Kasacinio skundo Nr. DOK-3696/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36631-2023-9
(S)(N)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios M. N. ir jos gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą M. N. atžvilgiu nutraukti dėl galimai padarytų esminių BPK pažeidimų bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo; arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui dėl galimai padarytų esminių BPK pažeidimų neištaisius pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų. Teismai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Kasacinio skundo Nr. DOK-3696/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36631-2023-9
(S)(N)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios M. N. ir jos gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą M. N. atžvilgiu nutraukti dėl galimai padarytų esminių BPK pažeidimų bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo; arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui dėl galimai padarytų esminių BPK pažeidimų neištaisius pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų. Teismai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių reikalavimų, nes įrodymais pripažino abejotinus nepilnamečių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus bei kitų asmenų, kurie tiesiogiai nematė įvykio, o perpasakojo įvykio dalyvio ir liudytojų parodymus. Teismų sprendimai iš esmės grindžiami mažamečio nukentėjusiojo M. K. ir mažamečių liudytojų - jo klasiokų duotais parodymais apie nukentėjusiojo M. K. tariamai patirtą fizinį skausmą. Visi vaikai iš esmės davė prieštaringus parodymus apie įvykio aplinkybes, todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių. Dalyvavę įvykyje mokiniai nesiskundė nei kitiems mokytojams, nei savo tėvams dėl tariamai netinkamo mokytojos M. N. elgesio. Mokinių tėvai neprašė nušalinti mokytojos M. N. nuo jų vaikų mokymo ir tai patvirtina, jog nė vienas mokinys nemanė, jog mokytoja prieš mokinį atliko tyčinius smurtinius veiksmus. Byloje nėra jokių subjektyvių duomenų apie sukeltą fizinį skausmą. Tačiau abiejų instancijų teismai laikė galimu remtis kaltinimą palaikančių liudytojų, kurie tik perpasakojo kitų asmenų teiginius parodymais, tačiau net netyrė kitų asmenų, kurie patvirtino girdėję tiesiogiai dalyvavusių įvykyje asmenų pasakojimus. Teismai nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kodėl kaltinimą palaikantys liudytojų parodymai analizuojami ir vertinami, kaltinamąją teisinantys liudytojų parodymai nei analizuojami, nei vertinami. Teismai neatsakė į apeliaciniame skunde keliamus argumentus dėl mažamečių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų patikimumo, netinkamo M. N. veiksmų kvalifikavimo dėl tiesioginės tyčios, įrodymų pakankamumo ir taip padarė esminius BPK 20 straipsnio, BPK 305 str. 1 dalies 2 punkto, BPK 320 straipsnio 3 d dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalies pažeidimus. Klaipėdos apylinkės teismas į argumentus dėl mažamečių liudytojų parodymų patikimumo tinkamai neatsižvelgė, juose esančius netikslumus, nenuoseklumus, neatitikimus dėl tariamo smūgių sudavimo, fizinio skausmo sukėlimo ir tiesioginės tyčios traktavo ne nuteistosios M. N. naudai taip pažeisdamas in dubio pro reo principą. Klaipėdos apygardos teismas šios pirmosios instancijos teismo klaidos neištaisė, o jai pritarė. Klaipėdos apygardos teismo nutarties argumentavimas negali būti pripažįstamas tinkamu BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme. Šiuo atveju nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas ir nebuvo atsakyta į esminius nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimais. Klaipėdos apygardos teismo nutarties motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, tik deklaratyviai pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo, konkrečiais motyvais nepaaiškinant, kodėl atmetami visi apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, neišdėstant išsamių tokio sprendimo motyvų ir aiškiai neatsakius į pirmiau aptartus esminius gynybos apeliacinio skundo argumentus, ne tik pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet kartu neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalies reikalavimų.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasatorių pateiktame skunde iš esmės tik kritikuojamos žemesnės instancijos teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, keliamas įrodymų, būtinų nuteistosios kaltei pagrįsti, patikimumo klausimas, be kita ko, pateikiamas savas bylos įrodymų (nukentėjusiojo, liudytojų) vertinimas ir tuo remiantis daroma išvada, kad šiuo atveju veika, turinti nusikaltimo požymių, nebuvo padaryta.
Atrankos kolegija pažymi, kad pagal tokius kasatorių argumentus kasacinės instancijos teismas turėtų dar kartą vertinti bylos duomenis ir iš naujo spręsti M. N. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Tačiau kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Šiuo atveju teisinių argumentų, kurie teisės taikymo aspektu paneigtų žemesnės instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir patvirtintų esminius BPK pažeidimus bei netinkamai pritaikytas BK nuostatas, skunde nepateikiama. Apeliacinio skundo argumentus dėl BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo apeliacinės instancijos teismas, kaip matyti iš bylos duomenų, išnagrinėjo, o tai, kad kasatoriams nepriimtina teismo argumentacija šiuo klausimu, nereiškia, kad buvo padarytos esminės teisės taikymo klaidos.
Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistosios M. N. ir jos gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Algimantas Valantinas
Tomas Šeškauskas