G. P. pagal BK 183 str., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-63-489/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23479-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nuteistojo G. P. gynėjui advokatui Dariui Karabinui,

civilinės ieškovės UAB „V“ atstovui advokatui Tomui Zubrickui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. išteisinamasis nuosprendis ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

G. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, ją įpareigota sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš nuteistojo G. P. civilinei ieškovei UAB „V“ priteista: 338,63 Eur turtinei žalai atlyginti, 945 Eur turėtų išlaidų atlyginimas advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu G. P. buvo išteisintas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (4 veikos), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byla perduota pradėti administracinio nusižengimo teisenai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį.

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, G. P., padaręs keturias nusikalstamas veikas, nustatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla dėl šios dalies nutraukta.

Civilinės ieškovės UAB „V“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Išlaidų atlyginimas už advokato teisinę pagalbą iš G. P. nepriteistas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu G. P. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. kovo 21 d., tiksliau nenustatytu laiku, iš UAB „V“ patalpų (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „V“ projektų vadovas, pasisavino savo žinioje esantį svetimą UAB „V“ 338,63 Eur vertės turtą, t. y.: suklastodamas PVM sąskaitą faktūrą Nr. VSST0000481 (kurią pateikė UAB „V“), įrašydamas į PVM sąskaitą faktūrą didesnį kiekį parduodamų prekių, nei realiai buvo parduota, t. y. nurodydamas, kad parduoda 2 vnt. centrinių blokų „Spectra SP7000“, realiai pardavė 1 centrinį bloką „Spectra SP7000“, 59,09 Eur vertės, nurodydamas, kad parduoda 5 vnt. dūmų jutiklių „SD119-2“, realiai pardavė 3 vnt. dūmų jutiklių „SD119-2“, kurio vieneto vertė 5,80 Eur, pirkėjui neperduotas prekes pasisavino; taip pat, įrašydamas į PVM sąskaitą faktūrą Nr. VSST0000481, kad parduoda pirkėjui prekes: akumuliatorių „7Ah 12 V“, 7,99 Eur vertės, GSM modulį „PCS250G“, 66,82 Eur vertės, lauko sireną su blykste „MR100 EKO“ ir akumuliatorių „12VDC“, bendros 13,31 Eur vertės, transformatoriaus komplektą, 4,48 Eur vertės, minėtų prekių pirkėjui neperdavė ir jas pasisavino bei, suklastodamas PVM sąskaitas faktūras Nr. VSST0000555, VSST0000569, VSST0000578 (kurias pateikė UAB „V“) ir jose įrašydamas prekes, kurios realiai nebuvo perduotos pirkėjui, t. y. centrinis blokas „Spectra SP6000“, 43,95 Eur vertės, dūmų jutiklis „SD119-2“, 5,81 Eur vertės, klaviatūra „Paradox K32+“, 41,41 Eur vertės, plastikinis korpusas „CAS6“, 18,09 Eur vertės, gembė judesio davikliui „Paradox DG85“, 7,78 Eur vertės, judesio jutiklis „Paradox DG85“, 58,30 Eur vertės, minėtas prekes pasisavino.

2. Be to, G. P. nuteistas už tai, kad 2019 m. sausio 21 d., tiksliau nenustatytu laiku, UAB „V“ patalpose, dirbdamas projektų vadovu, suklastojo tikrus dokumentus, įrašydamas į juos tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. į PVM sąskaitą faktūrą Nr. VSST0000481 įrašė UAB „V“ prekes, parduodamas pirkėjai UAB „A“: apsaugos sistemos komplektą, 570,01 Eur vertės, o UAB „V“ pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodė konkrečias parduodamas prekes: 2 vnt. centrinių blokų „Spectra SP7000“, bendros 98 Eur vertės, 2 vnt. klaviatūrų „TM70“, bendros 198 Eur vertės, GSM modulį „GSV5“, 55 Eur vertės, akumuliatorių „7Ah 12 V“, 7,20 Eur vertės, GSM modulį „PCS250G“, 56,50 Eur vertės, 5 vnt. dūmų jutiklių „SD119-2“, bendros 26 Eur vertės, judesio jutiklį „Flash“, 13,20 Eur vertės, lauko sireną su blykste „MR100 EKO“ ir akumuliatorių „12VDC“, bendros 13 Eur vertės, transformatoriaus komplektą, 4,18 Eur vertės, bei įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pirkėjai UAB „A“ parduodamos prekės: akumuliatorius „7Ah 12 V“, 7,20 Eur vertės, GSM modulis „PCS250G“, 56,50 Eur vertės, lauko sirena su blykste „MR100 EKO“ ir akumuliatorius „12VDC“, bendros 13 Eur vertės, transformatoriaus komplektas, 4,18 Eur vertės, kurių pirkėjai neperdavė bei vietoj 2 vnt. centrinių blokų „Spectra SP7000“ realiai pardavė 1 centrinį bloką „Spectra SP7000“, 49 Eur vertės, vietoj 5 vnt. dūmų jutiklių „SD119-2“ realiai pardavė 3 vnt. dūmų jutiklių „SD119-2“, bendros 15,60 Eur vertės, vietoj vieno judesio jutiklio „Flash“ realiai pardavė 3 vnt. judesio jutiklių „Flash“, bendros 39,60 Eur vertės, taip neteisėtai pasisavino svetimą – UAB „V“ – turtą.

2.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. kovo 7 d. į PVM sąskaitą faktūrą Nr. VSST0000555 įrašė UAB „V“ prekes, parduodamas pirkėjai UAB „VS“: skaitytuvą (valdiklį) „S601EM-W“, 45 Eur vertės, 40 vnt. atstūmimo pakabukų „EM“, bendros 20 Eur vertės, elektromagnetinę sklendę su atmintimi „1743AD“, 20 Eur vertės, stalinį adapterį „2A/12V“, 8 Eur vertės, mygtuką „Exit bok de-02“, 8 Eur vertės, bendra prekių kaina 122,21 Eur, o UAB „V“ pateiktoje sąskaitoje faktūroje pakeitė prekių kainas, nurodydamas skaitytuvo (valdiklio) „S601EM-W“ 35 Eur vertę, 40 vnt. atstūmimo pakabukų „EM“ bendrą 16 Eur vertę, stalinio adapterio „2A/12V“ 5 Eur vertę, bei įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pirkėjai UAB „VS“ taip pat parduodama prekė: plastikinis korpusas „CAS6“, 17 Eur vertės, kurios pirkėjai neperdavė, taip neteisėtai pasisavino svetimą – UAB „V“ – turtą.

2.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. kovo 18 d. į PVM sąskaitą faktūrą Nr. VSST0000569 įrašė UAB „V“ prekes, parduodamas pirkėjai UAB „VS“: komutacinę spintą, 346 Eur vertės, 8 vnt. komutacinių plokščių „19 1U STP 6e cat 24 portą“, bendros 374,40 Eur vertės, optinę komutacinę plokštę „19 ODE 24xSC“, 30 Eur vertės, 11 vnt. plokščių „19/1 U“, bendros 39,60 Eur vertės, maitinimo plokštę, 10,20 Eur vertės, ventiliatoriaus bloką „19 TE 800 mm“, 39,93 Eur vertės, 2 vnt. ventiliatorių blokų reguliuojamų termostatų, bendros 24 Eur vertės, ventiliatorių pakabinamajai spintai, 9 Eur vertės, komutacinę spintą „19/12U“, 82 Eur vertės, įžeminimo rinkinį, 9,83 Eur vertės, komutacinę plokštę „19 SeUTP/24“, 18 Eur vertės, komutatorių „D-Link DGS-1024C“, 95,60 Eur vertės, 6 vnt. kabelių „UTP“, bendros 4,80 Eur vertės, plokštę „19/1 U“, 3,60 Eur vertės, maitinimo plokštę, 10,20 Eur vertės, 6 vnt. sujungimų „RJ-45“, bendros 4,80 Eur vertės, bendra prekių kaina 1333,38 Eur, o UAB,,V“ pateiktoje sąskaitoje faktūroje pakeitė prekių kainas, nurodydamas komutacinės spintos 303 Eur vertę, 8 vnt. komutacinių plokščių „19 1U STP 6e cat 24 portų“ bendrą 366,40 Eur vertę, komutacinės spintos „19/12U“ 75 Eur vertę, bei įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pirkėjai UAB „VS“ taip pat parduodamos prekės: gembė judesio davikliui „Paradox DG85“, 7 Eur vertės, judesio jutiklis „Paradox DG85“, 51 Eur vertės, kurių pirkėjai neperdavė, taip neteisėtai pasisavino svetimą – UAB „V“ – turtą.

