Baudžiamoji byla Nr. 2K-571/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.8.1.; 1.1.8.7.9.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorei L. Beinarytei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. Š. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Iš T. Š. priteista: nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B. 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 3000 (trys tūkstančiai) Lt turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B. – 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt neturinės žalos atlyginimo ir 3871, 39 (trys tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt vienas litas 39 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 21 d. nutartis, kuria nuteistojo T. Š. apeliacinis skundas atmestas ir pakeista Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos: nukentėjusiajam A. B. padidinta neturtinė žala iki 50 000 Lt, o nukentėjusiajam A. B. padidinta neturtinė žala iki 30 000 Lt. Kita nuosprendžio dalis liko nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimo,
n u s t a t ė :
T. Š. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 25 d., apie 2.00 val., Mažeikiuose, automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ne mažiau kaip 7 smūgius kumščiais ir kojomis į galvą, veidą ir kitas kūno vietas A. B., taip dėl galvos sužalojimų visumos padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kasaciniu skundu T. Š. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 21 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
Kasatorius nurodo, kad jam paskirta bausmė – per griežta.
Anot kasatoriaus, apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailėjimosi.
T. Š. teigimu, nebuvo tirta, ar nukentėjusiojo A. B. veiksmai nebuvo provokuojantys ir kokią įtaką jie turėjo nusikalstamos veikos padarymui, bei nepagrįstai nepripažinta T. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Nukentėjusiojo veiksmai buvo provokuojantys, pasireiškę T. Š. sesers įžeidimu. Taigi ir sumušimo priežastis buvo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.
Kasatorius pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir pripažino tai atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Jo agresyvų elgesį paskatino ne apsvaigimas nuo alkoholio, o provokuojantis nukentėjusiojo A. B. elgesys.
Nuteistojo T. Š. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų taikymo
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
Pažymėtina, kad T. Š. ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus, o teismo metu nepripažino visų įvykio aplinkybių, kurios įrodytos bylos medžiaga. Savo nusikalstamus veiksmus T. Š. pripažino tik iš dalies, be to, jis negali nurodyti visų aplinkybių, pasiteisindamas tuo, kad neatsimena, o toks jo elgesys negali būti pripažįstamas prisipažinimu įvykužius nusikaltimą.
Nors kasatorius prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Nenustatyta, kad nukentėjusysis A. B. elgėsi provokuojančiai ar rizikingai.
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Provokuojančiu elgesiu teismų praktikoje pripažįstamas toks elgesys, kai asmuo, prieš kurį buvo padaryta nusikalstama veika, sąmoningai (tyčia) atlieka veiksmus, formuojančius ar stiprinančius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį. T. Š. negali būti taikoma minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo nebuvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką sukėlė neteisėti nukentėjusiojo A. B. veiksmai ar provokuojantis jo elgesys.
Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas nenustatinėja bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė analogiškus T. Š. apeliacinio skundo prašymus šiais klausimais ir motyvuotai dėl to pasisakė Šiaulių apygardos teismo 2007 m. vasario 21 d. nutartyje.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo
T. Š. neigia, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui.
BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodoma, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės išvardijamos BK 60 straipsnyje. Šio straipsnio 9 punkte numatyta, kad viena iš tokių aplinkybių yra tada, kai veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu nustatyta, kad T. Š. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir padaryta išvada, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes nuteistasis nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos ir adekvačiai į ją reaguoti.
Kasacinės instancijos teismas nenustatinėja bylos aplinkybių, todėl aplinkybė, kad T. Š. padarė nusikaltimą apsvaigęs nuo alkoholio, nekvestionuojama. Taip pat nėra pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvados, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada yra pagrįsta ir teisinga.
Be to, apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai pasisakė ir šiuo klausimu, nes jį nuteistasis akcentavo savo apeliaciniame skunde.
Dėl BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų
Kasatorius prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tuo atveju, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Bausmė pagal BK 135 straipsnio 1 dalį T. Š. paskirta, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes, tarp jų ir nurodytas kasaciniame skunde, bei vadovautasi kitomis Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas yra sunkus, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą T. Š. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, į kaltininko asmenybę, į tai, kad jis mokosi, apibūdinamas teigiamai, nusikalto pirmą kartą, ir paskyrė bausmę, mažesnę negu sankcijoje numatytas vidurkis.
Bausmės klausimas detaliai aptartas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 21 d. nutartyje, kuria pagrįstai ir motyvuotai atmestas nuteistojo T. Š. apeliacinis skundas.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bausmė paskirta neperžengiant sankcijos ribų ir nėra per griežta. Kasaciniame skunde nuteistasis pakartoja tuos pačius motyvus dėl bausmės griežtumo, kuriuos pagrįstai atmetė apeliacinės instancijos teismas.
Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir nėra pagrindo švelninti T. Š. paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės.
Dėl BK 61 straipsnio taikymo
BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. T. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta – nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, skirdamas nuteistajam T. Š. bausmę, BK 54, 61 straipsnių nuostatas pritaikė tinkamai, įvertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui, tarp jų ir tas, kurios yra nurodytos kasaciniame skunde, ir pagrįstai paskyrė bausmę, mažesnę negu sankcijoje numatytas vidurkis.
Be to, T. Š. savo kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagriežtino bausmę. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartimi tik pakeitė neturtinės žalos dydį, padidindamas jį nukentėjusiajam A. B. nuo 10 000 Lt iki 50 000 Lt, o jo tėvui A. B. nuo 10 000 Lt iki 30 000 Lt. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai, gebėjimų praradimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nustatyti A. B. protiniai gebėjimai mažesni nei vidutiniai, atmintis žemesnė nei vidutinė, gebėjimas priimti sprendimus sutrikęs. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai konstatuota, kad šių aplinkybių visuma – tai pateisinama priežastis ir būtinybė pakeisti neturtinės žalos dydį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo T. Š. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Pranas Kuconis
Jonas Prapiestis
Josifas Tomaševičius