Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto ir hipotekos sutarties dalies pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr.3K-3-318/2007 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1;

32.5.1; 129.2

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. (B.) (D. S. (B.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 21 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams S. S. ir A. K., tretiesiems asmenims A. J. D., F. Č., DNSB „Smiltelė“, antstolei L. U., notarei B. V. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto ir hipotekos sutarties dalies pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. S. (B.) nurodė, kad 2002 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš S. G. 46/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Notariškai patvirtintoje šio buto pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad butas nėra įkeistas ar kitaip suvaržytas. 2003 m. spalio 30 d. antstolė L. U., vykdydama išieškojimą pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartį Nr. 35-2N/2003, paskelbė apie skolininkei S. G. priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), - pardavimą. Skelbime apie varžytynes antstolė buto savininke nurodė tik S. G., nors dalis šio buto priklausė ir jam (ieškovui). Iš nurodytos Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutarties taip pat matyti, kad išieškojimas vykdytinas tik iš skolininkės S. G. turto, ir nei buvęs buto bendraturtis S. G., nei jo teisių perėmėjas (ieškovas) nutartyje neminimi kaip skolininkai. 2004 m. gruodžio 3 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas iš varžytynių A. K. Pardavimo iš varžytynių aktas, surašytas 2005 m. sausio 3 d., buvo patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. nutartimi. Kadangi antstolė realizavo ne tik skolininkei S. G., bet ir jam (ieškovui), kuris nėra skolininkas, priklausantį turtą, tai buto pardavimo iš varžytynių aktas, remiantis CPK 602 straipsnio 1 punktu, pripažintinas negaliojančiu. Hipotekos sutartyje (lakšte Nr. 829) skolininke ir įkaito davėja, ieškovo teigimu, taip pat nurodyta tik S. G. Nei buvęs buto bendraturtis S. G., nei vėliau šio buto bendraturčiu tapęs ieškovas lakšte nenurodyti, apie nė vieno iš jų sutikimą įkeisti butą nėra pažymėta. Kadangi toks įkeitimas, nesant bendraturčio sutikimo, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 4.88 straipsnis, 4.171 straipsnio 8 dalis, 4.185 straipsnio 2 dalis), tai hipotekos sutarties (lakšto Nr. 829) dalis dėl 46/100 dalių buto pripažintina negaliojančia (CK 1.80 straipsnis, 1.91 straipsnio 5 dalis). Pagal CK 1.96 straipsnį sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, todėl kreditoriaus A. J. D. interesai, pripažinus dalį įkeitimo sandorio negaliojančiu, ieškovo teigimu, nenukentėtų, nes įkeistos skolininkei S. G. priklausančios buto dalies (antstolės įvertintos 50 000 Lt) visiškai pakanka skolai (8800 Lt) padengti. Remdamasis CK 1.80 straipsniu, 1.91 straipsnio 5 dalimi, 4.88 straipsniu, 4.185 straipsnio 2 dalimi, 6.145 straipsnio 1 dalimi ir CPK 602 straipsnio 1 punktu, ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą, pripažinti negaliojančia hipoteką 46/100 dalims minėto buto, taikyti restituciją ir grąžinti jam (ieškovui) neteisėtai parduotas 46/100 dalis buto.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovo ginčijamas pardavimo iš varžytynių aktas buvo patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo. Teismas, spręsdamas dėl šio akto patvirtinimo, jokių pažeidimų vykdant varžytynes nenustatė. Pagal CK 4.185 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą hipotekos registro duomenų teisingumo prezumpciją visi duomenys, įrašyti į hipotekos registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Dėl to hipotekos įregistravimas nėra vien formalus techninis veiksmas. Gavęs prašymą įregistruoti hipoteką, hipotekos teisėjas atlieka tokio prašymo teisinį tyrimą, patikrindamas įkeičiamo daikto savininko, kreditoriaus, skolininko, hipotekos objekto tinkamą identifikavimą, taip pat ar sandorius sudarė tie asmenys, kurie turi teisę juos sudaryti, ar buvo pagrindas įkeisti turtą, ar įkeitimo sandoris ir jo sąlygos atitinka kitus įstatymo reikalavimus. Teisinis tyrimas yra pagrindas hipotekai įregistruoti ir tokios registracijos patikimumui užtikrinti. Nagrinėjamos bylos atveju toks tyrimas buvo atliktas ne kartą – kreditoriaus, skolininko ir kitų suinteresuotų asmenų reikalavimų bei prašymų pagrįstumą ir antstolio veiksmų teisėtumą ne kartą tikrino hipotekos teisėja, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, tačiau jokių ieškovo ginčijamo sandorio negaliojimo ar nuginčijimo pagrindų nenustatė. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendė, kad ieškovo, kaip bendraturčio, nuosavybės dalis ginčo bute lieka apsunkinta įkeitimu. Tokiomis aplinkybėmis ieškovas, teismo manymu, turi teisę reikalauti nuostolių, patirtų dėl jam nuosavybės teise priklausančios buto dalies pardavimo iš varžytynių, atlyginimo iš turto pardavėjo, tačiau neturi teisės panaudoti šio fakto prieš sąžiningą asmenį – buto įgijėją A. K. – ir reikalauti pripažinti negaliojančiu ginčo buto pardavimo iš varžytynių aktą bei taikyti restituciją.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 6 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 21 d. sprendimą paliko nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Nustačiusi, kad paskutinį pajinį įnašą už kooperatinį butą, esantį (duomenys neskelbtini), S. G. įnešė 1992 m. spalio 22 d., t. y. po to, kai 1990 m. rugpjūčio 2 d. buvo įregistruota jos ir S. G. ištuoka, teisėjų kolegija laikė, kad S. G. įgijo asmeninės nuosavybės teises į ginčo butą, kuris 1993 m. gegužės 15 d. buvo įregistruotas jos vardu Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ginčo buto įkeitimo metu (2001 m. balandžio 30 d.) D. S. (B.), įsigijęs buto dalį 2002 m. lapkričio 25 d. sutartimi, nebuvo šio buto bendraturtis. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Klaipėdos filialo 2002 m. lapkričio 14 d. pažymos, išduotos savininkui S. G., duomenimis, S. G. buvo įregistruota nuosavybės teisė į 54/100, o S. G. – į 46/100 dalis ginčo buto; registracijos pagrindas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 14 d. sprendimas dėl turto padalijimo. Iš šios pažymos taip pat matyti, kad 2001 m. balandžio 30 d. įkeitimas ir pranešimas apie hipotekos įregistravimą galioja visam butui. Padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams (CK 4.172 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2002 m. kovo 14 d. sprendimu padalijus įkeistą butą ir suformavus du atskirus nekilnojamuosius turto objektus, vieno jų (46/100 dalių buto) savininkas S. G. būtų ginčijęs įkeitimo sandorį. Nereikalavęs panaikinti įkaito teisės, S. G., 2002 m. lapkričio 25 d. sutartimi perleisdamas 46/100 dalis ginčo buto ieškovui, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Dėl to aplinkybes, kad teismo 2002 m. kovo 14 d. sprendimu ginčo butas buvo padalytas tarp buvusių sutuoktinių ir kad 2002 m. balandžio 18 d. S. G. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 46/100 dalis buto, teisėjų kolegija įvertino kaip teisiškai nereikšmingas ir negalinčias būti pagrindu įkeitimo sutarčiai panaikinti. Spręsdama dėl CPK 602 straipsnio 1 punkto, pagal kurį pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas, nagrinėjamam ginčui taikymo, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 17 d. nutartimi buvo išaiškinta, jog už skolą turi būti parduotas įkeistas daiktas – trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis S. G. ir D. B. Šios nutarties pagrindu ir buvo iš varžytynių parduotas ginčo butas. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios bylos atveju ieškovas turi teisę tik į nuostolių atlyginimą.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas D. S. (B.) prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė Butų kodekso normų, reglamentavusių kooperatyvo narių teises, ir Pavyzdinių gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatų bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. S. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-429/2001, duotų išaiškinimų, todėl nepagrįstai laikė, kad S. G., paskutinį pajų už ginčo butą sumokėjusi 1992 m. spalio 22 d., t. y. po jos ir S. G. ištuokos įregistravimo 1990 m. rugpjūčio 2 d., įgijo asmeninės nuosavybės teises į šį butą ir todėl 2001 m. balandžio 30 d. jį teisėtai įkeitė ir įregistravo hipotekos sutartį hipotekos registre. Pažyma Nr. 1619, rodanti, kad paskutinis S. G., kaip kooperatyvo narės, pajinis įnašas buvo sumokėtas po ištuokos įregistravimo, nepatvirtina, kad visas pajus už kooperatinį butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo sumokėtas iš asmeninių S. G. lėšų. Buto teisinė registracija šios pažymos pagrindu S. G. vardu taip pat nėra pagrindas asmeninės nuosavybės teisėms atsirasti. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 14 d. sprendime nustatyta, kad ginčo butas yra įgytas santuokoje, ir tuo pagrindu padalytas tarp buvusių sutuoktinių. Iš to išplaukia, kad buto įkeitimo metu (2001 m. balandžio 30 d.) šis buvo bendrosios jungtinės nuosavybės objektas. Taigi S. G. įkeitė butą, nuslėpdama šią aplinkybę ir neturėdama bandraturčio sutikimo. Toks daikto, esančio bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu, įkeitimas pažeidžia CK 4.88 straipsnio ir 4.171 straipsnio 8 dalies nuostatas. Dėl to bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes svetimo turto įkeitimas be šio turto savininko sutikimo prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Dėl tos pačios priežasties teismai nepagrįstai sprendė, kad S. G., parduodamas savo buto dalį, kartu patvirtino šio turto įkeitimo sandorį, ir taip netinkamai taikė sandorio patvirtinimo taisykles reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 1.79 straipsnis), nes imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio (niekinio) sandorio negalima patvirtinti.

2. Ginčo butas Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutarties pagrindu buvo parduotas iš varžytynių 2004 m. gruodžio 3 d., t. y. iki Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 17 d. nutarties, kuria buvo išaiškinta, kad už skolą turi būti parduotas įkeistas daiktas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir priklausantis S. G. bei D. B., priėmimo. Be to, įkeisto ir vėliau realizuoto ginčo buto bendraturtis D. B. Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartyje nėra nurodytas. Iš to išplaukia, kad buvo realizuotas asmens, nenurodyto vykdomajame dokumente, turtas. Dėl to bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė CPK 602 straipsnio 1 punkto tuo pagrindu, kad Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 17 d. nutartimi buvo duotas minėtas išaiškinimas.

3. Įkeisto turto savininkas nebuvo nurodytas vykdomajame dokumente, taigi dėl jo nebuvo laikytasi CPK 558 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taikomų įkeistam turtui realizuoti. Bylą nagrinėję teismai, kasatoriaus teigimu, nepagrįstai neįvertino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartyje nustatytų neteisėtų antstolės L. U. veiksmų vykdant įkeisto turto realizavimą, kurie ir lėmė CPK 558 straipsnio 1 ir 2 dalies bei CK 4.172 straipsnio 2 dalies nuostatų, ir kartu jo (kasatoriaus) teisių pažeidimą. Dėl antstolės veiksmų jis (kasatorius) prarado nuosavybės teises į savo turtą, juolab kad hipotekos reikalavimas (8800 Lt) galėjo būti visiškai patenkintas iš skolininkei S. G. priklausančio įkeisto turto, antstolės įvertinto 50 000 Lt. Taip teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 17 1 punkte suformuotos praktikos, pagal kurią antstolio padarytas pažeidimas gali būti pagrindas pripažinti pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu.

4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl restitucijos ginčo atveju negalimumo, nes ginčo butą iš varžytynių įsigijo sąžiningas įgijėjas. Laikraštyje atspausdintame skelbime apie varžytynes, skelbiant, kad parduodamas S. G. turtas – trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), šio buto bendraturtis D. B. nebuvo nurodytas. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, tai atsakovas A. K., būdamas rūpestingas ir apdairus pirkėjas, galėjo žinoti, kad yra ir kitas asmuo, turintis nuosavybės teises į parduodamo buto dalį. Dėl to, kasatoriaus manymu, A. K. objektyviai negali būti laikomas sąžiningu ginčo buto įgijėju.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. K. prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog ginčo buto įkeitimo metu (2001 m. balandžio 30 d.) S. G., kurio nuosavybės teisės į 46/100 dalis buto buvo įregistruotos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 14 d. sprendimo pagrindu, nebuvo šio buto bendraturtis. Dėl to, įkeičiant butą, S. G. sutikimas nebuvo reikalingas. Kadangi buto įkeitimo metu ieškovas, įsigijęs dalį ginčo buto 2002 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, taip pat nebuvo šio buto bendraturtis, tai jis negalėjo būti apgautas, todėl pripažinti hipotekos sutarties dalį negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), nėra pagrindo. Be to, pagal CK 1.91 straipsnį dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusios šalies ieškinį. Taigi reikalavimą šiuo pagrindu dėl galimų pažeistų teisių galėtų reikšti tik S. G.. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 558 straipsnio pažeidimo ir antstolės veiksmų įvertinimo atmestini CPK 347 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes šiais pagrindais ieškinys nebuvo pareikštas. Areštas įkeistam turtui, įspėjant skolininką ir turto savininką apie skolos negrąžinimo pasekmes, buvo uždėtas 2003 m. balandžio 1 d., o nutartis parduoti butą iš varžytynių buvo priimta 2003 m. gegužės 12 d., kai tuo tarpu 2002 m. lapkričio 25 d. sutartį viešame registre ieškovas įregistravo, ir tai pagal CK 6.393 straipsnio 3 dalį galėjo sukelti teisines pasekmes tik 2003 m. liepos 16 d. Be to, iš hipotekos teisinių santykių kylančius teisės taikymo klausimus kompetentingas vertinti tik hipotekos teismas, o ne antstolis. Tai ir buvo padaryta Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 17 d. nutartimi, išaiškinant, kad už skolą parduotinas visas įkeistas daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad daiktas, įsigytas varžytynėse, iš jį įsigijusio asmens negali būti išreikalautas, nebent įrodoma, jog šis asmuo taip pat atliko veiksmus, dėl kurių varžytynės pripažintos neteisėtomis. Byloje tokių A. K. veiksmų nenustatyta, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad jo, kaip sąžiningo buto įgijėjo, teisės turi būti ginamos. Be to, sudarant ginčo buto 2002 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarei buvo pateiktas VĮ Registrų centro pažymėjimas, kurio duomenimis, ginčo butas buvo ne tik įkeistas, bet ir areštuotas. Dėl to ieškovas, kaip atidus ir rūpestingas pirkėjas, turėjo žinoti, kad perkamas daiktas yra suvaržytas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1992 m. spalio 22 d. gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Smiltelė“ pažymos Nr. 2-241/2002 pagrindu nuosavybės teise buvo įregistruotas S. G., kurį 2001 m. balandžio 30 d. (hipotekos įregistravimo data) visą šį butą įkeitė, užtikrindama 8800 Lt skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 14 d. sprendimo, kuriuo butas buvo padalytas buvusiems sutuoktiniams, pagrindu 2002 m. balandžio 18 d. į 46/100 šio buto dalis nuosavybės teisė buvo įregistruota S. G., o į 54/100 dalis – S. G. S. G. 46/100 dalis šio buto 2002 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė D. S. (B.). Tą pačią dieną buvo surašytas ir notariškai patvirtintas perdavimo-priėmimo aktas. Viešame (Nekilnojamojo turto) registre D. S. (B.) nuosavybės teisė į 46/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruota 2003 m. liepos 16 d. Kadangi S. G. neįvykdė buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo (negrąžino 8800 Lt skolos A. J. D.), tai buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto: Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos m. apylinkės teismo 2003 m. balandžio 1 d. nutartimi šis butas buvo areštuotas, o 2003 m. balandžio 2 d. S. G. buvo įspėta, kad įkeistas butas bus parduotas iš varžytynių, jeigu ji negrąžins skolos per vieną mėnesį. Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos m. apylinkės teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo nutarta butą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti iš varžytynių. Varžytynių, kurios įvyko 2004 m. gruodžio 3 d., aktą, surašytą 2005 m. sausio 3 d., patvirtino Klaipėdos m. apylinkės teismas 2006 m. balandžio 14 d. nutartimi.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacija yra išimtinė (ektraordinari) teismo sprendimų teisėtumo patikrinimo forma. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimą pripažinti negaliojančia hipoteką 46/100 dalims buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovas grindė tuo, kad butas buvo įkeistas be bendraturčio sutikimo, hipotekos sutartyje (lakšte Nr. 829) nenurodant šio buto bendraturčio S. G., o vėliau šio buto bendraturčiu tapusio ieškovo. Toks įkeitimas, ieškovo teigimu, prieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 4.88 straipsnis, 4.171 straipsnio 8 dalis, 4.185 straipsnio 2 dalis). Reikalavimą pripažinti negaliojančiu buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą ir, pritaikius restituciją, grąžinti jam (ieškovui) neteisėtai parduotas 46/100 dalis buto ieškovas grindė tuo, kad antstolė realizavo ne tik skolininkei S. G., bet ir jam (ieškovui), kuris nėra skolininkas, priklausantį turtą.

Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo dieną (2001 m. balandžio 30 d.) savininku pagal viešojo registro duomenis buvo S. G. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi hipotekos įregistravimo dieną) nustatyta: „Visi duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir teises į jį pripažįstami teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 14 d. sprendimu, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalytas buvusiems sutuoktiniams S. G. ir S. G., pripažįstant nuosavybės teisę į dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei nustatant naudojimosi buto patalpomis tvarką. Vadinasi, teismo sprendimu buvusiems sutuoktiniams buvo pripažinta nuosavybės teisė į idealiąsias dalis, t. y. po buto padalijimo buvę sutuoktiniai S. G. ir S. G. tapo bendraturčiais, o natūra butas nebuvo padalytas ir nebuvo suformuoti atskiri du nekilnojamieji daiktai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 14 d. sprendimu padalijus buvusiems sutuoktiniams įkeistą nekilnojamąjį turtą, buvo suformuoti atskiri du nekilnojamojo turto objektai, o kasatorius dėl šios priežasties nepagrįstai teigia, kad buvo nesilaikyta CK 4.172 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. nebuvo nustatyta naujai suformuotų nekilnojamųjų daiktų pardavimo varžytynėse eilė. Pagal CK 4.172 straipsnio 1 dalį, padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams. Kadangi, minėta, įkeistas butas buvo padalytas netgi nesuformuojant atskirų dviejų nekilnojamųjų daiktų, tai hipotekos reikalavimas liko galioti visam butui, o ne tik S. G. priklausančiai jo daliai.

Nors 2002 m. lapkričio 15 d. viešo registro (Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo) pažymoje Nr. 50/88080 buvo žyma apie tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įkeistas 2001 m. balandžio 30 d., notariškai patvirtinta 2002 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi S. G. 46/100 dalis šio buto pardavė D. S. (B.). Kadangi iš tą pačią dieną notariškai patvirtinto perdavimo-priėmimo akto matyti, jog D. S. (B.) priėmė nupirktą nekilnojamąjį turtą (46/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), o pagal CK 4.171 straipsnio 9 dalį, perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą, tai D. S. (B.) nuosavybės teise įgijo dalį įkeisto buto. Be to, ir pagal visuotinai pripažintą teisės principą nemo in alium potest transfere plus iuris, quam ipse habet (niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi) S. G. 2002 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi negalėjo D. S. (B.) parduoti dalies neįkeisto buto, jeigu pardavimo dieną įkeistas buvo visas butas, kurio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje buvo parduodama, o daikto įkeitimu, kaip daiktine teise, yra suvaržomos kai kurios nuosavybės teisės turinį sudarančios teisės. Tai, kad notariškai patvirtintoje 2002 m. lapkričio 25 d. buto pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog parduodamas turtas nėra įkeistas ar kitaip suvaržytas, o pirkėjas to nežinojo ir negalėjo žinoti, galėtų būti pagrindas ginčyti šią sutartį ar reikalauti žalos atlyginimo iš sutartį patvirtinusios notarės, bet nėra pagrindas daryti išvadą, kad šia sutartimi D. S. (B.) nuosavybės teise įgijo dalį neįkeisto buto. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą pirmąjį kasacinio skundo argumentą, kad buto įkeitimo metu (2001 m. balandžio 30 d.) jis buvo bendrosios jungtinės nuosavybės objektas, kad S. G. jį įkeitė nuslėpdama šią aplinkybę ir neturėdama bandraturčio sutikimo, kas, kasatoriau nuomone, pažeidžia CK 4.88 straipsnio ir 4.171 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė CK 1.80 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes svetimo turto įkeitimas be šio turto savininko sutikimo prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Duomenų, kad S. G. buto dalijimo metu ar po to būtų ginčijęs buto įkeitimą tuo pagrindu, kad buvo įkeistas santuokoje įgytas butas, byloje nėra. Konstatavus, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo dieną (2001 m. balandžio 30 d.) D. S. (B.) neturėjo nuosavybės teisės į šį butą, ir tik 2002 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo tokią teisę į dalį (46/100) šio buto, bet jau įkeisto, darytina išvada, kad buto įkeitimu apskritai negalėjo būti pažeistos D. S. (B.), kaip buto bendraturčio, teisės. Dėl to negali būti tenkinamas D. S. (B.) reikalavimas pripažinti negaliojančia hipoteką 46/100 dalims buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą antrąjį kasacinio skundo argumentą, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė CPK 602 straipsnio 1 punkto, nors įkeisto ir vėliau parduoto ginčo buto bendraturtis D. B. Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartyje nėra nurodytas (parduotas asmens, nenurodyto vykdomajame dokumente, turtas), o ginčo butas parduotas iš varžytynių 2004 m. gruodžio 3 d., t. y. iki Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 17 d. nutarties, kuria buvo išaiškinta, kad už skolą turi būti parduotas įkeistas daiktas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir priklausantis S. G. bei D. B., priėmimo. CPK 602 straipsnio 1 punkte nustatyta: „Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas“. Ši teisės norma turi būti aiškinama sistemiškai su teisės normomis, reglamentuojančiomis turto pardavimo iš varžytynių pagrindus. Jeigu nėra įvykdomas nekilnojamojo turto įkeitimu užtikrintas skolinis įsipareigojimas, iš varžytynių yra parduodamas įkeistas daiktas (CK 4.192 straipsnis, CPK 558 straipsnis), kuris nuosavybės teise gali priklausyti ir ne skolininkui, nes pagal CK 4.181 straipsnį galima svetimo daikto hipoteka (nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą), pagal CK 4.170 straipsnio 3 dalį hipoteka neatima iš daikto savininko teisės disponuoti daiktu, vadinasi, - ir perleisti daiktą kito asmens nuosavybėn, o pagal 4.171 straipsnio 9 dalį, perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Dėl to teismas negali pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių akto CPK 602 straipsnio 1 punkto pagrindu tais atvejais, kai pagal įstatymus skolos išieškojimo tikslu turi būti parduotas ne skolininkui, o kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis daiktas.

Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą trečiąjį kasacinio skundo argumentą, kad, nenurodžius vykdomajame dokumente įkeisto turto savininko, dėl jo nebuvo laikytasi CPK 558 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taikomų įkeistam turtui realizuoti. Pagal CPK 558 straipsnio 1 dalį hipotekos teisėjas, priėmęs nutartį areštuoti įkeistą daiktą, raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos m. apylinkės teismas nutartį dėl buto (duomenys neskelbtini) arešto priėmė 2003 m. balandžio 1 d., o viešame (Nekilnojamojo turto) registre D. S. (B.) nuosavybės teisė į 46/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruota 2003 m. liepos 16 d. Dėl to, kad D. S. (B.) po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ilgai delsė įregistruoti savo nuosavybės teisę į nupirktą nekilnojamąjį daiktą (46/100 dalis buto), tokiu būdu tinkamai išviešinant savo teises prieš trečiuosius asmenis, Klaipėdos m. apylinkės teismas (jis šiuose santykiuose laikytinas trečiuoju asmeniu), neturėdamas dėl to galimybės žinoti, kad D. S. (B.) yra areštuojamo buto bendraturtis, pagrįstai dėl jo nevykdė CPK 558 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pagal CK 6.393 straipsnio 3 dalį prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Šioje byloje nereikšminga kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad hipotekos reikalavimas (8800 Lt) galėjo būti visiškai patenkintas iš skolininkei S. G. priklausančio įkeisto turto, antstolės įvertinto 50 000 Lt, nes, minėta, jeigu nėra įvykdomas nekilnojamojo turto įkeitimu užtikrintas skolinis įsipareigojimas, iš varžytynių yra parduodamas įkeistas daiktas (CK 4.192 straipsnis, CPK 558 straipsnis), bet ne jo dalis.

Vertindama ketvirtąjį kasacinio skundo argumentą, susijusį su ginčo butą iš varžytynių įsigijusio asmens sąžiningumo, įsigyjant butą, nustatinėjimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nustačius, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus dėl buto dalies (46/100) įkeitimo bei pardavimo iš varžytynių pripažinimo negaliojančiais, šioje byloje toks nustatinėjimas tapo nereikšmingu.

Dėl šių teisės aiškinimo argumentų ieškovo D. S. (B.) kasacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Egidijus Laužikas

Algirdas Taminskas