Dėl pripažinimo ieškovės atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 59 straipsnio 1 dalį neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo

Nr. DOK-3645

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13469-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2025 m. spalio 9 d. paduotu ieškovės J. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė J. B. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl pripažinimo ieškovės atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsnio 1 dalį neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. liepos 10 d. nutartimi taip pat priteisė iš ieškovės atsakovei 3036,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o jei teismas netenkintų šio prašymo, tuomet grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, netinkamai aiškino ir taikė DK 59 straipsnio nuostatas, o darbo sutartis nutraukta pažeidžiant ieškovės teisę į susirašinėjimo slaptumą.

2. Darbuotojų aptarinėjimas (ieškovės kitų darbuotojų apkalbos, kaip viena iš ieškovės atleidimo priežasčių) nebuvo realus ir neteisėtas. Ieškovė neneigia, kad toks susirašinėjimas vyko, tačiau šis susirašinėjimas buvo privatus, vyko per LinkedIn socialinio tinklo platformą (o ne darbinę bendravimo platformą), naudojant savo asmeninę socialinio tinklo paskyrą, ne darbo laiku (ne darbo valandomis), o jo metu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepažeidė atsakovės vidinių lokalinių teisės aktų. Todėl toks bendravimas patenka į privataus gyvenimo sritį bei atitinka slapto susirašinėjimo apibrėžimą.

3. Dėl ieškovės susirašinėjimo su R. K. atsakovė pradėjo vidinį tyrimą. Vykstančio tyrimo aptarinėjimu ieškovė nepažeidė atsakovės nurodymų. Atsakovė nebuvo parengusi ir pasirašytinai supažindinusi nei ieškovės, nei kitų darbuotojų su jokiais lokaliniais vidiniais teisės aktais, kurie draustų tokį susirašinėjimą ir informacijos apie būsimą konfidencialų pokalbį atskleidimą. Toks draudimas buvo išsakytas tik elektroniniu paštu. Todėl nepagrįstos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvados, kad atsakovės draudimas aptarinėti būsimą pokalbį buvo iškomunikuotas aiškiai.

4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepriėmė kritikos, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovė privalėjo įrodyti savo ieškinio reikalavimus, o ne tam tikrą savikritiškumo laipsnį. Reikalavimas ieškovei būti savikritiškai duodant paaiškinimus teismo posėdžio metu iš esmės suvaržytų jos teisę į teisminę gynybą, nes ieškovė tokiu būdu būtų verčiama pripažinti atsakovės atleidimą buvus teisėtu.

5. Atsakovė neįrodė ir net neįrodinėjo, kad ieškovės elgesys būtų trukdęs jai atlikti darbo funkcijas. Teismai neįvertino ir šios aplinkybės ir neatsižvelgė, kad nurodomi tariami ieškovės pažeidimai niekaip netrukdė ieškovei ir toliau atlikti darbo funkcijų, juo labiau, kad ieškovė dirbo nuotoliniu būdu, kas apribojo jos bendravimą su kitais darbuotojais, taigi niekaip nepablogino jos tolimesnio darbo funkcijų atlikimo.

6. Teismai nepasisakė dėl ieškovės argumentų – kad ji buvo atleista pažeidžiant ieškovės teisę į saviraiškos laisvę. Jokių lokalinių vidinių teisės aktų, susijusių su kišimusi į privatų susirašinėjimą, atsakovė nebuvo parengusi ir pasirašytinai supažindinusi nei ieškovės, nei kitų įmonės darbuotojų, juo labiau nebuvo gavusi ieškovės sutikimo sekti ieškovės slaptą susirašinėjimą ir juo pasinaudoti atleidžiant ieškovę. Ieškovės susirašinėjimas su R. K. apskritai neturėjo būti vertinamas atsakovės ir dėl jo neturėjo būti pradėtas tyrimas vien dėl to, kad tai buvo privatus ir slaptas ieškovės susirašinėjimas. Jį paviešino R. K., nors tokios teisės neturėjo.

7. Ieškovė atleista pažeidžiant DK 59 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovė ieškovę atleido po to, kai sužinojo, jog ieškovė kreipsis į Darbo ginčų komisiją. Ieškovės atleidimas taip pat buvo susijęs su jos vaiko priežiūros atostogomis – pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, kad dar iki jos atleidimo ieškovė buvo pateikusi užklausą atsakovei dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo. Teismai neįvertino, kad atleidimo metu ieškovė augino du mažamečius vaikus, atitinkamai 1 ir 2 metų amžiaus, vienas iš jų buvo maitinamas krūtimi, o vienas turėjo ir turi sunkią negalią. Teismas nevertino, kad tikroji ieškovės atleidimo priežastis galėjo būti etatų mažinimas. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė buvo atleista praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo priežasčių, lėmusių ieškovės atleidimą, paaiškėjimo.

8. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 3036,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas šias bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalį, kadangi prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kartu su bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiais įrodymais buvo pateiktas užbaigus bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas teisme pateikė pavėluotai arba 2025 m. birželio 11 d., arba 2025 m. birželio 10 d. po darbo valandų, t. y. po 17 val. Tuo tarpu byla iš esmės buvo nagrinėjama 2025 m. birželio 10 d. 9.00 val.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas