Civilinė byla Nr. 3K-3-278/2008
Procesinio sprendimo kategorija 30.6 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal R. R. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė pripažinti jam teisę privatizuoti dviejų kambarių 43,72 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą sudaryti su juo šio buto pirkimo–pardavimo sutartį.
Ieškovas nurodė, kad 1968 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 265 jo motinai B. R. buvo suteikta teisė apsigyventi ieškovo prašomame privatizuoti bute. Mirus motinai, 1991 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr. 1761 ginčo buto nuomos sutartis buvo perrašyta ieškovo vardu. 1999 m. sausio 12 d. savivaldybės įmonė,,Panemunės butų ūkis“ pasirašė su ieškovu Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį. Ieškovas nurodė, kad, prasidėjus butų privatizavimui, jis, kaip teisėtas ginčo buto nuomininkas, 1993 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į Kauno miesto valdybos Butų privatizavimo tarnybą dėl ginčo buto privatizavimo, užpildė prašymą, pateikė visus reikiamus dokumentus, tačiau negavo jokio pranešimo apie privatizavimo eigą.
II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino ieškovui teisę privatizuoti dviejų kambarių 43,72 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini), įpareigojo atsakovą sudaryti su ieškovu šio buto pirkimo–pardavimo sutartį.
Teismas nustatė, kad Kauno miesto Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 265 ieškovo motinai buvo suteiktas dviejų kambarių 43,72 kv. m bendro ploto butas (duomenys neskelbtini). Mirus motinai, ieškovas Kauno miesto mero 1991 m. lapkričio 7 d. potvarkiu Nr. 1761 tapo ginčo buto pagrindiniu nuomininku. Ieškovas ir savivaldybės įmonė,,Panemunės butų ūkis“ 1999 m. sausio 12 d. sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002 yra išaiškinęs, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punktu, galima apginti tik Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu įgytas subjektines teises. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Aprūpinimo būstu skyriaus 2007 m. kovo 30 d. pažymoje Nr. 52-15-209 nurodyta, kad nėra dokumentų, įrodančių, kad ieškovas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo. Tačiau ieškovas su ieškiniu pateikė 1993 m. lapkričio 16 d. Kauno miesto valdybos Butų privatizavimo tarnybai rašyto pareiškimo dėl nuomojamos gyvenamosios patalpos privatizavimo nuorašą. Pareiškime yra atsakingo Kauno miesto valdybos Butų privatizavimo tarnybos darbuotojo rekvizitai ir antspaudas, kurie patvirtina, kad pareiškimas buvo priimtas. Aplinkybę, kad ieškovas kreipėsi dėl buto privatizavimo, rengė reikiamus dokumentus, juos laiku pateikė, patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos. Aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Aprūpinimo būstu skyriuje nėra išlikusių dokumentų apie ieškovo kreipimąsi dėl ginčo buto privatizavimo, nepaneigia fakto, kad ieškovas kreipėsi į Kauno miesto valdybos Butų privatizavimo tarnybą dėl buto privatizavimo ir pateikė visus reikiamus dokumentus.
Teismas nurodė, kad atsakingi už butų privatizavimą pareigūnai, priėmę ieškovo pareiškimą, privalėjo suteikti registracijos numerį, ieškovą nuolat informuoti apie privatizavimo eigą, nesant reikiamų dokumentų, raštu apie tai pranešti ir pareikalauti juos pristatyti, nustatyta tvarka privatizuoti ieškovo nuomojamą butą. Atsakovas nepateikė duomenų, kad atliko šiuos veiksmus. Teismas konstatavo, kad savivaldybės darbuotojai, tinkamai neatlikdami savo pareigų, pažeidė ieškovo teises.
Teismas nurodė, kad ieškovas atitinka ir kitas Butų privatizavimo įstatymo nustatytas sąlygas (butas ieškovui buvo suteiktas iki šio įstatymo įsigaliojimo, ieškovas yra pagrindinis buto nuomininkas, šis butas nėra privatizuotas, kitos gyvenamosios patalpos ieškovas nėra privatizavęs).
Teismas konstatavo, kad ginčo buto privatizavimas buvo pradėtas ir nebaigtas, pažeidus šio įstatymo galiojimo metu ieškovo įgytas subjektines teises.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo tinkamas jam išnuomoto buto privatizavimo subjektas, ginčo butas buvo tinkamas privatizavimo objektas, tačiau byloje nenustatyta, kad ieškovas iki 1998 m. liepos 1 d., t. y. kai Butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo visa apimtimi, šio įstatymo ir jo nuostatas konkretizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais būtų kreipęsis į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad ieškovas su savo broliu G. R. nesutarė, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 185 straipsniai, 197 straipsnio 2 dalis). Ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymu suteikta teisė privatizuoti butą. Ginčo butas yra tinkamas privatizavimo objektas. Ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Ieškovas, pradėjęs privatizavimo procedūrą, su broliu G. R. sutarė, kad ginčo butas bus privatizuotas ieškovo vardu. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja O. R., taip pat liudytojos D. D. ir G. M., kurių parodymų teismas nevertino.
2. Įrodymai patvirtina, kad susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo, tačiau jie nebuvo baigti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovo.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006 nurodė, kad būtina nustatyti, ar tarp buto privatizavimo subjektų susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį būtina buto privatizavimo sutarties sudarymo sąlyga buvo privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių susitarimo sudarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2005, 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002). Notariškai patvirtinto susitarimo būtinumas nurodytas Butų privatizavimo įstatymo (1991 m. redakcijos) 5 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad toks susitarimas pridedamas prie pareiškimo. Ieškovo ir jo brolio susitarimas buvo sudarytas netinkama forma.
2. Byloje nustatyta, kad ieškovas Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo pateikęs prašymo privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas ir notariškai patvirtinto susitarimo su jo šeimos nariais.
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo nuomojamas butas gali būti privatizavimo objektas, tačiau šalys nesutaria dėl to, ar ieškovas gali būti pripažintas tinkamu privatizavimo subjektu, nes laiku nesikreipė dėl buto privatizavimo ir nėra notariškai patvirtinto ieškovo ir jo brolio G. R. susitarimo, kuris iš jų taps buto savininku (bendrasavininkiu).
1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas 1993 m. lapričio 16 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto valdybos Butų privatizavimo tarnybą dėl buto privatizavimo. Šios aplinkybės konstatavimas reiškia, kad ieškovas savo teisę pradėjo įgyvendinti galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Iš apeliacinės instancijos teismo motyvų darytina išvada, kad ši aplinkybė nenustatyta. Taigi šioje byloje viena problemų yra tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai skirtingai įvertino byloje esančius įrodymus.
Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu pareiškėjo pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant, nei jos nesant. Būtent tokias išvadas padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padaryto įrodymų įvertinimo teisingumo. Apeliacinės instancijos teismas nevertino byloje surinktų įrodymų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašymas privatizuoti butą buvo paduotas dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles. To, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė įstatymų nustatytas įrodinėjimo taisykles, nekonstatuoja ir kasacinis teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo padarė priešingą išvadą – kad ieškovas nesikreipė nustatytais terminais dėl buto privatizavimo.
2. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nebuvo notariškai patvirtinto ieškovo ir jo brolio G. R. susitarimo, kuris iš jų taps buto savininku (bendrasavininkiu). Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį toks susitarimas buvo būtinas, o jo nesant, buto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma.
Vertinant šią apeliacinės instancijos teismo išvadą pažymėtina, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Tai lėmė teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumas ir specifika. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendintos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008).
Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį nuomininkas ir jo šeimos nariai turėjo galimybę įsigyti bent vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pabrėžęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbą, jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumą ir specifiką. Teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo pareigūnai, gavę ieškovo prašymą, neatliko visų veiksmų, kurie užtikrintų ieškovo teises vykdant buto privatizavimą. Šiuo atveju, kai nepateiktas notariškai patvirtintas susitarimas, o pagal bylos aplinkybes aišku, jog nebuvo ir nėra ginčo dėl buto privatizavimo, tokia aplinkybė negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti ieškinį dėl buto privatizavimo. Toks įstatymo atskiros nuostatos formalus taikymas reikštų, kad neįgyvendintas realus teisingumas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Pažymėtina, kad, Butų privatizavimo įstatymui netekus galios, ieškovas gali įgyvendinti nurodytą teisę pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, pagal kurias valstybės (savivaldybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą.
Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas procesinės ir materialinės teisės normas taikė netinkamai, todėl šios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir rėmėsi aplinkybėmis, kurios buvo įrodytos, todėl paliktinas galioti šios instancijos teismo sprendimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. sprendimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Sigita Rudėnaitė
Pranas Žeimys
