V. D. pagal ANK 45 str. 4 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-22-628/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01696-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja R. Filipavičienė 2020 m. birželio 22 d. V. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu V. D. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nubausta 800 Eur dydžio bauda už tai, kad būdama UAB „T“ direktorė, atsakinga už bendrovės vykdomą viešojo maitinimo veiklą, nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.6 punkto reikalavimų, pagal kuriuos draudžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams, nes 2020 m. balandžio 7 d. nuo 8 iki 17 val. (duomenys neskelbtini) valgyklos patalpose UAB „T“ teikė maitinimo paslaugas ir (duomenys neskelbtini) patiekė vartoti maistą iš paprastai vietoje maistą vartoti skirtų indų, nors ir turėjo galimybę patiekti maistą paprastai išsinešti skirtuose vienkartiniuose induose. Maistas buvo patiekiamas patalpose, kuriose ir anksčiau (iki karantino) patiekdavo vartoti maistą, nesiėmė priemonių apriboti galimybei vartoti maistą vietoje, todėl UAB „T“ vykdė viešojo maitinimo veiklą ne tik patiekdama maistą išsinešti.

3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D. atstovo advokato U. Pėdnyčios apeliacinis skundas netenkintas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D. įgalioto atstovo advokato U. Pėdnyčios prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną V. D. nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Teismai, nagrinėdami bylą, pažeidė lygybės prieš įstatymą principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis); byloje nenustatyta pareiškėjos pavojinga veika (ANK 5 straipsnis), klaidingai kvalifikuoti administracinio nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai, netinkamai taikytos kaltės institutą reglamentuojančios teisės normos, klaidingai kvalifikuoti administracinio nusižengimo subjektyvieji požymiai (kaltė) (ANK 7 ir 9 straipsniai), administracinė atsakomybė pritaikyta netinkamam subjektui.

5.2. Byloje nustatyta, kad asmenys, 2020 m. balandžio 7 d. įsigiję maistą UAB „T“ prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) patalpoje, kurios indeksas 1-39A, maistą išsinešė ir valgė gretimoje patalpoje, kurios indeksas 1-39; kad patalpą, kurios indeksas 1-39, patikėjimo teise valdo ir naudoja (duomenys neskelbtini), ši patalpa UAB „T“ neišnuomota, nes ją (duomenys neskelbtini) pasiliko kitai paskirčiai ir tikslams; kad karantino metu (įskaitant 2020 m. balandžio 7 d.) patalpos, kurios indeksas 1-39, dezinfekavimą, lankytojų srautų ribojimo įrengimą, valymą, vėdinimą ir pan. organizavo (duomenys neskelbtini). Taigi, teismai nustatė, kad patalpą, kurios indeksas 1-39, tiek iki karantino, tiek karantino metu administravo tik (duomenys neskelbtini), dėl to UAB „T“ neturėjo jokių teisių į minėtą patalpą, kartu ir pareigos ją administruoti, užtikrinti, kad joje būtų laikomasi teisės norminių aktų reikalavimų (šios teisės ir pareigos – (duomenys neskelbtini)).

5.3. Nepaisydamas nurodytų aplinkybių, apylinkės teismas nusprendė, kad UAB „T“ maistą tiekė ne tik patalpoje, kurios indeksas 1-39A, bet ir patalpoje, kurios indeksas 1-39, nors byloje tokių duomenų nėra. Šio teismo nuomone, dėl to, kad maistas buvo tiekiamas ne tik vienkartiniuose, bet ir daugkartinio naudojimo induose, UAB „T“, kartu ir pareiškėja atsakingi už tai, jog maistas karantino metu buvo valgomas patalpoje, kurios indeksas 1-39. Teisme apklausti liudytojai ((duomenys neskelbtini)) paaiškino (parodė pastato planuose), kad 2020 m. balandžio 7 d. maistą įsigijo patalpoje, kurios indeksas 1-39A, o iš jos maistą patys nusinešė į patalpą, kurios indeksas 1-39, ir ten jį vartojo. Analogiškas aplinkybes nurodė ir teisme kaip liudytojos apklaustos UAB „T“ darbuotojos. Byloje esančioje vaizdo medžiagoje nesimato, kad patalpoje, kurios indeksas 1-39, būtų prekiauta maistu, matomi tik valgantys asmenys. Taigi, bylos įrodymai ir apylinkės teismo nutarimu nustatytos aplinkybės prieštarauja teismo nutarime padarytai išvadai, kad UAB „T“ prekiavo maistu patalpoje, kurios indeksas 1-39. Teismas nustatė, kad karantino metu patalpos, kurios indeksas 1-39, dezinfekavimą, lankytojų srautų ribojimą, valymą, vėdinimą ir pan. organizavo (duomenys neskelbtini). Kita svarbi aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini), administruodama minėtą patalpą, karantino metu net sumažino joje laikomų stalų ir kėdžių skaičių. Ši aplinkybė rodo, kad (duomenys neskelbtini) atsakingi darbuotojai suvokė, jog valstybėje yra pavojinga epidemiologinė situacija, ir į ją reagavo, keisdami, reguliuodami patalpos, kurios indeksas 1-39, lankytojų srautus. Taigi, būtent (duomenys neskelbtini) buvo atsakinga už patalpą, kurioje atlikta veika, dėl kurios už administracinį nusižengimą nubausta V. D.. Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) būtų kreipusis į V. D. ar jos vadovaujamą bendrovę prašydama pagalbos eksploatuojant (duomenys neskelbtini) administruotą patalpą, kurios indeksas 1-39, suteikusi kokią nors teisę į minėtą patalpą bendrovei, perleidusi savo turto patikėtinio pareigą, o bendrovė ją būtų priėmusi, bent karantino metu, be to, tai būtų net neteisėta, nes prieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatoms. Šias aplinkybes patvirtina ir (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio mėnesio rašte Nr. S-2020- į 2020 m. rugpjūčio 13 d. paklausimą Nr. A1.-2134-827/2020 teismui nurodyti duomenys. Apygardos teismas nusprendė, kad V. D. atsakomybės nešalina aplinkybė, jog jos vadovaujamoje bendrovėje įsigytas maistas buvo valgomas (duomenys neskelbtini) administruojamoje patalpoje, kurios naudojimas (valdymas) nebuvo perleistas UAB „T“. Teismai sprendimuose nenurodė teisinio pagrindo, kuris suteiktų pareiškėjai teisę ar net pareigą prižiūrėti (kontroliuoti) kito subjekto veiklą, t. y. nenustatytas teisinis pagrindas, kuriuo V. D. turėtų (galėtų) daryti įtaką (duomenys neskelbtini) veiklai, bet būtų juo nesinaudojusi, jį pažeidusi. Paminėta, kad pati (duomenys neskelbtini) turi savo atsakingą asmenį, kuris organizuoja veiklą ir kuriam taip pat galioja teisės aktų nustatyti įpareigojimai. Akivaizdu, kad V. D., jos vadovaujamos UAB „T“ pareigos ir atsakomybės ribos nepagrįstai išplečiamos, nors viešosios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamuoju metodu. ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra visapusiškai ir išsamiai ištirti nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn, sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą. Vertinant teismų sprendimus, susijusius su V. D. konkrečiomis subjektinėmis pareigomis ir teisėmis, sietinomis su veika patalpoje, kurios indeksas 1-39, akivaizdu, kad teisės aktai taikyti netinkamai, t. y. pareiškėjai taikoma atsakomybė už kito subjekto, jo atsakingo asmens, neveikimą, o teismų sprendimuose net nenurodytas teisinis pagrindas, nustatantis jos atsakomybę už (duomenys neskelbtini) ar jo svečių veiką.

5.4. ANK 45 straipsnio dispozicija yra blanketinė, taigi, turi būti nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika, priešinga, pažeidžianti konkrečius teisės aktus, juose įtvirtintas konkrečias normas. Teismai nurodė, kad V. D. pavojinga veika pasireiškė netinkamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.6 punkto, pagal kurį draudžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus kai galima maistą išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti fiziniams ir juridiniams asmenims, laikantis higienos reikalavimų, vykdymu. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad UAB „T“ maistą privalėjo tiekti tik vienkartiniuose induose; ši aplinkybė, teismų vertinimu, sudaro pagrindą V. D. bausti už ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Tačiau teismų sprendimuose turėtų būti nurodytas konkretus teisės aktas, norma, straipsnis ar punktas, nustatantis, kad 2020 m. balandžio 7 d. viešojo maitinimo paslaugos galėjo būti teikiamos maistą tiekiant tik vienkartiniuose induose. Apygardos teismas vertino, kad skundo argumentai, jog nebuvo teisės akto, įpareigojančio maistą tiekti vienkartiniuose induose, yra nepagrįsta gynybinė pozicija, tačiau nutartyje vis tiek nedetalizavo teisės akto, jo normos, įpareigojančios UAB „T“ maistą tiekti tik vienkartiniuose induose. Teismo nutarime išvardyti teisės aktų, reglamentuojančių viešojo maitinimo įstaigų higienos normas, pavadinimai, bet nenurodyta, kad V. D. būtų pažeidusi kurį nors iš išvardytų aktų, konkrečią teisės normą, reikalavimą, sietiną su ANK 45 straipsnio 4 dalimi įtvirtinta teisės norma, išvados argumentuojamos tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tiksliai neidentifikuotomis rekomendacijomis, nurodoma, kad minėtose rekomendacijose viešojo maitinimo paslaugas teikiantiems subjektams siūloma užtikrinti, jog maistui naudojama tara būtų švari, tinkama sąlyčiui su konkrečiu maistu, sandari, nerekomenduojama, kad maisto produktų tvarkymo subjektai patiekalus išsinešti atiduotų klientų induose. Akivaizdu, kad ir minėtose neidentifikuotose rekomendacijose nėra draudžiama maistą tiekti daugkartinio naudojimo induose, jei jie atitinka higienos reikalavimus. Protokole higienos pažeidimų dėl maisto taros neužfiksuota. Apygardos teismas pritarė apylinkės teismo išvadoms, neįžvelgė teisės problemos, kad V. D. pareigos (ir atsakomybė) grindžiamos tik tiksliai neidentifikuotomis rekomendacijomis. Teismų praktikoje, ypač viešosios teisės taikymo bylose, išaiškinta, kad rekomendacijos nėra privalomojo pobūdžio normos; jomis tik siūlomas veikimo modelis, bet jos neįpareigoja – už jų nesilaikymą (jei net toks faktas būtų nustatytas) negali būti taikoma teisinė atsakomybė. Taigi, analizuojant ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto nusižengimo sudėtį, matyti, kad V. D. veiksmuose nėra būtinojo šio nusižengimo sudėties elemento – pavojingos veikos, t. y. teismai nenustatė, kad ji turėjo įstatyme nustatytą pareigą (ar nors teisę) organizuoti (prižiūrėti) kito subjekto ((duomenys neskelbtini)) veiklą ir kad maisto tiekimas nevienkartinėje taroje būtų imperatyvus.

5.5. Apygardos teismas nepagrįstai nustatė, kad V. D. kaltė pasireiškė neatsargiu nerūpestingumu (ANK 9 straipsnio 3 dalis), klaidingai įvertino jos veiksmus ir psichinį santykį su nusižengimu, už kurį jį nubausta. Pagal teismų praktiką, kaltės formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016, 2AT-48-511/2019, 2AT-8-895/2020). Šiuo atveju teismai, konstatuodami minėtą V. D. kaltės formą, turėjo nustatyti, kad ji turėjo numatyti, jog daro pavojingą veiką, tačiau to nenumatė ir objektyviai negalėjo numatyti, nes nei pareiškėjos veiksmuose, nei UAB „T“ veikloje nenustatytas nusižengimo sudėties elementas – veika. Pavojingą veiką galėjo atlikti tik (duomenys neskelbtini), su kuria V. D. nesieja fiduciariniai santykiai. Be to, nustatant minėtą kaltės formą, reikėtų pripažinti, kad V. D. turėjo pareigą numatyti, kad (duomenys neskelbtini) galimai nesilaikys teisės aktų nuostatų ir už tai bus atsakinga V. D., turėjo numatyti neidentifikuotų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijų interpretaciją ir jų pobūdžio pakeitimą į imperatyvų. Akivaizdu, kad V. D. negalėjo numatyti, jog dėl (duomenys neskelbtini) veikos, jos atitikties teisės aktams ji gali būti atsakinga (tam nėra teisinio pagrindo), taip pat ir to, kaip vienas ar kitas subjektas interpretuos tam tikras neidentifikuotas rekomendacijas, ypač kai iš teismo nutarimo (kuriame minimos rekomendacijos) matyti, kad minėtomis rekomendacijomis nėra draudžiama maistą tiekti iš daugkartinio naudojimo indų, jeigu toks maisto tiekimas atitinka higienos normas (jų pažeidimo nenustatyta, nenustatyta ir tai, kaip, kokios konkrečiai pažeistos higienos normos). Analizuojant situaciją, kurią teismai dėl V. D. vertino ANK 45 straipsnio 4 dalies pagrindu, matyti, kad V. D. objektyviai neturėjo įtakos nagrinėjamai situacijai, neturėjo ir negalėjo (duomenys neskelbtini) nurodyti, kaip reikia veikti dėl (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise valdomų patalpų, neturėjo teisės ir negalėjo versti (duomenys neskelbtini) svečių, darbuotojų, narių maistą valgyti tam tikroje vietoje, nes jie įsigytą maistą iš UAB „T“ nuomojamų patalpų išsinešė. V. D. net nebuvo nusižengimu pripažintos veikos padarymo metu ir vietoje, ji nežinojo, kur maistą valgė (duomenys neskelbtini) nariai, svečiai ir darbuotojai, o nurodyti juos sekti savo darbuotojams ar tai daryti pati negalėjo.

6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas P. Rutkovskis (P. Rutkovskij) atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje. Atsiliepime į prašymą nurodoma, kad su prašyme išdėstytais reikalavimais nėra pagrindo sutikti.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D. atstovo advokato U. Pėdnyčios prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl ANK 45 straipsnio nuostatų taikymo

8. ANK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė – atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už jame nurodytuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų nevykdymą. Sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė ANK 45 straipsnyje įtvirtintą nusižengimą, reikia nustatyti, kokio norminio visuomenės sveikatos srities teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė.

9. Šio nusižengimo subjektai gali būti pakaltinami ir sulaukę šešiolikos metų asmenys, kuriems ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytais teisės aktais yra nustatytos atitinkamos pareigos ar apribojimai, taip pat specialieji subjektai – juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys.

10. Pažymėtina, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių.

11. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė tokias faktines aplinkybes: dėl COVID-19 ligos Lietuvos Respublikos teritorijoje esant paskelbtam karantinui ir nustatytiems atitinkamiems ribojimams, UAB „T“ nesilaikė Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.6 punkto reikalavimų – viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių veiklos draudimo, išskyrus kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams, nes 2020 m. balandžio 7 d. nuo 8 iki 17 val. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), valgyklos patalpose vykdė viešojo maitinimo veiklą ne tik patiekdama maistą išsinešti, t. y. teikė maitinimo paslaugas ir (duomenys neskelbtini) patiekė vartoti maistą iš paprastai vietoje maistą vartoti skirtų indų, nors ir turėjo galimybę patiekti maistą paprastai išsinešti skirtuose vienkartiniuose induose; maistas buvo patiekiamas patalpose, kuriose ir anksčiau (iki karantino) patiekdavo vartoti maistą, nesiėmė priemonių apriboti galimybei vartoti maistą vietoje. Nustatyta ir tai, kad minėtu laikotarpiu V. D. buvo UAB „T“ direktorė, buvo atsakinga už bendrovės vykdomą viešojo maitinimo veiklą, todėl pagrįstai buvo pripažinta nusižengimo subjektu ir patraukta atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnį.

12. Pareiškėjas teigia, kad V. D. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą nenustatyta, nenustačius nei V. D., nei jos vadovaujamos bendrovės veikloje nusižengimo sudėties elemento – veikos, nes patalpa (pažymėta indeksu 1-39), į kurią maistą išsinešė ir kurioje valgė jį pirkę asmenys, UAB „T“ neišnuomota, ją patikėjimo teise valdo ir naudoja (duomenys neskelbtini) tiek iki karantino, tiek karantino metu. Šie teiginiai nepagrįsti.

13. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl V. D. atsakomybės pagal ANK 45 straipsnį, vertino tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tiek ir nustatytų aplinkybių visumą. Antai teismai konstatavo, kad indeksu 1-39 pažymėta patalpa nebuvo išnuomota maisto tiekimo paslaugas teikiančiai UAB „T“, kad paskelbus šalyje karantiną šios patalpos valymu, dezinfekavimu, priemonių dėl asmenų srauto ribojimo įrengimu ir pan. rūpinosi (duomenys neskelbtini). Tačiau kartu teismai nustatė, kad šioje patalpoje viešojo maitinimo paslaugų teikimą tiek iki karantino, tiek karantino metu organizavo būtent UAB „T“, t. y. parduodavo maistą tiek keraminiuose induose vartoti vietoje, būtent toje pačioje patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-39, tiek ir išsinešti; kad maistą perkantys asmenys nurodydavo, ar valgys vietoje, ar nori, kad maistas būtų paruoštas išsinešti, tada darbuotojos maistą patiekdavo arba vienkartiniuose induose, arba įprastuose keraminiuose induose. Įvertinę tai, teismai padarė teisingą išvadą, kad 2020 m. balandžio 7 d. UAB „T“ teikiant maitinimo paslaugas (duomenys neskelbtini) nebuvo laikomasi pirmiau minėtų Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.6 punkto reikalavimų, ir ją išsamiai motyvavo.

14. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismai nepagrįstai nusprendė, jog UAB „T“ maistą privalėjo tiekti tik vienkartiniuose induose, bet nenurodė konkretaus teisės akto, nustatančio, kad 2020 m. balandžio 7 d. viešojo maitinimo paslaugos galėjo būti teikiamos maistą tiekiant tik vienkartiniuose induose. Tokie pareiškėjo teiginiai taip pat nepagrįsti. Pažymėtina, kad Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.6 punkte buvo imperatyviai nustatytas viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių veiklos draudimas, išskyrus kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams. Pagal tokį reglamentavimą akivaizdu, kad maisto tiekimo išsinešti arba kitais būdais jį pristatant gyventojams veikla galima tik kai maistas tiekiamas būtent išsinešti skirtuose vienkartiniuose induose, bet ne valgyti vietoje skirtuose induose.

15. Spręsdami dėl V. D. kaltės teismai teisingai konstatavo ir tai, kad administracinį nusižengimą ji padarė dėl neatsargumo, nes, būdama viešąjį maitinimą teikiančios bendrovės direktorė, privalėjo žinoti, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu teikdama viešojo maitinimo paslaugas bendrovė turi laikytis visų imperatyvių karantino metu nustatytų reikalavimų, taip pat ir įtvirtintų Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.6 punkte, ir užtikrinti jų vykdymą, bet nebuvo pakankamai dėmesinga savo pareigoms, nors tokią galimybę turėjo, taigi veikė nerūpestingai.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. D., kaip UAB „T“ direktorė, pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už visuomenės sveikatos srities teisės akto – šiuo atveju Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ – nuostatų pažeidimą ir prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Tačiau V. D. padarytas pažeidimas nepagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

17. ANK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.

18. Atsakomybė už ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų norminių teisės aktų pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla tuomet, kai tokia veika: 1) sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) jos padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Sukėlimas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiškas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalyką ir negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktą šio straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, nepaprastosios padėties, karantino ir kt. situacijai. Šis požymis gali būti inkriminuojamas ir tais atvejais, kai plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai (šiuo atveju COVID-19) asmuo pažeidžia teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas šios ligos plitimui suvaldyti. Tačiau tai yra vertinamasis požymis, kurio buvimą ar nebuvimą konkrečioje asmens veikoje nustato teismas ar bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Sprendžiant dėl šio požymio buvimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą – tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan. Pažeidimas kvalifikuojamas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį tik esant nustatytoms abiem pirmiau paminėtoms šios straipsnio dalies dispozicijoje nurodytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022).

19. Nagrinėjamoje byloje V. D. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo, protokole nurodant, kad V. D. vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini) valgyklos patalpose teikė maitinimo paslaugas ir patiekė vartoti maistą iš paprastai vietoje maistą vartoti skirtų indų, nors ir turėjo galimybę patiekti maistą paprastai išsinešti skirtuose vienkartiniuose induose; maistas buvo patiekiamas patalpose, kuriose ir anksčiau (iki karantino) patiekdavo vartoti maistą, nesiėmė priemonių apriboti galimybei vartoti maistą vietoje, todėl vykdė viešojo maitinimo veiklą ne tik patiekdama maistą išsinešti.

20. Iš protokole nurodomo padaryto administracinio nusižengimo aprašymo matyti, kad V. D. veikos aprašyme nėra nurodytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas būtinas kvalifikuoto administracinio nusižengimo požymis, t. y. kad tokiais veiksmais buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Kaip minėta pirmiau, šis požymis negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų norminių teisės aktų pažeidimo padarymo faktą, o privalo būti teismo ar bylą nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nustatytas bei įrodytas.

21. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų turinio, darydami išvadą, kad V. D. padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, teismai vertino tik visuomenės sveikatos srities teisės aktų – šiuo konkrečiu atveju Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ – reikalavimų pažeidimo faktą paskelbto karantino metu, specialiojo subjekto požymius ir jo kaltę. Tačiau, kvalifikuodami V. D. veiksmus pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, teismai ne tik nevertino, kad administracinio nusižengimo protokole nenurodytas būtinas šio kvalifikuoto administracinio nusižengimo požymis, bet ir patys nenustatė bylos aplinkybių, kad V. D. veiksmais buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Priešingai, teismai pripažino byloje nustatytą aplinkybę, kad neigiamų padarinių nekilo. Taigi šiuo atveju pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose aptartas aplinkybes V. D. veikoje nėra visų būtinų ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių, jos veika atitinka požymius nusižengimo, nustatyto ANK 45 straipsnio 1 dalyje.

22. Konstatuotina, kad, nustatydami V. D. veiksmuose administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, požymius, kvalifikuodami jos veiką pagal šį straipsnį ir paskirdami nuobaudą, teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ši teisės taikymo klaida taisytina keičiant teismų sprendimus, perkvalifikuojant V. D. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį ir paskiriant jai administracinę nuobaudą.

23. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga), taip pat į pažeidėjos asmenybę (V. D. yra dirbanti, duomenų apie teistumą ar patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta). ANK 45 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta nuobauda – bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 Eur. Įvertinus atsakomybėn traukiamos V. D. asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes (kavinė veikė ir maitinimą tiekė ribotam asmenų ratui, veikė ne nuolat, o tik (duomenys neskelbtini) posėdžių metu, neigiamų padarinių nekilo), darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. D. minimalią ANK 45 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį.

V. D. administracinį nusižengimą, kvalifikuotą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuoti į ANK 45 straipsnio 1 dalį.

Panaikinti nutarimo ir nutarties dalį dėl nuobaudos V. D. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį paskyrimo.

V. D. pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį paskirti 140 Eur dydžio baudą.

Kitas nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Artūras Pažarskis

Sigita Jokimaitė