Civilinė byla Nr. e3K-3-150-611/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00399-2014-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.1.7.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinės bylos dalį dėl išlaidų, susidariusių dėl kasacinio teismo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Borta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Borta“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos jūrų uosto direkcijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – Teisingumo Teismas), paskirstymą tarp proceso šalių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 6 dalis), aiškinimo ir taikymo.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama kasacinę bylą pagal ieškovės UAB „Borta“ (toliau – ieškovė) kasacinį skundą civilinėje byloje pagal jos ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos jūrų uosto direkcijai (toliau – ir atsakovė), 2015 m. birželio 12 d. nutartimi nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir nacionalinių nuostatų atitikties jai.
3. Teisingumo Teismas 2017 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą byloje Borta, C-298/15 (toliau – Prejudicinis sprendimas), jame, be kita ko, nurodė, kad kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims (ieškovei ir atsakovei) yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi spręsti šis teismas; išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys (ieškovė ir atsakovė), nėra atlyginamos.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 17 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, pasiūlyta byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti rašytinius teisinius argumentus dėl Prejudicinio sprendimo.
5. Ieškovė kasaciniam teismui pateikė rašytinius teisinius argumentus bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Į šį prašymą, be kita ko, įtraukė išlaidas, susijusias su bylos dėl prašymo priimti Prejudicinį sprendimą Teisingumo Teisme nagrinėjimu, iš viso 4920,58 Eur (už rašytinių pastabų analizę, pasirengimą bylos nagrinėjimui – 1089 Eur su PVM; už atstovavimą Teisingumo Teisme – 2420 Eur su PVM; už lėktuvo bilietus – 773,58 Eur; už viešbutį – 638 Eur).
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkino iš dalies; pripažino neteisėta atsakovės vykdyto atviro konkurso „Objekto „Krantinių Nr. 67 ir Nr. 68 rekonstravimas. I etapas „Statybos darbai“ sąlygų 4.3 punktą; nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją; skyrė atsakovei 90 000 Eur baudą, mokėtiną į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
7. Kasacinis teismas pirmiau nurodyta nutartimi taip pat perskirstė šalių procese turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atidėjo ieškovės prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas Teisingumo Teismo procese, nagrinėjimą ir nutarė dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo įstatymo nustatyta tvarka priimti papildomą sprendimą.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nuspręsta sustabdyti bylos dalies dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių dėl kasacinio teismo kreipimosi į Teisingumo Teismą, kasacine tvarka nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 6 dalis ta apimtimi, kuria bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, proceso dalyviams nepaskirstomos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisingumo principui, Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 109 straipsnio 1 daliai.
9. Konstitucinis Teismas 2018 m. gruodžio 14 d. priėmė nutarimą (bylos Nr. 16/2017), kuriuo pripažino, kad Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 6 dalis (2011 m. birželio 21 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 85-4126) prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 30 d. nutartimi pirmiau nurodytos civilinės bylos dalies nagrinėjimas atnaujintas.
k o n s t a t u o j a :
II. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Teisingumo Teismą, paskirstymo tarp proceso šalių (CPK 93 straipsnio 6 dalis)
11. CPK 79 straipsnyje, reglamentuojančiame bylinėjimosi išlaidas, nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalis).
12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o jei ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).
13. Pagal CPK 93 straipsnio 6 dalį bylinėjimosi išlaidos, susidariusios, inter alia (be kita ko), dėl teismo kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, proceso dalyviams nepaskirstomos. Konstitucinis Teismas, vertindamas šios teisės normos konstitucingumą, 2018 m. gruodžio 14 d. nutarime (bylos Nr. 16/2017) konstatavo, kad CPK 93 straipsnio 6 dalis, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, taip pat dėl kreipimosi į administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo, proceso dalyviams nepaskirstomos, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.
14. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Remiantis šia nuostata ir atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas pripažino, jog CPK 93 straipsnio 6 dalis prieštarauja Konstitucijai, nagrinėjamoje byloje spręstina dėl ieškovės išlaidų, susijusių su prašymo priimti Prejudicinį sprendimą nagrinėjimu Teisingumo Teisme, atlyginimo (žr. šios nutarties 5, 13 punktus).
15. Kaip nurodyta pirmiau, ieškovė kasaciniam teismui pateikė prašymą priteisti išlaidų, susijusių su bylos dėl prašymo priimti Prejudicinį sprendimą Teisingumo Teisme nagrinėjimu (iš viso 4920,58 Eur (už rašytinių pastabų analizę, pasirengimą bylos nagrinėjimui – 1089 Eur su PVM; už atstovavimą Teisingumo Teisme – 2420 Eur su PVM; už lėktuvo bilietus – 773,58 Eur; už viešbutį – 638 Eur), atlyginimą.
16. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
17. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
18. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Konkretūs koeficientai už atskiras advokato teikiamas paslaugas nustatyti Rekomendacijų 8 punkte; už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas – 2,5 (Rekomendacijų 8.2 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Rekomendacijų 8 punkte tarp advokato teikiamų paslaugų nėra išskirtos advokato atstovaujant klientui Teisingumo Teisme teikiamos paslaugos (pvz., rašytinių paaiškinimų teikimas, dalyvavimas Teisingumo Teismo posėdyje ir pan.), taigi nėra reglamentuota, koks turėtų būti priteistas maksimalus bylą nagrinėjant Teisingumo Teisme turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimas.
20. Pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija); pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančios, teisės normos.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo analogija galima esant tokioms sąlygoms: nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo santykį; yra teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį; yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumas, kuris leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y. neprieštaraus santykio esmei ir pobūdžiui. Kasacinio teismo praktikoje pirmoji sąlyga aiškinama kaip pozityviosios teisės normos, papročio, teismo precedento ar šalių susitarimo, kuris reglamentuotų ginčo santykį, nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDMtNDY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-503-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-503-469/2016">3K-3-503-469/2016</a> 44 punktą).
22. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 19 punkte aptartą Rekomendacijų spragą, įvertinęs atstovaujant proceso dalyviui Teisingumo Teisme teiktinų advokato teisinių paslaugų pobūdį, sudėtingumą, paprastai taip pat ir sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, yra išaiškinęs, kad, nustatant išlaidų už rašytinių paaiškinimų Teisingumo Teismui parengimą dydį, įstatymo analogijos pagrindu gali būti taikomas Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytas koeficientas už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019, 96 punktas).
23. Teisėjų kolegija, plėtodama aptartą praktiką ir pildydama nurodytą teisinio reguliavimo spragą, sprendžia, kad nustatant išlaidų už atstovavimą Teisingumo Teismo posėdyje dydį galėtų būti taikomas Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytas koeficientas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą.
24. Sprendžiant dėl vykimo į Teisingumo Teismą ir gyvenamojo ploto nuomos Liuksemburge galimų priteisti dydžių pagal analogiją vadovautinasi Rekomendacijų 3 punktu. Kadangi vykstama į kitą valstybę dalyvauti posėdyje Teisingumo Teisme, tokiu atveju taikytinos ne tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, o Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 patvirtintos Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normos vykstantiems į užsienio komandiruotes. Pagal šių normų 110 punktą (2015 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1K-218 redakcija) gyvenamojo ploto nuomos dienos norma Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje sudaro iki 188 Eur už vieną naktį. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Teisingumo Teismo statuto III antraštinės dalies 19 straipsnio 3 ir 4 dalis, bylų šalims Teisingumo Teisme turi teisę atstovauti advokatas, be to, tik advokatas, turintis leidimą verstis advokato praktika valstybės narės ar kitos valstybės, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, teisme. Kadangi kitiems šalių atstovams atstovauti Teisingumo Teisme neleidžiama, tai tokiu atveju išlaidos, susijusios su ginčo šalies atstovo, nesančio advokatu, vykimu į Liuksemburgą, ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos nepriskirtinos prie priteistinų iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
25. Ieškovės prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų už rašytinių paaiškinimų Teisingumo Teismui parengimą atlyginimo dydis (1089 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto dydžio, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina ši suma. Ieškovės prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą Teisingumo Teisme atlyginimo dydis yra 2420 Eur; valandų kiekis – 1 valanda (4 el. b. t., b. l. 132), užpraėjusio ketvirčio (2016 m. balandžio 1 d. – 2016 m. birželio 30 d.) vidutinis darbo užmokestis (bruto) 756,90 Eur; taigi maksimali atlygintina advokato išlaidų suma – 75,69 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistinas 1164,69 Eur (1089 + 75,69) išlaidų advokato pagalbai Teisingumo Teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
26. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės išlaidų, susijusių su vykimu į Teisingumo Teismą, atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už dviejų asmenų lėktuvo bilietus patyrė 773,58 Eur išlaidas, o už viešbutį dviem asmenims dviem naktims – 638 Eur išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 24 punkte nurodytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (Rekomendacijų 2.4 punktas), tačiau pagrįstomis pripažintinos tik vieno asmens – advokato patirtos kelionės bei gyvenamojo ploto nuomos dvi naktis išlaidos, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 705,79 Eur ((638 + 773,58) / 2) kelionės ir apgyvendinimo išlaidų atlyginimas.
27. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, atsižvelgdama į pirmiau paminėtas Civilinio proceso kodekso ir Rekomendacijų nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovės priteistinas 1870,48 Eur (1164,69 + 705,79) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu dėl kasacinio teismo kreipimosi į Teisingumo Teismą, atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Borta“ (j. a. k. 302531903) iš atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (j. a. k. 240329870) 1870,48 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt Eur 48 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų Teisingumo Teismo procese, atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Andžej Maciejevski
Rimvydas Norkus
