Baudžiamoji byla Nr. 2K-52-942/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55956-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2; 1.1.8.1.2; 1.1.8.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Š. (I. Š.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalies, kuria I. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už 2015 m. spalio 8 d. padarytą nusikalstamą veiką dvejiems metams šešiems mėnesiams, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį už 2015 m. lapkričio 28 d. padarytą nusikalstamą veiką aštuoneriems metams, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už 2015 m. gruodžio 14 d. padarytą nusikalstamą veiką trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, subendrinta bausmė I. Š. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, šią bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu I. Š. paskirta subendrinta bausme, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 8 d. nutarties dalis, kuria nuteistojo I. Š. apeliacinis skundas atmestas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti A. K., J. K., V. L. (V. L.), L. M., V. N. (V. N.), J. P., D. V., D. Ž. (D. Ž.), tačiau šios nuosprendžio dalys neskundžiamos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. I. Š. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose 2015 metų rudenį kartu su J. K. organizavo neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą ir platinimą.
1.1. I. Š. koordinavo ir vadovavo laisvėje esantiems asmenims – D. V. ir A. K.. Jis kartu su J. K., naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai bendravo su laisvėje esančiais D. V. ir A. K. ir 2015 m. spalio 8 d. 14.47 val. davė nurodymus A. K. psichotropinę medžiagą – ne mažiau kaip 1,723 g metamfetamino – perduoti D. V., o D. V. nurodė nuvykti prie (duomenys neskelbtini), esančios degalinės „Lukoil“, susitikti su A. K. ir paimti psichotropinę medžiagą.
1.2. A. K., vykdydamas nusikalstamos veikos planą, 2015 m. spalio 5 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1,723 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir ją 2015 m. spalio 8 d. apie 17.00 val. pirmiau nurodytoje degalinėje „Lukoil“ perdavė D. V..
1.3. D. V., vykdydamas nusikalstamos veikos planą, supakavo gautą psichotropinę medžiagą, padarydamas apvalios formos kamuoliuką, ir, turėdamas tikslą perduoti šią psichotropinę medžiagą I. Š. ir J. K., gabeno ją nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančio K. G. vairuojamu automobiliu „Škoda Superb“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus gatvėmis link Vilniaus pataisos namų.
1.4. D. V. ketino šauti pirmiau nurodytą apvyniotą kamuoliuką su psichotropine medžiaga į pataisos namų teritoriją, tačiau, pasirodžius Vilniaus pataisos namų pareigūnams, jį išmetė. Psichotropinę medžiagą – ne mažiau kaip 1,723 g metamfetamino – rado ir paėmė Vilniaus pataisos namų pareigūnai.
2. I. Š. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, 2015 metų rudenį organizavo neteisėtą didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą ir platinimą.
2.1. I. Š. koordinavo ir vadovavo laisvėje esantiems asmenims – D. Ž., V. L. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui. Jis, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai bendravo su laisvėje esančiais D. Ž., V. L., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir V. L. davė nurodymus įgyti didelį kiekį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 1,257 g narkotinės medžiagos metadono iš kito asmens ir perduoti ją D. Ž., o D. Ž. nurodė įgyti magnetolą, joje paslėpti narkotines medžiagas ir perduoti V. L..
2.2. D. Ž., vykdydamas nusikalstamos veikos planą, 2015 m. lapkričio 10 d. apie 15.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Iki“, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš V. L. įgijo ne mažiau kaip 1,257 g narkotinės medžiagos metadono.
2.3. D. Ž., siekdamas perduoti pirmiau nurodytą narkotinę medžiagą I. Š., vykdydamas šio nurodymus, supakavo ją į magnetolą „Blaupunkt“ ir šią perdavė nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai V. L..
2.4. V. L. 2015 m. lapkričio 28 d. jai su narkotine medžiaga perduotą magnetolą „Blaupunkt“ atnešė į Vilniaus pataisos namus, tačiau narkotinę medžiagą – ne mažiau kaip 1,257 g metadono – rado ir paėmė Vilniaus pataisos namų pareigūnai.
3. I. Š. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose 2015 metų gruodžio mėnesį organizavo neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą ir platinimą.
3.1. I. Š. koordinavo ir vadovavo laisvėje esantiems asmenims – D. Ž., J. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Jis 2015 m. gruodžio 12 ir 13 d., naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai bendravo su laisvėje esančiu D. Ž., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir D. Ž. davė nurodymą iš kito asmens įgyti psichotropines medžiagas – ne mažiau kaip 0,219 g metamfetamino – ir atgabenti jas į Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančią degalinę „Alauša“, o su J. P. netiesiogiai, per kartu atliekantį bausmę, nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinantį A. P., kuris 2015 m. gruodžio 13 d. pokalbio telefonu metu nurodė J. P. paimti „paketą“ ant Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančios degalinės „Alauša“ kolonėlės Nr. 1.
3.2. D. Ž., vykdydamas nusikalstamos veikos planą, 2015 m. gruodžio 13 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ten iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens už 30 Eur įgijo ne mažiau kaip 0,219 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, šią medžiagą 2015 m. gruodžio 14 d. apie 0.12 val., apvyniojęs lipnia juosta, paliko ant Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančios degalinės „Alauša“ kolonėlės Nr. 1.
3.3. 2015 m. gruodžio 14 d. 10.08 val. pirmiau nurodytą, ant Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančios degalinės „Alauša“ kolonėlės Nr. 1 paliktą psichotropinę medžiagą paėmė J. P. ir, turėdamas tikslą perduoti ją kitam ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, ją gabeno iki Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančio buto. 2015 m. gruodžio 14 d. 18.50 val. kratos pirmiau nurodytame bute metu psichotropinę medžiagą – 0,219 g metamfetamino – rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistasis I. Š. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir jo 2015 m. spalio 8 d., lapkričio 28 d., gruodžio 14 d. padarytas nusikalstamas veikas, kvalifikuotas atitinkamai pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką atitinkamai mažesnes bausmes, ir, tinkamai subendrinus bausmes, paskirti švelnesnę galutinę subendrintą bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismo nutartis turėtų būti pakeista, nes buvo priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę, kad jo byla per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis būtų teisingai išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių ir yra grindžiamos selektyviai iš baudžiamosios bylos konteksto paimtomis duomenų dalimis, kurias ne patvirtina, o, priešingai, paneigia kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, taip pat niekuo su nusikalstamu įvykiu, nusikalstamų veikų sudėtimi, jo kaltumu nesusijusiais procesiniais dokumentais, taip iš esmės paneigiant BPK 44 straipsnio 7 (turėtų būti – 6) dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus, savo išvadas padarė neišanalizavęs Lietuvos teismų praktikos dėl BK 259 ir 260 straipsnių taikymo analogiškose situacijose, nors to būtent apeliaciniu skundu ir buvo prašyta, taip pat neištyręs byloje surinktų įrodymų visumos, neišnagrinėjęs visų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl skunde nurodytų dokumentų įrodomosios reikšmės, nepaisydamas, kad anksčiau priimti Lietuvos teismų sprendimai analogiškose bylose saisto apeliacinės instancijos teismą. Be to, pirmiau nurodytų BPK normų taikymas lėmė ir netinkamą BK 54 straipsnio nuostatų taikymą.
4.3. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais realių abejonių duomenimis.
4.4. Bylą nagrinėjant teisme kaltu prisipažino iš dalies. Dėl narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo turint tikslą platinti nurodė, kad sutinka su tuo, jog kaltinime nurodytas narkotines medžiagas įgijo per kaltinime nurodytus asmenis, tačiau kategoriškai nesutinka, kad narkotines medžiagas įgijo turėdamas tikslą platinti, nes jis jau daug metų vartoja narkotines medžiagas, turi stiprią priklausomybę nuo jų ir visais įmanomais būdais bando įsigyti jų savo reikmėms. Kadangi šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ypač sunku gyventi su priklausomybe. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą pasitvirtino tai, kad jis organizavo narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą savo asmeniniams tikslams, o tai, kad jis turėjo tikslą tas medžiagas platinti, nepasitvirtino. Teisme apklausti J. K. ir D. V. nurodė, kad jį pažįsta jau seniai ir žino, jog jis yra narkomanas. Šie parodymai patvirtina ir tai, kad būdamas Vilniaus pataisos namuose turimos priklausomybės nuo narkotinių medžiagų jis neišsigydė. Iš D. V. parodymų matyti, kad jis jam (kasatoriui) kaip draugui, kuriam reikėjo pagalbos, padėjo įsigyti narkotines medžiagas. O iš J. K. parodymų matyti, kad jis kartu su juo (kasatoriumi) siekė įsigyti narkotinių medžiagų, nes jam pačiam reikėjo dozių ir jis žinojo, per ką būtų galima jų įsigyti.
4.5. Ir BK 259 straipsnyje, ir BK 260 straipsnyje nustatyta atsakomybė už narkotinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną veiką nuo kitos, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas turėjimas. Tai yra būtinasis BK 260 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas reiškia, kad kaltininkas atlygintinai ar neatlygintinai perduoda jas kitiems asmenims. Tai yra vertinamasis kriterijus, kuris nustatomas įvertinus byloje esančius įrodymus. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltinamasis turėjo tikslą medžiagas parduoti ar kitaip platinti, daroma išvada atsižvelgiant į kiekį, paruoštų dozių skaičių, ar pats kaltininkas vartoja narkotines medžiagas ir kitus objektyvius bylos duomenis.
4.6. Iš specialisto išvadų Nr. 140-IS1-127, 140-(4243)-ISl-6215, 140-(4242)-ISl-5078 atitinkamai matyti, kad: tyrimui pateiktose medžiagose, paimtose 2015 m. spalio 8 d. iš D. V., yra psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurio masė baltos spalvos birioje medžiagoje yra 0,421 g (11,2 %), o rudos spalvos birioje medžiagoje – 1,302 g (7,9 %); baltos spalvos miltelių iš žalios ir geltonos spalvų paketėlio, kuris yra mėlynos spalvos CD grotuvo „Blaupunkt“ viduje, sudėtyje yra narkotinės medžiagos metadono, kurio masė yra 1,257 g; gelsvos spalvos nevienalyčių miltelių, esančių juodos spalvos lipnia juosta apklijuotame bespalviame plastikiniame užspaudžiamame maišelyje, rastame 2015 m. gruodžio 14 d. kratos metu bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurio masė yra 0,219 g ± 0,013 g. Taigi jis tris kartus įvairiomis aplinkybėmis ketino įgyti ir disponuoti savo asmeninėms reikmėms mažais kiekiais – 0,4 g, 1,3 g, taip pat 1,3 g ir galiausiai 0,2 g – narkotinių medžiagų ir tai rodo aiškų tikslą – įgyti narkotines medžiagas savo reikmėms.
4.7. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į jo (kasatoriaus) argumentus ir bylos aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas neatliko esminės skirtingų teismų instancinės funkcijos – teisinių klaidų ir kvalifikavimo nepagrįstumo eliminavimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad „net ir pripažinus, kad nuteistasis I. Š. narkotinės ir psichotropinių medžiagų siuntimą inicijavo savo asmeniniam vartojimui, tai nepaneigia, jog būtent I. Š. organizavo, kad D. V., V. L. ir D. Ž. įgytų, laikytų, gabentų ir siųstų narkotinę ir psichotropines medžiagas turint tikslą platinti, t. y. jas siųstų I. Š. į pataisos namus“. Iš tokios išvados neįmanoma suprasti, kodėl D. V. ir jo veiksmai vertinami per vieną tikslą – tikslą platinti, nors jis (kasatorius) tenorėjo vien neteisėtai įsigyti (ir aprašomu būdu neteisėtai įgijo) narkotinių medžiagų. Duomenų, kad per D. V. įgytas narkotines medžiagas jis būtų kur nors toliau platinęs, baudžiamojoje byloje nėra. Taigi, akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir kritiškai neįsivertino nutartyje daromų išvadų, nes jos yra nelogiškos ir prieštarauja baudžiamosios bylos duomenims, kurių analizei nutartyje net neskiriamas dėmesys.
4.8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas tik tada, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už pardavimą ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Taigi šios nusikalstamos veikos yra atribojamos pagal objektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą ir subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą.
4.9. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas valstybės kaltintojo pozicijai, nuosprendyje ne tik išsako savo šališką pritarimą kaltintojo teorinei pozicijai, prieštaraujančiai pirmiau nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, bet ir atskleidžia savo nemotyvuotą ir tendencingą ketinimą vertinti jo veiksmus būtinai pagal griežtesnį teisinį vertinimą.
4.10. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo teoriniu teiginiu, kad esminis kriterijus, atribojantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, įtvirtintą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1, 2 dalyse, yra kaltininko tikslas tokias medžiagas platinti, tačiau kartu atsižvelgtina į tai, kad tikslo turėjimas, kaip minėta, yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje viena iš aplinkybių, rodančių tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nebuvimą, gali būti medžiagų kiekiai. Šiuo atveju akivaizdu, kad jie sutampa su vieno asmens – jo (kasatoriaus) – asmeniniu poreikiu. Ir nors teisine prasme viename iš epizodų kiekis yra laikomas dideliu, jam, kaip vartojančiam narkotines medžiagas daug metų, taip pat nelaisvėje, tai yra tik keletas dozių. Kitas kriterijus galėtų būti faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas. Iš jo nuosprendyje analizuojamų parodymų matyti, kad jis vartoja narkotines medžiagas ir pripažįsta, kad yra narkomanas.
4.11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kai kaltinamasis, siekdamas įgyti medžiagas asmeniškai vartoti, panaudoja kitus asmenis, sprendžiant ar kvalifikuojant tokius veiksmus kaip bendrininkavimą turint tikslą platinti, būtina atsižvelgti į susitarimo pobūdį. Taigi, siekiant pagrįsti, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, tarpusavio ryšius, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jų tarpusavio ryšius sąlygojo ne jų pačių asmeninis apsisprendimas ar valia, bet valstybės dėl jų priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir paskyrimas atlikti bausmę toje pačioje įstaigoje. Tokiomis aplinkybėmis veiksmų bendrumo suderinamumo lygį vienasmeniškai jų valiai priskirti neįmanoma, kadangi bendras buvimas, bendravimas buvo sąlygotas laisvės atėmimo vietos taisyklėmis. Taip pat sutapo, kad jie abu, narkotinių medžiagų vartotojai, nusprendė įsigyti narkotinių medžiagų būtent sau vartoti, tačiau laisvės atėmimo vietoje tai labai sudėtinga, todėl įsigijo lygiaverčiais pagrindais, kaip bendravykdžiai, kiekvienas sau ir nederindami išankstinių išplatinimo variantų. Kokių nors panašių duomenų byloje nėra surinkta. O narkotinių medžiagų kiekis būdavo toks, kokį pavykdavo gauti. Visa tai tik įrodo, kad tikslo platinti narkotines medžiagas negalima patvirtinti jokiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.
4.12. Apibendrinant darytina išvada, kad ši baudžiamoji byla nuo pat įtarimo jam pareiškimo iki pat apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo buvo tiriama neobjektyviai ir šališkai, o priimti teismų sprendimai yra formalūs, pagrįsti tikimybių pusiausvyros principu, neindividualizuojant veiksmų, nesilaikant nekaltumo prezumpcijos principo ir negali būti pripažįstami teisėtais bei pagrįstais.
4.13. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, neteisingai įvertino aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą, lyginant atsakomybę pagal BK 260 ir 259 straipsnius, ir šią veiką padariusį asmenį, visumą, taip pat nepagrįstai vienomis aplinkybėmis vadovavosi, o į kitas neatsižvelgė. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės šiuo atveju yra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo ir paskyrė neteisingą, neproporcingai griežtą bausmę.
4.14. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2006">2K-420/2006</a>, 2K-390/2011, 2K-315/2013). Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzExLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-311/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-311/2011">2K-311/2011</a>, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-942/2015">2K-204-942/2015</a>, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).
4.15. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, kaip formaliai nurodyta nuosprendyje, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), tačiau nesivadovavo kitu svarbiu teisės principu – teisingumo principu (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), taip pažeisdamas bendruosius bausmės skyrimo pagrindų reikalavimus. Dėl to, perkvalifikuojant jo nusikalstamas veikas iš BK 260 straipsnio 1, 2 dalių į 259 straipsnio 1 dalį, yra pagrindas keisti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, susijusią su bausmės paskyrimu.
4.16. Pirmosios instancijos teismas net nevertino galimybės taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatas, todėl nenustatė pagrindo skirti švelnesnę, negu įstatymo nurodyta, bausmę, neteisingai konstatavo, kad įstatyme nustatyta bausmė tariamai atitinka jo padarytų veikų pavojingumą ir asmenybę. Tokiu būdu jam net nesudaroma galimybė pakeisti savo gyvenimo būdo, gydytis nuo priklausomybės, integruotis į visuomenę – nuosprendžiai vis bendrinami neatsižvelgiant ir neatkreipiant dėmesio į tai, kad nusikalstamos veikos, už kurias skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, yra įvykdytos prieš penkerius metus – dar 2015 metais.???????????????????
5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Lilija Ambrulevičienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo I. Š. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis ir I. Š. kaltę organizavus neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą ir platinimą grindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų duomenų visuma: elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenimis, kitų kaltinamųjų parodymais, tarp jų ir paties I. Š. parodymais, liudytojos V. L. parodymais, kurių patikimumas patikrintas BPK nustatytais proceso veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai konstatavo, kad I. Š. organizavo psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, permetimą į pataisos namų teritoriją ir perdavimą (įpakuojant į magnetolą) sutuoktinei, kuriai nurodė magnetolą pristatyti jam į pataisos namus, bei tai, kad jis vartoja įvairias psichotropines ir narkotines medžiagas, anksčiau yra teistas už įvairių kiekių narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, turint tikslą platinti, bei realizavimą, I. Š. žinojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, juo labiau kad pats siekė įgyti tokį kiekį narkotinės ir psichotropinių medžiagų. Todėl padaryta teisinga ir logiška išvada, kad nuteistasis I. Š., organizuodamas nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia bei suvokė, jog organizuoja neteisėtą įgijimą ir platinimą ne tik psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bet ir didelio kiekio narkotinės medžiagos – metadono, ir norėjo taip veikti, tad jo veikos atitinka BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų nusikalstamų veikų požymius. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai nenukrypo nuo teismų praktikos, teisingai vadovavosi byloje surinktų įrodymų visumos analize ir atskleidė kasatoriaus padarytų nusikalstamų veikų subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią įgyti ir platinti psichotropinę medžiagą.
5.2. Nuteistojo I. Š. teiginiai, kuriais ginčijamas tikslo platinti psichotropines medžiagas buvimas jo veikoje, yra nepagrįsti. Teismų praktikoje sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-618/2010, 2K-113/2011, 2K-545-489/2015). Taigi, šiuo atveju I. Š. tikslą platinti narkotines medžiagas patvirtina J. K. parodymai apie tai, kad pastarasis žinojo, jog per I. Š. galima gauti narkotikų, kitų kaltinamųjų byloje parodymai, liudytojų parodymai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, iš kurių matyti, kad nuteistasis aktyviai bendravo ir koordinavo laisvėje esančių asmenų veiksmus, žadėjo už tai piniginį atlygį ar skolos „nurašymą“, davė smulkius ir išsamius nurodymus apie psichotropinių medžiagų perdavimo būdą, perdavimo vietą ir kt. Nors kasatorius tvirtina, kad narkotines medžiagas, kurias buvo įgijęs asmeniškai vartoti, vartojo pats ir tai, anot jo, patvirtina, kad jis neturėjo tikslo jas platinti, tačiau ši aplinkybė jokiu būdu nepanaikina išvados dėl tikslo platinti narkotinę medžiagą. Kasatoriaus argumentas, neva įgytų psichotropinių medžiagų nedidelis kiekis patvirtina, kad jis jas įsigijo tik sau asmeniškai vartoti, taip pat vertintinas kritiškai, kadangi jis, seniai ir nuolat vartojantis narkotikus, žinodamas gresiančią atsakomybę už didesnio kiekio įgijimą ir laikymą, būdamas laisvės atėmimo vietoje, galimai vengė vienu kartu įsigyti didesnį kiekį. Tad ši kasatoriaus pozicija laikytina išskirtinai jo gynybine taktika, nes ją paneigia byloje esantys įrodymai.
5.3. Nuteistojo I. Š. teiginiai, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, yra nepagrįsti. Pažymėtina tai, kad teismai atliko išsamią, visapusišką ir objektyvią byloje surinktų įrodymų – nuteistojo I. Š. parodymų, kitų nuteistųjų ir kaip liudytojų apklaustų asmenų parodymų, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolų, specialisto išvadų – analizę, ji patvirtina, kad nuteistasis I. Š. turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas – metadoną ir metamfetaminą. Priešingai nei teigia kasatorius, teismai teisingai nustatė psichotropinių medžiagų įgijimo motyvus ir tikslus, I. Š. veikų inkriminavimą pagal BK 260 straipsnį grindė išsamiau išanalizuotais įrodymais, o ne prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai teigtina, kad teismai laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų ir kasacinės instancijos teismo suformuluotų įrodymų vertinimo reikalavimų.
5.4. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Šiuo konkrečiu atveju kasatoriaus nurodytos aplinkybės jokiu būdu nėra kvalifikuotinos kaip išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste. Priešingai, tai, kad kaltinamasis yra daug kartų teistas, neatlikus vienos bausmės, jam yra skiriama kita bausmė, akivaizdžiai parodo noro keisti savo gyvenimo būdą nebuvimą. Taip pat pabrėžtina ir tai, kad teismai, atsižvelgdami į I. Š. padarytų nusikaltimų pavojingumą, jo asmenybę (tai, kad praeityje jis teistas daugiausia už veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), ilgą proceso trukmę ir įvertinę visas reikšmingas bylos aplinkybes, paskyrė BK straipsniuose nustatytas artimas minimalioms už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes, kurios neabejotinai yra adekvačios padarytų nusikaltimų sunkumui, neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka bausmės paskirtį. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistajam paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį pagrindo nėra.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo I. Š. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
7. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, o remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis įrodytomis pripažintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu, nesant argumentų konstatuoti, kad bylos ikiteisminio tyrimo ir proceso teisme metu jas nustatant buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus. Skundo teiginiai, kuriais neigiamos įrodytomis pripažintos bylos aplinkybės, pateikiama argumentų, kuriais kvestionuojamos atskiros teismų padarytos išvados dėl bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, prašoma, atsižvelgiant į atskiras nustatytas bylos aplinkybes, daryti kitokias išvadas dėl teismų sprendimuose esančių išvadų atitikties bylos aplinkybėms, teisėjų kolegijos nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais – t. y. galimasi baudžiamojo proceso pažeidimais.
Dėl BK 260 straipsnio taikymo ir įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų laikymosi
8. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad šioje baudžiamojoje byloje nepagrįstai konstatuotas tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas turėjimas, kadangi kasatorius organizavo narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą tik savo asmeniniams tikslams, o tai reiškia, kad jo veikos turėtų būti kvalifikuotos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
9. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už pardavimą ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šios nusikalstamos veikos yra atribojamos pagal objektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą bei subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą.
10. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-4/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-4/2009">2K-4/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-166/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-166/2010">2K-166/2010</a>, 2K-157/2013). Nustatant asmens tikslą platinti narkotines medžiagas, svarbu įvertinti visus dėl to surinktus bylos įrodymus, negali būti išskiriami ir sureikšminami tik kai kurie iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą dėl kaltininko kaltės, jo turėto tikslo disponuojant narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-166/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-166/2010">2K-166/2010</a>, 2K-113/2011, 2K-352/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-173/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-173/2014">2K-7-173/2014</a>, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-35-1073/2019). Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė, kad I. Š. veikų kvalifikavimas neatitinka BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto nusikaltimo požymių ir padarytas prasilenkiant su pirmiau nurodyta teismų praktika dėl BK 260 straipsnio 1, 2 dalių taikymo.
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. Š., veikdamas kartu su kitu nuteistuoju, atliekančiu bausmę pataisos namuose, ir dar keturiais laisvėje buvusiais bendrininkais (taip pat ir kitais nenustatytais asmenimis), koordinuodamas ir vadovaudamas jų veiksmus ir jiems vadovaudamas, organizavo psichotropinių medžiagų – ne mažiau kaip 1,723 g (veika 2015 m. spalio 8 d.) ir 0,219 g (veika 2015 m. gruodžio 14 d.) metamfetamino ir didelio kiekio narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 1,257 g metadono (veika 2015 m. lapkričio 28 d.) neteisėtą įgijimą, gabenimą (metamfetamino permetimą ir metadono įpakavimą magnetoloje) į Vilniaus pataisos namus, tačiau psichotropinės ir narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos pareigūnų.
12. Abu žemesniųjų instancijų teismai pagrįstai nusprendė, kad subjektyvieji BK 260 straipsnio 1 dalies požymiai yra susiję su objektyviaisiais, todėl asmens, neteisėtai disponavusio narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kaltės turinys, nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjami remiantis ne vien kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad I. Š. nuteistas kaip organizatorius, kartu veikęs su nustatytais penkiais kitais asmenimis, koordinavęs jų veiksmus ir jiems vadovavęs. Byloje nustatyta, kad buvo atitinkamas pasiruošimas gabenti narkotikus, slėpimas (magnetoloje). Be to, I. Š. organizavo 1,723 g ir 0,219 g metamfetamino, kurio kiekis viršijo nedidelio kiekio (0,2 g) ribą, bet nesiekė didelio kiekio (20 g) ribos, ir 1,257 g metadono, kuris atitiko didelį kiekį (nuo 1 g), įgijimą ir platinimą. Taigi nors dviejų veikų atveju psichotropinių medžiagų kiekis ir nebuvo didelis, tačiau, kaip nurodyta, tai buvo ne vienkartinė veika, I. Š. veiksmai sudaro tris atskiras veikas, kurios buvo padarytos I. Š. suvokiant psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekius ir veikiant tiesiogine tyčia. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką asmuo, atlikęs parengiamuosius veiksmus ir vadovavęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimui net ir asmeniniam vartojimui, paprastai laikytinas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti organizatoriumi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-173/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-173/2014">2K-7-173/2014</a>).
13. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartą yra atkreiptas dėmesys į tai, jog neturėtų būti suabsoliutinamas narkotinių medžiagų vartojimo asmeniniais tikslais kriterijus: vien ta aplinkybė, kad nuteistasis pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Vien ši aplinkybė, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia I. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, o tik parodo, kad šalia platinimo jis galėjo turėti ir kitą tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-247/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-247/2010">2K-247/2010</a>, 2K-629/2011, 2K-141/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkzLTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-293-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-293-697/2015">2K-293-697/2015</a>). Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalys – pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pritaikytas tinkamai.
14. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir tinkamai neištyrė byloje surinktų įrodymų visumos bei neišnagrinėjo visų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl skunde nurodytų dokumentų įrodomosios reikšmės.
15. Esminiu pažeidimu, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018 ir kt.). Nesutinkant su įrodymų vertinimu ir teismų išvadomis, kasaciniame skunde turi būti pateikti teisiniai argumentai, patvirtinantys, kad bylos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos, įrodymai, kuriais pagrįstas nuosprendis, buvo gauti neteisėtais būdais ar, tiriant ir vertinant įrodymus, buvo pažeistos kitos BPK nuostatos.
16. Šiuo atveju kasatorius, ginčydamas tikslo platinti narkotinę ir psichotropines medžiagas buvimą, tokių argumentų nepateikė, kasaciniame skunde pakartojo savo apeliacinio skundo argumentus, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė. Iš kasacine tvarka skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas kasatoriaus kaltę grindė įvertinęs jo paties, kitų nuteistųjų, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, kitus proceso metu surinktus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus ir padarė išsamia įrodymų visumos analize pagrįstas išvadas. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies nuostatomis, išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kasatoriaus kaltumo organizavus neteisėtą narkotinės ir psichotropinių medžiagų (tarp jų ir didelio kiekio narkotinės medžiagos) įgijimą ir platinimą ir esminių BPK pažeidimų ar pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis nenustatė. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į visus esminius I. Š. apeliaciniame skunde iškeltus klausimus (kurie pakartoti ir kasacinės instancijos teismui pateiktame kasaciniame skunde), argumentuodamas, kodėl nuteistojo I. Š. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokias išvadas.
17. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, darytina bendra išvada, kad skundo argumentai, kuriuose išreikšta abejonė dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo neatitikties BPK 20 straipsniui, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą bei BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus, yra nepagrįsti, nes šie argumentai prieštarauja bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui.
Dėl bausmės skyrimą reglamentuojančių normų taikymo
18. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas teisingumo principo (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) reikalavimus bei tinkamai neįvertinęs BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje nustatytų bausmės švelninimo pagrindų, paskyrė jam per griežtą bausmę, kuri, perkvalifikavus veikas į BK 259 straipsnio 1 dalį, turėtų būti atitinkamai sušvelninta.
19. Pažymėtina, kad teisėjų kolegijai konstatavus, jog baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant kasatoriaus veikas buvo pritaikytas tinkamai, paliekami nenagrinėti kasacinio skundo argumentai dėl bausmės skyrimo siejant juos su veikų perkvalifikavimu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
20. Kiti kasacinio skundo argumentai dėl I. Š. neteisingai paskirtos bausmės nepagrįsti. Minimalioms artimos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką I. Š. paskirtos visapusiškai įvertinus tiek ilgą proceso trukmę, tiek nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Antai įvertinta, kad I. Š. nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, visais atvejais buvo veikų organizatorius, į nusikalstamas veikas įtraukė beveik visus šios bylos nuteistuosius. Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas keturis kartus, taip pat ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą, nuo to laiko teistas dar du kartus, taip pat už BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, abiem atvejais nusikalstamos veikos padarytos neatlikus anksčiau paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti bent minimalias kasatoriaus pastangas atsikratyti priklausomybės ir keisti gyvenimo būdą.
21. Nėra pagrindo sutikti ir su kasatoriaus teiginiais dėl švelnesnės, negu įtvirtinta įstatyme, bausmės jam skyrimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, atsakant į analogiškus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, išdėstyti išsamūs motyvai dėl negalimumo I. Š. pritaikyti BK 62 straipsnio ir (ar) 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai dėl minėtų BK nuostatų turinio yra teisingi, kaip ir teismo išvada, jog taikyti švelnesnę, nei sankcijoje nustatyta minimali, bausmę nuteistajam I. Š. nėra teisinio pagrindo.
22. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo teisė motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, nei nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, išplaukia iš pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. Kita vertus, konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).
23. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkzLTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-293-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-293-697/2015">2K-293-697/2015</a>). Šiuo atveju žemesniųjų instancijų teismai tokių aplinkybių ir būtinų sąlygų skirti I. Š. švelnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nenustatė.
24. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi, teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39/2009">2K-39/2009</a>, 2K-491/2012, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018, 2K-185-495/2020). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai ir konstatavo, kad nenustatyta BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ilgą proceso trukmę, dėl to skyrė mažesnes bausmes, tačiau kartu pagrįstai konstatavo, kad kitų išimtinių aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, jog baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šiuo atveju nėra.
25. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą nurodant, kad, subendrindamas I. Š. paskirtą aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, teismas vadovaujasi BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi. Tai nutartyje pastebėjo ir apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismas bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, o bausmių apėmimo netaikė. Šis rašymo apsirikimas, klaidingai nurodant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, nelaikytinas esminiu trūkumu, dėl kurio būtų pagrindas keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad paduoto kasacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo nustatyti esminių BPK pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių reikėtų žemesniųjų instancijų teismų priimtus nuosprendį ir nutartį keisti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo I. Š. kasacinį skundą.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Artūras Pažarskis
Aurelijus Gutauskas
