Dėl viešojo pirkimo Nr. 1886867 sąlygų teisėtumo

Nr. DOK-3651

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00059-2025-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2025 m. spalio 9 d. paduotu atsakovės viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė viešoji įstaiga „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ecoservice projektai“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl viešojo pirkimo Nr. 1886867 sąlygų teisėtumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimą, patikslino teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir visą rezoliucinę sprendimo dalį išdėstė taip:

,,Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti viešosios įstaigos,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ rengto viešojo tarptautinės vertės pirkimo „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos (tarptautinis atviras pirkimas)“ (CVP IS Nr. 1886867) procedūras.

Priteisti ieškovei UAB „Ecoservice projektai“ iš atsakovės viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ 6533 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.“ Teismas nutartimi taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 1519,51 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Atsakovė viešoji įstaiga „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria netenkintas atsakovės apeliacinis skundas, ir ieškinį atmesti.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad ieškovė nesilaikė ieškiniui keliamų reikalavimų (nei 2025 m. kovo 3 d. pretenzijoje, nei 2025 m. balandžio 7 d. pretenzijoje ieškovė nekėlė reikalavimo panaikinti Techninės specifikacijos 9.8 punktą), numatytų CPK 4233 straipsnio 2 dalyje. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-506/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-506/2009">3K-3-506/2009</a>).

2. Apeliacinės instancijos teismas formaliai nurodė, kad „Teisėjų kolegija pritaria ieškovės teiginiams, kad, sistemiškai aiškinant pirkimo sąlygų 2.2, Techninės specifikacijos 9.8 papunkčių nuostatas, šios pirkimo sąlygos yra neaiškios ir prieštaringos“. Teismas, konstatuodamas šias aplinkybes neįvertino konteksto ir sisteminio aiškinimo: 2.2. papunktyje apibrėžiamas pirkimo objektas – atliekų surinkimo paslauga su konteinerių priežiūra ir remontu, tuo tarpu Techninės specifikacijos 9.8 papunktyje nustatytas operacinis įsipareigojimas kaip paslaugos dalis.

3. Atsakovė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jog indeksavimas turi būti atliekamas ne nuo sutarties sudarymo, o nuo paskutinės pirkimo, kurio pagrindu sudaryta pirkimo sutartis, pasiūlymų pateikimo termino dienos. Toks vertinimas neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2024 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-209 patvirtintų tipinių paslaugų teikimo sutarties sąlygų, specialiųjų sąlygų 5.3.3 punkto nuostatų. Minimas teisės aktas nustato alternatyvą, t. y. perkančioji organizacija gali pasirinkti vieną iš variantų – taikyti indeksavimo terminą nuo pasiūlymų pateikimo termino dienos arba sutarties įsigaliojimo dienos.

4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.71, 6.73, 6.258 straipsnių nuostatas, kurios leidžia netesybas taikyti be papildomo nuostolių įrodinėjimo. Reikalavimas kiekvienu atveju įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas prieštarauja netesybų esmei.

5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai apribojo sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą, nors ribos nėra apibrėžtos nei Viešųjų pirkimų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, nei 87 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Teismas nevertino galimų atsakovės nuostolių, atsižvelgiant į pirkimo svarbą, tikėtiną neįvykdymo riziką, pirkimo sutarties objektą, sutarties trukmę, rinkos sąlygas ir kt. svarbias aplinkybes. Teismo vertinimas, kad užtikrinimo dydis turi būti nustatomas pagal kituose pirkimuose taikytus procentus, iš esmės prieštarauja viešųjų pirkimų principams ir perkančiosios organizacijos diskrecijos teises nustatyti pirkimo sąlygas, atsižvelgiant į pirkimo objektą, jo svarbą. Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijose nurodoma, kad pati perkančioji organizacija kiekvieno pirkimo atveju turi vertinti prievolių neįvykdymo tikėtiną riziką ir galimus nuostolius bei atsižvelgti į: pirkimo sutarties objektą, sutarties trukmę, rinkos sąlygas, prievolių užtikrinimo būdų ypatumus ir kitas svarbias aplinkybes. Užtikrinimas neturi būti per didelis, turi būti proporcingas pirkimo svarbai ir tikėtinoms prievolių neįvykdymo neigiamoms pasekmėms.

6. Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, CK 6.70 straipsnis ir taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo normos suteikia perkančiajai organizacijai teisę nustatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo apimtį. Įstatyme nėra jokio draudimo nustatyti, kad užtikrinimas apima ir netiesioginius nuostolius.

7. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė proporcingumo principą (Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnis), nes pirkimo dokumentų reikalavimus vertino izoliuotai, neatsižvelgdamas į savivaldybės pareigas pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, Aplinkos ministro įsakymus ir savivaldybės patvirtintas atliekų tvarkymo taisykles. Šiose nuostatose įtvirtintas reikalavimas užtikrinti tikslią atskirų atliekų srautų apskaitą, o tai objektyviai neįmanoma, jei atliekos renkamos bendrais maršrutais. Be to, Mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo, komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. D1-661, nėra paneigiami atskiri aptarnavimo maršrutai atskiriems šio teisės akto 17.2 punkte nurodytiems atliekų turėtojų tipams.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atrankos kolegija atkreipia dėmesį, kad už kasacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis ir nepateiktas dokumentas, patvirtinantis žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 347 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas