Civilinė byla Nr. 3K-3-283-313/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24057-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Ginto Badikonio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Versina“, antstolis Gintas Badikonis.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atlyginimą antstoliui už atliktus vykdymo veiksmus, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėja (skolininkė) prašė teismo panaikinti antstolio 2016 m. birželio 22 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0040/16/01538 ir nustatyti antstoliui 100 Eur atlyginimą.
Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi iš pareiškėjos priteisė UAB „Versina“ 612 022,76 Eur skolos, 3779,83 Eur delspinigių, 8,05 proc. palūkanų ir 10 937 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 2016 m. birželio 8 d. pareiškėja gavo antstolio patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, raginimą įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, tačiau Vilniaus apygardos teismui 2016 m. birželio 3 d. adresuotas prašymas per klaidą buvo pateiktas Lietuvos apeliaciniam teismui, ir tik 2016 m. birželio 6 d. – Vilniaus apygardos teismui. Pareiškėja prašė teismo stabdyti vykdymo veiksmus, kol bus išspręstas klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Teismas šį prašymą atmetė, nurodė, kad tai priklauso antstolio kompetencijai. Pareiškėja 2016 m. birželio 21 d. pateikė antstoliui prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nurodė, kad, antstoliui priėmus nepalankų sprendimą, ji teismo sprendimą įvykdys. 2016 m. birželio 22 d. antstolio padėjėjo buvo paprašyta apskaičiuoti galutinę mokėtiną sumą, o šiam nurodžius tikslų likutį, 2016 m. birželio 22 d. pareiškėja sumokėjo 574 500,65 Eur, o 120 000 Eur suma buvo sumokėta anksčiau.
2016 m. birželio 22 d. pareiškėja elektroniniu laišku ir 2016 m. birželio 23 d. registruotu paštu gavo vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolis apskaičiavo 28 222 Eur vykdymo išlaidų, iš kurių 27 779,99 Eur buvo antstolio atlygis. Pareiškėja sumokėjo tik būtinąsias ir papildomas vykdymo išlaidas, nes ji teismo sprendimą įvykdė savo iniciatyva, 2016 m. birželio 2 d. sumokėdama 50 000 Eur, 2016 m. birželio 21 d. – 70 000 Eur, 2016 m. birželio 22 d. – 574 500,65 Eur, kai sužinojo, kad jos prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo netenkintas.
Antstolio raginime įvykdyti teismo sprendimą geruoju nurodytas 10 dienų terminas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas praleistas ne dėl pareiškėjos tyčios vilkinti procesą, o dėl to, kad buvo tikimasi, jog teismo sprendimo vykdymas bus išdėstytas. Pareiškėja ketinimą įvykdyti teismo sprendimą patvirtino sumokėdama dalį sumos. Prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą buvo pateiktas jau pasibaigus raginime nurodytam teismo sprendimo įvykdymo terminui, tačiau tai lėmė objektyvios aplinkybės. Nurodytas prašymas buvo pareikštas iš karto po to, kai tik iš atostogų grįžo pareiškėjos darbuotoja teisininkė; nuo 2016 m. birželio 6 d. įmonėje nebuvo teisinį išsilavinimą turinčio asmens.
Antstolis jokių funkcijų neatliko. Bendravimas telefonu ir elektroninių laiškų rašymas nevertas 27 779,99 Eur. Buvo aišku, kad skola bus sumokėta, tik buvo laukiama antstolio pozicijos dėl sprendimo išdėstymo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija) nustatytų koeficientų taikymas neatitinka Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų principų.
Antstolis 2016 m. liepos 1 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų (nustatyto antstolio atlyginimo dydžio).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad 2016 m. birželio 6 d. UAB „Versina“ pateikė antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. e2-3794-275/2015, kurį 2016 m. birželio 6 d. išdavė Vilniaus apygardos teismas pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį. Antstolis 2016 m. birželio 7 d. patvarkymu priėmė šį vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2016 m. birželio 7 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą, nustatė 10 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos, surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą (CPK 651, 655 straipsniai). Procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo įteikti 2016 m. birželio 8 d. CPK 613, 645 straipsnių, 658 straipsnio 2 dalies pagrindu. 2016 m. birželio 10 d. antstolis priėmė patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą, patvarkymą dėl skolininkės turto arešto, išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą, surašė turto arešto aktą; 2016 m. birželio 13 d. šie dokumentai buvo įteikti pareiškėjai. 2016 m. birželio 17 d. antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjos prašymas pratęsti 2016 m. birželio 10 d. patvarkyme pateikti informaciją apie turimą turtą nustatytą terminą mažiausiai 4 darbo dienomis. 2016 m. birželio 21 d. antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl skolos ir procesinių palūkanų sumokėjimo išdėstymo.
Pagal teismo sprendimą pareiškėja išieškotojai 2016 m. birželio 2 d. sumokėjo 50 000 Eur, t. y. dar iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti, po vykdomosios bylos pradėjimo 2016 m. birželio 21 d. – 70 000 Eur, t. y. po 2016 m. birželio 7 d. raginime, kuris pareiškėjai buvo įteiktas 2016 m. birželio 8 d., nustatyto termino pabaigos (raginimo termino pabaiga – 2016 m. birželio 20 d.). 2016 m. birželio 23 d. pareiškėja sumokėjo išieškotojai likusią skolą. 2016 m. birželio 22 d. antstolis surašė skundžiamą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, nurodė, kad antstolio atlyginimas yra 27 779,99 Eur.
Teismas rėmėsi CPK 18, 583 straipsniais, 609 straipsnio 2 dalimi, 634 straipsnio 2 dalimi, Antstolių įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.2, 50, 51, 68 punktais, 1 lentelės 16 punktu, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 išaiškinimus.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnį įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės veiklą, darbų organizavimą taip, kad įmonė būtų tinkamai atstovaujama sprendžiant juridinius klausimus. Atsakomybė už pareiškėjos pavėluotus veiksmus (tik 2016 m. birželio 21 d. pateikė antstoliui prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo) negali būti perkelta antstoliui. Pareiškėja turėjo galimybę derėtis su išieškotoja dėl sprendimo vykdymo, ypač jei turėjo rimtų ketinimų greitai įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėja prašymu dėl sprendimo išdėstymo prašė vykdymą išdėstyti tik 1 mėnesiui. Be to, pareiškėjos teisininkės atostogų metu antstoliui buvo teikiamas teisinę reikšmę turintis prašymas dėl termino pratęsimo. Nors raginimą įvykdyti teismo sprendimą geruoju pareiškėja buvo gavusi 2016 m. birželio 8 d., tačiau antstoliui prašymą pratęsti terminą pateikė 2016 m. birželio 17 d., į antstolį dėl papildomų veiksmų atlikimo – tarpininkavimo su išieškotoja – pareiškėja kreipėsi tik 2016 m. birželio 21 d., t. y. po raginime nustatyto termino pabaigos. Taigi, dėl pačios pareiškėjos aplaidumo prasidėjo priverstinis vykdymo procesas, todėl ji tapo įpareigota sumokėti atlyginimą antstoliui, kurio dydis skaičiuotinas nuo realiai išieškotos sumos.
Faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą geruoju, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikino – pareiškėjos UAB „LitCon“ skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0040/16/01538 tenkino – antstolio 2016 m. birželio 22 d. patvarkymo „Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“ 3 punktą, kuriame apskaičiuotas 27 779,99 Eur atlygis už antstolio G. Badikonio veiksmus, panaikino ir nustatė antstoliui 100 Eur atlygį.
Kolegija dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių papildomai nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme 2016 m. birželio 6 d. įregistruotas pareiškėjos prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, 2016 m. birželio 13 d. pateiktas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki nutarties dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo įsiteisėjimo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0040/16/01538/AP. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2016 m. birželio 21 d. klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo nagrinėjimą paskyrė 2016 m. liepos 12 d. rašytinio proceso tvarka; teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo paliktas nenagrinėtas.
2016 m. birželio 21 d. antstolis gavo išieškotojos prašymą imtis visų vykdymo veiksmų teismo sprendimui įvykdyti. Antstolio kontoroje 2016 m. birželio 22 d. buvo gautas dar vienas išieškotojos prašymas vykdyti išieškojimą. Pareiškėja 2016 m. birželio 22 d. elektroniniu paštu kreipėsi į antstolį su prašymu nurodyti likusią skolos dalį, antstolis tą pačią dieną elektroniniu paštu nurodė, kad 2016 m. birželio 22 d. skolininkė turi sumokėti 574 379,97 Eur skolos bei 126,68 Eur palūkanų (iš viso 574 500,65 Eur). Tą pačią dieną antstolis iš pareiškėjos elektroniniu paštu gavo pranešimą, kuriame skolininkė nurodė, jog įvykdė teismo sprendimą, ir pateikė AB SEB banko 2016 m. birželio 22 d. mokėjimo pavedimo 574 500,65 Eur kopiją.
2016 m. birželio 22 d. antstolis surašė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo – 399,97 Eur būtinųjų ir 39,20 Eur papildomų vykdymo išlaidų, 27 779,99 Eur atlygio antstoliui ir 2,78 Eur kitų išlaidų, antstolio sumokėtų tretiesiems asmenims. Šis patvarkymas 2016 m. birželio 22 d. skolininkei buvo įteiktas. 2016 m. birželio 23 d. banko mokėjimo pavedimu skolininkė antstoliui atlygino 441,95 Eur būtinąsias, papildomas bei antstolio patirtas pašto išlaidas vykdymo procese, ginčas kilo dėl 27 779,99 Eur atlygio antstoliui. 2016 m. birželio 27 d. skolininkė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų.
Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nei išieškotinos, nei išieškotos sumų, kurios yra pagrindas apskaičiuoti antstolio atlyginimo dydį, kas yra būtina remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Šis pažeidimas taisytinas apeliacinės instancijos teisme.
Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 49, 68 punktus, pasibaigus raginime įvykdyti teismo sprendimą nustatytam terminui (2016 m. birželio 20 d. buvo paskutinė raginimo įvykdymo diena), iki 2016 m. birželio 21 d. antstolis turėjo apskaičiuoti atlygį už vykdymo veiksmus dėl įsiskolinimo. 2016 m. birželio 21 d. buvo 612 022,76 Eur skolos, 3779,83 Eur delspinigių, 8,05 proc. metinių palūkanų – 17 497,57 Eur, 10 937 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 644 237,16 Eur.
Antstolis teigė, kad skundžiamame patvarkyme savo atlygį apskaičiavo nuo neteisingos sumos (692 414,93 Eur) dėl aritmetinės klaidos. Antstolis aplinkybes dėl aritmetinės klaidos nurodė tik atsiliepime į atskirąjį skundą, nors tokią klaidą galėjo ištaisyti patvarkymu, priimtu išnagrinėjus skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų, arba atskiru patvarkymu (CPK 613 straipsnis). Antstolio klaidingai iš skolininkės išieškotinos skolos po 2016 m. birželio 20 d., nuo kurios buvo apskaičiuotas atlygis antstoliui, negalima laikyti rašymo apsirikimo klaida, kuri iš esmės keičia pačiame patvarkyme nurodytas išieškotinas sumas. Toks aritmetinės klaidos ištaisymas, vadovaujantis akivaizdžių rašymo ar kitokių klaidų, kurie nekeičia sprendimo esmės, institutu, keistų skundžiamo patvarkymo esmę (CPK 613 straipsnio 4 dalis).
Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte nustatyta, kad kai skolininkė įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininkės išieškomos visos vykdymo išlaidos. Kolegija, remdamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007; 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino antstolio teisę gauti atlyginimą už priverstinio vykdymo veiksmus pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą. Teismas nevertino nei skolininkės, nei išieškotojos elgesio prieš vykdymo veiksmus, jų metu, nebuvo atsižvelgta į skolininkės pastangas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Įsiteisėjus vykdytinam teismo sprendimui skolininkė 2016 m. birželio 2 d. sumokėjo 50 000 Eur. 2016 m. birželio 17 d. skolininkė antstoliui pateikė prašymą dėl termino pateikti informaciją apie savo turimą turtą pratęsimo, papildomai informavo antstolį apie tai, kad yra pateikusi prašymus teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdymo veiksmų sustabdymo) bei teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolis būtų išsprendęs klausimą dėl termino pateikti informaciją apie turimą turtą pratęsimo. Skolininkė 2016 m. birželio 21 d., t. y. kitą dieną po raginime nurodyto termino pabaigos, antstoliui pateikė prašymą dėl skolos išdėstymo per vieno mėnesio laikotarpį ir 2016 m. birželio 21 d. įmokėjo dar 70 000 Eur. Vienintelis antstolio veiksmas, gavus skolininkės 2016 m. birželio 21 d. prašymą, – skolininkės prašymo persiuntimas išieškotojos advokatui dėl nuomonės pateikimo. Gavęs atsakymą antstolis jį persiuntė skolininkei, o pastaroji, susipažinusi su išieškotojos nuomone, užklausė antstolį dėl skolos likučio ir 2016 m. birželio 22 d. pateikė antstoliui viso sprendimo įvykdymą patvirtinantį dokumentą.
Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas visiškai buvo įvykdytas antrą dieną po raginime nurodyto termino pabaigos, kad skolininkė informavo antstolį, jog supranta, kad sprendimą turės įvykdyti, kad nuo vykdymo veiksmų nesislapstė, bandė rasti kompromisą su išieškotoja, kad dar prieš išduodant vykdomąjį raštą sumokėjo 50 000 Eur ir teikdama prašymą antstoliui dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo sumokėjo dar 70 000 Eur, yra pagrindas daryti išvadą, jog skolininkė dėjo pastangas įvykdyti teismo sprendimą.
Teismo sprendimas buvo įvykdytas ne dėl antstolio pastangų, t. y. jis šiuo atveju tik persiuntė skolininkės raštą išieškotojai, o šios – skolininkei, kurios prašymu pateikė skolos likučio patikslinimą 2016 m. birželio 22 d., tačiau neatliko jokių aktyvių priverstinio vykdymo veiksmų, nesprendė jokių prašymų, skundų ir pan. Antstolis skolininkės prašymą ir išieškotojos nuomonę, informaciją apie skolos likutį persiuntė elektroniniu paštu, kas leidžia daryti išvadą, kad antstolio darbo laiko sąnaudos buvo minimalios. Be to, nurodyti konkretų skolos likutį skolininkei pagal jos prašymą yra antstolio pareiga ir šis veiksmas negali būti laikomas reikšmingu išieškant skolą (CPK 643 straipsnio 3 punktas).
Antstoliui negali būti priteistas Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 16 punkte nurodytas 4 proc. dydžio atlyginimas nuo išieškotos sumos, nes ne antstolis išieškojo priteistą sumą, o skolininkė nutartį įvykdė gera valia, nežymiai praleidusi raginime nurodytą terminą. Atsižvelgiant į priteistos teismo sprendimu sumos dydį, skolininkės praleistas raginime nurodytas terminas įvykdyti teismo sprendimą nebuvo esminis, o antstolis iš esmės neatliko jokių veiksmų. Tinkamu atlyginimu antstoliui už atliktus veiksmus yra pareiškėjos nurodoma 100 Eur suma. Kitoks sprendimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymas negali būti pagrindas gauti neuždirbtą užmokestį; atlyginimas antstoliui nėra sėkmės mokestis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, patikslinti šios nutarties rezoliucinę dalį – nustatyti, kad antstolio 2016 m. birželio 22 d. patvarkyme dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo atlygis antstoliui sudaro 25 769,49 Eur sumą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pagal CPK 583 straipsnio 2 dalį, 610, 611 straipsnius, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.2, 68 punktus, iš skolininkės turi būti išieškomos vykdymo išlaidos, taigi – ir atlygis antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007; 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016; kt.). Apeliacinės instancijos teismas faktiškai atleido skolininkę nuo atlygio antstoliui mokėjimo. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia mažinti atlyginimą antstoliui, atlyginimas negali būti mažesnis nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas minimalus atlyginimas, išskyrus vienintelį atvejį, kai teismo nustatomos konkrečios išimtinės (ekstraordinarinės) aplinkybės, prilygstančios force majeure (nenugalima jėga) aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2009; 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016; kt.). Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 16 punkte nustatytas 1737,72 Eur minimalus atlyginimas antstoliui. Taigi skundžiamoje nutartyje nustatyta 100 Eur atlygio antstoliui suma sudaro tik 5,75 proc. nustatyto minimalaus atlygio. Kolegija nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų nustatyti mažesnį nei minimalus atlygį antstoliui (CPK 331 straipsnio 4 dalis, 338 straipsnis).
Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą pasibaigus antstolio raginime nustatytam terminui, nelaikoma, kad skolininkas įvykdo sprendimą gera valia, nes tai skolininkas padarė jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2012; kt.). Pareiškėja geruoju sumokėjo išieškotojai 2016 m. birželio 2 d. tik 50 000 Eur, t. y. tik 7,2 proc. visos teismo priteistos pareiškėjai sumokėti pinigų sumos.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas ne dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų. Antstolis, patikrinęs viešų registrų duomenis, 2016 m. birželio 10 d. surinko duomenis apie pareiškėjai priklausantį viešai įregistruotą turtą ir areštavo 8 nekilnojamuosius daiktus (jų dalis), 3 transporto priemones, kurių bendra suma – 208 700 Eur, tą pačią dieną įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie turimą turtą. Po 2016 m. birželio 7 d. raginime įvykdyti teismo sprendimą nurodyto termino pabaigos antstolis 2016 m. birželio 21 d. ėmėsi procesinių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti išieškotojos poziciją dėl pareiškėjos tą pačią dieną pateikto prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. 2016 m. birželio 22 d. pagal pareiškėjos prašymą antstolis apskaičiavo ir pateikė likusios pagal vykdomąjį raštą sumokėti sumos apskaičiavimą. Teismo nustatytas 100 Eur atlyginimas antstoliui neatitinka antstolio atliktų procesinių veiksmų kiekio, pobūdžio ir kartu jų lemiamos įtakos pareiškėjos apsisprendimui atsiskaityti 2016 m. birželio 21 d. ir 22 d. su išieškotoja.
Bylos duomenimis, pareiškėja, sumokėdama išieškotojai likusią teismo sprendimu priteistą sumą, siekė ne kuo greičiau atsiskaityti, o tiesiog neturėdama galimybės laikinai išvengti teismo sprendimu priteistos sumos išieškojimo tokiais veiksmais siekė sukurti regimybę, kad bendradarbiavo su antstoliu ir buvo sąžininga su išieškotoja. Teismas netinkamai įvertino skolininkės elgesį vykdymo proceso metu. Pareiškėja pripažįsta, kad tikėjosi palankaus Vilniaus apygardos teismo procesinio sprendimo, t. y. kad bus išdėstytas teismo sprendimo vykdymas, nors pagal CPK 144 straipsnio prasmę ir turinį teismai neturi pareigos visais atvejais tenkinti suinteresuotų asmenų pateiktų prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi visos teismo sprendimu priteistos sumos 2016 m. birželio 2 d. – 2016 m. birželio 21 d. pareiškėja išieškotojai nesumokėjo, nors antstolio 2016 m. birželio 7 d. raginime nustatytas terminas jau buvo pasibaigęs, ne dėl rimtos (svarbios) priežasties, o, kaip nurodė pati pareiškėja, dėl teisininkės atostogų iki 2016 m. birželio 20 d., todėl priežasčių, kurios būtų lėmusios atsiskaitymo su išieškotoja iki 2016 m. birželio 20 d. negalimumą, nebuvo (CPK 185 straipsnis). Be to, pareiškėja turėjo finansinių galimybių atsiskaityti su išieškotoja (per dvi dienas sumokėjo 644 500,65 Eur) ir pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą iš esmės nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja neturi pagrindo reikalauti sumažinti antstolio atlyginimą, ir teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016 išaiškinimus.
Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėja yra verslininkė, o ne vartotoja. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi buvo išspręstas komercinis ginčas dėl pareiškėjos neatsiskaitymo už UAB „Versina“ atliktus statybos rangos darbus. Pareiškėja turi tikrai nemažą patirtį sprendžiant civilinius ginčus teismuose. Tiek nurodytame teismo procese, tiek bendraudama su antstoliu pareiškėja veikė per savo darbuotoją kvalifikuotą teisininkę, todėl turėjo žinoti, kada bus priimtas ir įsiteisės Lietuvos apeliacinio teismo procesinis sprendimas ir kokius teisinius padarinius jis sukels pareiškėjai.
Teismas turėjo atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką dėl atlyginimo antstoliui dydžio mažinimo ribų, esant panašioms aplinkybėms (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), t. y. atlyginimo mažinimas buvo nuo 28,5 iki 85 proc., skaičiuojant nuo pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas apskaičiuotos atlygio antstoliui sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2008; 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016; kt.). Laikantis tokios kasacinio teismo praktikos šioje byloje atlyginimas antstoliui galėjo būti mažinamas (sprendžiant, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą), bet ne iki 100 Eur, o 7344 Eur – 21 904 Eur ribose.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atlyginimas antstoliui gali būti priteisiamas tik proporcingai antstolio atliktam darbui, kad tai nėra sėkmės mokestis ir pan. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-8-822/2016 konstatavo, kad atlyginimas antstoliui yra atlyginamojo, o ne kompensacinio pobūdžio, kad atlyginimo antstoliui dydžiai, nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, yra būtent tokie, o ne kitokie, nes atlygiu antstoliui siekiama padidinti jo motyvaciją vykdyti vykdomuosius dokumentus, sudaryti sąlygas jiems užsidirbti ir būti ekonomiškai nepriklausomiems; nustatyti atlygio antstoliui dydžiai atlieka prevencinę funkciją, skatina skolininką nelaukti priverstinio išieškojimo veiksmų; dalis antstolių vykdomųjų bylų yra nuostolingos, todėl jos finansuojamos kitose vykdomosiose bylose antstolių gautomis vykdymo išlaidomis; atlygis antstoliui turi užtikrinti pagrįstą investicijų grąžą, galimybę antstoliui sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikiamos kvalifikacijos darbuotojus, atlygis antstoliui nėra skirtas tik antstolio patiriamoms sąnaudoms padengti.
Antstolio patvarkyme 27 779,99 Eur suma apskaičiuota taikant Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės dalyje, pažymėtoje eilės Nr. 16, nustatytą 4 proc. tarifą nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartyje priteistos sumos, iš jos atėmus 2016 m. birželio 2 d. pareiškėjos sumokėtą 50 000 Eur sumą ir per apsirikimą neatėmus pareiškėjos 2016 m. birželio 21 d. sumokėtos 70 000 Eur sumos. Priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, šis antstolio padarytas apsirikimas laikytinas aritmetine klaida, kuri gali būti ištaisoma CPK 279 straipsnio 2 dalies, 613 straipsnio 4 dalies pagrindu. Tai, kad iki šiol ši aritmetinė klaida antstolio neištaisyta priimant kitą patvarkymą, nereiškia, kad klaida gali likti neištaisyta. Nei CPK 276 straipsnis, nei 613 straipsnio 4 dalis nenustato termino aritmetinei klaidai ištaisyti. Tuo atveju, kai ginčas pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio patvarkymo 3 punkto, nustačiusio 27 779,99 Eur atlygį antstoliui, perduodamas nagrinėti teismui, nurodytą aritmetinę klaidą gali ištaisyti teismas, palikdamas iš esmės galioti patvarkymo 3 punktą, teisingai nustatydamas atlygio antstoliui dydį. Antstolio nuomone, kasacinis teismas turėtų patikslinti pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį nustatydamas 25 769,49 Eur atlyginimą antstoliui.
Pareiškėja atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti antstolio kasacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš suinteresuoto asmens kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkto taikymo teismas turi teisę sumažinti atlygį antstoliui ir tuo atveju, kai skolininkas vykdomąjį dokumentą įvykdo pasibaigus raginime nustatytam terminui; antstoliui gali būti priteisiamas ir mažesnis atlygis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlygį. Be to, kasacinis teismas nevertina, ar priteista minimali suma yra teisinga, nes nesprendžia fakto klausimų. Spręsdamas dėl antstoliui priteistino atlygio dydžio teismas turi atsižvelgti į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, tarp jų – skolininko pastangas atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojos ir antstolio veiksmus priverstinio vykdymo metu, skolos išieškojimo būdą ir momentą, skolos dydį, atskirus atliktus vykdymo veiksmus ir pan., siekti tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros, bet atkreipti dėmesį ir į tai, jog antstoliui priteisiamas atlyginimas už darbą (vykdymo funkcijų atlikimą) privalo būti pagrįstas ir siejamas su realiai atliktais vykdymo veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2009; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2012; kt.).
Nagrinėjamos bylos atveju antstolio darbo laiko sąnaudos buvo minimalios, o nurodyti konkretų skolos likutį skolininkui pagal jo prašymą yra antstolio pareiga ir toks antstolio veiksmas šiuo atveju nelaikytinas reikšmingu veiksmu išieškant skolą (CPK 643 straipsnio 3 punktas). Antstolis po raginimo, turto arešto bei patvarkymo dėl informacijos pateikimo daugiau jokių patvarkymų nepriėmė, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog antstolis būtų išsprendęs pareiškėjos klausimą dėl termino informacijai pateikti pratęsimo.
Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė antstolio teisės į atlygį, tačiau sumažino jį ir priteisė tokio dydžio, koks yra proporcingas atliktam darbui, vertinant antstolio sugaištą darbo laiką.
Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad pareiškėja teismo sprendimą įvykdė geruoju. Tačiau teismo sprendimas nebuvo įvykdytas antstoliui priverstinai išieškant teismo priteistą sumą.
Visuma byloje nustatytų aplinkybių patvirtina išskirtinį atvejį, sudarantį pagrindą nustatyti antstoliui mažesnį, nei pagal Sprendimų vykdymo instrukciją apskaičiuotas minimalus, atlygį (pareiškėja dalį sprendimo įvykdė dar nesant vykdomosios bylos, o kitą jo dalį laisva valia įvykdė per dvi dienas po raginime nustatyto termino pabaigos; nuo pat vykdymo proceso pradžios buvo geranoriška, bendradarbiavo su antstoliu, nesislapstė, tačiau neturėjo finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimo, todėl teisės aktuose nustatytomis teisinėmis priemonėmis siekė, kad jo įvykdymas būtų išdėstytas; iš anksto užtikrino antstolį, kad šiam netenkinus prašymo dėl skolos ir procesinių palūkanų sumokėjimo išdėstymo stengsis nedelsdama įvykdyti sprendimą; itin operatyviai sureagavo į UAB „Versina“ poziciją nurodytu klausimu, tą pačią dieną visiškai su ja atsiskaitydama).
Antstolis kasaciniame skunde akcentuoja, kad jis surinko duomenis apie pareiškėjai priklausantį viešai įregistruotą turtą, areštavo 8 nekilnojamuosius daiktus (jų dalis) ir 3 transporto priemones ir įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie turimą turtą. Šie vykdymo veiksmai buvo atlikti 2016 m. birželio 10 d., t. y. dar iki pasibaigiant raginime nustatytam terminui, ir neturėjo jokios įtakos pareiškėjos apsisprendimui laisva valia įvykdyti teismo sprendimą. Apsisprendimą įvykdyti teismo sprendimą, be kita ko, nelaukiant, kol Vilniaus apygardos teismas išspręs prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, didžiąja dalimi nulėmė kategoriška UAB „Versina“ pozicija šiuo klausimu.
CPK 284 straipsnio taikymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Antstolis neturi teisės nurodyti naujų aplinkybių kasaciniame skunde (dėl pareiškėjos statuso ir veiklos ypatumų, civilinės bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas, pobūdžio, bendrovės patirties teisminiuose ginčuose ir kt.).
Jei kasacinis teismas spręstų, kad 100 Eur atlyginimas antstoliui per mažas, tai pagal kasacinio teismo praktiką jam galėtų būti priteistas ne didesnis nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas minimalus atlygis (nagrinėjamu atveju – 1737,72 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2007; kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendime nepasisakė dėl teisės mažinti pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas apskaičiuotą atlygį antstoliui ir dėl pagrindų, kuriems esant atlygis gali būti mažinamas, nurodė, kad tai turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą
CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis).
Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016 16 punktas).
CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai.
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2016 m. birželio 6 d. antstoliui buvo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, išduotas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties pagrindu. Antstolis 2016 m. birželio 7 d. patvarkymu priėmė šį vykdomąjį dokumentą vykdyti, tą pačią dieną surašė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, nustatydamas 10 dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos, apskaičiavo vykdymo išlaidas (CPK 651, 655 straipsniai). Procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo įteikti 2016 m. birželio 8 d. CPK 613, 645 straipsnių, 658 straipsnio 2 dalies pagrindu. 2016 m. birželio 10 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo skolininkę pateikti informaciją apie turimą turtą, patvarkymą dėl skolininkės turto arešto, surašė turto arešto aktą; šie dokumentai pareiškėjai buvo įteikti 2016 m. birželio 13 dieną. 2016 m. birželio 17 d. antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjos (skolininkės) prašymas pratęsti 2016 m. birželio 10 d. patvarkyme nustatytą terminą pateikti informaciją apie turimą turtą mažiausiai keturiomis darbo dienomis. 2016 m. birželio 21 d. antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl skolos ir procesinių palūkanų sumokėjimo išdėstymo.
Vykdydama teismo sprendimą pareiškėja (skolininkė) 2016 m. birželio 2 d. (t. y. dar iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti) išieškotojai sumokėjo 50 000 Eur, po vykdomosios bylos pradėjimo 2016 m. birželio 21 d. – 70 000 Eur, t. y. po 2016 m. birželio 7 d. raginime įvykdyti sprendimą geruoju, kuris pareiškėjai buvo įteiktas 2016 m. birželio 8 d., nustatyto termino pabaigos (byloje nėra ginčo, kad raginimo termino pabaiga – 2016 m. birželio 20 d.). 2016 m. birželio 23 d. pareiškėja sumokėjo išieškotojai visą likusią skolą. 2016 m. birželio 22 d. antstolis surašė skundžiamą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, nurodė, kad antstolio atlyginimas yra 27 779,99 Eur.
Pareiškėja atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas ne dėl antstolio vykdymo veiksmų, o pačiai pareiškėjai sumokėjus priteistą sumą, todėl antstolis neturi teisės į jo patvarkyme nurodyto dydžio atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas palaikė tokią pareiškėjos poziciją.
Kasacinis teismas, aiškindamas dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432, 89 punkte (iš esmės atitinka bylai aktualios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte įtvirtintą teisės normą), pagal kurį tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui <...>, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą, o nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2008 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 32, 33, 35, 36 punktuose nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir teismų nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad antstolis neturi teisės į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio atlyginimą dėl to, kad skolininkė pati įvykdė teismo sprendimą, nors ir pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą geruoju nustatytam terminui, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, neteisingai aiškino antstolio atlyginimą reglamentuojančias teisės normas.
Dėl antstoliui priteistino atlyginimo už vykdymo veiksmus dydžio
Vykdymo išlaidas, be kita ko, sudaro atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą (CPK 609 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje ginčijamų antstolio veiksmų atlikimo metu galiojusios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 68 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suvienodindamas kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų vykdymo funkcijų atlikimą ir aiškindamas Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432, 89 punktą, kuriame, minėta, buvo įtvirtintas iš esmės tapatus teisinis reguliavimas kaip ir bylai aktualios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui <...>, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų – ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).
Atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą apskaičiuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką yra galimi ir atlyginimo mažinimo atvejai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt.; prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas apskaičiuoti atlyginimo dydį, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).
Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 16 punkte nustatyta, kad atlygis antstoliui už sumos nuo 28 962 Eur išieškojimą yra 4 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1737,72 Eur. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas procentinės atlygio antstoliui išraiškos dydis, be kita ko, atlieka prevencinę funkciją ir užtikrina savanorišką, efektyvų ir operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, skatindamas skolininkų nelaukti priverstinio išieškojimo veiksmų, t. y. teismo sprendimą vykdyti gera valia. Tokiu būdu užtikrinamas bendrasis civilinio proceso principas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-8-822/2016 33 punktas).
Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad iš pareiškėjos išieškotina suma buvo 644 237,16 Eur. Taigi pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 16 punktą antstoliui apskaičiuotinas 25 769,49 Eur atlyginimas.
Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 40 punkte nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentacija, teikiančia pagrindą nagrinėjamu konkrečiu atveju mažinti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą procentinės išraiškos atlygio antstoliui dydį. Bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, kad antstolis atliko nedidelės apimties ir nereikalaujančius didelių jo darbo sąnaudų vykdymo veiksmus, skola buvo sumokėta jau antrą dieną pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą geruoju nustatytam terminui, skolininkė bendradarbiavo su išieškotoja ir antstoliu. Tačiau teismas, nesilaikydamas pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos ir nesivadovaudamas Sprendimų vykdymo instrukcija, nepagrįstai nustatė 100 Eur antstolio atlyginimą.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės taikymo taisyklę: atlyginimo antstoliui suma negali būti skaičiuojama kaip atlyginimas už konkrečiai atliktą darbą, įvertinus darbo sąnaudas, sugaištą laiką, kitus konkrečius vykdymo veiksmus, nes antstolio atlyginimo dydis procentine išraiška pagal išieškotiną iš skolininko sumą reglamentuotas teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolio atlikti vykdymo veiksmai gali būti pagrindas spręsti dėl jo atlyginimo mažinimo. Konkretūs antstolio atlyginimo dydžio mažinimo atvejai aptariami formuojamoje kasacinio teismo praktikoje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas netinkamas teisės normų taikymas ir nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos yra pagrindas pakeisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Kadangi apeliacinės instancijos teismo padarytus teisės normų pažeidimus gali pašalinti pats kasacinis teismas, tai ginčas dėl antstolio veiksmų, atlyginimo jam nustatymo spręstinas iš esmės (CPK 359 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija, įvertinusi vykdymo proceso eigos byloje nustatytas aplinkybes, skolininkės (pareiškėjos) elgesį viso vykdymo proceso metu, sprendžia, kad skolininkės ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas nagrinėjamos bylos atveju labiausiai atitiktų 8000 Eur atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą nustatymas.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir antstoliui priteistą 100 Eur atlyginimą padidinti iki 8000 Eur (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 11,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. pažyma). Kadangi tenkinama dalis kasacinio skundo, tai šios išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjos ir antstolio proporcingai patenkinto ir atmesto reikalavimo daliai, atitinkamai 3,53 Eur (31 proc.) ir 7,86 Eur (69 proc.) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).
Pareiškėja prašo priteisti iš antstolio 2079,75 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Prašoma priteisti suma viršija pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) 8.14 punktą apskaičiuotiną 1348,61 Eur sumą, todėl tenkintina dalis pareiškėjos prašymo, pastarąją sumą mažinant 31 proc. (antstolio patenkinto reikalavimo kasaciniame teisme dydžiu). Taigi pareiškėjai iš antstolio priteistina 930,54 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir tenkinti pareiškėjos (skolininkės) UAB „LitCon“ dalį skundo dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0040/16/01538.
Panaikinti antstolio 2016 m. birželio 22 d. patvarkymo „Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“ 3 punktą, kuriame apskaičiuotas 27 779,99 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt devynių Eur 99 ct) atlyginimas už antstolio Ginto Badikonio atliktus vykdymo veiksmus, ir nustatyti, kad atlyginimas antstoliui Gintui Badikoniui yra 8000 (aštuoni tūkstančiai) Eur.“
Priteisti valstybei iš pareiškėjos UAB „LitCon“ (į. k. 123228761) 3,53 Eur (tris Eur 53 ct) ir suinteresuoto asmens antstolio Ginto Badikonio 7,86 Eur (septynis Eur 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo.
Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti pareiškėjai UAB „LitCon“ (į. k. 123228761) iš suinteresuoto asmens antstolio Ginto Badikonio 930,54 Eur (devynis šimtus trisdešimt Eur 54 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Birutė Janavičiūtė
Donatas Šernas
