Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-6-511/2022
Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00245-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 16.9.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauko K. L. atstovo advokato Eriko Rugieniaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu K. L. nubaustas 950 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 15 mėnesių atėmimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2020 m. spalio 17 d. 1.20 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje, J. B. g., vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,36 promilės neblaivumo laipsnis.
2. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjo skundas atmestas ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi K. L. atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinis skundas atmestas ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto K. L. atstovo advokato Eriko Rugieniaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. K. L. administracinėn atsakomybėn yra patrauktas visiškai nepagrįstai, nes teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, šie pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtus teismų sprendimus. Teismai padarė įrodymų vertinimo klaidų ir pažeidė esminį teisėje galiojančio šalių rungimosi principą.
5.2. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai. Pažymima, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUtNDg5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-5-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-5-489/2019">2AT-5-489/2019</a>, 2AT-3-495/2020, 2AT-41-458/2020). Todėl, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2/2013, 2AT-9/2014, 2AT-54-489/2018 ir kt.).
5.3. Kasacinėje teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, taip pat kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39/2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-38-976/2020 ir kt.). Pažymima, kad proceso dalyviai taip pat turi teisę teikti teismui, kaip jie mano, bylai reikšmingus duomenis, kelti versijas ir pan., t. y. kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-27-976/2015, 2AT-61-648/2020 ir kt.).
5.4. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje policijos pareigūnai ir administracinėn atsakomybėn patrauktas K. L. bei su juo automobiliu važiavę asmenys, duodami parodymus, pateikė visiškai skirtingas įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnai M. Ž. ir R. R. teigė, kad automobilį vairavo K. L., o K. L. tiek 2020 m. lapkričio 4 d. paaiškinime, tiek duodamas parodymus apylinkės teisme nuosekliai tvirtino, kad automobilio jis nevairavo, nes sėdėjo automobilio gale per vidurį. Automobilį vairavo E. N., kuris iš įvykio vietos pabėgo. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų M. B., D. M., E. N. ir T. V. parodymai bei vaizdo įrašai. Tačiau apylinkės ir apygardos teismai šias reikšmingas bylos aplinkybes ignoravo, akivaizdžiai išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikdami policijos pareigūnų duotiems paaiškinimams, jų labai gerai regai ir po įvykio surašytam tarnybinio pranešimo turiniui.
5.5. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų turinio matyti, kad įvykio metu buvo visiškai tamsu, automobilis nebuvo apšviestas, todėl policijos pareigūnams praktiškai buvo neįmanoma įžiūrėti, per kurias automobilio duris (t. y. priekines ar galines) išlipo K. L. Be to, iš vaizdo įrašų matyti, kad kai policijos pareigūnai privažiavo prie stabdomo automobilio, jis buvo įsukęs į kitą gatvę ir jau stovėjo išjungtu varikliu, o vairuotojas E. N. buvo nubėgęs net kelis dešimtis metrų. Vaizdo įrašų turinys patvirtina ir tą aplinkybę, kad prie automobilio stovėjo M. B., šis per tas pačias atidarytas galines kairiąsias automobilio duris leido išlipti ir viduryje sėdėjusiam K. L., pastarasis išsigandęs ir nesupratęs, kas vyksta, pradėjo bėgti. Akivaizdu, kad K. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn tik todėl, jog išlipęs iš automobilio pradėjo bėgti. Tačiau nei policijos pareigūnai, nei teismai nesiaiškino pirmojo bėglio (E. N.) vaidmens šiame įvykyje.
5.6. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Iš pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų akivaizdu, kad įvykio metu automobilį vairavo E. N., o ne K. L. Todėl bylą nagrinėję teismai padarė esminius proceso teisės pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, pasireiškiančiu paviršutinišku įrodymų tyrimu, pareiga bylą nagrinėti pagal joje esančius įrodymus, o ne išankstinius įsitikinimus, spėjimus ir nuojautas.
5.7. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tiek apylinkės, tiek apygardos teismuose, siekiant įrodyti K. L. ir kartu su juo automobiliu vykusių asmenų parodymų teisingumą bei pašalinti byloje esančius prieštaravimus, buvo prašoma paskirti byloje esančio vaizdo įrašo ekspertizę, tačiau teismai šį prašymą atmetė, o iš asmeninių lėšų pagal fizinio asmens prašymą nebuvo galimybės atlikti ekspertizę dėl didelio Lietuvos teismo ekspertizės centro užimtumo. Pareiškėjo nuomone, taip nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas rungimosi principas, nes K. L. buvo atimta teisė pateikti įrodymus, akivaizdžiai paneigiančius jo kaltę.
5.8. Siekiant įrodyti, kad įvykio metu K. L. išlipo būtent per galines automobilio duris, pateikiama kokybiškesnė vaizdo įrašo versija, jame buvo atliktos šviesumo ir kontrasto korekcijos, paryškintas, padidintas ir iškadruotas vaizdas bei sulėtintas įrašo peržiūros greitis. Pareiškėjo nuomone, byloje paskyrus ir atlikus šio vaizdo įrašo ekspertizę, šios aplinkybės neabejotinai pasitvirtintų.
6. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Vilija Danilevičė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo prašymo netenkinti. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. K. L. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nagrinėjamoje byloje visiškai įrodyta surinktais ir ištirtais duomenimis, jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai, o paskirta nuobauda teisėta ir pagrįsta, adekvati jo padarytam pažeidimui.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patrauko K. L. atstovo advokato Eriko Rugieniaus prašymas atmestinas.
Dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų ir pareiškėjo argumentų dėl teismų padarytų procesinių pažeidimų
8. Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas yra padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui ar nutarčiai priimti. ANK 662 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Šis teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-12-628/2019, 2AT-34-303/2019, 2AT-38-895/2019, 2AT-23-489/2020 ir kt.). Taigi, argumentai, kuriais neigiamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, ginčijamas išvadų, padarytų įvertinus įrodymus, pagrįstumas, nėra atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, kiek tai nėra susiję su teisės taikymu.
9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020). Patikrinusi šią bylą teisės taikymo aspektu, tokių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.
10. Iš bylos medžiagos ir teismų priimtų nutarimo bei nutarties turinio matyti, kad teismai, tinkamai laikydamiesi įstatymo reikalavimų, ištyrė visus byloje esančius bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus duomenis, faktines aplinkybes nustatė remdamiesi įrodymų visumos vertinimu. Teismų priimtuose nutarime bei nutartyje nurodyti išsamūs teismų daromų išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir teisinio jų vertinimo motyvai. Apeliacinės instancijos teismas į visus esminius apeliacinio skundo argumentus motyvuotai atsakė. Teismai K. L. kaltę padarius administracinį nusižengimą, už kurį jis nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, t. y. kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje būdamas neblaivus vairavo automobilį, grindė liudytojų policijos pareigūnų M. Ž. ir R. R. parodymais teisme, M. Ž. rašytiniais paaiškinimais 2020 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime tarnybos vadovui, teismo posėdyje peržiūrėtais tarnybinio policijos automobilio bei abiejų pirmiau minėtų policijos pareigūnų ant drabužių pritvirtintais vaizdo ir garso įrašymo įrenginiais padarytais vaizdo įrašais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šių abiejų liudytojų parodymai išsamūs, sutampa tarpusavyje, neprieštarauja įvykio vietos aplinkos situacijai bei įvykių sekai vaizdo įrašuose; įvykio vieta buvo apšviesta automobilio žibintais, liudytojai įvykį stebėjo iš nedidelio atstumo, sąlygos buvo visiškai pakankamos, kad būtų įsitikinta aplinkybe, jog per priekines kairiąsias automobilio dureles iš vairuotojo vietos išlipo ir bėgo būtent jų visą laiką iki sulaikymo regėjimo lauke buvęs ir sulaikius atpažintas K. L. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl atmetė K. L. skunduose iškeltą versiją, kad automobilį vairavo ne jis, bet E. N., ir šią versiją teisme tvirtinusių liudytojų M. B., T. V., D. M. ir E. N. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad įrašuose fiksuoto pokalbio turinys patvirtina, jog iš pradžių K. L. neneigė, kad būtent jis vairavo automobilį, – prašė nefilmuoti, neforminti, siūlė „forminti“ ką nors kitą (draugelį, R., M.), ne kartą jam buvo priminta, kad viskas filmuojama, kad įrašai nėra ištrinami, o K. L. ir toliau bandė susitarti, M. B. siūlė kaip pažeidėją „forminti“ jį, K. L. tam pritarė, siūlė sumokėti baudą, ir tik kai K. L. nepavyko susitarti su pareigūnais jo „neįforminti“ kaip pažeidėjo, o „forminti“ kitą asmenį, jis ėmė neigti vairavęs ir nurodė, kad sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje. Be to, pokalbio su pareigūnais M. Ž. ir R. R. metu, taip pat ir surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei K. L., nei su juo automobilyje važiavę M. B., T. V. ir D. M. nenurodė, kad automobilį vairavo E. N. Priešingai – buvo bandoma susitarti su pareigūnais, kad protokolas būtų surašytas vienam iš prie automobilio buvusių asmenų, tarp kurių E. N. nebuvo, o pagal K. L. ir minėtų liudytojų parodymus, jis jau buvo spėjęs pasišalinti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tai dar kartą patvirtina išvadas dėl K. L. ir kartu su juo važiavusių asmenų parodymų kaip siekio išvengti administracinės atsakomybės ar padėti tokios atsakomybės išvengti vertinimo.
11. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tiek apylinkės, tiek apygardos teismuose, siekiant įrodyti K. L. ir kartu su juo automobiliu vykusių asmenų parodymų teisingumą ir pašalinti byloje esančius prieštaravimus, buvo prašoma paskirti byloje esančio vaizdo įrašo ekspertizę, tačiau teismai šį prašymą atmetė, taip nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas rungimosi principas, nes K. L. buvo atimta teisė pateikti įrodymus, akivaizdžiai paneigiančius jo kaltę.
12. ANK rungimosi principas tiesiogiai neįtvirtintas, tačiau bylos dėl administracinių nusižengimų teismuose nagrinėjamos laikantis šio principo analogiškai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į administracinių nusižengimų proceso ypatumus.
13. Pagal teismų praktiką rungimosi principas nėra pažeidžiamas, jei teismas netenkina prašymų tirti naujus įrodymus, kai, pavyzdžiui, 1) nėra tikimybės, jog patenkinus prašymą gali būti gauti bylai teisingai išspręsti reikšmingi duomenys, 2) reikšmingoms bylos aplinkybėms patikimai nustatyti pakanka byloje ištirtų įrodymų ir nėra tikimybės, kad ištyrus naujus įrodymus galėtų būti daromos kitokios išvados dėl reikšmingų bylai faktų buvimo ar nebuvimo, 3) yra aišku, kad prašomi naujai tirti duomenys negalės būti pripažinti įrodymais dėl duomenų neatitikties BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, 4) prašymo tenkinimas yra neįmanomas dėl negalimumo pakviesti į teismo posėdį prašomus apklausti asmenis, išreikalauti prašyme nurodomus dokumentus ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtNTA3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-507/2015">2K-45-507/2015</a>).
14. Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai prašymą, siekiant nustatyti, per kurias automobilio duris išlipo K. L., skirti vaizdo įrašo ekspertizę motyvuotai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad K. L. administracinio nusižengimo byloje jo kaltei pagrįsti įrodymų surinkta pakankamai, esminiai prieštaravimai nustatyti nebuvo. Policijos tarnybinio automobilio vaizdo kameros įraše K. L. išlipimo iš automobilio momentas nėra aiškiai užfiksuotas, tačiau ši aplinkybė yra nustatyta kitais pirmosios instancijos teismo visapusiškai ištirtais, objektyviai įvertintais įrodymais, dėl kurių patikimumo teismams abejonių nekilo; byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog K. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, o jo atstovo skunde dėstomi teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo šios išvados nepaneigia. Taigi, šie teismų argumentai suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra tikimybės, jog patenkinus minėtą prašymą gali būti gauti bylai teisingai išspręsti reikšmingi duomenys, reikšmingoms bylos aplinkybėms patikimai nustatyti pakanka byloje ištirtų įrodymų ir nėra tikimybės, kad ištyrus naujus įrodymus galėtų būti daromos kitokios išvados dėl reikšmingų bylai faktų buvimo ar nebuvimo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismai, netenkindami K. L. atstovo prašymo skirti vaizdo ekspertizę, įrodymus ištyrė neišsamiai ar pažeidė rungimosi principą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimą.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Eligijus Gladutis
