Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir drausminės nuobaudos panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-274/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

11.7.3; 11.9.10.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Sigito Gurevičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui Lietuvos aklųjų bibliotekai dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir drausminės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. B. 2007 m. balandžio 20 d. ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti atsakovo Lietuvos aklųjų bibliotekos direktoriaus 2007 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 7-K,,Dėl papeikimo L. B. “ neteisėtu ir jį panaikinti; 2) atnaujinti terminą darbo ginčų komisijos posėdžio 2007 m. kovo 14 d. protokolo Nr. 2 sprendimui,,Lietuvos aklųjų bibliotekos direktoriaus 2007 m. sausio 31 d. įsakymą laikyti teisėtu“ apskųsti; 3) panaikinti 2007 m. kovo 19 d. ieškovės gautą atsakovo įsakymą Nr. 19-K,,Dėl darbo sutarties nutraukimo“ ir pripažinti ieškovės L. B. atleidimą iš darbo neteisėtu bei grąžinti ją į turėtą Lietuvos aklųjų bibliotekos Ukmergės filialo vyresniosios bibliotekininkės darbą; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos aklųjų bibliotekos jai 2007 m. sausio 16-31 d. neišmokėtą atlyginimo dalį ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovė iki ginčijamo atleidimo iš darbo dienos dirbo Lietuvos aklųjų bibliotekos Ukmergės filiale vyresniąja bibliotekininke. Ji yra I grupės invalidė. Darbdavys nesilaikė DK 120 straipsnyje nustatytos darbo vietos pakeitimo tvarkos, nes negavo iš ieškovės išankstinio raštiško sutikimo dėl darbo vietos perkėlimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovės L. B. ieškinys atmestas.

Teismas nustatė, kad ieškovė priimta dirbti Lietuvos aklųjų bibliotekos Ukmergės filiale bibliotekininke 1999 m. sausio 4 d. darbo sutarties pagrindu, 2006 m. spalio 13 d. ieškovei pavedama dirbti puse etato ir 2007 m. kovo 19 d. ji atleidžiama iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ieškovei už neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties 2007 m. sausio 16-31 d. atsakovo direktoriaus 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 7-K, kurį pasirašė abi šalys, pareikštas papeikimas. Darbo ginčų komisijos 2007 m. kovo 14 d. posėdyje nuspręsta nurodytą įsakymą laikyti teisėtu. Lietuvos aklųjų bibliotekoje 2007 m. vasario 19 d. surašytas aktas apie tai, kad atsakovo darbuotojai nuvyko pas ieškovę ir prašė raštu paaiškinti, dėl kokių priežasčių atsirado pravaikšta, tačiau ieškovė paaiškinimo atsakovui nepateikė. Atsakovo 2007 m. kovo 7 d. raštu ieškovė prašyta raštiškai pasiaiškinti, kodėl ji nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2007 m. kovo 6 d. neatvyko į darbą. Lietuvos aklųjų bibliotekos direktoriaus pavaduotojos 2007 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 19-K ieškovė atleista iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. neatvykimą į darbą, atleidimo pagrindu nurodytas DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, atleidimo motyvas – ieškovės neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių nuo 2007 m. sausio 16 d. iki 2007 m. kovo 19 d. Atsakovo 2007 m. birželio 11 d. raštu nurodyta, kad nėra galimybės ieškovę perkelti dirbti į ankstesnę darbo vietą adresu: (duomenys neskelbtini), Ukmergė, nes atsakovui patalpos nebepriklauso ir jos perduotos Ukmergės rajono savivaldybei. Pagal atsakovo pažymą apie ieškovės darbo užmokestį ji 2007 m. vasario ir kovo mėnesiais nedirbo, dėl to darbo užmokesčio negavo, 2007 m. kovo mėnesį ieškovei išmokėta 628,95 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Teismas atnaujino ieškovei DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 dienų terminą apskųsti teismine tvarka darbo ginčų komisijos 2007 m. kovo 14 d. sprendimui, remdamasis ieškovės negalia kaip svarbia termino praleidimo priežastimi. Teismas pripažino, kad atleisdamas ieškovę iš darbo atsakovas laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos (DK 238, 240 straipsniai), nors pagal DK 136 straipsnį yra įtvirtinta ir darbdavio galimybė atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovės L. B. apeliacinis skundas atmestas ir nuspręsta palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą.

Nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad darbo sutartyje darboviete nurodytas Lietuvos aklųjų bibliotekos Ukmergės filialas, nesiejant su konkrečiu adresu. Dėl to filialo adresui pasikeitus ieškovė privalėjo atvykti į darbą naujuoju adresu ir toliau vykdyti darbo funkcijas. Pasikeitus filialo adresui nėra pagrindo išvadai, kad darbdavys vienašališkai pakeitė būtinąsias darbo sutarties sąlygas, juolab, kad adresas pasikeitė nedaug, iki 2007 m. sausio 11 d. filialas veikė patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), Ukmergė, po 2007 m. sausio 11 d. – adresu: Deltuvos g. 19, Ukmergė. Šios patalpos viena nuo kitos yra apie 300 metrų atstumu. Ieškovė apie darbą naujose patalpose buvo informuota žodžiu, tą patvirtino byloje apklausta kaip liudytoja A. G.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė L. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 8 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Iki 2007 m. sausio 16 d. ieškovės darbo vieta buvo adresu: (duomenys neskelbtini), Ukmergė, tuo pačiu adresu yra ir jos gyvenamoji vieta. Ieškovė turi regėjimo negalią. Pakeitęs darbovietės adresą atsakovas nenurodė termino, kada ji turi atvykti dirbti į naująsias patalpas ir kaip ji, turėdama regėjimo negalią, tai padarys. Byloje nėra raštiškų įrodymų, kad atsakovas būtų informavęs ieškovę apie darbovietės adreso pakeitimą, o atsakovo darbuotojai buvo šališki, duodami parodymus apie žodinį ieškovės informavimą. Atsižvelgdamas į ieškovės sveikatos būklę jai nesutikus dirbti pakeistomis sąlygomis darbdavys turėjo teisę atleisti ją iš darbo DK 125, 129 straipsnių pagrindu, tačiau neturėjo teisės skirti drausminio poveikio priemonių.

2. Teismai netinkamai aiškino DK 95 ir 120 straipsnius, nurodydami, kad sąvoka darbo vieta nereiškia konkretaus adreso. Ieškovė darbo sutartyje sutiko dirbti darbdavio pasiūlytomis sąlygomis – tose pačiose patalpose, kaip ir ieškovės butas.

Atsiliepimu į ieškovės L. B. kasacinį skundą atsakovas Lietuvos aklųjų biblioteka prašo palikti nepakeistus Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 8 d. nutartį. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Keisdamas Ukmergės filialo adresą atsakovas nepakeitė būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nes darbovietė išliko ta pati, tai gali būti laikoma tik papildomos darbo sutarties sąlygos keitimu, kurį DK 120 straipsnio pagrindu leidžiama atlikti darbdaviui be išankstinio darbuotojo sutikimo. Atsakovė neišreiškė atsisakymo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis raštu, kaip tai nurodyta DK 276 straipsnio 1 dalyje, ir nenurodydama neatvykimo į darbą priežasčių, padarė pravaikštą.

2. Ieškovė nesikreipė pagalbos dėl jai reikalingos palydos į darbą ir iš jo. Lietuvos aklųjų bibliotekos Ukmergės filialo naujosios patalpos yra netoli (300 metrų atstumu) nuo senųjų patalpų ir neregiai skaitytojai naujas filialo patalpas suranda.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisės normų, reglamentuojančių būtinąsias darbo sutarties sąlygas bei galimybės darbdaviui jas vienašališkai keisti, aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo kaip darbuotojo atleidimo iš darbo pagrindo taikymo ir aiškinimo.

Darbo teisės teorijoje darbo sutarties sąlygos pagal nustatymo būdą skirstomos į nustatomas šalių susitarimo ir norminio akto (įstatymo, kolektyvinės sutarties ir pan.). Šalių susitarimu nustatomos sąlygos skirstomos į būtinąsias ir papildomas. Būtinosios yra tokios, dėl kurių šalims nesusitarus sutartis laikoma nesudaryta. Būtinosios sąlygos yra dvejopos: privalomos visoms darbo sutartims, t. y. suprantamos tiesiogine (tikrąja) prasme, nes be jų kiekviena darbo sutartis negalioja; ir privalomos, kad galiotų tam tikra darbo sutartis, nes kitaip bus įprasta darbo sutartis. Papildomos sąlygos yra visos kitos darbo sutartyje šalių aptariamos, bet nesančios jai (sutarčiai) privalomos sąlygos. Dėl jų galima tartis arba nesitarti - darbo sutartis galios. Pažymėtina, kad susitartos papildomosios sąlygos tampa šalims privalomos (kaip ir būtinosios) ir individualizuoja darbo sutartį.

Nagrinėjamoje byloje darbuotoja, dėl kurios atleidimo iš darbo teisėtumo kilo ginčas, turi regėjimo negalią. Šiuo atveju dėl savo fizinių savybių darbuotoja yra aiškiai silpnesnė darbo sutarties šalis. Dėl to vertindami bylos aplinkybes apie tai, kad darbuotoja neatliko darbo sutartyje nurodytų pareigų, t. y. neatvyko į darbovietę pasikeitusiu adresu, padarydama pravaikštą, teismai turėjo atsižvelgti į darbuotojos asmeninę padėtį, į jos individualias (subjektyvias) galimybes atvykti į darbą ir vykdyti kitas darbo pareigas. Pagal universalų teisės principą teisė asmeniui negali nustatyti neįmanomų vykdyti pareigų (impossibilium nulla obligatio est). Šis principas galioja ir darbo teisiniuose santykiuose, kai darbdavys inicijuoja darbo sutarties sąlygų pakeitimą. Dėl to, žinodamas apie numatomą darbovietės adreso pakeitimą, darbdavys turėjo iš anksto informuoti apie tokios darbo sutarties sąlygos pakeitimą darbuotoją, siekdamas susitarimo ir įsitikindamas, ar darbuotojas bus pajėgus dirbti pagal pasikeitusią darbo sutarties sąlygą ir ar sutiks su jos pakeitimu. DK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojų darbovietės ir darbo funkcijų. DK 120 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas darbdaviui ir garantija darbuotojui, kad keičiant DK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytas būtinąsias darbo sutarties sąlygas turi būti gautas išankstinis raštiškas darbuotojo sutikimas. Nagrinėjamoje byloje teismų priimtais sprendimais konstatuota, kad darbuotoja (kasatorė) dirbo atsakovo darbovietėje tuo pačiu adresu, kuriame ji ir gyveno nuo darbo sutarties sudarymo datos - 1999 m. sausio 4 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į darbuotojos (kasatorės) neįgalumą, darbovietės adresas turėjo esminę reikšmę dirbant pagal minėtą šalių sudarytą darbo sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju darbo vietos pasikeitimas (perkėlimas į kitą vietą toje pačioje vietovėje) reiškė kartu ir būtinosios darbo sutarties sąlygos pasikeitimą (DK 95 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju šalys sudarė įprastą darbo sutartį, darbo vieta nėra atskirai aptarta šalių susitarimu. DK 95 straipsnyje nurodomos dvi būtinosios sąlygos: darbovietė, darbo funkcijos. Šalių sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, kad kasatorė (darbuotoja) yra priimama dirbti bibliotekininke Lietuvos aklųjų bibliotekos Ukmergės filiale. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutartyje būtina nurodyti darbovietę vadovaujantis DK 95 straipsnio 1 dalimi, taip pat būtina nurodyti ir darbo funkcijas. DK vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. Nors kalbos atžvilgiu šios sąvokos yra tapačios, tačiau neretai darbovietė suprantama kaip darbdavys (įmonė, įstaiga, organizacija) o darbo vieta – siauriau – kaip konkreti darbo funkcijų atlikimo vieta. Teisėjų kolegija pažymi, kad lingvistiškai aiškinant teisės normos turinį, darytina išvada, jog darbovietės ar darbo vietos (struktūrinio padalinio) nurodymas yra alternatyva. Teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis lingvistiniu įstatymo aiškinimu nurodyti darbovietę (įmonę) būtina, o darbo vietą (struktūrinį padalinį) reikia nurodyti tik šalių susitarimu. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje sutartyje nurodyta darbovietė (Lietuvos aklųjų biblioteka) ir darbo vieta (Ukmergės filialas). Minėta, kad aptarta šalių sudaryta sutartis yra įprasta (tipinė) darbo sutartis, nes šalių susitarimu nesusitarta dėl konkrečios darbo vietos (struktūrinio padalinio adreso) atsižvelgiant į darbuotojos (kasatorės) turimą negalią.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ir darbo sutartyje neaptartas darbovietės struktūrinio padalinio adresas (konkrečios darbo vietos), tačiau adreso pasikeitimas dėl darbuotojos (kasatorės) turimos negalios laikytinas būtinosios darbo sutarties sąlygos dėl darbo vietos (DK 95 straipsnio 1 dalis) pakeitimu. Darbo sutarties sąlygos, nustatytos DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali būti keičiamos, esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus DK 121 straipsnyje nustatytus atvejus (DK 120 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų dėl darbuotojos (kasatorės) informavimo raštu apie numatomą darbo vietos pakeitimą (struktūrinio padalinio perkėlimą kitu adresu) ir darbuotojos raštiško išankstinio sutikimo dirbti naujosiose patalpose pasikeitusiu adresu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad darbuotojos (kasatorės) neatvykimas į darbą pasikeitusiu adresu esant aptartai situacijai (regėjimo negalia, buvusi darbo vieta gyvenamosios vietos adresu) vertintinas kaip darbuotojos (kasatorės) nesutikimas dirbti pasikeitusiomis darbo sutarties sąlygomis. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog darbuotoja (kasatorė) būtų pradėjusi dirbti naujomis darbo sąlygomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, darbuotojai (kasatorei) nesutikus dirbti darbdavio vienašališkai pakeistomis darbo sąlygomis, svarstytina, ar darbdavys turėjo teisinį pagrindą taikyti drausmines nuobaudas: papeikimą ir vėlesnį darbo sutarties nutraukimą.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priimtame sprendime ir nutartyje rėmėsi darbdavio paaiškinimais apie tai, kad darbuotojai buvo žodžiu iš anksto informuoti apie darbovietės struktūrinio padalinio adreso pasikeitimą, tačiau byloje nepaneigta kasatorės nurodoma aplinkybė apie tai, jog jai nebuvo raštiškai pranešta dėl pasikeitusių sąlygų (darbo vietos) konkretaus termino, nuo kada ji privalo atvykti dirbti į pasikeitusiu adresu esančias naujas darbovietės patalpas ir kaip ji dėl turimos regėjimo negalios tai padarys, ar tai nelaikytina sutarties sąlygų pasikeitimu konkretaus darbuotojo atžvilgiu.

Atsakovo Lietuvos aklųjų bibliotekos administracijos vadovo 2007 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 19-k, kuriuo nutraukta darbo sutartis su kasatore (darbuotoja), sutarties nutraukimo pagrindu įvardytas DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas – šiurkštus darbo pareigų pažeidimas dėl neatvykimo į darbą. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte (235 straipsnio 2 dalies 9 punkte) nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas konstatuotinas tik esant šioms sąlygoms: kai darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą) ir be svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad nustačius darbuotojo pravaikštą reikia nustatyti ir priežastis, dėl kurių padaryta pravaikšta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-93/2008). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorės neįgalumo (darančio sudėtingą jos atvykimą į darbą pasikeitusiu adresu) bei jos atžvilgiu būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbo vieta) pasikeitimo aspektu bylą nagrinėję teismai nevertino. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės turėjo būti vertinamos neatvykimo į darbą svarbių priežasčių kontekste. Konstatavus, kad be darbuotojo sutikimo darbo sąlygos yra pakeistos ir neatvykimo į darbą priežastys yra svarbios, darbuotojo nebuvimas darbe negali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, taip pat ir darbo pareigų pažeidimas, už kurį taikytas papeikimas.

Dėl netinkamo teisės normų (DK 95 straipsnio, 120 straipsnio 2 dalies ir kt.) aiškinimo ginčo santykiams ir tuo aspektu nevisiško būtinų bylai išspręsti faktinių aplinkybių konstatavimo apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarti trūkumai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teismo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Stripeikienė

Janina Januškienė

Sigitas Gurevičius