2.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. kovo 21 d. į PVM sąskaitą faktūrą Nr. VSST0000578 įrašė UAB „V“ prekę, parduodamą pirkėjai UAB „VS“: optinį kabelį „SCTG-0-12SM mini“, 205,70 Eur vertės, o UAB „V“ pateiktoje sąskaitoje faktūroje pakeitė prekės kainą, nurodydamas optinio kabelio „SCTG-0-12SM mini“ 89 Eur vertę, ir įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pirkėjai UAB „VS“ taip pat parduodamos prekės: centrinis blokas „Spectra SP6000“, 38 Eur vertės, dūmų jutiklis „SD119-2“, 5 Eur vertės, klaviatūra „Paradox K32+“, 38 Eur vertės, kurių pirkėjai neperdavė, taip neteisėtai pasisavino svetimą – UAB „V“ – turtą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad G. P. padarė tęstines nusikalstamas veikas.

3.1. Išteisindamas G. P. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas neišanalizavo kaltinime nurodytų aplinkybių ir duomenų, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad G. P. padarė atskiras veikas, kurios atskirai paėmus turi būti vertinamos kaip administraciniai nusižengimai (ANK 108 straipsnis). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad G. P. nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. kovo 21 d. per 4 kartus iš UAB „V“ pasisavino prekių iš viso už 338,63 Eur, nusikalstamos veikos įvykdytos tapačiais veiksmais, iš esmės analogišku būdu ir aplinkybėmis (klastodamas buhalterinės apskaitos dokumentus, išrašė skirtingus tos pačios PVM sąskaitos faktūros egzempliorius su visiškai kitomis užfiksuotomis ūkinėmis operacijomis, jų kiekiais ir kainomis), veikas sieja tas pats nusikaltimo dalykas (naujos prekės – centrinis blokas, dūmų jutiklis), atskiri nusikalstamos veikos epizodai laiko (vietos) požiūriu nebuvo labai nutolę vienas nuo kito. Šios aplinkybės patvirtina, kad visuose nusikalstamos veikos epizoduose G. P. veiksmus siejo bendras sumanymas ir tikslas. Darydamas pirmąjį veiksmą, kaltininkas jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl tolesnių nusikalstamų veiksmų, todėl vien tai, kad turto vertė atskiruose epizoduose nesiekė dydžio, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šie nusikalstamos veikos epizodai tarpusavyje nėra susiję ir turėtų būti vertinami kaip atskiri administraciniai nusižengimai. G. P. veikė analogišku būdu, nusikalstamus veiksmus įgyvendino aptarnaudamas UAB „VS“ ir UAB „A“ įmonių atstovus, o pasisavinto turto nedidelė vertė tik sudarė pagrindą šias sumas maskuoti, taip apsunkinant galimybę išaiškinti jo neteisėtus veiksmus.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pasisavinto turto vertė nurodyta į prekės kainą nepagrįstai neįtraukiant PVM, vadovaudamasis BPK 255, 256 straipsniais, G. P. ir jo gynėjui pranešė apie kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių (turto vertės) keitimo galimybę ir apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatė, kad G. P. pasisavino ne 296,28 Eur vertės, o 338,63 Eur vertės svetimą turtą.

3.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo (BK 300 straipsnio 1 dalis) mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis) nepagrįstas. Išvadą dėl mažesnio veikų pavojingumo teismas padarė remdamasis išimtinai tuo, kad UAB „V“ patirta žala yra nežymi, suklastotos sąskaitos faktūros naudojamos UAB „V“ vidinėje apskaitoje, veika nesukėlė jokių žalingų pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad suklastoti dokumentai įtvirtino juridinę reikšmę turinčią informaciją ir tokių dokumentų suklastojimas ir panaudojimas buvo viena iš prielaidų teisiškai reikšmingiems padariniams atsirasti, o G. P. veiksmai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytini tokiais, kurie negalėjo pažeisti UAB „V“ teisėtų interesų. Priešingai, minėti veiksmai sudarė prielaidas žalai atsirasti ir apskritai jie galėjo asmenims, institucijoms, valstybei sukelti teisiškai reikšmingų padarinių. Vien ta aplinkybė, kad tiek klientui, tiek UAB „V“ pateiktose sąskaitose faktūrose bendra prekių suma sutampa, nepaneigia fakto, kad buvo klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai. Ypač įvertinus tai, kad dokumentai buvo klastojami, siekiant įgyvendinti bendrą nusikalstamą sumanymą. G. P. savo veiksmais siekė padaryti žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams – pasisavinti svetimą turtą. Nurodant skirtingas operacijas suklastotose sąskaitose faktūrose, buvo siekiama sukurti neigiamus padarinius – suklaidinti UAB „V“. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog G. P. veiksmų, klastojant tikrus dokumentus, rūšinis pavojingumas buvo mažesnis nei įprastai BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytais veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas. G. P. veikė siekdamas tiesioginės turtinės naudos, savo kaltės viso proceso metu nepripažino, be to, jo veiksmai nebuvo vienkartinio pobūdžio ar trumpalaikiai, priešingai, jie tęsėsi tam tikrą laiką.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį. Kasatorius nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 22 straipsnio 3 dalies pažeidimą, t. y. pažeidė kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, be to, apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis.

4.2. Jo veika dėl patikėto turto pasisavinimo pripažinta tęstine. Tačiau teismo išvada, kad jo veiksmai buvo siejami bendro sumanymo ir tikslo, kad, darydamas pirmąjį veiksmą, jis jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl tolesnių nusikalstamų veiksmų, nepagrįsta. Viso proceso metu jis savo kaltę neigė, todėl nesuprantama, kaip teismas galėjo nustatyti jo tikslus ir sumanymus. Jeigu būtų daroma prielaida, kad jo tikslai ir sumanymai buvo išankstiniai, tai pasisavintos prekės turėjo būti surastos pas jį ar kitus asmenis. Tačiau, jo gyvenamojoje vietoje atlikus kratą, kaltinime nurodytos prekės nesurastos. Nenustatytas nei laikas, nei būdas, kada ir kaip buvo pasisavintos prekės. Pasisavinimo faktas netgi nenustatytas, nes byloje nėra inventorizacijos akto, taip pat nėra prekių pasisavinimo faktą patvirtinančių liudininkų ar kitų duomenų. Todėl išvada apie bendrą sumanymą ir tikslą tėra prielaida. Apie išankstinį bendrą sumanymą nepatvirtino nė vienas liudytojas. Bendro tikslo nebuvimą patvirtina ir tai, kad jis nuteistas už skirtingų, nevienarūšių prekių pasisavinimą, veikas skiria nemažas laiko tarpas.

4.3. Nors su pirmosios instancijos teismo išvada jis taip pat iš esmės nesutinka, tačiau šio teismo išvada dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakartotinėmis keturiomis atskiromis veikomis, kurios, atsižvelgiant į pasisavinto turto vertę, kvalifikuotinos kaip administraciniai nusižengimai, yra teisėta, argumentuota ir pagrįsta.

4.4. Nekaltumo prezumpcijos principas draudžia grįsti nuosprendį įrodymais, kurių įrodomojo turinio patikimumas kelia abejonių. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Šis konstitucinis principas kelia aukštesnius reikalavimus apkaltinančių įrodymų patikimumo laipsniui nei kaltinamąjį teisinantiems bylos duomenims, tačiau įrodymų pakankamumo kaltei pagrįsti klausimas yra bylą nagrinėjančio pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo diskrecijos sritis. Tik išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir pripažinęs bylos duomenis įrodymais, pagrindžiančiais kaltę, teismas, remdamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis bei vidiniu įsitikinimu, valiniu sprendimu konstatuoja, jog šių duomenų pakanka teisiamajam pripažinti kaltu padarius nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjYtNjk3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-66-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-66-697/2016">2K-66-697/2016</a>).

4.5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 22 straipsnio 3 dalį, t. y. teisę į gynybą. Jis buvo kaltinamas pasisavinęs prekių už 296,28 Eur. Apkaltinamajame nuosprendyje pakeista esminė aplinkybė – pasisavintų prekių vertė, t. y. nurodyta, kad pasisavintų prekių vertė yra 338,63 Eur. Tačiau kokiu būdu kaltinime atsirado ši suma, iš esmės nėra aišku.

4.6. UAB „V“ 2019 m. gruodžio 16 d. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad bendrovei padaryta 296,28 Eur žala (358,50 Eur su PVM). Perdavus bylą teismui, jis buvo kaltinamas prekių, kurių vertė 296,28 Eur, pasisavinimu. Pirmosios instancijos teismo nurodymu UAB „V“ atstovas pateikė teismui prekių įsigijimo dokumentų kopijas, kartu 2020 m. gegužės 18 d. patikslino ieškinį, sumažindamas padarytos žalos dydį iki 279,86 Eur (338,63 Eur su PVM). Patikslinus ieškinį, nei prokuroras, nei civilinė ieškovė, nei teismas kaltinimo netikslino, o pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi iš esmės ne kaltinime, o civiliniame ieškinyje nurodytu žalos dydžiu, t. y. 279,86 Eur suma.

4.7. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko ir, išnagrinėjęs bylą, išėjo priimti procesinio sprendimo. Tačiau 2021 m. vasario 19 d. nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą, įvardijo pirmosios instancijos teismo iš esmės nurodytas naujas faktines aplinkybes ir nurodė, kad civilinės ieškovės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu turto vertinimu. Teismas informavo, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis (BPK 256, 295 straipsniai). Tačiau nei prokuroras, nei civilinės ieškovės atstovas, kaip įtvirtinta BPK 256 straipsnyje, prašymų pakeisti kaltinimą nepateikė, kaltinimas teisme pakeistas nebuvo. Apie kaltinimo pakeitimą jis sužinojo tik susipažinęs su apkaltinamuoju nuosprendžiu.

4.8. Taip buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, taisydamas pirmosios instancijos teismo padarytus kaltinimo pakeitimus, iš esmės pažeidė teisę apskųsti tokio turinio kaltinimą apeliacine tvarka. Akivaizdu, kad jeigu pirmosios instancijos teisme kaltinime nurodyta suma būtų nurodyta įtraukiant PVM, jo gynybinė taktika galėjo būti visiškai kita.

4.9. Nors jis ir nepripažino kaltės dėl dokumentų klastojimo, tačiau palaiko pirmosios instancijos teismo argumentus dėl BK 37 straipsnio taikymo. Šiuo atveju esminė faktinė aplinkybė sprendžiant dėl BK 37 straipsnio taikymo – turto pasisavinimo veikos vertinimas. Jeigu veikos vertinamos kaip atskiros ir veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo veika dėl sąskaitų faktūrų klastojimo įvertinta kaip mažareikšmė, tampa logiškas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pasisakė, kad neteisingų duomenų įrašymas į sąskaitų faktūrų egzempliorius, kurie yra saugomi UAB „V“, iš esmės nesukėlė jokių pasekmių. Bendrovei nesudaro jokių problemų nustatytus neatitikimus pataisyti ir įtraukti į apskaitą. Kitiems ūkio subjektams duomenų neatitikimas dokumentuose jokių pasekmių nesukėlė. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, pritaikyti BK 37 straipsnio nuostatas yra pagrįstas ir teisėtas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo G. P. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 183 straipsnio 1 dalies taikymo

6. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu, ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>, 2K-138/2014 ir kt.).

7. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo sudėtys yra materialiosios, todėl, inkriminuojant šias nusikalstamas veikas, būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Šiuo svarbiu aspektu, nors ir kitokioms aplinkybėms esant, pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>.

8. Vertinant, ar G. P. veika atitinka BK 183 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, abiem atvejais nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai liko abiejų teismų tinkamai neįvertinta byloje įrodinėtina aplinkybė, kad tiek pagal kaltinamajame akte esantį kaltinimą, tiek pagal apygardos teismo pripažintas įrodytomis bylos aplinkybes buvo privalu nustatyti, jog UAB „V“ projektų vadovas G. P., kuris pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. darbo sutartį su bendrove buvo materialiai atsakingas už jam patikėto ir perduoto turto bei kitų vertybių išsaugojimą asmuo, pasisavino konkrečias pirkėjoms UAB „A“ ir UAB „VS“ neperduotas prekes, minimas suklastotose PVM sąskaitose faktūrose Nr. VSST0000481, Nr. VSST0000555, Nr. VSST0000569 ir Nr. VSST0000578.

9. Abiejų teismų sprendimuose G. P. svetimo turto (prekių) pasisavinimo veiksmai atskirai nebuvo įrodinėjami, o faktiškai preziumuojami, atsižvelgiant į tai, kad G. P., parduodamas UAB „V“ prekes klastojo dokumentus, nes keturis kartus kompiuteriu sukūrė skirtingus tos pačios PVM sąskaitos faktūros egzempliorius su visiškai kitomis užfiksuotomis ūkinėmis operacijomis, nurodydamas skirtingus prekių kiekius.

10. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 10 d. posėdžio metu UAB „V“ prašytų pateikti sandėlio prekių inventorizacijos (anot šios bendrovės vadovo A. Č., bendrovėje vykdavo savaitinės ir metinė inventorizacijos) aktų (2 t., b. l. 196), kurie turėtų įrodyti, kad neperduotų pirkėjams kaltinime minimų šešių prekių bendrovės sandėlyje trūksta ir nuo kada jų trūksta, taip ir nebuvo teismams pateikta.

11. G. P. parodymai apie dviejų to paties numerio nesutampančių PVM sąskaitų faktūrų sukūrimo, spausdinimo ir patekimo į bendrovės buhalterinę apskaitą galimybes, šių sąskaitų koregavimo (keitimo) praktiką bendrovėje, jo parduodamų prekių kainų nustatymo aplinkybes, darbuotojų laisvo patekimo į bendrovės bendrą prekių sandėlį aplinkybes, iš esmės apeliacinės instancijos teisme liko nepaneigti.

12. Įrodymų tyrimo metu apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas tik G. P., jo parodymai išdėstyti nuosprendžio 10 punkte, tačiau šie parodymai šio teismo patikrinti ir paneigti paviršutiniškai, nepašalinus visų likusių prieštaravimų tarp atskirų bylos duomenų. Teismas naujame nuosprendyje tik dar kartą pakartojo iš ikiteisminio tyrimo medžiagos perkeltus atskirų liudytojų parodymus ir aptarė (naujo apkaltinamojo nuosprendžio 22 punktas) 2019 m. kovo 7 d. ir kovo 21 d. vaizdo įrašuose užfiksuotus pardavėjų darbo bendrovės patalpoje vaizdus, kuriuose, beje, jokio prekių pasisavinimo aplinkybių taip ir neužfiksuota. G. P. parodymai šio teismo įvertinti neaptariant palankių šiam nuteistajam kratos jo gyvenamojoje vietoje rezultatų. Kodėl teismai priėjo išvadą, kad G. P. konkrečias kaltinime nurodytas UAB „V“ prekes tyčia neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu, kada šis asmuo su bendrovės prekėmis ėmė elgtis kaip su nuosavu turtu, iš abiejų teismų sprendimų turinio taip ir neišplaukia, nes tai byloje ir nėra atskleista.

