Baudžiamoji byla Nr. 1A-171-350/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09914-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 31 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. (toliau – ir nuteistasis, ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio (toliau – Skundžiamas nuosprendis), kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 75 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, jam uždrausta vairuoti transporto priemones 3 metams, ši terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 21 d.; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuotas automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. Š., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2023 m. kovo 19 d., apie 18.25 val., Panevėžyje, Pušyno g., ties namu Nr. 142, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – 2023-03-19, 18.30 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARHJ-0196, metrologinės patikros Nr. 1813688, nustatytas 2.76 prom. neblaivumas (be paklaidos), o 18.45 val. nustatytas 2.50 prom. neblaivumas (be paklaidos).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį pakeisti ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais, draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones sumažinti vieneriems metams, automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą pakeisti į konfiskuotino automobilio vidutinės rinkos vertės atitinkančios pinigų sumos priteisimą valstybės naudai.
2.1. Apelianto teigimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę ir švelnesnes baudžiamojo poveikio priemones. Nurodo, kad nėra pavojingas visuomenei, kaltu dėl nusikalstamos veikos prisipažino nuo pradžių, ir pareigūnams ir teismui nurodė savo neapgalvoto ir neatsakingo elgesio motyvus, savo elgesį vertina labai blogai, nuoširdžiai gailisi, nusikalto pirmą kartą, nebuvo teistas.
2.2. Padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, jokios žalos nepadarė, išskyrus sau ir savo šeimai. BK nuostatos (BK 45 straipsnis, 65 straipsnis) numato galimybę skirti mažesnę baudą ar baudos mokėjimą pakeisti viešaisiais darbais.
2.3. Apeliantas nurodo, kad dėl savo netinkamo, nusikalstamo elgesio padarė reikalingas išvadas ir pažada ateityje taip nesielgti. Atsakomybės nevengia. Automobilis nėra jo asmeninis turtas, o šeimos turtas, nėra padalintas. Sutuoktinė nėra kalta, kad perdavė jam automobilį suremontuoti, o jis vairavo būdamas neblaivus. Neblaivus vairavo be savininkės žinios ir leidimo. Automobiliui reikėjo remonto, buvo nupirktos detalės. Esant nurodytoms aplinkybės, mano, jog išimties tvarka teisinga būtų išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai, o ne konfiskuoti automobilį. Teismui posėdyje nurodė, kad automobilis ateityje šeimos poreikiams labai reikalingas, sutuoktinė turi teisę vairuoti ir kad yra išlaidų, t. y. jau nupirktos detalės remontui. Konfiskavus automobilį nebus kaip panaudoti detalių, tai bus papildomas nuostolis šeimai.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Paulius Jasiukaitis prašo šį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Prokuroras pažymi, kad R. Š. buvo pritaikyta viena švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių rūšių – baudos bausmė, kurios dydis, nustatytas mažesnis nei vidurkis. Remiantis tuo, kad byla yra išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Bauda paskirta mažesnė nei baigiamųjų kalbų metu buvo pasiūlyta prokuroro, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas tiek spręsdamas dėl asmens kaltės, tiek skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, yra savarankiškas, nesaistomas kitų proceso dalyvių pozicijos.
3.2. BK 281¹ straipsnio l dalyje straipsnio sankcijoje nėra numatyta viešųjų darbų bausmės rūšis, todėl atitinkamai nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės rūšies pakeitimo. Baudos pakeitimas viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Baudos pakeitimo į viešuosius darbus ar laisvės apribojimą tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnis ir BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys. Teismas, vadovaudamasis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, kai yra antstolio teikimas ir nuteistojo sutikimas. BVK 25 straipsnio 2 dalyje ir BK 47 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Todėl norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, t. y. patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes. Pastarajam nustačius BK 47 straipsnio 7 ar 8 dalyje nurodytas aplinkybes, tik jis teikimu turi teisę kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme. Nagrinėjamu atveju nuteistasis į teismą su prašymu dėl baudos pakeitimo į viešuosius darbus kreipėsi pats, nors įstatymas tokios galimybės jam nenumato. Negana to, šiuo metu baudos priverstinio išieškojimo procesas net nėra prasidėjęs, nes nėra pasibaigęs terminas, per kurį nuteistasis gali savanoriškai sumokėti baudą ar jos dalį.
3.3. Anot Prokuroro, įvertinus R. Š. neteisėtus veiksmus (asmuo būdamas neblaivus, esant nustatytam 2.76 promilės girtumui ir neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemonę), neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui yra tinkama ir proporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui. Pagrindo R. Š. švelninti atsakomybę (paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimą, t. y. administracinį nusižengimą, arba iš viso jo neskiriant) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.
3.4. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, detaliai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą bei R. Š. asmenybę, ir, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. Š. įvykio dieną vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti (už ką jam taikyta administracinė atsakomybė), kas reiškia, jog palikta galimybė apeliantui pasinaudoti transporto priemone, jos nekonfiskuojant, apsunkintų efektyvaus prevencinio poveikio R. Š. pritaikymą.
