Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-9-511/2022
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00251-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Kauno apskrities VPK KPV, Institucija) 2021 m. sausio 22 d. nutarimu D. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalį 60 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. kovo 17 d. 20.26 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, viršijo nustatytą 50 km/val. greitį 21 km/val. – važiavo 71 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus.
2 Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi Kauno apskrities VPK KPV 2021 m. sausio 22 d. nutarimas paliktas galioti be pakeitimų, o administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. skundas atmestas.
3 Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis palikta galioti be pakeitimų, o administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. apeliacinis skundas atmestas.
4 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5 Pareiškėjas prašo Institucijos nutarimą, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nutartis panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad šioje byloje buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, kurie turėjo įtakos neteisėtiems sprendimams priimti, t. y. teismai nepagrįstai nenustatė teisėtumo priuncipo pažeidimo ir nepagrįstai netaikė jau suformuotos gausios teismų praktikos išaiškinimų, kuriais teismai įpareigojami pripažinti neteisėtai gautus duomenis neleistinais įrodymais.
5.1 Buvo iš esmės pažeistos šios teisės normos: KET priede nurodyto kelio ženklo Nr. 636 aprašymas (paaiškinimas); Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 290 punkto reikalavimas; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas viešajame administravime; Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas policijos veiklos teisėtumo principas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagrindiniu šios bylos įrodinėjimo dalyku buvo galiojančių teisės normų netinkamas taikymas, taip pat teisėtumo principo ir įstatymų viršenybės principų Institucijos veikloje neteisėtas netaikymas.
5.2 Taip pat buvo pažeistos ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos, nustatančios, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), teismas ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir imperatyviai suformuota vienoda jų taikymo teismų praktika.
5.3 Pažeista Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostata, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
5.4 Pagal teismų praktiką administracinių nusižengimų bylų teisenoje įrodymais gali būti pripažįstami tik teisėtais būdais gauti duomenys – neteisėtais būdais gautais įrodymais negalima vadovautis ir daryti teismo išvadų dėl asmens kaltės. Institucija tik teisėtomis priemonėmis ir teisėtai surinktais įrodymais turi įrodinėti asmens kaltę dėl padaryto nusižengimo. Teismai šių nuostatų nepaisė ir ginčijamų įrodymų nepripažino neteisėtai gautais, nepasisakė dėl skundų argumentų, kodėl aiškiai pažeidžiant teisėtumo principą Institucijos neteisėtai surinkti įrodymai galėtų būti pripažįstami ir naudojami administracinio nusižengimo byloje.
5.5 Galiojančios teisės normos, kurias teismai šioje byloje taikė netinkamai, įvykio metu imperatyviai nustatė institucijos pareigą rinkti bylos įrodymus tik iki automatinio greičio matavimo prietaiso 50–100 m atstumu pastačius kelio ženklą Nr. 636 (KET 645 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 pakeitus KET kai kurias nuostatas, iki šiol galiojančioje KET redakcijoje analogiško vaizdo ženklo numeris yra pakeistas iš Nr.645 į 636, įvestas dar vienas šio kelio ženklo paveikslėlis ir sutrumpintas jų aprašymas – „Kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai“. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 290 punkte nustatyta, kad ženklas Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Ne gyvenvietėse ženklas turi būti įrengiamas 150–300 m, o gyvenvietėse – 50–100 m atstumu iki greičio režimo pažeidimus fiksuojančio automatinio prietaiso. Prireikus ženklas gali būti įrengiamas ir kitokiu atstumu, kuris šiuo atveju turi būti nurodomas papildomoje lentelėje Nr. 801. Ženklai turi būti įrengiami ir prieš imitacinius prietaisus.
5.6 Byloje nėra ginčo, kad tokio ženklo Institucija nebuvo įrengusi, – Institucija tai pripažįsta, tik teigia, kad to daryti ji neva neprivalo. Byloje kilo ginčas, ar konkrečiam automatinio greičio matavimo prietaiso modeliui ar jo specifikacijai negalioja nei KET priedo kelio ženklui Nr. 636 nurodytas paaiškinimas, nei pirmiau nurodytos Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 290 punkto nuostatos. Iš lakoniško Institucijos atsakymo ir teismo nutarties negalima suprasti, kokiomis kitomis teisės normomis yra remiamasi ir sprendžiama, kad kelio ženklo Nr. 636 nereikia. Pažymėtina, kad tokių Institucijos pareigą renkant įrodymus su bet kurio modelio automatiniu greičio matavimo prietaisu visada naudoti kelio ženklą Nr.636 eliminuojančių teisės normų nėra.
5.7 Pareiškėjas nurodo, kad teismai, šioje byloje priimdami jam nepalankius sprendimus, pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pareiškėjas cituoja teismų praktiką: „Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė negali būti įrodinėjama ir grindžiama neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis. <...> Teismas šioje byloje siekia stiprinti žmogaus teisių apsaugą administraciniame procese, užtikrinti didesnį įrodinėjimo priemonių patikimumą, sudaryti didesnes galimybes nustatyti tiesą byloje ir užtikrinti teisėtumo principo įgyvendinimą viešojo administravimo subjektų (policijos įstaigų) veikloje. Teismas vertina, kad paminėti tikslai pateisina teismą praktikos kitimą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3-1679/2007). Pareiškėjas taip pat cituoja Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SUktMTAyLTUwNC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'II-102-504/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="II-102-504/2018">II-102-504/2018</a>, Klaipėdos apygardos teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE3NC00NTgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-174-458/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-174-458/2019">AN2-174-458/2019</a>, kuriuose įrodymai pripažinti neleistinais, įrodinėjant KET pažeidimo faktą. Nurodoma, kad pagrįstai manytina, jog jokia „nauja“ ar „vėlesne“ teismų praktika neturėtų būti pakeičiami fundamentalūs, teisės doktriną ir pagrindinius teisės principus paaiškinantys ankstesni teismų praktikos išaiškinimai. Šioje byloje teismai ir Institucija taip pat nenurodė nė vienos teismų įsiteisėjusios nutarties, kuria būtų raginama abejoti teisėtumo principo, taip pat įstatymo viršenybės principo reikšme arba kuria jų turinys būtų aiškinamas kaip nors kitaip, arba jie būtų taikomi su tam tikromis išlygomis ar sąlygomis, t. y. iš viso netaikomi. Taigi darytina išvada, kad teisėtumo ar įstatymo viršenybės principo turinys ir jų taikymo praktika nebuvo keičiama.
5.8 Institucija ir teismai rėmėsi vienintele Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTI2Ny0yNTUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-267-255/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-267-255/2019">AN2-267-255/2019</a>, kurioje visiškai neanalizuojamas teisėtumo ar įstatymo viršenybės principų turinys, nekeičiama jų taikymo praktika, nenurodomos Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytos teismų praktikos keitimo priežastys. Teismas nurodė, kad pirmiau nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje stacionaraus automatinio greičio matavimo prietaiso duomenų naudojimo atveju nebuvo įrengtas kelio ženklas Nr. 636, tačiau to nesusiejo su teisėtumo ar įstatymo viršenybės principų pažeidimu. Teismas šioje byloje, kaip ir Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, vertino ženklo nebuvimą kaip neturintį reikšmės nusižengimų faktui konstatuoti ir pažeidėjo atsakomybei pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį kilti, tačiau nevertino jo argumento, kad įrodymai šioje byloje buvo renkami neteisėtu būdu, todėl turėjo būti pripažinti neleistinais.
5.9 Byloje yra pateiktas ekspertinių ir specialiųjų žinių lietuvių kalbos tyrimų srityje turinčio specialisto išaiškinimas dėl teksto suvokimo, t. y. ANK 577 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu į bylą jo (pareiškėjo) pateiktas ir ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodytas kitoks įrodymas, kurio autoriaus kompetencija ir aukščiausia kvalifikacija nei teismai, nei Institucija neabejojo, nes jo turinio neginčijo, prašymų dėl teismo ekspertizės paskyrimo dėl teksto suvokimo byloje nekėlė (ANK 640 straipsnio 2 dalis). Šioje išvadoje argumentuotai ir teismo nepaneigtais argumentais nurodyta, kad, pagal paminėtų teisės aktų nuostatas, automatinis greičio matavimo prietaisas yra (turi būti) įrengiamas nenurodant jo įrengimo sudėtingumo laipsnio. Tai reiškia, kad jis yra paruošiamas darbui (įrengiamas) atliekant bet kokio sudėtingumo veiksmus. Iš byloje esančios jo naudojimo instrukcijos matyti, kad jį paruošti darbui yra gana sudėtinga, tam užtrunkama ne viena ir ne dešimt minučių, nes šį prietaisą reikia sureguliuoti, nustatyti, išlygiuoti, pritvirtinti, montuoti ir pan. Teismai nei atmetė šią išvadą kaip įrodymą, nei paaiškino, kodėl jos nelaiko pagrindu patenkinti jo (pareiškėjo) skundus, t. y. neanalizavo šios ginčo dalies. Nesant byloje ekspertizės akto ar kito specialisto išvados, nebuvo galima nesiremti šia išvada ir nevertinti jos kitų bylos įrodymų kontekste (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Taigi taip teismai pažeidė ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nemotyvuotai atmetė jo skundus.
5.10 Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties 12 punkte nurodyto motyvo apie Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-146 patvirtintų Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) reikšmės šioje byloje aptariamų teisės klausimų ir įrodymų vertinimui. Pažymėtina, kad šis teisės aktas nėra skirtas taikyti situacijoms ir ginčams dėl įrodymų rinkimo teisėtumo principo pažeidimų – jame reglamentuojami greičio kontrolės būdai, o ne KET ženklų naudojimas matuojant greitį.
5.11 Be to, pažymėtina ir tai, kad teisės aktuose nėra išskirta, aiškiai nurodyta ar kitaip jų turiniu apibrėžta, kad tik prieš „stacionarius“ įrengtus automatinius greičio matavimo prietaisus turi būti pastatytas kelio ženklas Nr. 636, taip pat nėra išskirta kokia nors ypatinga matavimo prietaiso rūšis ar pavadinimas.
6 Kauno apskrities VPK KPV viršininkas Vigintas Lukošius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1 Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų.
6.2 Institucija sutinka su teismų sprendimų argumentais, kad administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo nusižengimas buvo užfiksuotas mobiliuoju greičio matuokliu. KET kelio ženklą Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ apibrėžia būtent kaip informacinį, žymintį kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys stacionarūs automatiniai prietaisai. Šio ženklo nebuvimas nėra pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo padarymą pateisinantis ar atsakomybę už jį pašalinantis veiksnys. Pažymėtina, kad prieš nestacionarų greičio matavimo prietaisą, kuris nėra įrengtas gatvėje ant specialaus stovo ir kurio buvimo vieta gali būti keičiama, įspėjamieji ženklai nėra privalomi. Informacinių ženklų „Automatinė eismo kontrolė“ prieš mobiliuosius greičio matuoklius neįrengti leidžia KET, nes jie nėra įrengiami kelyje ir nepriskiriami prie įrengtų greičio matavimo prietaisų.
6.3 Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visumą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
6.4 Teismai šioje byloje išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7 Administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. prašymas netenkintinas.
Dėl pareiškėjo D. V. prašyme pateiktų argumentų apie įstatymų pažeidimus nagrinėjant jo bylą
8 Pareiškėjas jam paskirtą nuobaudą ginčija tuo aspektu, kad jam inkriminuotas pažeidimas nustatytas remiantis neleistinais įrodymais, nes prieš automatinio greičio matuoklį, kurio duomenimis remiantis konstatuotas leistino greičio viršijimas, nebuvo pastatytas kelio ženklas Nr. 636. Pareiškėjo nuomone, teisės normos – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 290 punktas imperatyviai nustatė institucijos pareigą rinkti bylos įrodymus, kai iki automatinio greičio matavimo prietaiso 50–100 m atstumu pastatomas kelio ženklas Nr. 636 (KET 645 punktas). Iš pareiškimo turinio išplaukia, kad iš esmės būtent su tuo grindžiamas taip pat ir Institucijos veikimo neteisėtumas bei ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų pažeidimai.
9 Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
10 Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU1LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-55-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-55-648/2018">2AT-55-648/2018</a>, 2AT-3-1073/2019).
11 Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas nubaustas už tai, jog 2020 m. kovo 17 d. 20.26 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 71 km/val. greičiu, esant nustatytam leistinam maksimaliam 50 km/val. greičiui, t. y. jį viršydamas 21 km/val. Greičio viršijimo faktas užfiksuotas mobiliuoju greičio matavimo prietaisu „POLISCAN FM1“ Nr. PS-955077, kurio patikros liudijimo Nr. E19-351/04, važiavimo greitis išmatuotas transporto priemonei tolstant. Prie protokolo esančioje nuotraukoje užfiksuota transporto priemonė ir jai išduotas valstybinis numeris.
12 Pareiškėjas teigia, kad institucija (pareigūnai) veikė neteisėtai ir kad duomenys, patvirtinantys pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, surinkti ne įstatymų nustatyta tvarka.
13 Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką valstybės institucijų ar pareigūnų elgesio (veikimo) neteisėtumas gaunant įrodymus gali pasireikšti dvejopai: veikiant apskritai be įstatymo pagrindo (įstatyme nenustatytu būdu) arba pažeidžiant šių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų normas (pažeidžiant įstatyme nustatytą duomenų gavimo (rinkimo) tvarką).
14 Policijos įstatymo 5 straipsnyje prie policijos uždavinių, be kita ko, priskirta eismo automobilių keliais priežiūra, administracinių teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnį Eismo automobilių keliais priežiūra, patruliavimas viešose vietose yra vienos iš pagrindinių policijos funkcijų.
15 Policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 patvirtintame Policijos vienetų veiklos organizavimo apraše detalizuojama policijos vienetų veikla. Šio aprašo 40 punkte nustatyta, kad, įvertinus veiklos teritorijos kriminogeninę situaciją, daromų teisės pažeidimų ypatumus, prevenciją, atskleidimo ar fiksavimo efektyvumą, policijos veiklos vienetų darbas gali būti organizuojamas neviešuoju arba mišriuoju būdu. ANK 569 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. Būtent tokiu įstatymo nustatytu būdu ir buvo užfiksuotas pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas.
16 Aplinkybė, kad prieš greičio matuoklį nebuvo pastatytas atitinkamas kelio ženklas, negali būti pagrindas konstatuoti, kad institucija (pareigūnai) veikė neteisėtai ir kad duomenys, patvirtinantys pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, surinkti ne įstatymų nustatyta tvarka.
17 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 290 punkte nustatyta, kad ženklas Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Ne gyvenvietėse ženklas turi būti įrengiamas 150–300 m, o gyvenvietėse – 50–100 m atstumu iki greičio režimo pažeidimus fiksuojančio automatinio prietaiso. Prireikus ženklas gali būti įrengiamas ir kitokiu atstumu, kuris šiuo atveju turi būti nurodomas papildomoje lentelėje Nr. 801. Ženklai turi būti įrengiami ir prieš imitacinius prietaisus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios taisyklės patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 341 „Dėl esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės institucijoms“ ir nustato vertikaliųjų kelio ženklų ir vertikaliojo ženklinimo projektavimo ir įrengimo reikalavimus bei taikomos kelio ženklams ir vertikaliajam ženklinimui Lietuvos Respublikos teritorijoje (taisyklių 1 ir 2 p.), tačiau jos nereglamentuoja policijos pareigūnų veikimo būdų ir tvarkos gaunant duomenis, patvirtinančius padarytą administracinį nusižengimą. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad pirmiau nurodytų taisyklių 290 punktas imperatyviai nustatė institucijos pareigą rinkti bylos įrodymus tik tuomet, kai prieš automatinį greičio matavimo prietaisą pastatytas kelio ženklas Nr. 636, yra nepagrįsti ir konstatuoti, kad teismai grindė duomenimis, kurie neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus, nėra pagrindo.
18 Pareiškėjas teigia, kad šią bylą nagrinėję teismai pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
19 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų išplaukia, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Kita vertus, šiame nutarime pažymėta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.??????Be to, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta atskirųjų teisėjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.
20 Šiuo atveju pareiškėjo nurodomoje LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. N3-1679-07 faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios. Minėtoje byloje, kurioje asmuo pirmiau buvo nubaustas už leistino greičio viršijimą, buvo nustatyta, kad greičio matavimo priemonė,,Berkut R“, kuria fiksuotas teisės pažeidimas, buvo panaudota neteisėtai, t. y. neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti radijo dažnį, taip pat kad šiuo prietaisu gautų duomenų negalima laikyti patikimais. Dėl kitų dviejų pareiškėjo nurodomų bylų, kuriose faktinės aplinkybės buvo panašios, tačiau surinkti įrodymai pripažinti neleistinais, pažymėtina, kad byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SUktMTAyLTUwNC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'II-102-504/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="II-102-504/2018">II-102-504/2018</a> išnagrinėta apylinkės teismo, o byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE3NC00NTgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-174-458/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-174-458/2019">AN2-174-458/2019</a> – apygardos teismo ir galima laikyti, kad tai pavienė teismų praktika, neatspindinti teismų formuojamos vėlesnės praktikos panašiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos panašiose bylose nebuvo suformavęs ir ji dar tik formuojama, todėl šią bylą nagrinėję teismai kaip precedentu vadovautis teismų sprendimais minėtose bylose neturėjo pagrindo.
21?Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. V. administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai proceso teisės reikalavimų nepažeidė ir tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 m. sausio 22 d. nutarimą.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Artūras Pažarskis
Eligijus Gladutis