13. Esant tokiai padėčiai, kasaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, tačiau šio draudimo apeliacinės instancijos teismas nepaisė.

14. Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2009">2K-177/2009</a>, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos byloje aplinkybės. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

17. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime, turi būti atsižvelgiama, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir koks jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta, kaltininko kaltės turinys ir forma, jo tikslai ir motyvai. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-387/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-387/2008">2K-387/2008</a>, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016 ir kt.).

18. G. P. pirmosios instancijos teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl keturių PVM sąskaitų faktūrų suklastojimo, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pripažinus veiką mažareikšme, nes bendrovei, besiverčiančiai apsaugos sistemų prekyba ir įdiegimu, padarytoji žala nėra didelė. Iš ties G. P. suklastotomis PVM sąskaitomis faktūromis, iškreiptas tik keturių ūkinių operacijų vaizdas klaidingai nurodant parduotas prekes. Tai, kad toks atleidimas nuo atsakomybės neteisingas ir netinkamai taikytos BK 37 straipsnio nuostatos, apeliacinės instancijos teismas savo naujo nuosprendžio 30-32 punktuose be teorinių ir neparemtų bylos medžiaga, teiginių iš esmės nusprendė todėl, kad keturių sąskaitų faktūrų suklastojimas sudarė sąlygas padaryti G. P. kitą nusikaltimą – svetimo turto pasisavinimą, taip siekti turtinės naudos sau.

19. Pirmiau minėta, kad, šioms aplinkybėms byloje esant neįrodytoms, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo. Šis teismas, tinkamai motyvuodamas ir nurodydamas teismų praktiką, nusprendė, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį taikyti reikalingo pavojingumo laipsnio G. P. padaryti keturių sąskaitų vien tik suklastojimo (jokie kiti veiksmai neinkriminuoti veiksmai nepasiekė.

20. Darytina bendra išvada, kad, apeliacinės instancijos teismui nenustačius G. P. veiksmuose būtinojo BK 183 straipsnio 1 dalies požymio – tyčinio patikėto svetimo turto pasisavinimo, o pirmosios instancijos teismui nors ir kitais motyvais, bet teisingai nusprendus, kad baudžiamoji byla pagal BK 183 straipsnio 1 dalį G. P. nutrauktina vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šiam asmeniui nepadarius šios nusikalstamos veikos, apeliacinės instancijos teismas, tiek priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį dėl šios bylos dalies, tiek spręsdamas dėl netinkamo BK 37 straipsnio taikymo G. P. suklastojus dokumentus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Dėl to apeliacinės instancijos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendis naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

22. Patvirtinus pirmosios instancijos teismo išvadas dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo teisėtumo ir tai, kad pagal BK 183 straipsnio 1 dalį byla G. P. nutraukta pagrįstai, kitų paduoto kasacinio skundo argumentų analizė šiam sprendimui įtakos nebeturi, todėl atskiro nagrinėjimo nereikalauja.

Dėl proceso išlaidų

23. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka, civilinės ieškovės UAB „V“ atstovas advokatas T. Zubrickas prašė priteisti civilinės ieškovės patirtų išlaidų atlyginimą už jo atstovavimą kasacinės instancijos teisme (245 Eur) ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus.

24.. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų atlyginimą advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Po kasacinio proceso G. P. pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formuluotes yra asmuo, kuriam byla nutraukta, todėl iš jo pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas civilinės ieškovės UAB „V“ atstovo prašomos proceso išlaidos negali būti priteistos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 31 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Algimantas Valantinas

Tomas Šeškauskas