3.5. Skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volkswagen Golf‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nors automobilio savininkė yra R. Š. sutuoktinė Z. Š., tačiau jis įgytas santuokoje. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nusprendęs taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volkswagen Golf‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, tinkamai išaiškino ir pritaikė BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatas.
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ar šios veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemonėmis – prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimą iki vienerių metų bei prašo konfiskuoti ne automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet jo vertę atitinkančią pinigų sumą.
6. Teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama šio skundo ribų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliaciniu skundu bei skundžiamu nuosprendžiu, sprendžia, kad minėtose apeliacinio skundo ribose keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl paskirtos bausmės
8. Skundžiamu nuosprendžiu R. Š. pripažintas kaltu padaręs vieną nusikalstamą veiką, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio.
9. Teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti R. Š. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Priešingai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. Š. baudos bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką ir nustatydamas jos dydį, bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, BK 54 ir BK 61 straipsniuose.
10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. Š., pagrįstai atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – padarytos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikalstama veika tyčinė), į nuteistojo asmenybę (neteistas, nedirbantis, neregistruotas užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 88-90)), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs nusikalstamą veiką), į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus šias aplinkybes, apylinkės teismas už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrė 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą, kuri ženkliai švelnesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Be to, ši bausmė sumažinta trečdaliu BK 64¹ straipsnyje numatyta tvarka.
11. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas pripažino, kad alkoholį vartojo dar prieš išvažiuodamas iš senelių namų. Tai rodo, kad R. Š. puikiai suvokė, kad jis ignoruoja Kelių eismo taisykles, atlieka neteisėtus bei pavojingus veiksmus, įvertinus tai, jog transporto priemonę vairavo neblaivus (18.30 val. nustatytas 2,76 promilių neblaivumas, 18.45 val. – 2,50 promilių neblaivumas) bei tai, jog neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Taigi, R. Š. prieš sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, turėjo suvokti ir numatyti visas galinčias kilti neigiamas pasekmes, todėl privalo jas prisiimti.
12. Be to, apelianto nurodoma aplinkybė, kad padaryta veika nesukėlė žalos, atsakomybės nešalina, kadangi įstatymų leidėjas kriminalizavo vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ar neblaivumo vengimą, kai nustatyti neblaivumo požymiai, nesiedamas su pasekmėmis. Nenustačius aplinkybių mažinančių nuteistojo veikos pavojingumą, nėra teisinio pagrindo keisti paskirtą bausmę.
13. Nors apylinkės teismo nuosprendyje liko nenurodytas terminas per kurį turi būti sumokėta bauda, tačiau BVK 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
14. Kaip teisingai pažymėjo prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą, teismas, vadovaudamasis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, kai yra antstolio teikimas ir nuteistojo sutikimas. BVK 25 straipsnio 2 dalyje ir BK 47 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino
15. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į R. Š. padaryto nusikaltimo pobūdį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, skyrė jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.
17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę bei nustatydamas jos terminą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose. Nagrinėjamu atveju R. Š. nustatytas daugiau nei keturis kartus leistiną ribą viršijantis neblaivumas. Be to, transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, pasak apelianto, vairuotojo pažymėjimo seniai neturi. Įvertinus pateikta aukščiau, nėra pagrindo sutikti su apeliaciniu skundu ir spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė per ilgą baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metų terminą.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pageidaujamas vienerių metų baudžiamojo poveikio terminas, neužtikrintų pakankamo nubaudimo bei individualios ir bendros prevencijos tikslų, pernelyg švelnios bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas galėtų skatinti nepagarbą įstatymui, nebaudžiamumo nuotaikas.
Dėl turto konfiskavimo
19. Apeliaciniame skunde keliamas automobilio konfiskavimo klausimas. Nurodoma, jog automobilis yra šeimos turtas, o ne jo asmeninė nuosavybė, todėl prašoma išieškoti iš nuteistojo konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.
20. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuojant automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės neginčija ir apeliantas. Tačiau nustačius, kad transporto priemonė – automobilis atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką pagal BK 72 straipsnio prasme, turi būti konfiskuotas.
21. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad transporto priemonė „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra šeimos turtas, o ne asmeninis R. Š. turtas. Skundžiame nuosprendyje nurodyta, kad „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas R. Š. žmonos Z. Š. vardu ir įgytas santuokoje. Kas rodo, jog automobilis Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. Š. ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
22. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudoją turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiksavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju Z. Š.) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje NR. 2K-237/2011). Šiuo atveju vien tai, kad konfiskuota transporto priemonė yra įgyta santuokos metu, konfiskavimo galimybės neeliminuoja.
23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto prašymas konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią sumą, nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog automobilis priklausytų tretiesiems asmenis (ar kiti asmenys turėtų teisių į automobilį), ar kad jo nebūtų tikslinga konfiskuoti dėl kitų priežasčių (BK 72 straipsnio 5 dalis). Įvertinus aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl automobilio Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
24. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, ir jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Sigitas Bagdonavičius
Valdas Ciesiūnas
Algirdas Gaputis
