Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-322-174/2011
Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00689-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.
(S)
2011 m. gruodžio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. J. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimo, kuriuo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., V. J. paskirta subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, baudos mokėjimą išdėstant 20 mėnesių, sumokant kas mėnesį po 150 Lt.
Išnagrinėjusi bylą, teisėja
n u s t a t ė :
V. J. 2011 m. rugpjūčio 31 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 31 d. 10.22 val., Telšių g., Plungėje, prieš pradėdamas važiuoti automobiliu „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neįsitikino saugumu, dėl to kliudė kitą automobilį, po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti du automobiliai. Tokiais veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9., 106, 231.1 ir 234 punktų reikalavimus.
Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimu V. J. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam subendrintą 3 000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.
Apeliaciniu skundu V. J. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimą pakeisti – sušvelninti pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą nuobaudą – netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apelianto įsitikinimu, teismas neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, tai lėmė neproporcingai didelės nuobaudos padarytam administracinio teisės pažeidimui paskyrimą. V. J. teigia, jog dėl padaryto pažeidimo labai nuoširdžiai gailisi bei žada ateityje pažeidimų nepadaryti. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad vairuotojo pažymėjimą gavo vos prieš pusmetį, todėl jam automobilio vairavimas iki šiol sukelia didžiulį stresą. Įvykio dieną automobilio aikštelėje važiuojant atbulomis jis pajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Išlipęs pažiūrėti, ar buvo padaryta kokia nors žala, pamatė, kad jo automobilio žibintas įskilęs, o kito automobilio sparnas apibraižytas. Apeliantas teigia pats nesuvokiantis ir negalintis paaiškinti, kodėl jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes jo vairuojamas automobilis apdraustas, techniškai tvarkingas, jis vairavo blaivus, anksčiau nė karto nebuvo baustas administracine nuobauda, todėl šis eismo įvykis iš esmės jam nebūtų sukėlęs jokių neigiamų pasekmių. Be to, įvykį matė ne vienas žmogus, todėl net jeigu jis būtų norėjęs tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nebuvo jokios prasmės to daryti. V. J. nuomone, vienintelė priežastis, nulėmusi tokį jo nelogišką poelgį, yra eismo įvykio metu patirtas šokas, dėl to jis nesugebėjo racionaliai mąstyti. Apeliantas aiškina suprantantis, kad tokie jo veiksmai nėra pateisinami, nes jis privalėjo laikytis teisės aktų reikalavimų, todėl privalo atsakyti ir už savo padarytą pažeidimą, tačiau mano, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 1301 str. ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, t. y. netaikyti vienos iš ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai. Šie principai yra universalūs, todėl jais turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia, kad visos valstybės institucijos turi veikti remdamosi ir vadovaudamosi teise, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, paisoma prigimtinio teisingumo. Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodžio 22 d. nutarime konstatavo, kad teisingumas yra vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų; todėl jis turi būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą.
Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Tai reiškia, kad šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“. Taigi už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse turi būti nustatytas toks administracinės atsakomybės visuminis teisinis reguliavimas, kuris sudaro teisines prielaidas ne tik nubausti asmenį, bet nubausti jį teisingai: turi būti įvertinama, ar ATPK numatytos administracinės nuobaudos yra proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimų pobūdžiui ir siekiamiems tikslams. Todėl teismai turi atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį ir, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, esant akivaizdžiam numatytos nuobaudos ir padaryto teisės pažeidimo neproporcingumui, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali.
Būtent ATPK 301 str. 1 d. yra numatyta, kad „organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos“. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš esmės šiame straipsnyje yra įtvirtinta proporcingumo principo, kuris, kaip minėta, administracinėje teisėje reiškia, kad taikomos administracinės priemonės negali būti drastiškesnės ir griežtesnės, nei būtina norimam tikslui pasiekti, realizavimo galimybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nenukrypdamas nuo Konstitucinio Teismo išaiškinimų, 2003 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N12-1580-03 taip pat konstatavo, kad proporcingumo principo pažeidimą galima konstatuoti, jei siekiamą tikslą buvo galima pasiekti ir netaikant ginčijamų prievartinio pobūdžio poveikio priemonių asmeniui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 11-168-562/2011, vadovaudamasis ATPK 301 str. 1 d., nutarė neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi auklėjimo ir prevencijos tikslų buvo galima pasiekti ir neskiriant papildomosios administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo, o jos skyrimas sukeltų nepagrįstai sunkias ir neadekvačias pasekmes padarytam teisės pažeidimui.
V. J. atkreipia teismo dėmesį į tai, kad teisę vairuoti transporto priemonę įsigijo todėl, kad jo močiutei S. S. buvo nustatyta ne tik širdies liga, bet ir osteoporozė, dėl pastarosios ligos jai tapo itin sunku judėti, be to, ši liga progresuoja, todėl močiutei būtina nuolatinė medikų priežiūra, ir ji kas savaitę turi vykti į Plungę pas šeimos gydytoją. Apeliantas nurodo, jog jis ir močiutė gyvena Šiemulių kaime, Plungės rajone, autobusas į Plungę važiuoja tik vieną kartą per dieną, vakare, norint nuvykti į Plungę, reikia nueiti net 3 kilometrus iki artimiausios viešojo transporto stotelės, esančios Kulių miestelyje. Akivaizdu, kad 74 metų moteriai, sergančiai osteoporoze, 3 kilometrų atstumas pėsčiomis yra neįveikiamas, be to, atsižvelgiant į močiutės ligos pobūdį (osteoporozė), važiavimas visuomeniniu transportu nerekomenduojamas, kadangi net nuo menkiausio staigaus judesio gali lūžti kaulai. V. J. nurodo, kad nė vienas šeimos narys neturi teisės vairuoti transporto priemonių, todėl jam netekus teisių, sunkiai sergančios močiutės poreikių tenkinimas bus labai suvaržytas, ji nesugebės nueiti kiekvieną savaitę trijų kilometrų, kad galėtų nuvykti pas gydytoją, dėl to jai netgi gali kilti pavojus gyvybei, ypač turint galvoje jos silpną širdį. Tokių pasekmių, t. y. susijusių su aukščiausią vertybe – kito asmens sveikata, atsiradimas, turėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą.
Apeliantas nurodo, kad jis anksčiau nė karto nebuvo baustas jokia administracine nuobauda, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, savo kaltės neneigia, susitaikė su nukentėjusiąja, ji jokių pretenzijų neturi, žalą atlygino, padarytas pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė. V. J. nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama jo asmenybės charakteristika, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p), remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sudaro pagrindą taikyti ATPK 301 str. 1 d. ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje.
V. J. teigia suprantantis, kad paskirta administracinė nuobauda turi sukelti pažeidėjui neigiamas pasekmes, tačiau šiuo atveju paskirta piniginė bauda bei patirti išgyvenimai jam turi pakankamą prevencinį poveikį, o teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas sukeltų labai sunkias, neprotingai ir neproporcingai griežtas pasekmes jo sergančiai močiutei. V. J. teigia, jog yra pasiryžęs sumokėti kad ir maksimalią piniginę baudą, nes tai yra teisės pažeidimo padarymo pasekmės, kurias jis puikiai suvokia, o papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikymas būtų ne tik kaip paskata ir dar didesnė motyvacija būti drausmingu vairuotoju, bet ir apsaugotų jo močiutę nuo neišvengiamų ir itin didelių neigiamų pasekmių. V. J. prašo atsižvelgti į paminėtas aplinkybes ir neleisti dėl jo klaidų nukentėti jo močiutės sveikatai ir gyvenimo kokybei.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
V. J. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. Ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, V. J. apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirtoji nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., neskirti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ATPK 130 str. 1 d., be kita ko, numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET – užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.
Apylinkės teismas V. J. už padarytus pažeidimus skyrė minimalias straipsnių sankcijose numatytas baudas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 3 metų terminui, tačiau V. J. mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
ATPK 301 str. 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, dėl kurio taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).
Skirdamas nuobaudas V. J. apylinkės teismas atsižvelgė į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į tai, kad V. J. anksčiau administracine tvarka nebaustas, tačiau apygardos teismas mano, kad šiuo atveju faktinių duomenų visuma vis dėlto leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį, ir mano, kad yra pagrindas pritaikius ATPK 301 str. nuostatas, skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą.
Apylinkės teismas V. J. gailėjimąsi pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. V. J. padaryti pažeidimai atsitiktiniai, nėra itin šiurkštūs. V. J. pažeidimą padarė neturėdamas nė pusmečio vairavimo stažo, todėl galėjo nevisiškai suvokti padaryto pažeidimo pasekmes. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, V. J. padarytas J. J. automobilio apgadinimas labai nežymus (b. l. 15–16). V. J. su nukentėjusiąja susitaikė, žalą jai atlygino, pastaroji pretenzijų nereiškia. Pažymėtina, kad V. J. anksčiau nė karto nebuvo baustas administracine tvarka, Plungės rajono savivaldybės administracijos Kulių seniūnija V. J. charakterizuoja labai gerai, atkreipia dėmesį, jog jis prižiūri senyvo amžiaus sergančią močiutę S. S., kuriai reikalinga vykti pas gydytojus, kaime, kur jie gyvena, iki autobusų stotelės yra 3 km, todėl ligotai senyvo amžiaus moteriai pėsčiomis nueiti tokį atstumą būtų sudėtinga. Šiuos teiginius patvirtina teismui pateiktas minėtas Plungės rajono savivaldybės administracijos Kulių seniūnijos raštas (b. l. 41) bei S. S. išduotas medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog jai nustatyta širdies liga, osteoporozė (b. l. 40). Tiesa, teismų praktikoje šeiminė padėtis pati savaime nėra laikoma ypatinga aplinkybe, švelninanti pažeidėjo atsakomybę, tačiau nekyla abejonių, jog šiuo konkrečiu atveju atėmus 3 metams V. J. teisę vairuoti, neigiamas pasekmes pajus ne tik jis pats, bet ir jo serganti močiutė, kuriai reikalinga jo pagalba vežant močiutę pas gydytojus.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, manytina, jog jų pakanka konstatuoti, kad vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, V. J. galima skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą bei skirti jam trumpesnį nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismo vertinimu, nuobaudos tikslai bus pasiekti paliekant V. J. paskirtą 3 000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau paskiriant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes tik tokia bausmė, apygardos teismo manymu, pakankamai nubaus pažeidėją bei jam atitinkamai sukels neigiamas pasekmes.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
n u t a r i a:
Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimą pakeisti ir V. J. už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinti iki 1 metų.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Violeta Miliuvienė
