Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutarimo, kuriuo J. Z. (J. Z.) pagal ATPK 126 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta

Administracinės bylos Nr. ATP-342-360/2011

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02802-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3.; 60.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. gruodžio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro l. e. p. viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutarimo, kuriuo J. Z. (J. Z.) pagal ATPK 126 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta,

n u s t a t ė:

Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 - osios kuopos 1 - ojo būrio vyresnioji patrulė, 2011 m. birželio 18 d. J. Z., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 18 d. apie 11.45 val., važiuodamas Smiltelės g., ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, vairavo automobilį BMW 525 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas – 1,45 prom. neblaivumo laipsnis). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog šiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu, administracinio teisės pažeidimo bylą J. Z. atžvilgiu nutraukė, nes nagrinėjamame įvykyje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro l. e. p. viršininkas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, paskiriant J. Z. 1250 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 15 mėnesių. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nutarimą, pilnai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų. Teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismas pats gali imtis iniciatyvos įrodymų surinkimui, tačiau šiuo atveju, teismas net neapklausė pagrindinio liudytojo A. V., pagal kurio parodymus buvo surašytas protokolas, o vadovavosi tik suinteresuotais J. Z. bylos baigtimi asmenų parodymais.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu teismo nutarimu J. Z. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Institucija, pateikusi apeliacinį skundą, šį teismo nutarimą ginčija tuo, jog jis buvo priimtas nesiėmus priemonių rinkti papildomus įrodymus, galinčius padėti išsklaidyti byloje kilusias abejones dėl J. Z. vairavimo fakto, esant neblaiviam.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo pat pradžių neigė vairavęs transporto priemonę, be to, tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojais R. K., N. K., D. N.. Policijos pareigūnas R. S. apklausiamas teismo posėdyje paaiškino, jog J. Z. vairuojančio automobilį nematė, atvykę į įvykio vietą J. Z., pamatė ne sėdintį automobilyje, o stovint šalia jo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas vadovaujantis A. V. parodymais. Pažymėtina, jog pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, remiantis vien tik vieno liudytojo parodymais, kurio nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, negalima. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Šiuo atveju, be liudytojo A. V. parodymų, jokių kitų J. Z. kaltę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog J. Z. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, kadangi iš byloje esančių duomenų negalima spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įvykio metu vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas pilnai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, nes teismo posėdyje neapklausė pagrindinio liudytojo A. V. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog net ir apklausus minėtą liudytoją apylinkės teisme, nebus galima neabejotinai teigti, jog J. Z. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nes konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro l. e. p. viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas