Dėl žalos atlyginimą už be apskaitos sunaudotą elektros energiją reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-285-611/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00450-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.11.5; 3.2.4.9.3.3.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės,,Vilniaus sigmos sporto centras“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei,,Vilniaus sigmos sporto centras“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Energijos tiekimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl žalos atlyginimą už be apskaitos sunaudotą elektros energiją reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 46 113,87 Eur žalos atlyginimo už be apskaitos sunaudotą elektros energiją, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.387 straipsnio 1 dalies, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – ir Taisyklės), 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 2 dalies, 120, 122, 131.18, 131.19 punktų nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-92/2012, 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2012, šalių sudarytos 2011 m. vasario 1 d. Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties (toliau – Sutartis) 10.5 punkto nuostatomis, pagal kurias atsakovė įsipareigojo nekeisti elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos ir atvado prijungimo schemų. Ieškovei 2014 m. lapkričio 3 d. patikrinus atsakovės elektros skaitiklius nustatyta, kad jie fiksuoja tik dalį sunaudotos elektros energijos, surašyti Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktai, juose nurodyti pažeidimai. Speciali komisija, išanalizavusi šiuos aktus ir susijusias aplinkybes, nutarė perskaičiuoti sunaudotą elektros energiją ir nustatė, kad ieškovė patyrė 46 113,87 Eur žalą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 46 113,87 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (46 113,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 908 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ištyręs bylos duomenis, teismas nustatė, kad: ieškovė teikia elektros energijos persiuntimo paslaugą atsakovei Sutarties ir 2005 m. balandžio 8 d. Elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo akto (toliau – Ribų nustatymo aktas) pagrindu; atsakovei suteikta 132 kW leistinoji naudoti galia bei įrengti du skaitikliai Nr. 70334 ir Nr. 70300, kurie apskaito atsakovės naudojamą elektros energiją; 2014 m. lapkričio 3 d. ieškovės darbuotojai patikrino atsakovės elektros skaitiklius ir 2014 m. lapkričio 3 d. surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktus Nr. 11002971 ir Nr. 11002975 (dėl kiekvieno skaitiklio atskirai), kuriuose nurodyti pažeidimai – elektros skaitikliai užfiksuoja tik dalį sunaudotos elektros energijos, nes nėra įvadinio apskaitos skydo dangčio, nuimti bandymo gnybtynų dangteliai ir bandymo gnybtynuose trumpai sujungtos srovės matavimo transformatorių antrinės srovės grandinės; vadovaujantis Taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. gruodžio 8 d.) 122 punktu, ieškovės sudaryta speciali komisija priėmė 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą, kuriuo nuspręsta perskaičiuoti sunaudotą elektros energiją pagal Sutartyje nustatytą 132 kW leistiną naudoti galią ir elektros imtuvų veikimo valandų skaičių (24 val. per parą) už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 29 d. (paskutinio patikrinimo) iki 2014 m. lapkričio 3 d.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad nenustatytas neteisėto elektros energijos naudojimo faktas, nes juos, teismo vertinimu, paneigia bylos duomenys – 2014 m. lapkričio 3 d. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktai, liudytojų – ieškovės darbuotojų A. Š., G. R., G. Š., D. N., D. B., policijos pareigūnų T. P., A. J. (A. J.), J. B. (J. B.), dalyvavusių atliekant patikrinimą – parodymai. Be to, dėl konstatuoto Taisyklių pažeidimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teismas vadovavosi Taisyklių 8, 120 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad konstatuojant Taisyklių pažeidimą ir surašant elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktus dalyvavo ne tik ieškovės darbuotojai (liudytojai), bet ir policijos pareigūnai bei atsakovės darbuotojas A. B., jis buvo sulaikytas ir išvežtas policijos pareigūnų (apie tai pažymėta aktuose), vėliau patvirtino savo dalyvavimą nustatant pažeidimą (jis turėjo raktą nuo spintos, kurioje yra atsakovės elektros skaitikliai). Dėl to teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad 2014 m. lapkričio 3 d. tikrinimas vyko nedalyvaujant policijos pareigūnams ir atsakovės atstovams. Aplinkybė, kad ieškovės darbuotojai anksčiau yra ne kartą tikrinę atsakovės elektros energijos apskaitos prietaisus ir jokių pretenzijų ar pastabų dėl suvartotos energijos apskaitos neteikė, teismo vertinimu, nepaneigia 2014 m. lapkričio 3 d. nustatyto pažeidimo fakto.

Remdamasis CK 6.387 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Sutarties 10.5 punktu, teismas konstatavo, kad atsakovė neteisėtai naudojo elektros energiją, dėl to ieškovei buvo padaryta žala. Atsakovės kaltė tokiu atveju preziumuojama ir jai priskiriama kaltės paneigimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2012). CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių nenustatyta, atsakovė patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų jos kaltę, nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), o pagrindo konstatuoti, kad dėl žalos atsiradimo kalta ir ieškovė (jos darbuotojai), teismo vertinimu, nėra.

Nustačiusi neteisėto elektros energijos naudojimo faktą, remdamasi elektroninių skaitiklių atminties duomenimis, aplinkybę, jog atsakovė elektros energiją naudoja visą parą, nesant galimybės suvartotą elektros energijos kiekį nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes jie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio, komisija, teismo vertinimu, pagrįstai teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiavo atsakovei persiųstą elektros energiją pagal Sutartyje nustatytą leistiną naudoti galią ir elektros imtuvų veikimo valandų skaičių už laikotarpį nuo paskutinio patikrinimo iki pažeidimo konstatavimo (Taisyklių 122, 131.18, 113.9 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2012). Perskaičiavus nustatyta, kad neteisėtai (tinkamai neapskaitant; Taisyklių 97.4 punktas) naudojantis elektros energija ieškovei padaryta 46 113,87 Eur (159 221,96 Lt) žala. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesutikti su šiuo paskaičiavimu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija nesutiko su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės surašytais aktais, nes juos surašant nedalyvavo atsakovės atstovas, juose nurodytų aplinkybių (jog fiksuota tik dalis suvartojamos elektros energijos) nepatvirtina kiti bylos duomenys. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Kolegija, atsižvelgdama į bylos duomenis, nekonstatavo atsakovės nurodytų įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepateikė įrodymų savo atsikirtimams į ieškinį pagrįsti.

Kolegija rėmėsi CK 6.383 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Sutarties 10.5 punkte įtvirtintu atsakovės įsipareigojimu nekeisti elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos ir atvado prijungimo schemų, nurodė, jog nesilaikant šių sutartinių įsipareigojimų atsakovei civilinė atsakomybė kyla pagal CK ir Taisyklių nuostatas. Remdamasi Taisyklių 8 punkte įtvirtinta neteisėto elektros energijos vartojimo sąvoka, atsižvelgdama į bylos duomenis, kolegija sprendė, kad atsakovė atsako ne tik už kabelių, einančių į jos elektros energijos įrenginius, būklę ir jų eksploatavimo saugumą, bet ir už skaitiklių būklę. Nustačius pažeidimą, t. y. kad atsakovės elektros skaitikliai užfiksuoja tik dalį sunaudotos elektros energijos, nes nėra įvadinio apskaitos skydo dangčio, nuimti bandymo gnybtynų dangteliai ir bandymo gnybtynuose užtrumpintos srovės matavimo transformatorių antrinės srovės grandinės, pagal Taisyklių reikalavimus buvo surašyti atitinkami aktai. Atsakovės atstovo galimybės visapusiškai dalyvauti surašant šiuos aktus trūkumai, kolegijos vertinimu, nepaneigia šiais aktais konstatuoto pažeidimo ir neatleidžia atsakovės nuo prievolės atlyginti žalą.

Kolegijos vertinimu, atsakovė nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, neįrodė, kad ji nekalta dėl sutartinių nuostatų pažeidimo (CPK 178 straipsnis), o ieškovė įrodė, jog per elektros energijos tinklus atsakovei buvo persiųsta 657 942 kW elektros energijos, nes toks elektros energijos kiekis pagrįstai apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas, nustatant elektros energijos vartotojo ir operatoriaus atsakomybę (CK 6.246–6.249, 6.259 straipsniai, 6.387 straipsnio 1 dalis; Taisyklių 8, 49.3, 131.18 punktai). Asmens kaltė preziumuojama tik įrodžius jo neteisėtus veiksmus. Nors teismai konstatavo pažeidimo faktą, tačiau netyrė ir nenustatė, kokius neteisėtus veiksmus atsakovė atliko. Sprendžiant atsakomybės pagal sutartį klausimą, turi būti atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, tačiau svarbu akcentuoti ir kreditoriaus elgesį. Teismai nevertino ir nesprendė dėl ieškovės atsakomybės ribų pagal Sutartį ir Taisyklių nuostatas, jos pareigų (Taisyklių 49.3 punktas). Ribų nustatymo akte (Sutarties 1 priede) apibrėžtos elektros tinklų nuosavybės ribos: operatoriaus (ieškovės) nuosavybė lieka elektros energijos apskaitos skaitiklis (3.2 punktas), o vartotojo (atsakovės) – kabeliai į vartotojo elektros įrenginius (3.3 punktas). Pagal Ribų nustatymo akto 4 punktą kiekviena iš šalių atsako už jai nuosavybės teise priklausančių elektros įrenginių saugų eksploatavimą ir techninę būklę. Taigi atsakovė atsako tik už kabelių būklę ir eksploatavimo saugumą. Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovė būtų pažeidusi savo sutartines pareigas.

Teismai pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalių, 181, 183, 185 straipsnių nuostatas). Didesnė įrodomoji galia suteikta ieškovės surašytiems aktams, nors jie nelaikytini oficialiais įrodymais CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme, taigi turėjo būti vertinami atsižvelgiant į visus bylos duomenis. Tinkamai surašytu aktu, kartu ir patikimu įrodymu civilinėje byloje, pagal Taisyklių 120 punktą gali būti laikomas tik toks, kuris surašytas dalyvaujant vartotojo atstovui. Šiuo atveju surašant apžiūros aktus atsakovės atstovai nedalyvavo, patikrinimo pradžioje jie buvo išvežti į policijos komisariatą. Be to, teismas nevertino šių aktų turinio, juose esančios informacijos atitikties kitiems bylos duomenims (kad nėra apskaitos skydo įvadinio dangčio, pastebėta dar 2014 m. kovo 29 d. patikrinimo metu (nors tai apžiūros akte liko nepažymėta), bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovė tai būtų sutvarkiusi). Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pagrindo apskaičiuoti suvartotos energijos kiekį (žalos dydį) taikant maksimalų perduodamos energijos galingumą ir elektros imtuvų veikimo valandų skaičių. Vertinant ieškovės patirtos žalos dydį, liko neįvertintas 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą bei ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, kad iki 2014 m. kovo 28 d. patikrinimo, 2014 m. kovo 29 – 2014 m. lapkričio 3 d. ir po 2014 m. lapkričio 3 d. patikrinimo atsakovės elektros energijos suvartojimas faktiškai nepakito; neįvertintos PVM sąskaitos faktūros, kurios patvirtina apskaitytos suvartotos elektros energijos kiekį iki 2014 m. kovo 29 d., iki 2014 m. lapkričio 3 d. ir po 2014 m. lapkričio 3 d. patikrinimo. Teismai nemotyvuodami sutiko su komisijos išvada. Ieškovės skaičiavimai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes nepagrįstai spręsta, jog atsakovės elektros imtuvai veikia visą parą, t. y. ir pasibaigus atsakovės sporto salių bei pirčių komplekso darbo laikui. Liko neįvertinti tuomečio ieškovės kontrolieriaus G. R. paaiškinimai, jog atsakovei tiekiama elektra, įtarus neteisėtą naudojimą, kalendorinį mėnesį buvo fiksuojama transformatorinės pastotėje įrengta laikina kontrolės apskaita. Palyginus apskaitos rodmenis su atsakovės deklaruotais duomenimis, skirtumą sudarė tik 12 000 kW, o komisija už kiekvieną mėnesį apskaičiavo po 95 040 kW elektros energijos suvartojimą. Teismai šių neatitikčių nepašalino.

Pažeistos CPK 320 straipsni 1 dalies nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepatikrino atsakovės apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo, neatsakė, ar vartotojo darbuotojų dalyvavimas patikrinime ir dalyvavimas surašant patikrinimo apžiūros aktus yra tas pats procesas, ar galima pripažinti, jog vartotojo dalyvavimas atliekant patikrinimo veiksmus prilygsta jo dalyvavimui surašant patikrinimo aktą Taisyklių 120 punkto prasme; kokią įtaką, įrodomąją galią šioje byloje vertinant atsakovės kaltę dėl žalos turi prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai.

Teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, pateiktų 2014 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014, jog tiek ieškovas, kaip energijos tiekėjas, tiek atsakovas, kaip vartotojas, turi pareigą elgtis sąžiningai vienas kito atžvilgiu, rūpestingai vykdyti iš energijos tiekimo sutarties kylančias pareigas, nedaryti ir nedidinti vienas kitam žalos, laiku imtis priemonių jai išvengti ar sumažinti. Dėl to svarbus yra tinkamas bendradarbiavimas šalims vykdant sutartį, apimantis ir informacijos, būtinos sutarčiai vykdyti, teikimą kitai šaliai; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013 išaiškinta, kad baigiamoji ikiteisminio turimo išvada yra formuluojama nutarimo rezoliucinėje dalyje ir būtent ji (tiksliau – ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas) vertinama kaip aplinkybė, turinti didesnę įrodomąją galią.

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeitus. Atsiliepime nurodomi šie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji neatsakinga už skaitiklio pažeidimą, nes šis nuosavybės teise priklauso ieškovei. Naudodama elektros energiją ir nepateikdama ieškovei tikslių duomenų apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis dėl to, kad energija naudojama esant netvarkingiems apskaitos prietaisams, atsakovė nevykdo teisės aktuose ir Sutartyje nustatytų pareigų. Dėl neapskaitomos elektros energijos vartojimo ieškovei padaryta žala. Atsakovės civilinei atsakomybei taikyti pakanka konstatuoti, kad dėl netvarkingo skaitiklio ar apskaitos schemos ieškovei nepateikti tikslūs duomenys apie elektros energijos suvartojimą. Teismai pagrįstai nurodė, jog pagal Sutartį ir teisės aktus atsakovė atsako ir už skaitiklių, ne tik kabelių, būklę (Sutarties 10.5 punktas).

Teismai išvadą dėl neteisėto elektros energijos vartojimo padarė remdamiesi ne vien Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktais. Buvo įvertinti liudytojų parodymai, duomenys apie elektros energijos sunaudojimo pokyčius, specialiais prietaisais užfiksuoti duomenys apie naudojamą elektros energijos srovę. Formalumų surašant šiuos aktus nesilaikymas, kaip teisingai konstatavo teismai, nepaneigia neteisėtų veiksmų fakto.

Atsakovė nepagrįstai ginčija priteistą žalos atlyginimo dydį, ji nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų mažesnius nuostolius. Nuostoliai šiuo atveju pagrįstai buvo apskaičiuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė teigia, kad nepagrįstai neįvertintas 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimo turinys (jame užfiksuota aplinkybė, jog elektros energijos suvartojimas po pažeidimo užfiksavimo faktiškai nepakito). Tačiau ieškovės pateikti duomenys ir paaiškinimai patvirtina, kad po pažeidimo pašalinimo suvartojamos elektros energijos kiekis padidėjo keletą kartų. Remiantis Taisyklių 131.18 punkto nuostatomis ir atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, kad (pagal elektroninių skaitiklių atmintį) elektros energija atsakovės buvo naudojama visą parą, atmestinas atsakovės argumentas dėl nepagrįsto žalos apskaičiavimo.

Vienintelė reikšminga aplinkybė, kurią patvirtina 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimas, – tai ikiteisminio tyrimo nutraukimas, nesurinkus pakankamai S. Ž. ir A. B. kaltės įrodymų. Tačiau ikiteisminio tyrimo nutraukimas nepaneigia neteisėto elektros naudojimo fakto. Prokuroro faktinių aplinkybių vertinimas nutarime teismui neprivalomas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip elektros energijos vartotojo civilinės atsakomybės sąlygų

Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis).

CK 6.387 straipsnio, reglamentuojančio pirkėjo pareigas, susijusias su įrenginių priežiūra, 1 dalyje nustatyta, kad abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją.

Elektros energijos vartotojų santykius su elektros energijos tiekėjais, tinklų operatoriais reglamentuoja Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Taisyklių (redakcija, galiojusi elektros energijos naudojimo pažeidimų nustatymo, aktų surašymo metu, nuo 2013 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. kovo 14 d.), kurių nuostatos privalomos operatoriams, tiekėjams, elektros energijos vartotojams ir subabonentams, 8 punkte pateikta neteisėto elektros energijos vartojimo apibrėžtis. Tai elektros energijos vartojimas, kai, be kita ko, įrodoma, kad elektros apskaitos prietaisai ar apskaitos schemos elementai akivaizdžiai sugadinti (pažeistas elektros skaitiklio stiklas, korpusas, gnybtų trinkelė ar pan., sugadintas matavimo transformatorius, bandymo gnybtynas, laidininkai ar kita; pažeistos ar nutrauktos elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elemento, įvadinės elektros apskaitos spintos (skydelio) ar kitų su elektros apskaita susijusių vietų plombos, klastotos elektros energijos apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elementų gamintojo, metrologinės patikros ir (arba) operatoriaus plombos, naudotos mechaninės ar kitos priemonės, skirtos fiksuojamos elektros energijos kiekiui keisti; pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema ar pan.) ir dėl to neužfiksuotas faktinis patiektas elektros energijos kiekis.

Pagal Taisyklių nuostatas operatoriui, be kitų, priskirta pareiga prižiūrėti jam priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius (49.3 punktas); informuoti vartotoją apie pastebėtus gedimus (49.10 punktas). Vartotojui Taisyklėse taip pat nustatytos pareigos: jis privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų būklę ir saugų šių įrenginių eksploatavimą pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus (56.2 punktas); kai tik paaiškėja, nedelsiant informuoti operatorių apie: visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, taip pat apie nepagrįstą esminį pagal elektros apskaitos prietaisų rodmenis elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą; operatoriaus elektros įrenginių, esančių vartotojo patalpose ar teritorijoje, gedimus (56.13.1, 56.13.3); atlyginti operatoriui ar tiekėjui tiesioginius nuostolius, kai vartotojas nevykdo sutartyje, Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (56.15).

Jei sutartyje su vartotoju nenustatyta kitaip, už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei plombų, uždėtų Taisyklių 72, 73 ir (ar) 74 punktuose nurodytose vietose, periodinį stebėjimą ir Taisyklėse nustatytais atvejais operatoriaus informavimą apie pastebėtus šių prietaisų, įrangos gedimus ir plombų pažeidimus atsako vartotojas ir vartotojo objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai ir kiti teisėti objekto naudotojai (Taisyklių 76 punktas).

Elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų gadinimas, falsifikavimas, plombų pažeidimas ar be operatoriaus sutikimo išardymas, savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, kitoks elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų paveikimas arba savavališkas elektros įrenginių prijungimas prie operatoriaus tinklo yra Taisyklių nuostatų pažeidimas, už kurį asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tokiam vartotojui taikomos ir kitos atitinkamos Taisyklių nuostatos (79 punktas).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad tiek energijos tiekėjas, tiek vartotojas turi pareigą elgtis sąžiningai vienas kito atžvilgiu – turi rūpestingai vykdyti iš energijos tiekimo sutarties kylančias pareigas, nedaryti ir nedidinti vienas kitam žalos, laiku imtis priemonių jai išvengti ar sumažinti. Dėl to svarbus yra tinkamas bendradarbiavimas šalims vykdant sutartį, apimantis ir informacijos, būtinos sutarčiai vykdyti, teikimą kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014).

Už elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė. Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar vartotojas asmeniškai kaltas dėl elektros apskaitos prietaiso sugadinimo, o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto.

Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan., pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).

Nagrinėjamu atveju teismai, remdamiesi CK 6.383 straipsnio 1 dalies, CK 6.387 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl abonento pareigų, Taisyklių 8, 120 punktų nuostatomis, Sutarties 10.5 punkte įtvirtinta sąlyga atsakovei nekeisti elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos ir atvado prijungimo schemų, vadovaudamiesi kasacinio teismo išaiškinimais dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, taip pat 24 šios nutarties punkte nurodytais išaiškinimais dėl aplinkybių, kurios turi būti teismų nustatytos, įvertinę bylos duomenis, tarp jų – Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktus, kuriuose užfiksuoti pažeidimai, pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus. Neteisėtiems veiksmams konstatuoti pakanka nustatyti, kad elektros energija abonento buvo vartojama, esant sugadintiems (sugedusiems) elektros apskaitos prietaisams ar apskaitos schemos elementams. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą pagrįstai nurodo, kad atsakovė naudodama elektros energiją ir nepateikdama ieškovei tikslių duomenų apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis dėl to, kad energija naudojama esant netvarkingiems apskaitos prietaisams, nevykdo teisės aktuose ir Sutartyje nustatytų pareigų, todėl jai taikytina civilinė atsakomybė.

Minėta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju taikoma elektros energijos vartotojo kaltės prezumpcija, būtent vartotojui tenka įrodinėjimo pareiga, jog žala padaryta ne dėl jo kaltės (žr. šios nutarties 23 punktą). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad patikimų ir neginčijamų įrodymų atsakovė nepateikė, savo kaltės prezumpcijos nepaneigė.

Teisėjų kolegija nekonstatuoja įrodymų tyrimo ir (ar) vertinimo taisyklių pažeidimo teismams sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, atsakovės kasacinio skundo argumentai, jog teismai nevertino ir nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, nepagrįstai taikė jos, kaip vartotojos, kaltės prezumpciją, yra teisiškai nepagrįsti.

Atsakovė nepagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nurodo, kad ji atsako tik už kabelių būklę. Nors Sutartyje šalys sulygo dėl atsakovės pareigos užtikrinti Ribų nustatymo akte jai priskirtų elektros tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę bei jų eksploatavimo saugumą (10.9 punktas), o pagal Ribų nustatymo akto sąlygas operatoriaus nuosavybė lieka elektros energijos apskaitos skaitiklis (3.2 punktas), vartotojo nuosavybė – kabeliai į vartotojo elektros įrenginius (3.3 punktas) ir kiekviena iš šalių atsako už jai nuosavybės teise priklausančių elektros įrenginių saugų eksploatavimą ir techninę būklę, tačiau teismai, spręsdami, jog atsakovė atsako ir už skaitiklių būklę, turėjo pagrindą, atsižvelgę į teisinį reglamentavimą ir įvertinę bylos duomenis, konstatuoti atsakovės atsakomybę ir už skaitiklių būklę. Pažymėtina, kad teismai nustatė, jog raktas nuo elektros energijos apskaitos spintos buvo tik pas atsakovę ir tik dalyvaujant atsakovės atstovui ieškovės darbuotojai galėdavo atlikti patikrinimus.

Dėl neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytos žalos nustatymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

Pagal Taisyklių nuostatas, nustačius vartotojo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elementų pažeidimus ir (ar) Taisyklių 79, 131.18, 131.20, 131.21 ir (ar) 132.11, 132.13, 132.14 punktuose nurodytus pažeidimus, operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo, dalyvaujant vartotojui ar jo atstovui, surašo Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą (Taisyklių 2 priedas), kuriame nurodomas Taisyklių pažeidimas, jo vieta ir aplinkybės (120 punktas); operatorius privalo tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinti kiekvieną surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis. Šiam tikslui gali būti sudaroma speciali kompetentingų operatoriaus ir tiekėjo darbuotojų komisija (122 punktas); operatoriaus sudaryta komisija analizuoja surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, kitus su aktu susijusius aiškinamuosius dokumentus ir įrodymus, vertina vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus ir (ar) papildomus dokumentus (jei jie pateikiami), kitą nagrinėjamam klausimui svarbią informaciją ir patvirtina arba paneigia akte nurodytą Taisyklių ar kitą pažeidimą; nustato elektros energijos kiekio apskaičiavimo (perskaičiavimo) laikotarpį ir skaičiuojamąjį elektros energijos kiekį (jei akte nurodytas pažeidimas patvirtinamas); įvertinusi gautus duomenis, vartotojo ar jo atstovo pateiktus paaiškinimus, nustato operatoriaus patirtą žalą, kurią turi atlyginti vartotojas (122.1–122.3 punktai).

Radus vartotojui persiunčiamai (tiekiamai) elektros energijai apskaityti įrengtą elektros apskaitos prietaisą ar elektros apskaitos schemos elementą sugadintą taip, kad elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimas matomas (pažeistas elektros skaitiklio stiklas arba korpusas; sugadintas elektroninio elektros skaitiklio modulis, kad neįmanoma nuskaityti rodmenų ir sukauptos informacijos, pažeistos, nutrauktos ar suklastotos elektros skaitiklio ar įvadinės elektros apskaitos spintos (skydelio) ir kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų, nurodytų Taisyklių 72–74 punktuose, plombos; taip pat siekiant sumažinti elektros skaitiklio rodmenis naudojamos mechaninės ar kitos priemonės, skirtos fiksuojamos elektros energijos kiekiui keisti) arba pakeitus elektros apskaitos prietaiso prijungimo schemą, arba nustačius kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 2 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti vartotojui patiektos elektros energijos kiekį ir (ar) persiųstos elektros energijos persiuntimo paslaugos vertę pagal vartotojui leistiną naudoti galią ir vartotojo darbo valandų, o tuo atveju, jei vartotojo elektros imtuvų veikimo laikas ilgesnis nei vartotojo darbo laikas, – vartotojo elektros imtuvų veikimo valandų skaičių (Taisyklių 131.18 punktas). Perskaičiuojamas laikotarpis nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens paskutinės apskaitos prietaisų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnis kaip vieneri metai (Taisyklių 131.19 punktas).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus, arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais. Vienas tokių būdų – teisės aktų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Taisyklėse nustatyti dydžiai skirti neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytų nuostolių dydžiui apskaičiuoti remiantis ne realiu, o hipotetiniu suvartotos elektros energijos kiekiu, apskaičiuojamu teisės akte (Taisyklėse) nustatytu būdu (žr. šios nutarties 32 punkte nurodytą kasacinio teismo nutartį).

Taigi pirmiau nurodytos Taisyklių nuostatos (žr. šios nutarties 31 punktą) taikytinos tais atvejais, kai objektyviai neįmanoma nustatyti faktiškai suvartotos elektros energijos kiekio, tikrojo nuostolių dydžio. Nagrinėjamoje byloje teismų konstatuota, kad suvartotos energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio.

Teismai nustatė, kad 2014 m. lapkričio 3 d. ieškovės darbuotojai patikrino atsakovės elektros skaitiklius ir 2014 m. lapkričio 3 d. surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktus Nr. 11002971 ir Nr. 11002975 (dėl kiekvieno atsakovei skirto skaitiklio atskirai), kuriuose nurodyti pažeidimai – elektros skaitikliai užfiksuoja tik dalį sunaudotos elektros energijos, nes nėra įvadinio apskaitos skydo dangčio, nuimti bandymo gnybtynų dangteliai ir bandymo gnybtynuose trumpai sujungtos srovės matavimo transformatorių antrinės srovės grandinės. Vadovaujantis Taisyklių 122 punktu, ieškovės sudaryta speciali komisija priėmė 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą, kuriuo nuspręsta perskaičiuoti sunaudotą elektros energiją pagal Sutartyje numatytą 132 kW leistiną naudoti galią ir elektros imtuvų veikimo valandų skaičių (24 val. per parą) už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 29 d. (paskutinio patikrinimo) iki 2014 m. lapkričio 3 d.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė iš elektroninių skaitiklių atminties, kur kaupiami duomenys apie kiekvieną valandą sunaudotą elektros energiją, nuskaičiusi informaciją nustatė, kad atsakovė elektros energiją naudoja visą parą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesutikti su ieškovės komisijos atliktu persiųstos elektros energijos perskaičiavimu.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pagrindo apskaičiuoti suvartotos energijos kiekį (žalos dydį) taikant maksimalų perduodamos energijos galingumą ir elektros imtuvų veikimo valandų skaičių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklėse įtvirtinta teise perskaičiuoti vartotojui patiektos elektros energijos kiekį ir (ar) persiųstos elektros energijos persiuntimo paslaugos vertę operatorius turi naudotis sąžiningai. Pagal Taisyklių nuostatas, nustačius neteisėto elektros energijos vartojimo faktą, operatorius perskaičiavimą atlieka pagal vartotojui leistinos naudoti galios ir vartotojo darbo valandų arba elektros imtuvų veikimo valandų skaičių. Nagrinėjamu atveju teismai, sutikdami su ieškovės komisijos atliktu persiųstos elektros energijos perskaičiavimu, nevertino, ar buvo pagrindas taikyti maksimalią Sutartyje nustatytą 132 kW leistiną naudoti galią. Taip pat teismai išsamiau nemotyvavo, ar, remiantis bylos duomenų visuma, atsižvelgiant į ieškovės vykdomą veiklą (sporto centras), darbo valandas, buvo pagrindas ieškovės komisijai vadovautis alternatyviu kriterijumi ir perskaičiuoti patiektą elektros energiją, laikant, kad ji atitinkamą laikotarpį buvo naudojama visą parą.

Ieškovė įrodinėjo, kad po jos darbuotojų atlikto elektros skaitiklių, fiksuojančių atsakovei patiektą elektros energiją, patikrinimo (2014 m. lapkričio 3 d.) atsakovei patiektos elektros energijos kiekis padidėjo keletą kartų. Teismai, pritardami ieškovės komisijos atliktam perskaičiavimui, netyrė ir nevertino, ar padidėjimas, remiantis bylos duomenimis, tarp jų – elektros skaitiklių nuskaitymo duomenimis, duomenimis apie elektros energijos suvartojimą, visą parą (skirtingu paros metu) buvo toks pat žymus. Šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl ieškovės komisijos atlikto perskaičiavimo taikant maksimalius parametrus pagrįstumo.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nevertino į bylą pateikto 2015 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas; nutarime aprašytos aplinkybės ir faktai turi įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių S. Ž., A. B. ar kito asmens, veikiančio UAB „Vilniaus sigmos sporto centras“ naudai, kaltę dėl nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šis nutarimas teismo buvo prijungtas prie bylos 2016 m. sausio 19 d. teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendime nurodė, kad ikiteisminis tyrimas iki šiol nėra baigtas, ir aptariamo įrodymo nevertino. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo.

CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra ikiteisminio tyrimo stadijos, kartu ir viso proceso, pabaigos forma, įgyvendinama priimant nutarimą, kuriame išdėstomi ikiteisminį tyrimą atlikusio prokuroro argumentai, pagrindžiantys ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Baigiamoji ikiteisminio tyrimo išvada yra formuluojama nutarimo rezoliucinėje dalyje ir būtent ji (tiksliau – ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas) vertinama kaip aplinkybė, turinti didesnę įrodomąją galią ir kurios negalima paneigti liudytojų parodymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).

Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso ir dėl to, kad taip būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2011).

Ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti sprendimai vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008, 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).

Nagrinėjamu atveju 2015 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas, kaip įrodymas, kurį teismas nutarė prijungti prie bylos, turėjo būti ištirtas bei įvertintas bylos duomenų kontekste, teismams sprendžiant dėl ieškovės patirtos žalos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 183, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatose įtvirtinta teismo pareiga motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus.

Dėl atsakovės argumento, kad surašant Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktus nedalyvavo jos atstovai, taigi buvo pažeistos Taisyklių 120 punkto nuostatos ir aktai neatitiko tinkamo bei patikimo įrodymo kriterijaus, teisėjų kolegija nurodo, jog šiuos aktus teismai vertino atsižvelgdami į bylos duomenis, o vien tai, kad aktai galbūt neatitiko Taisyklėse nustatytų formalių reikalavimų, savaime neteikia pagrindo teismui nevertinti jų kaip įrodymo.

Kiti kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos šios bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos baigties

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias neteisėtu elektros energijos vartojimu operatoriui padarytos žalos nustatymą, nes netyrė ir nevertino, ar, remiantis bylos duomenų visuma, buvo pagrindas nustatant ieškovės patirtą žalą taikyti maksimalius Taisyklėse įtvirtintus patiektos elektros energijos perskaičiavimo parametrus. Dėl šių pažeidimų atsakovei galėjo būti netinkamai nustatytas ieškovei atlygintinos žalos dydis, todėl skundžiama nutartis panaikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui, sprendžiančiam fakto bei teisės klausimus, nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį ir perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Andžej Maciejevski

Sigita Rudėnaitė