Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-3662

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00023-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2025 m. spalio 10 d. paduotu ieškovės D. P. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė D. P. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinio teisę į negautas pajamas mirus sutuoktiniui (CK 6.284 straipsnio), dėl to neteisingai nustatė negautų pajamų dydį, pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnis).

2. „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 8-10 punktuose nenurodomas žuvusiojo darbo pajamų vertinimo laikotarpis, todėl ieškovės nuomone, turėtų būti vertinami visi pateikti duomenys iš paskutinės darbovietės arba už ne trumpesnį nei 12 mėnesių (taikomas apskaičiuojant individualia veikla besiverčiančių asmenų – nurodytų Taisyklių 9 punktas). Tuo tarpu byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skaičiavo tik paskutinių trijų mėnesių mirusiojo pajamas, kurias sudarė tik darbo užmokestis, t. y. teismai neteisingai apskaičiavo vidutinį darbo užmokestį ir atitinkamai žalos dydį.

3. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad apskaičiuojant atlygintiną turtinę žalą mirusiojo pajamos skaičiuotinos iki pensinio amžiaus, o ne iki statistinės gyvenimo trukmės. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kad apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama 1/2 šių pajamų dalis) ir statistinę gyvenimo trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-405/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-405/2014">3K-3-405/2014</a>; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-477/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-477/2014">3K-3-477/2014</a>; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM4LTMxMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-238-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-238-313/2019">e3K-3-238-313/2019</a>). Mirties dieną ieškovės sutuoktinis buvo 52 metų amžiaus, taigi atsižvelgiant į vidutinę vyrų gyvenimo trukmę, tikėtina, kad jis galėjo gyventi dar 20 metų, o ieškovė prarado sutuoktinio pajamų už 20 metų 1/2 dalį. Apskaičiuodami dėl sutuoktinio žūties ieškovės negautas pajamas, teismai neįvertino žuvusiojo darbo pajamų didėjimo tendencijos, priedų ir premijų gavimo.

4. Teismai nepagrįstai neatlygino šermenų išlaidų dalies – 175,06 Eur, šių išlaidų dydžio atsakovė neginčijo.

5. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje iš esmės nėra motyvų dėl apeliacinio skundo argumentų. Taip teismas nevykdė pareigos motyvuoti nutartį (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas