmai.

Pirmiau nurodytais teisėjų kolegijos motyvais atsakyta ir į antrą bei ketvirtą, taip pat į dalį trečiojo kasacinio skundo argumentus.

Dėl kasatoriaus argumentų, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai apribojo kasatoriaus konstitucinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei aktais sukeliamų teisinių padarinių, pažymėtina, jog antstolės N. Šiugždaitės 2006 m. birželio 8 d. ir 2006 m. birželio 9 d. surašyti aktai nėra ginčo dalykas teisės kreiptis į teismą remiantis CPK 5 straipsnio 1 dalimi įgyvendinimo prasme. Tačiau tai nereiškia, kad tokie aktai teismų neturi būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), jei tokiais būtų remiamasi kitose bylose. Taigi darytina išvada, jog 2006 m. birželio 8 d. ir 2006 m. birželio 9 d. aktai tiesiogiai teisinių padarinių kasatoriui nesukelia, o gindamasis nuo jų, jei tokie atsirastų ir būtų grindžiami šiais aktais, kasatorius turi galimybę CPK nustatyta tvarka ir priemonėmis paneigti aktuose minimas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas