Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-139/2008

Procesinio sprendimo kategorija 75.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,

sekretoriaujant Marijui Čiučiulkai,

dalyvaujant: ieškovės V. B. atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, atsakovui V. A. B., atsakovo atstovui advokatui Laimundui Baršauskui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. B. kasacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui V. A. B. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė 1998 m. spalio 13 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir nurodė, kad susituokė su atsakovu 1978 m. gegužės 6 d., tačiau Jurbarko rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 17 d. sprendimu santuoka nutraukta, 1997 m. gruodžio 4 d. įregistruota ištuoka. Šalių ginčas kilo dėl tam tikro turto priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei, dalytino turto vertės nustatymo, taip pat dėl turto padalijimo būdo parinkimo.

Ieškovė prašė padalyti santuokoje įgytą 583 239,00 Lt vertės turtą, priteisiant jai: gyvenamąjį namą Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini) (32 800 Lt) ir nurodytame name esančius baldus bei namų apyvokos reikmenis (7065 Lt); verslo kompleksą, susidedantį iš degalinės-parduotuvės, alaus baro, kavinės bei degalinės įrenginių, esančių 0,32 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (240 000 Lt), iš viso – 279 865 Lt vertės turto; atsakovui: gyvenamąjį namą su priklausiniais ir 0,1944 ha žemės sklypą Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini) (8800 Lt); V. B. įmonės „Konstrukcija“ kilnojamąjį turtą (22 650 Lt); automobilį „Ford Tranzit“ (3500 Lt); pistoletą „Bernardelli P6“ (1945 Lt); medžioklinį šautuvą „Omega“ (1700 Lt); automobilį „Mercedes“ (12 000 Lt); iš IĮ „Konstrukcija“ išsimokėtus asmeninėms reikmėms 1997 m. 80 000 Lt, 1998 m. – 132 000 Lt; UAB „Serada“ 2001-2004 m. iš degalinės gautas pajamas – 40 779 Lt, iš viso – 303 374 Lt vertės turto. Ieškovė taip pat nurodė, kad sutinka sumokėti atsakovui 150 000 Lt kompensaciją.

Atsakovas pareiškė priešieškinį ir nurodė, kad santuokoje įgyta turto, kurio vertė 393 800 Lt, o ieškovė nepagrįstai kaip santuokoje įgytą turtą nurodė ir jo asmenine nuosavybe esančius gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Atsakovas prašė teismą padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovei: gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini) (152 000 Lt) ir jame esantį kilnojamąjį turtą (5600 Lt); 5000 Lt, kuriuos ji gavo iš atsakovo 1997 m. liepos 20 d., iš viso – 162 600 Lt vertės turto; atsakovui: sodybą Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini) (12 000 Lt); degalinę su pastatais ir žemės sklypo dalį (0,32 ha) Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini) (135 000 Lt); kavinę, alaus barą ir žemės sklypo dalį (0,32 ha) Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini) (75 000 Lt); 0,4785 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime (1200 Lt); kilnojamąjį IĮ „Konstrukcija“ turtą (9500 Lt); automobilį „Ford Transit“ (3500 Lt), iš viso – 236 200 Lt vertės turto. Atsakovas nurodė, kad sutinka sumokėti ieškovei 34 300 Lt piniginę kompensaciją.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė:

ieškovei: 47 000 Lt vertės gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini) bei 7065 Lt vertės kilnojamąjį turtą;

atsakovui: 240 000 Lt vertės prekybos įstaigos pastatus, susidedančius iš degalinės-parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), alaus baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat degalinės įrenginius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,32 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini); 8800 Lt vertės gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais ir 0,1944 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini); 1200 Lt vertės 0,4785 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajone; 3500 Lt vertės automobilį „Ford Tranzit“; 1945 Lt vertės pistoletą „Bernardelli P6“ (1945 Lt) ir 1700 Lt vertės medžioklinį šautuvą „Omega“ (1700 Lt); priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 96 540 Lt piniginę kompensaciją.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovas nurodo nevienodą santuokoje įgyto turto sudėtį ir vertę: ieškovė – 583 239,00 Lt, o atsakovas – 393 800,00 Lt vertės dalytino turto. Teismas, nustatęs, kad ginčo šalių santuokoje įgyto turto vertė yra 311 210 Lt, nusprendė, jog santuokoje įgyta degalinė su rezervuarais, parduotuvė, kavinė ir žemės sklypas priteistini atsakovui, nes jis užsiima šiuo verslu, be to, naftos produktų ir alkoholinių gėrimų verslai yra specifiniai, jiems reikalingi specialūs leidimai, kuriuos turi atsakovas ar įmonės, kurioms jis vadovauja; tai, kad ieškovė dirbo įmonėje samdoma darbuotoja, nėra pagrindas pripažinti, jog ji užsiėmė nurodytais verslais. Atsižvelgdamas į tai, kokiu turtu šalys naudojasi, teismas priteisė ieškovei gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kilnojamąjį turtą Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini), o atsakovui – pastatus ir 0,4785 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, degalinės kompleksą ir žemę Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini), automobilį „Ford Tranzit“, taip pat priteisė iš jo ieškovei 96 540 Lt (155 605 Lt – 54 065 Lt – 5 000 Lt) piniginę kompensaciją.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 23 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, o ieškovės apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeitė:

priteisė ieškovei: 32 800 Lt vertės gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini) ir 7065 Lt vertės kilnojamąjį turtą; 240 000 Lt vertės prekybos įstaigos pastatus, susidedančius iš degalinės-parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), alaus baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat degalinės įrenginius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,32 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini);

priteisė atsakovui: 8800 Lt vertės gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais ir 0,1944 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini); 1200 Lt vertės 0,4785 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini); 3500 Lt vertės automobilį „Ford Tranzit“; 1945 Lt vertės pistoletą „Bernardelli P6“ bei 1700 Lt vertės medžioklinį šautuvą „Omega“;

priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 136 360 Lt piniginę kompensaciją;

kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Kolegija nurodė, kad namą (duomenys neskelbtini) kaime ir už žemės sklypą, kuriame šis yra, sumokėtas sumas atsakovas įgijo 1997 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, o ginčo šalių ištuoka civilinės metrikacijos organuose įregistruota 1997 m. gruodžio 4 d.; pagal galiojusio SŠK 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo ištuokos įregistravimo. Kolegija konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog gyvenamasis namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime yra jo asmeninė nuosavybė, nes nurodytas turtas įgytas galiojant šalių santuokai, todėl laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis). Kolegija pažymėjo, kad šalių ginčo atsiradimo metu galiojusios SŠK ir CK nuostatos detaliai nereglamentavo dalijamo turto kainų nustatymo metodikos ir dalijamo turto vertės nustatymo momento, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 3.119 straipsnio nuostatomis, jog santuokoje įgyto ir dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kolegija nustatė, kad šalys santuokoje įgijo turto, kurio rinkos vertė 1997 m. buvo 297 010 Lt (32 800 Lt+7065 Lt+8800 Lt+240 000 Lt+1200 Lt+1945 Lt+1700 Lt+3500 Lt). Šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepateikė prašymų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl turtas dalytinas lygiomis dalimis (SŠK 23 straipsnio 1 dalis). Šalys sutarė dėl dalies turto padalijimo būdo ir sutiko, kad joms natūra būtų paskirtas konkretus turtas: gyvenamieji namai su priklausiniais, kitas turtas, kuriuo naudojimosi tvarka tarp šalių jau buvo susiklosčiusi, o esminis šalių ginčas kilo dėl degalinės bei kavinės komplekso paskyrimo natūra vienai iš šalių. Kolegija nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi paskirti degalinės ir kavinės kompleksą natūra atsakovui, o ieškovei priteisti kompensaciją, nes teismo išvada, jog atsakovas užsiima naftos ir alkoholinių gėrimų prekybos verslu, turi licenzijas šiai veiklai, nepagrįsta nei rašytiniais įrodymais, nei nustatytomis bylos aplinkybėmis. Kartu kolegija nurodė, kad galimybę padalyti nurodytą turtą natūra po 1/2 dalį eliminuoja ne tik objektyvios priežastys (turto nedalumas), bet ir subjektyvios (komplikuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę naudotis padalytu turtu, derinant interesus). Kolegija pažymėjo, kad reikšminga aplinkybe laiko tą faktą, jog atsakovas po santuokos nutraukimo be ieškovės sutikimo valdė ir naudojosi ginčo turtu – nuomojo degalinės ir kavinės kompleksą, be to, bylos nagrinėjimo metu jis buvo pardavęs šį verslo kompleksą tretiesiems asmenims, o tai rodo, jog šis objektas natūra jam nereikalingas. Kolegijos nuomone, ieškovė yra silpnesnioji ginčo šalis, nes gyvena iš nedidelio atlyginimo, o atsakovas yra verslininkas, po santuokos nutraukimo įkūręs UAB „Serada“, todėl jo turtinė padėtis vertintina kaip daug geresnė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl nurodytų aplinkybių degalinės ir kavinės kompleksas, kurio vertė 240 000 Lt, natūra turi būti paskirtas ieškovei, o atsakovui už didesnę ieškovei tenkančio natūra turto dalį priteistina piniginė kompensacija: ieškovei atitenka gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini) (32 800 Lt) ir jame esantis kilnojamasis turtas (7065 Lt) bei degalinės kompleksas (240 000 Lt), iš viso – 279 865 Lt vertės turto, o atsakovui – gyvenamasis namas su priklausiniais ir 0,1944 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime (8800 Lt), 0,4785 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime (1200 Lt), automobilis „Ford Tranzit” (3500 Lt), pistoletas “Bernardelli P6” (1945 Lt) ir medžioklinis šautuvas “Omega” (1700 Lt), iš viso –17 145 Lt vertės turto natūra. Teisėjų kolegija nusprendė priteisti iš ieškovės atsakovui 131 360 Lt kompensaciją, kurią, įvertinusi tai, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 5000 Lt kompensaciją, padidino iki 136 360 Lt.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 23 d. nutartį, o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime padalijimo bei priteista ieškovei piniginė kompensacija, pakeisti: priteisti iš V. B. 43 540 Lt kompensaciją V. B. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nepagrįstai vadovavosi iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio SŠK normomis. Teismai, nagrinėdami bylas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo po 2001 m. liepos 1 d., turi taikyti ne SŠK, bet CK trečiosios knygos normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1180/2002).

2. Apeliacinės instancijos teismas, padalydamas santuokoje įgytą turtą taip, kad ieškovei tenka natūra 94,2 proc. (279 865 Lt vertės), o atsakovui tik 5,8 proc. (17 145 Lt vertės) šio turto, pažeidė CK normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto padalijimą, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Dalijant turtą, reikšmingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir turto paskirstymas natūra. Sutuoktiniai įgyja turto, kuris nėra vienarūšis ir lygiavertis. Dėl to CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, parenkant turto padalijimo būdą ir dalijant turtą natūra, reikia atsižvelgti į aplinkybes, kurios nurodytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje kaip reikšmingos nukrypstant nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, dalijant santuokoje įgytą turtą, prioritetas teikiamas padalijimui natūra. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad, parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių vaikai yra pilnamečiai, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių reikėtų tokiomis nelygiomis dalimis natūra padalyti šalims santuokoje įgytą turtą (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Vien dėl to, kad atsakovas yra įsteigęs įmonę, jis nelaikytinas stipresne ginčo santykio šalimi. Atsakovo įmonė įsteigta 1999 m., t. y. jau nutraukus santuoką, be to, jos veikla neduoda pelno, todėl nėra pagrindo laikyti atsakovą turtingesniu ir finansiškai stipresniu už ieškovę. Be to, teismas akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl santuokoje įgyto turto padalijimo natūra proporcijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. gegužės 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2006, pakeitė žemesniųjų instancijų sprendimus dėl turto padalijimo natūra ieškovei – 25 proc., o atsakovui – 75 proc. turto ir priteisė ieškovei – 44,2 proc., o atsakovui – 55,8 proc. turto. Kasacinis teismas 2006 m. sausio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006, taip pat pakeitė teismų sprendimus, kuriais ieškovei buvo priteista 60 proc., o atsakovui – 40 proc. turto natūra, ir priteisė ieškovei natūra 54,2 proc., o atsakovui – 45,6 proc. turto. Kasacinio teismo praktikoje didžiausias nukrypimas nuo santuokoje įgyto turto padalijimo natūra lygiomis dalimis proporcijų 2007 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007, kurioje vienam sutuoktinių priteista 70,7 proc., o kitam – 29,3 proc. turto natūra, tačiau tokį padalijimą lėmė nepilnamečių vaikų interesai. Be to, kasacinis teismas ne kartą pabrėžė, kad kiekvienu atveju teismui neužtenka vien tik konstatuoti, jog yra tam tikrų aplinkybių, dėl kurių yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (dalijant turtą natūra), bet taip pat reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1180/2002). Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, turėjo įvertinti, ar tikslinga taip daug nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paskirstant šį turtą šalims natūra. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, dalijant turtą natūra, jis turi būti paskirstytas kuo proporcingiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, tačiau apeliacinės instancijos teismas visą vertingesnį turtą natūra priteisė ieškovei.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003, nurodė, kad, parenkant turto padalijimo būdą (natūra abiem, vienam turtą natūra, kitam – kompensaciją pinigais ir kt.), teismas turėtų atsižvelgti į šio turto reikalingumą kiekvienai iš šalių, turto dalumą pagal kiekvienam tenkančias dalis bendrojoje nuosavybėje, sutuoktinių galimybes išmokėti piniginę kompensaciją, taip pat į tai, kad parinktas turto padalijimo būdas padėtų galutinai išspręsti visus ginčus dėl turto. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs ieškovę finansiškai silpnesne šalimi (ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą), priteisė iš jos atsakovui 136 000 Lt piniginę kompensaciją. Akivaizdu, kad ieškovė negalės įvykdyti tokio teismo sprendimo, taigi toks sprendimas neatitinka nei teisėtumo, nei teisingumo reikalavimų.

4. Kasacinis teismas 2003 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003, nurodė ir tai, kad, sprendžiant, koks turtas turi atitekti vienam ar kitam sutuoktiniui, teismas pirmiausia turėtų atsižvelgti į pageidavimus; jeigu dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, priteisia konkretų turtą tam sutuoktiniui, kuriam šis reikalingesnis. Nagrinėjamu atveju esminis šalių nesutarimas yra dėl didžiausios vertės turto – degalinės komplekso. Dėl šio turto ieškovės reikalavimai nuolat keitėsi: iš pradžių ji prašė tik kompensacijos, po to – jau 1/2 dalies, o galiausiai – natūra viso komplekso. Ieškovė siekia prisiteisti degalinę tam, kad ją pelningai parduotų ir sužlugdytų atsakovą, kuris kūrė šį verslą nuo 1994 m., tai yra jo veikla. Dėl to nurodytas turtas natūra yra reikalingas atsakovui, tuo tarpu ieškovė, gavusi šį turtą, iš karto jį parduotų. Be to, pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, dalijant santuokoje įgytą turtą, turi būti įvertintos turto sukūrimo aplinkybės, kiekvieno sutuoktinio indėlis, pastangos, požiūris į kuriamą turtą. Visas degalinės kompleksas pastatytas atsakovo pastangomis, pačiam atlikus didžiąją dalį statybos darbų, tuo tarpu ieškovė prie šio turto sukūrimo neprisidėjo. Dėl to šis turtas turi būti padalytas ne lygiomis dalimis, bet skiriant atsakovui 70 proc., o ieškovei – 30 proc. šio turto.

5. Bylą nagrinėję teismai pažeidė dalijamo turto vertės nustatymą reglamentuojančias teisės normas. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnio 6 punktą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Teismai dalytino turto vertę nustatė pagal 1997 m. rinkos kainas, nors, akivaizdu, kad, šalims bylinėjantis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo jau dešimt metų, rinkos kainos pakito taip daug, jog šis turtas 2007 m. negali būti dalijamas pagal prieš dešimt metų buvusias kainas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, nurodė, kad būtų tikslinga skirti ekspertizę gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) įvertinti; pirmosios instancijos teismas skyrė beveik viso dalytino turto įvertinimo ekspertizę. Nors nebuvo šalių ginčo dėl degalinės komplekso įvertinimo 210 000 Lt, tačiau teismo paskirti ekspertai įvertino šį kompleksą 240 000 Lt, remdamiesi lyginamosios vertės metodu, tačiau palyginę su kitais objektais, dėl kurių sandoriai sudaryti 1998, 1999, 2000, 2003 m., ir nenurodę nė vieno objekto, dėl kurio sandoris būtų sudarytas 1997 m. Be to, ekspertų pasirinkti objektai pernelyg tolimose vietovėse nuo lyginamojo. Ekspertai, vertindami ieškovei tekusį namą (duomenys neskelbtini), nevertino 180,45 kv. m žemės sklypo, o tai lemia kainos sumažėjimą nuo 152 000 Lt iki 32 800 Lt. Ieškovė nuo 1997 m. valdo šį namą ir sąmoningai neregistruoja žemės sklypo tam, kad jai tekęs namas būtų mažesnės vertės.

6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, pagal kurią gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) kaime pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, neteisėta, nes šis namas įgytas atsakovo 1997 m. rugsėjo 30 d., o žemė – 1998 m. spalio 30 d., t. y. po to, kai teismo 1997 m. birželio 17 d. sprendimu nutraukta santuoka su ieškove, taigi šis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė (SŠK 21, 22 straipsniai). Ekspertų nustatyta, kad gyvenamojo namo vertė yra 8800 Lt, o žemės sklypo – 1200 Lt, taigi ieškovei priteista kompensacija turi būti sumažinta 5000 Lt (10 000 Lt : 2). Be to, padalijus degalinės kompleksą taip, kad atsakovui tektų 70 proc. (168 000 Lt vertės), o ieškovei – 30 proc. (72 000 Lt vertės) šio turto, ieškovei priteistos kompensacijos dydis turi būti sumažintas 48 000 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovo ieškovės naudai 96 540 Lt piniginė kompensacija, turi būti pakeista, ją sumažinant.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Teismai, dalydami santuokoje įgytą turtą, pagrįstai rėmėsi SŠK, o ne 2000 m. CK normomis, nes ieškinys dėl nurodyto turto padalijimo pareikštas 1997 m., t. y. iki CK įsigaliojimo.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė santuokoje įgyto turto padalijimą reglamentuojančių teisės normų ir nenukrypo nuo kasacinio teismo šių normų aiškinimo bei taikymo praktikos. Teismas priteisė ieškovei natūra 279 865 Lt vertės turto, o, atėmus 136 360 Lt kompensaciją, jai lieka 143 505 Lt vertės turto; atsakovui priteisė natūra 17 145 Lt vertės turto, o su pinigine kompensacija – iš viso 153 505 Lt vertės turto. Taigi atsakovas nepagrįstai teigia, kad pažeistas CK 3.127 straipsnis, nes jam priteista 10 000 Lt daugiau negu ieškovei. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai pripažino ieškovę silpnesne šalimi.

3. Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Ta aplinkybė, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki, nėra pagrindas teigti, kad ji negalės plėtoti verslo gavusi tam paskolą, taip pat sumokėti atsakovui kompensacijos.

4. Teismas teisingai nustatė dalijamo turto vertę.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje – teisės normų, reglamentuojančių santuokoje įgyto turto sudėties nustatymą, bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo būdo parinkimą, aiškinimas ir taikymas, atsižvelgiant į tai, kad esminis šalių nesutarimas yra dėl degalinės komplekso padalijimo natūra, nes šio turto natūra siekia abi šalys.

Ginčo šalių santuoka nutraukta 1997 m. gruodžio 4 d., ieškinys dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pareikštas 1998 m. spalio 13 d., t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl šalių ginčui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo išspręsti taikytinos SŠK normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19, 23, 25 straipsniai).

Pagal šalių santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Ginčo šalių santuoka pasibaigė 1997 m. gruodžio 4 d., kai buvo įregistruota ištuoka (T. 1, b. l. 13). SŠK 21 straipsnyje buvo įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas, įgyti kasatoriaus pagal 1997 m. rugsėjo 30 d. ir 1998 m. spalio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. santuokos metu (SŠK 40 straipsnis), laikytini bendrąja jungtine jo ir ieškovės nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis). Byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių nurodyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2002, 2002 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-717/2002, kt.).

SŠK 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas ginčo atveju padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir kiekvieno sutuoktinio dalį bendrame turte, jeigu taip galima padalyti. SŠK 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nurodyta, kad turtas gali būti perduotas natūra vienam iš sutuoktinių, kartu įpareigojant jį kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad, parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į turtinę sutuoktinių padėtį, vaikų interesus ir kitus dėmesio vertus sutuoktinių interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas SŠK 24 straipsnį, ne kartą pabrėžė, kad, parenkant turto padalijimo būdą, įstatymo nustatytas prioritetas turto padalijimui natūra; tai lemia nuosavybės teisės esmė – nuosavybės teisė, kaip subjektinė žmogaus teisė, reiškia asmens teisę būtent į daiktą natūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2000; 2000 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-791/2000; 2000 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-979/2000; 2002 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-717/2002, kt.). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, kt.).

Nagrinėjamoje byloje esminis šalių ginčas, dalijant santuokoje įgytą turtą, kilo dėl degalinės komplekso ir žemės sklypo, kuriame šis yra, padalijimo būdo, nes abi šalys siekia nurodyto turto natūra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo turtas natūra turi būti priteistas atsakovui, nes jis užsiima šiuo verslu ir turi šiam verslui būtinus leidimus, o ieškovei priteistina piniginė kompensacija. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad šis turtas priteistinas natūra ieškovei, kuri yra silpnesnioji ginčo šalis, o atsakovui priteistina piniginė kompensacija. Tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai laikė, kad nurodytas ginčo turtas negali būti padalytas natūra abiem ginčo šalims.

Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes. Sutuoktinių turtą gali sudaryti įvairūs daiktai – tiek dalūs, tiek nedalūs. Dalūs yra tokie daiktai, kurių sudėtinės dalys turi savarankišką vertę ir gali būti panaudotos pagal paskirtį. Nedalūs daiktai yra tokie, kurie negali būti padalyti į atskiras dalis, nepažeidžiant daikto kaip visumos, arba, jeigu ir gali būti padalyti, tai dėl padalijimo netenka savo vertės ir negali būti panaudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2002, kt.).

Apeliacinio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju galimybę padalyti ginčo turtą natūra po 1/2 dalį eliminuoja tiek objektyvios priežastys (turto nedalumas), tiek subjektyvūs veiksniai (komplikuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog ginčo turtas yra komercinės paskirties ir didelės vertės objektas. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nurodytas turtas negali būti padalytas natūra abiem ginčo šalims dėl to, jog yra nedalus. Pagal ginčo turto, kurį sudaro pastatai, degalinės įrenginiai ir žemės sklypas, savybes šis turtas yra dalus ir gali būti nustatytos šalių dalys nurodytame turte. Dėl teismo argumentų, kad ginčo turtas negali būti padalytas dėl konfliktiškų buvusių sutuoktinių santykių, teisėjų kolegija pažymi, kad, perduodant komercinį didelės vertės objektą natūra vienam iš sutuoktinių, iškyla teisingo kompensavimo problema dėl dviejų aspektų: pirma, dėl teisingos kompensacijos nustatymo; antra, dėl realaus jos sumokėjimo. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šiuos du aspektus tam, kad galėtų nuspręsti, perduoti didelės vertės komercinį objektą natūra vienam sutuoktiniui, priteisiant kitam sutuoktiniui kompensaciją, ar padalyti šį objektą abiem sutuoktiniams.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje teismų nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgdama į tai, kad šalių ginčas dėl santuokoje įgyto komercinės paskirties didelės vertės turto padalijimo tęsiasi jau dešimt metų, tai yra vertingiausias santuokoje įgytas turtas, nustatyti tikrąją šio turto vertę tam, jog būtų galima apskaičiuoti teisingą kompensaciją, yra sudėtinga, konstatuoja, kad ginčo turtas dalytinas šalims natūra, nes nukrypimas nuo prioritetinio turto padalijimo natūra būdo šiuo konkrečiu atveju reikštų nukrypimą nuo teisingumo principo (CK 1.5 straipsnis, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis).

Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad kasatoriaus argumentai dėl to, jog, atsižvelgiant į jo indėlį kuriant nurodytus verslo objektus, jam turėtų būti priteista 70 proc., o ieškovei – 30 proc. šio turto, yra teisiškai nepagrįsti. Remiantis sutuoktinių lygiateisiškumo principu, SŠK 23 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta bendroji taisyklė, pagal kurią, dalijant bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, sutuoktinių dalys laikomos lygiomis. Ši taisyklė reiškia tai, kad, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, neturi esminės reikšmės, kiek kiekvienas iš sutuoktinių faktiškai prisidėjo prie turto įgijimo. Pagal SŠK 23 straipsnio 2 dalį nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo buvo galima dėl nepilnamečių vaikų arba dėmesio vertų vieno iš sutuoktinių interesų. Nagrinėjamu atveju šalių santuokoje įgytas turtas padalytas šioms lygiomis dalimis. Bylą nagrinėję teismai nenustatė aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo (SŠK 23 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kasaciniame skunde kasatorius pripažįsta, jog nėra aplinkybių, dėl kurių reikėtų dalyti turtą nelygiomis dalimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, dalijant sutuoktinių turtą, turi būti siekiama padalyti jį taip, kad natūra priteisiamo turto dalis būtų kiek galima proporcingesnė nustatytoms sutuoktinių dalims bendrojoje nuosavybėje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-717/2002). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytus bylos duomenis nėra pagrindo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, padalijant ginčo komercinį kompleksą natūra.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ginčo šalių santuokoje įgyto komercinės paskirties turto padalijimo būdo, nepakankamai įvertino šios konkrečios bylos aplinkybes ir šalių ginčo specifiką (CPK 185 straipsnis) bei pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo parinkimą (SŠK 24 straipsnis). Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes kasacinis teismas gali ištaisyti padarytus materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo komerciniai objektai dalytini šalims lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 nurodytų objektų dalį (SŠK 23 straipsnio 1 dalis). Padalijus nurodytą turtą natūra, atitinkamai perskaičiuojama atsakovui priteistina iš ieškovės kompensacija už šiai tenkančią didesnę bendro turto dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl dalytino turto vertės, pagrįstai rėmėsi teismo paskirtos ekspertizės, atliktos korporacijos „Matininkai“, išvadomis. Kasaciniam teismui nurodžius, kad šalių santuokoje įgyti komerciniai objektai dalytini natūra, ieškovei tenka: 120 000 Lt vertės 1/2 dalis degalinės-parduotuvės, alaus baro, kavinės pastatų, degalinės įrenginių ir 0,32 ha žemės sklypo, taip pat 32 800 Lt vertės gyvenamasis namas su priklausiniais ir 7065 Lt vertės kilnojamojo turto; iš viso – 159 865 Lt vertės turto; atsakovui tenka: 120 000 Lt vertės 1/2 dalis degalinės-parduotuvės, alaus baro, kavinės pastatų, degalinės įrenginių ir 0,32 ha žemės sklypo, taip pat 8800 Lt vertės gyvenamasis namas su priklausiniais ir 0,1944 ha žemės sklypu, 1200 Lt vertės 0,4785 ha žemės sklypas, 3500 Lt vertės automobilis „Ford Tranzit“; 1945 Lt vertės pistoletas „Bernardelli P6“, 1700 Lt vertės medžioklinis šautuvas „Omega“, iš viso – 137 145 Lt vertės turto. Taigi atsakovui turi būti priteista iš ieškovės 22 720 Lt kompensacija, kuri, įvertinus tai, kad atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 5000 Lt kompensaciją, padidinama iki 27 720 Lt.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pakeičia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, pagal kurią priteista ieškovei natūra degalinės-parduotuvės, alaus baro, kavinės pastatai, taip pat degalinės įrenginiai ir 0,32 ha žemės sklypas Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteista iš ieškovės 136 360 Lt kompensacija, ir nurodytą turtą padalija natūra abiem šalims, pripažįstant ieškovei ir atsakovui nuosavybės teisę kiekvienam į 1/2 dalį šio turto, o atsakovui priteistą iš ieškovės 136 360 Lt kompensaciją už šiai tenkančią didesnę bendro turto dalį sumažina iki 27 720 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs iš dalies ieškovės apeliacinį skundą, priteisė iš atsakovo valstybės naudai dalį, t. y. 4003,80 Lt, žyminio mokesčio, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista. Kasaciniam teismui pakeitus teismo sprendimo dalį, ieškovės ir atsakovo reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl iš atsakovo apeliacinės instancijos teismo priteista žyminio mokesčio suma mažinama, priteisiant iš šio valstybei pusę žyminio mokesčio, kurį turėjo sumokėti ieškovė, paduodama apeliacinį skundą, t. y. 2151,90 Lt (4303,80 : 2).

Patenkinus dalį kasacinio skundo reikalavimų, kasatoriui priteistina iš ieškovės dalis žyminio mokesčio už kasacinį skundą išlaidų – 1831,25 Lt (3662,50 Lt : 2).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 275 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 23 d. nutartį pakeisti: panaikinti nutarties dalį, pagal kurią priteista ieškovei V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) prekybos įstaigos pastatai, susidedantys iš degalinės-parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), alaus baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), degalinės įrenginiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,32 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini); dėl šios dalies priimti naują sprendimą: pripažinti V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę kiekvienam į po 1/2 dalį prekybos įstaigos pastatų, susidedančių iš degalinės-parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), alaus baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), degalinės įrenginių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,32 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajone (duomenys neskelbtini);

sumažinti iš V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą atsakovui V. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją nuo 136 360 Lt iki 27 720 Lt (dvidešimt septyni tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt litų);

sumažinti iš V. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą valstybės naudai žyminio mokesčio sumą nuo 4003,80 Lt iki 2151,90 Lt (du tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt vienas litas 90 ct);

kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. B. V. A. B. naudai 1831,25 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai trisdešimt vienas litas 25 ct) žyminio mokesčio už kasacinį skundą išlaidų.

Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Stripeikienė

Dangutė Ambrasienė

Gintaras Kryževičius