Civilinė byla Nr. e2A-488-425/2023
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01148-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.39.2.5.8; 2.6..10.2.4.1; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 31 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Transgiva“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-89-902/2023 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB),,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB,,Transgiva“, tretiesiems asmenims viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ),,Plačiajuostis internetas“, I. B., P. P., V. B. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui ieškovė pateikė ieškinį kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 3 600 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo VšĮ,,Plačiajuostis internetas“ 2022 m. vasario 23 d. sudarė Įmonių turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią buvo apdraustas ir šviesolaidinės kabelinės linijos. 2022 m. kovo 10 d. atsakovė UAB,,Transgiva“, vykdydama žemės kasimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė šviesolaidinį kabelį. Ieškovė draudėjui padarytai žalai atlyginti išmokėjo 3 600 Eur.
3. Atsakovė privalėjo būti atidi ir rūpestinga, vykdydama žemės kasimo darbus, privalėjo nepadaryti žalos kasimo vietoje esančiam šviesolaidiniam kabeliui, taip pat privalėjo susisiekti su VšĮ,,Plačiajuostis internetas“ atstovais, suderinti jų atvykimo laiką, kad atvykę į vietą parodytų ir nužymėtų tikslią kabelio buvimo vietą, tačiau atsakovė tokių veiksmų neatliko, taip pat nesudarė rašytinės sutarties dėl darbų atlikimo.
4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, atsakovė privalo atlyginti padarytus nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis), kurių dydžio nuginčijimui atsakovė jokių įrodymų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Skundžiamu
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB,,Transgiva“ yra atsakinga už ieškiniu prašomą priteisti žalą dėl ginčo darbų, kurių metu buvo nutrauktas šviesolaidinis kabelis, atlikimo, nes žalą kasdamas žemę, padarė atsakovės darbuotojas V. B.. Be to, darbų atlikimą organizavo taip pat UAB,,Transgiva“ darbuotojas P. P., darbai buvo atliekami jų darbo metu. Tą patvirtina byloje esantis kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kur atžymėta, jog 2022 m. kovo 10 d. P. P. ir V. B. dirbo po 7 valandas. Tai rodo ir patvirtina, kad būtent UAB,,Transgiva“ tuo metu buvo atsakinga už šiuos darbuotojus, o kartu šie darbuotojai buvo atskaitingi UAB,,Transgiva“. Kad ginčo kasimo darbus atliko įmonė, nurodė tiek I. B., tiek V. B., kai nutraukus kabelį, į vietą atvyko VšĮ,,Plačiajuostis internetas“ atstovas.
7. Papildomai teismas pažymėjo, jog byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, jog žalos padarymo metu – 2022 m. kovo 10 d., trečiųjų asmenų P. P. ir V. B. atveju buvo užfiksuota prastova. Be to, iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 47 straipsnio 1, 2 dalių reglamentavimo matyti, jog darbdavys (šiuo atveju atsakovė UAB,,Transgiva“) netgi prastovos atveju yra atsakingas už darbuotoją, darbuotojas yra jo žinioje (gali jį iškviesti į darbą), moka jam atlygį už darbą. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. B. gavo atlygį iš atsakovės už 2022 m. kovo mėnesį.
8. Pasisakydamas dėl užsakovo atsakomybės nebuvimo pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 6.692 straipsnio nuostatomis ir nurodė, kad užsakovas tik užsakė ginčo darbų atlikimą, apie žemės sklypo situaciją informavo rangovą, t. y. atsakovo darbuotoją P. P., kuris veikė kaip atsakovo atstovas, suorganizavo darbų atlikimą, pasiūlydamas kasimo darbus ekskavatorininkui V. B.. Būtent I. B. P. P. rodė projektą, kuriame nurodyta, jog nuovažos projektavimo vietoje yra įrengti inžineriniai tinklai, įskaitant RAIN (Plačiajuostį internetą), inžineriniai tinklai parodyti topografinėje nuotraukoje ir minėtam projekte tiesiogiai buvo numatyta, jog,,pažeidus inžinerinius tinklus, rangovas savo lėšomis privalo juos atstatyti“.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, kurie pateisintų atsakovės atstovo/darbuotojo neveikimą. Šiuo atveju, būtent atsakovė/jos darbuotojas nesilaikė Taisyklių 292, 293 punktų reikalavimų, nustatytais terminais neiškvietė ieškovės darbuotojų dėl šviesolaidinio kabelio nužymėjimo, objekte vykdė žemės kasimo darbus neįsitikinusi, ar jame nėra ieškovei priklausančio šviesolaidinio kabelio, savo neteisėtais veiksmais pažeidė šviesolaidinį kabelį ir tuo būdu padarė žalą.
10. Pasisakydamas dėl žalos dydžio pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad netikėti ieškovės pateiktais įrodymais, kurių atsakovė leistinomis priemonėmis nenuginčijo, nėra pagrindo, juo labiau kad iš ieškovės į bylą pateiktos dokumentacijos matyti, kad gedimų šalinimo kaina nurodyta bendra pagal rangovo viešojo pirkimo metu pasiūlytą įkainį bei gedimų šalinimo metu sunaudotų medžiagų kiekius, įskaitant rangovo viešojo pirkimo metu pasiūlytus įkainius, nes ginčo paslaugos buvo nupirktos taikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą. Nesant priešingų objektyvių duomenų, teismas vertino, jog buvo teisingai padaryti paskaičiavimai nurodant tiek gedimų šalinimo (bendrą) kainą, tiek panaudotas medžiagas, šalinant gedimą.
11. Papildomai teismas pažymėjo, kad ieškinio suma nurodyta 3 600 Eur, kai iš ginčo Darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog gedimo šalinimo darbai kainavo 3 890 Eur (be PVM) sumą, iš jų medžiagos 690 Eur. Ieškovui ieškiniu prašant priteisti iš atsakovo 290 (3890-3600) Eur mažesnę sumą, nei ji nurodyta Darbų priėmimo-perdavimo akte, manytina, jog ieškovė tokiu būdu paskaičiavo galimą medžiagų nusidėvėjimą iki ginčo pažeidimo padarymo, kas sudaro daugiau nei 42 procentus, šia suma sumažindamas ieškinio reikalavimą. Iš to teismas darė išvadą, jog negalima manyti, jog VšĮ,,Plačiajuostis internetas“, gavusi iš ieškovės draudimo išmoką dėl pažeidimo pašalinimo, praturtėjo. Tokiu būdu, ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu UAB „Transgiva“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
12.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
12.2. Apeliantė pabrėžia, jog neatliko jokių žemės kasimo darbų, ką patvirtina ir tretieji asmenys P. P., V. B. ir L. V., o pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir nepripažino, kad apeliantė nėra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje. Taip pat teismas nepagrįstai nenustatė ir tinkamo atsakovo šioje byloje. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad žemės kasimo darbus atliko V. B. su pažįstamo asmens ekskavatoriumi, o nurodymus, kur ir kaip kasti, davė I. B.. Už atliktus darbus pinigai buvo sumokėti P. P., kuris atsiskaitė su V. B.. Tačiau jokios piniginės lėšos į atsakovės sąskaitą nebuvo pervestos ar įneštos, atsakovei dėl įvykusio įvykio niekas neskambino ir nepranešė, su ja nesusisiekė.
12.3. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino to, kad iš ieškovės pateiktos žalos administravimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022-03-10 kabelio nutraukimo kaltininkas nenustatytas, bet ieškovė savo rizika priima sprendimą pripažinti įvykį draudiminiu, ir nepagrįstai išmokėjo trečiajam asmeniui VšĮ „Plačiajuostis internetas” 3 600 Eur draudiminę išmoką (nors į bylą taip ir nebuvo pateiktos ieškovo draudimo taisyklės, iš kurių būtų matyti (ne)draudiminių įvykių sąrašas).
12.4. Kad ieškovė prisiėmė visą riziką draudžiant turtą patvirtina ir 2021-11-04 Turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens – VšĮ „Plačiajuostis internetas“. Sutarties 18.2. nurodyta, jog Draudėjas neprivalo pateikti informacijos apie subjektą, sukėlusį įvykį. Draudikas prisiima visą atsakomybę, ir savo rizika išmoka draudimo išmoką (20.1p). Teismas ir šio įrodymo nevertino, dėl atsakovės nurodytų argumentų sprendimo visiškai nemotyvavo ir dėl jų nepasisakė.
12.5. Apeliaciniame skunde papildomai pabrėžiama ir tai, kad nesant jokios rangos sutarties (nei žodinės, nei rašytinės) tarp I. B. bei UAB „Transgiva“ dėl nuovažos įrengimo į privatų I. B. žemės sklypą, už viską yra atsakingas trečiasis asmuo I. B.. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, ką turi atlikti žemės sklypo savininkas. Tai reiškia, kad I. B. žinojo, jog reikia sudaryti sutartį su rangovu, kaip sudarė su projektuotoju. Tokios sutarties dėl žemės kasimo darbų nesudarė. I. B. nurodė teismui, kad yra dviejų bendrovių vadovas, jam projekto sudėtis yra aiški, kokius veiksmus reikia atlikti, ir kad reikia laikytis įstatymų bei teisės aktų reikalavimų, taip pat kad reikia žemės kasimo darbus reikia vykdyti suderinus su kabelių savininkų atstovais, laikytis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatų
12.6. Apeliantė pabrėžia, jog nors ir prašė teismo iškviesti trečiojo asmens atstovą A. G. apklausai, tačiau teismas šį prašymą nepagrįstai atmetė. Todėl liko teismo neatsakytas klausimas, kodėl I. B. leido kažkokiems rangovams kasti žemę ekskavatoriumi. Kartu pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar tarp trečiojo asmens I. B. ir trečiųjų asmenų P. P. bei V. B. susiklostė žodiniai statybos rangos santykiai (rašytinės sutarties nėra), ar šie asmenys pagal užduotį (kurios byloje nėra), nurodymą ar kitą dokumentą atliko I. B. prašomus darbus. Jeigu teismas tai būtų nustatęs, pagrįsdamas įrodymais, tuomet ir nekiltų byloje klausimas dėl sutartinės ar deliktinės atsakomybės taikymo. Iš nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad I. B. atliko žemės kasimo darbus ūkio būdu, pasitelkęs ekskavatorininką V. B., bet ne rangovą UAB „Transgiva“.
12.7. Nesutikdama su nustatytu žalos dydžiu apeliantė nurodo, jog tai, kad Perkančioji organizacija – trečiasis asmuo VšĮ „Plačiajuostis internetas“ atliko viešąjį pirkimą dėl remonto darbų ir nugalėtoju pripažino UAB „ITELSIS“, pateikusį pasiūlymą, dar nereiškia, jog visus darbų priėmimo - perdavimo akte nurodytus darbus reikėjo atlikti 2022-03-10. Šiuo atveju tiksli kabelio nutraukimo vieta nėra nustatyta, taip pat nėra pašalintos abejonės, ar nurodytų medžiagų kiekis bei darbų apimtis yra realūs, atitinkantys gedimo bei jo šalinimo pobūdį. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atlikti vietos apžiūrą, taip pat nepagrįstai nevertino, ar yra pagrindas mažinti žalos dydį dėl ieškovės didelio neatsargumo, pasireiškusio pareigų pagal draudimo sutartį neatlikimu.
12.8. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog pagal Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011-10-14 įsakymu Nr. 1 V -978, (toliau – ir Taisyklės) 287.1 p. trečiasis asmuo – VšĮ „Plačiajuostis internetas“ privalėjo įvykdyti Taisyklių 2 priedo 5 pavyzdyje nurodytą pareigą ir pastatyti ženklą su užrašu „KASINĖTI DRAUDŽIAMA“, „KABELIO SAUGOS ZONA“, atstumais bei kontaktiniais duomenimis. Tai, kad nebuvo įvykdyti Taisyklių 287.1 p. reikalavimai patvirtino liudytojas L. V., ir trečiasis asmuo I. B.. Todėl skundžiamas sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi nenustatytos pagrindinės teisinės ir faktinės bylos aplinkybės, būtinos teisingam ir pagrįstam teismo sprendimui priimti. Dėl to, pats teismo sprendimas ne tik kad neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau kartu formalus, bei prieštaringas.
12.9. Papildomai pabrėžiama, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atsakovės nurodomas aplinkybes dėl jokių darbų neatlikimo, įpareigojo atsakovę teikti duomenis, kurių ji neturi, taip pat į bylą įtraukė atsakovės darbuotojus. Atsakovei nesutiktus su pirmosios instancijos teismo procesiniais veiksmais buvo teikiami nušalinimo pareiškimai, taip pat buvo apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovės atstovei buvo skirta bauda. Nepaisant to, atskirieji skundai tenkinti nebuvo. Taigi apeliaciniame skunde yra nurodomi galimi pirmosios instancijos teismo sprendimu padaryti materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai, ir tame tarpe dėl trečiųjų asmenų įtraukimo, todėl apeliacinės instancijos teismas turi nuspręsti, ar nagrinėti atsakovės apeliacinį skundą, ar nusišalinti. Negana to, atsakovė ginčija liudytojų ar svarbių bylos faktų patikimumą, todėl tai galima padaryti tik žodiniu bylos nagrinėjimu, kad šalis būtų išgirsta, ir kad galėtų detaliau visas aplinkybes paaiškinti žodinio nagrinėjimo metu.
13. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
13.1. Nurodo, kad atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, bei šioje byloje nustatytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, dėl ko sprendime pagrįstai konstatavo, jog apeliantė yra atsakinga už ieškiniu prašomą priteisti žalą dėl ginčo darbų, kurių metu buvo nutrauktas šviesolaidinis kabelis, atlikimo, nes žalą kasdamas žemę, padarė apeliantės darbuotojas V. B., o darbų atlikimą organizavo taip pat apeliantės darbuotojas P. P., darbai buvo atliekami jų darbo metu, ką patvirtina byloje esantis kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Taigi teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būtent apeliantė buvo atsakinga už savo darbuotojus, o kartu šie darbuotojai buvo atskaitingi apeliantei.
13.2. Atsiliepime pažymima ir tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde kelia deklaratyvias abejones dėl padaryto žalos dydžio, tačiau nors ir nesutikdama su žalos dydžiu, visos bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, skaičiavimų, pasiūlymų, ar kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad įvykio metu buvo padarytas mažesnis ar kitokio dydžio nuostolis nei prašė priteisti ieškovė. Taigi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė žalos dydį bei šią žalą pagrįstai priteisė iš atsakovės.
13.3. Papildomai ieškovė pažymi, kad nesutinka ir su atsakovės prašymu dėl žodinio bylos nagrinėjimo, kadangi pateiktas prašymas nėra pagrįstas, o civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta išsamiai, teismo posėdyje betarpiškai dalyvavo atsakovės atstovė bei advokatas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir apeliacinės instancijos teismo nusišalinimo
15. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, šalys turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą. Kartu pastebėtina ir tai, kad apeliantė nenurodė jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių spręsti, jog egzistuoja aptariamo CPK 322 straipsnio sąlygos, apeliaciniame skunde neišdėstė jokių konkrečių aplinkybių, kurių atskleidimas yra įmanomas tik bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių duomenų, leidžiančių vertinti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantės galimybės pasinaudoti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis buvo nepagrįstai apribotos ar apsunkintos, juo labiau kad ji viso proceso metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko.
16. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliaciniame skunde išdėstytų abejonių, susijusių su apeliacinės instancijos teismo nešališkumu, kadangi šiame teisme buvo nagrinėtas atsakovės atskirasis skundas, pirmiausia pažymi tai, kad teisėjų kolegija neturi duomenų apie aplinkybes, sudarančias pagrindą teisėjų kolegijai ar kuriam nors iš teisėjų nusišalinti (CPK 65-66 straipsniai).
17. Antra, nušalinimas gali būti reiškiamas laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, kurie teisininkui profesionalui neabejotinai turi būti žinomi. Šiuo atveju vienu sakiniu išreikšta abejonė dėl teismo pareigos svarstyti, ar jis neturi nusišalinti vien dėl to, kad Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėtas atsakovės vadovės atskirasis skundas, nesant jokių CPK 68 straipsnyje įtvirtintų pareiškimo dėl nušalinimo sąlygų, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad pareiškimas dėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos buvo pareikštas. Pastebėtina, jog byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Šiuo atveju to padaryta nebuvo, todėl apeliaciniame skunde, kurį rengė profesionalus teisininkas advokatas, išreikštas klausimas dėl teisėjų nusišalinimo plačiau neanalizuojamas ir neperduodamas spręsti kaip nušalinimo pareiškimas.
Faktinės bylos aplinkybės
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ir trečiasis asmuo VšĮ,,Plačiajuostis internetas“ 2022 m. vasario 23 d. sudarė Įmonių turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią buvo apdraustos šviesolaidinės kabelinės linijos, įskaitant ir Panevėžio rajono savivaldybėje esančias linijas, kurios ginčo įvykio metu buvo nutrauktos (1 t., 147 – 154 b. l.).
19. Šviesolaidinio kabelio nutraukimo/pažeidimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudarė UAB „Itelsis“ 2022-03-10 be kitos informacijos nurodyta, jog linijos adresas yra ŠKL (duomenys neskelbtini); taip pat kad 2022-03-10 gauta informacija apie pažeistą VŠĮ „Plačiajuostis internetas“ šviesolaidinį kabelį ties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Atvykus į vietą nustatyta, kad vykdant žemės kasimo darbus pažeistas VŠĮ „plačiajuostis internetas“ šviesolaidinis kabelis. Pažeidėjo vietoje nebuvo; Kabelis pažeistas mechanizuotu būdu vykdant žemės kasimo darbus, kabelio paklojimo gylis pažeidimo vietoje >1 m (1 t., 146 b. l.).
20. VŠĮ „Plačiajuostis internetas“ el. laišku informavo ieškovę, kad 2022-03-10 9.40 val. iš monitoringo sistemos buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) nepasiekiami tinklo elementai ir neveikia paslaugos. Atlikus diagnostinius veiksmus, įtariamas kabelio gedimas. Informuotas regioninis darbuotojas L. V., kad vyktų į vietą gedimo vietos nustatymui. 12.30 val. iš darbuotojo buvo gauta informacija, kad UAB „Transgiva“ (tel. (duomenys neskelbtini)), vykdydama žemės kasimo darbus, nutraukė kabelį (duomenys neskelbtini) 12.35 val. užsakytas UAB „Itelsis“ 1 lygio avarijai šalinti. 19.58 val. gedimas pašalintas (1 t., 155 b. l.).
21. Iš UAB „Itelsis“ Darbų priėmimo - perdavimo akto matyti, kad UAB „Itelsis” ir VšĮ „Plačiajuostis internetas“ (toliau – Perkančioji organizacija), remiantis 2019 m. rugsėjo 10 d. pasirašytos Elektroninių ryšių infostruktūros eksploatavimo operatyvinių veiksmų ir gedimų šalinimo darbų pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) nuostatomis, sudarė šį darbų priėmimo – perdavimo aktą: 1.1. Tiekėjas 2022 kovo 10 d. pagal Perkančiosios organizacijos 2022 m. kovo 14 d. pateiktą užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko I lygio pasyvinio tinklo dalies gedimo šalinimo darbus Perkančiosios organizacijos nurodytame objekte: ((duomenys neskelbtini)). Bendra suma su PVM yra 4 706,90 Eur. Sumą sudaro gedimo šalinimo darbai (I lygio) ir sunaudotos medžiagos (1 t., 157 b. l.).
22. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nustatyta, kad 2022 m. kovo 10 d. V. B., kuris tuo metu buvo atsakovės darbuotojas bei kuriam darbo užmokesti už šią dieną buvo apskaitytas, vykdydamas žemės kasimo darbus ties (duomenys neskelbtini), pažeidė šviesolaidinį kabelį, kuris priklauso VŠĮ „Plačiajuostis internetas“
23. Ieškovė draudėjui VšĮ,,Plačiajuostis internetas“ padarytai turtinei žalai atlyginti išmokėjo 3 600 Eur (2022 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymas).
24. 2023-02-01 13 val. 15 min. vykusio teismo posėdžio metu, trečiasis asmuo I. B., be kitų aplinkybių nurodė, kad dėl žemės kasimo darbų atlikimo kreipėsi į P., su kuriuo viską derino tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis telefono numeris, pagal byloje pateiktus duomenis, viešai prieinamoje informacijoje buvo nurodomas, kaip vienas iš kontaktinių atsakovės duomenų. Kartu byloje nebuvo paneigti I. B. teiginiai, kad jis pinigus už atliktus darbus vežė du kartus – tiek darbams vadovavusiam asmeniui į namus, tiek į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurioje taip pat yra registruota atsakovės buveinė.
25. P. P. ir V. B. 2022 m. kovo 10 d. dirbo UAB,,Transgiva“. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad P. P. dirbo konsultantu transporto klausimais, o V. B. – ekskavatorininku-mašinistu.
Teisinis ginčo vertinimas
Dėl įvykio aplinkybių ir atsakovo tinkamumo
26. Nagrinėjamoje byloje atsakovė iš esmės neigia savo civilinę atsakomybę, tvirtina, kad ji nėra tinkama atsakovė, o taip pat nurodo eilę, jos vertinimu, pirmosios instancijos teismo atliktų procesinės teisės pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šioje civilinėje byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo šią civilinę bylą, nepadarė jokių esminių procesinės teisės pažeidimų, tinkamai taikė materialinės teisės nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, o taip pat tinkamai vertino byloje esančiu įrodymus, atsižvelgdamas į šalių įrodinėjimo pareigų apimtį.
27. Vienas iš esminių atsakovės argumentų, nurodytų tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktame apeliaciniame skunde, yra tas, jog atsakovė neatliko jokių žemės kasimo darbų I. B., todėl ji nėra tinkama atsakovė šioje civilinėje byloje.
28. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šį atsakovės argumentą, pirmiausia pažymi tai, kad iš pirmiau išdėstytų bei skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai aptartų įrodymų matyti, jog V. B., kuris dirbo ekskavatoriumi, ir P. P., kuris organizavo žemės kasimo darbų atlikimą, įvykio metu 2022 m. kovo 10 d. buvo atsakovės darbuotojai, kuriems ne tik už šią dieną buvo apskaičiuotas darbo užmokestis, tačiau ir kurie turėjo būti susipažinę su atsakovės darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, draudžiančiomis užsiimti bet kokia kita veikla, nesusijusia su pareigomis, darbo metu (2022 m. Laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo sutarties nuostatos, Sodros duomenys, atsakovės pateiktos Darbo tvarkos taisyklių 58.11 p.). Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausų šalių ir dalyvaujančių byloje asmenų parodymai ir paaiškinimai, priešingai nei tvirtina atsakovė, įrodo ir patvirtina, kad 2022-03-10 vykdant žemės kasimo darbus, kuriuos vykdė V. B. bei kuriuos organizavo P. P., buvo nutrauktas VŠĮ „Plačiajuostis internetas“ šviesolaidinis kabelis ties (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame sprendime, šiuo atveju yra reikšminga ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad minimi darbuotojai tą dieną nedirbo, o I. B. nurodytas telefono numeris, kuriuo kreipėsi dėl žemės kasimo darbų į P. P. viešojoje erdvėje buvo nurodytas kaip atsakovės vienas iš kontaktinių telefonų numerių.
29. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, vienas atsakovės darbuotojų, kuriam I. B. sumokėjo pinigines lėšas už atliktą darbą bei kuris I. B. be rašytinės sutarties pateikė valandinio darbo apskaičiavimo pasiūlymą, organizavo žemės kasimo darbų atlikimą, o kitas atsakovės darbuotojas faktiškai vykdė žemės kasimo darbus ekskavatoriumi ir, atvykus VŠĮ „Plačiajuostis internetas“ atstovui, nurodė, kad dirba UAB „Transgiva“. Taigi, priešingai nei siekia įrodyti atsakovė, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įtvirtinančiomis samdančio darbuotojus subjekto atsakomybę, bei sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „Transgiva“ yra tinkama atsakovė byloje.
30. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi ir tai, kad būtent trečiasis asmuo V. B., vykdęs žemės kasimo darbus bei faktiškai nutraukęs šviesolaidžio kabelį, nurodė, jog yra atsakovės darbuotojas. Tokia faktinė situacija, priešingai nei tvirtina apeliantė, leidžia spręsti, jog V. B. pats pripažino, kad veikė ne kaip savarankiškas subjektas, o kaip atsakovės darbuotojas, kuriam, konkretų darbą organizavo kitas atsakovės darbuotojas, dirbęs konsultantu transporto klausimais.
31. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad V. B., vykdęs žemės kasimo darbus, nutraukė šviesolaidį, o darbus organizavo P. P., kuriam I. B. buvo parodęs projektą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinta, jog nuovažos projektavimo vietoje yra įrengti inžineriniai tinklai, įskaitant RAIN (Plačiajuostį internetą), o pažeidus inžinerinius tinklus, rangovas savo lėšomis privalo juos atstatyti, egzistuoja pakankamas pagrindas spręsti, jog atsakovė pažeidė pareigą rangos darbus atlikti laikantis normatyvinių teisės aktų nuostatų (CK 6.692 straipsnis, Taisyklių 292, 293 punktai, Projekto nuostatos) bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis), todėl, atsižvelgiant ir į byloje esančius bei atsakovės nepaneigtus įrodymus dėl žalos, egzistuoja pakankamas pagrindas išvadai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo, lėmusio žalos kilimą VŠĮ „Plačiajuostis internetas“. Pateiktame apeliaciniame skunde atsakovės išdėstyti argumentai, susiję su neva netinkamu VŠĮ „Plačiajuostis internetas“ kabelio ženklinimu, nėra pagrįsti, kadangi informacija apie konkrečias šviesolaidžio linijas buvo nurodyta I. B. turėtame projekte, kuris buvo pateiktas tiesiogiai darbus vykdžiusiems asmenims. Be to, trečiasis asmuo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs, jog šviesolaidžio kabelis yra paženklintas atitinkamais atstumais, ant žymelių nurodyti VŠĮ „Plačiajuostis internetas“ kontaktai. Tokie teiginiai bylos nagrinėjimo metu paneigti nebuvo.
32. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos, o taip pat atsižvelgiant į CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatas bei faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias draudimo išmokos VŠĮ „Plačiajuostis internetas“ išmokėjimą (2022 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymas), ieškovė, įgyvendindama savo teisę reikšti reikalavimą konkrečiam žalą sukėlusiam asmeniui, turėjo teisinį bei faktinį pagrindą reikšti ieškinį būtent atsakovei.
33. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pabrėžia ir tai, kad aplinkybė, jog skundžiamas sprendimas nėra palankus atsakovei, nesudaro pagrindo spręsti, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o atsakovės keliamos abejonės dėl kiekvieno byloje esančio įrodymo bei egzistuojančių įrodymų patikimumo neigimas, nepateikiant jokių konkrečių duomenų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, turi būti plačiau analizuojamos, įskaitant ir papildomų tyrimo veiksmų atlikimą. Dėl to, atsižvelgiant į byloje esančių bei nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinio skundo argumentai, susiję su neva netinkamai nustatytu įvykio kaltininku, netinkamai nustatyta įvykio vieta, o taip pat nepagrįstai įvykio pripažinimu draudiminiu, nėra teisiškai pagrįsti, todėl plačiau dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
34. Kartu pažymėtina tai, kad kiekvienoje nagrinėjamoje byloje turi būti surenkama tiek įrodymų, kiek jų pakanka teisingai išvadai dėl civilinės bylos baigties padaryti. Papildomų abejonių kėlimas, reikalavimas atlikti procesinius veiksmus bei neigimas byloje esančių įrodymų, nepateikiant jokių konkrečių argumentų bei duomenų, paneigiančių egzistuojančius duomenis, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatliko apeliantės nurodomų procesinių veiksmų ar netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Šiuo atveju būtent atsakovė turėjo pareigą teikti teismui konkrečius įrodymus, gindamasi nuo jai pareikšto ieškinio, bei dėstomus teiginius pagrįsti konkrečiais duomenimis.
35. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė, kaip padarytą žalą atlyginęs asmuo, turėdama pasirinkimo laisvę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo bei reikalauti žalos atlyginimo, ieškinį reiškė atsakovei. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama civilinė byla vyko tarp dviejų juridinių asmenų, o žemės sklypo savininkas į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, neturėjo pareigos savo iniciatyva imtis veiksmų dėl ieškovės teisės pasirinkti atsakovą įgyvendinimo apimties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei konkrečiai išreiškus valią reikalavimą reikšti būtent atsakovei, kaip tiesiogiai žalą sukėlusiam asmeniui, žemės sklypo savininko galimos civilinės atsakomybės klausimas nebuvo šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jo veiksmų, kaip statytojo, teisėtumas ar bendrosios pareigos elgtis atsakingai bei apdairiai analizė ir vertinimas nepatenka į ieškininio reikalavimo nagrinėjimo apimtį.
Dėl žalos dydžio
36. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).
37. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti ieškinyje nurodyto dydžio žalą visa apimtimi, vadovavosi žalos dydį pagrindžiančiais įrodymais: 2022 m. kovo 31 d. Darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog UAB,,Itelsis“ atliko I lygio pasyvinio tinklo dalies gedimo šalinimo darbus objekte: (duomenys neskelbtini), už 4 706,90 Eur (su PVM) sumą, t. y. I lygio gedimų šalinimas (pasyvinė tinklo dalis) kainavo 3 200 Eur sumą, pagrindinės medžiagos (100 m 24 skaidulų ŠK, klojimas į polietileninį vamzdelį/(duomenys neskelbtini), 2 jungiamosios movos, kontrolinis matavimo punktas, kabelinė dėžė) kainavo 690 Eur; liudytojo G. N. parodymais apie gedimo šalinimo būtinų darbų atlikimą; VšĮ,,Plačiajuostis internetas“ 2022 m. lapkričio 28 d., 2023 m. vasario 14 d. teismui pateiktais rašytiniais paaiškinimais apie gedimo šalinimo darbų atlikimą, jų kainą, taip pat pridėta dokumentacija.
38. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad gedimų šalinimo kaina nurodyta bendra pagal rangovo viešojo pirkimo metu pasiūlytą įkainį bei gedimų šalinimo metu sunaudotų medžiagų kiekius. Be to, VŠĮ „Plačiajuostis internetas“ nuosekliai viso teisminio proceso metu tvirtino, kad darbų kaina yra konkrečiai nustatyta bei buvo įtvirtinta dar 2019 metais atliekant viešąjį pirkimą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pastebi ir tai, kad aplinkybę, jog darbai buvo atliekami įrodo ir į bylą pateiktos foto nuotraukos bei VŠĮ „Plačiajuostis internetas“ elektroninio susirašinėjimo su ieškove turinys, iš kurio matyti, kad VŠĮ „Plačiajuostis internetas“ kreipiasi dėl konkretaus įvykio bei detaliai nurodo šio įvykio aplinkybes, tyrimo ir gedimo šalinimo rezultatus. Atsakovė, kategoriškai neigusi žalos dydį pirmosios instancijos teise, į bylą neteikė jokių konkrečių duomenų, sąmatų ar apskaičiavimų, kurie leistų pagrįstai abejoti ieškovės ir VŠĮ „Plačiajuostis internetas“ pateiktais įrodymais.
39. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas žalos dydį, vadovavosi žalos dydį pagrindžiančiais ieškovės į bylą pateiktais įrodymais ir atsakovė tokių įrodymų įrodomosios galios nepaneigė, neteikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių kitokį ieškovės realų ir pagrįstą žalos dydį, pripažįsta, kad žalos dydis byloje buvo nustatytas tinkamai, vadovaujantis įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančiomis teisės normomis, ir ieškovei iš atsakovės 3 600 Eur žalos atlyginimo suma priteista pagrįstai.
40. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė visas būtinąsias atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, pagrindė draudimo santykių egzistavimą bei draudimo išmokos išmokėjimą, dėl ko pagrįstai ieškinį tenkino visa apimtimi.
41. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ginčo aplinkybėmis, vertintini kaip nesudarantys apeliacinio nagrinėjimo dalyko, neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
Laimantas Misiūnas
