Civilinė byla Nr. e2-7426-887/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06487-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1.;
2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 3.1.7.6.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 15 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė
sekretoriaujant Rasai Marcinkonei,
dalyvaujant ieškovės AB „Klaipėdos energija“ atstovui advokatui S. Č., atsakovei D. R., jos atstovei advokatei L. Z.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei D. R. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 440,90 Eur skolą už šilumos energiją, už laikotarpį nuo 2024 m. sausio mėnesio iki 2025 m. balandžio mėnesio, 17,71 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 144,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė, susipažinusi su atsakovės atsiliepimo argumentais, 2025-10-21 pateikė pareiškimą nuo 31,64 Eur dalies ieškinio atsisakymo ir galutinai prašo priteisti iš atsakovės 409,26 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2024 m. sausio mėnesio iki 2025 m. balandžio mėnesio, 17,71 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 144,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (2025-10-21 Nr. DOK 41011).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu (unikalus Nr. 2195-9006-0011:0019), esantis (duomenys neskelbtini). Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Su atsakove atskira rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašyta, tačiau jos butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintą „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašą“ (toliau – Aprašas) šilumos paskirstymo metodą buitiniai šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti arba su ja suderintų metodų. Kol buitinis šilumos vartotojas pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Pagal Aprašą buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą atsiskaito su šilumos tiekėju ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos. D. R. už suvartotą šilumos energiją nemokėjo nuo 2024 m. sausio mėnesio iki 2025 m. balandžio mėnesio, susidarė 440,90 Eur skola, kurios mokėjimo terminas pasibaigęs. Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013-10-10 redakcija Nr. XII-550) nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsižvelgiant į tai, D. R. skolinga 17,71 Eur delspinigių, skaičiuojant ne daugiau kaip už 6 mėnesius.
Ieškovė pareiškime dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio nurodė, jog atsakovė atsiliepime nurodė, kad už 2024 m. sausio mėnesio - 2025 m. balandžio mėnesio laikotarpį sumokėjusi 477,13 Eur. Tačiau 2024-02-29 – 2025-04-23 gautomis lėšomis buvo padengtos atsakovės skolos už šilumą, susidariusios iki 2024 m. sausio mėnesio. 2025-05-30 gautu 14,99 Eur mokėjimu, su atsiliepimu nepateiktais: 2025-06-25 11,95 Eur mokėjimu ir 2025-08-26 4,70 Eur mokėjimu buvo padengta ieškiniu prašomos priteisti skolos dalis. Iš viso apmokėta ieškinio dalis yra 31,64 Eur (14,99 + 11,95 + 4,70), todėl skolos likutis 426,97 Eur. Dėl to ieškovė atsisako nuo 31,64 Eur ieškinio dalies priteisimo.
Ieškovo atstovas advokatas S. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, jog palaiko ieškinio reikalavimus pilna apimtimi, atsižvelgiant į atsisakytą ieškinio dalį. Atsakovei priklauso butas, kuriam teikiama šiluma. Atskira sutartis su atsakove nesudaryta, tačiau jos buto tinklai prijungti prie sistemos, kas reiškia, kad susitarimas sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Renovacijos metu atsakovės butas buvo atjungtas nuo sistemos, šildymas nebuvo tiekiamas. Šildymo radiatoriai, šildymo vamzdynai, karšto ir šalto vandens stovai atsakovės bute buvo pakeisti 2023 m. rugsėjo mėnesį todėl, kad atsakovė neleido rangovui atlikti sistemos pajungimo darbų jos bute. Kilo grėsmė kitiems gyventojams negauti šildymo, dėl ko rangovas surado išeitį, kitiems gyventojams pravedė vamzdyną per laiptinę. Pastarąsias aplinkybes nustatė Klaipėdos apylinkės teismas, kuris taip pat išaiškino, kad atsakovė neteisėtai neleido rangovui atlikti darbus. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką, kad net ir atjungus šildymą, asmenys turi mokėti mokesčius. Dėl atsakovės atliktų mokėjimų užskaitymo pasisakyta pareiškime dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio.
Atsakovė D. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Su ja atskira rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau jai priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Ieškovė nurodžiusi, kad ji laikotarpiu nuo 2024 m. sausio mėnesio iki 2025 m. balandžio mėnesio nemokėjo už suvartotą šilumos energiją. Tačiau iš mokėjimų kvitų bei atsakovės padarytos suvestinės matyti, kad nuo 2024 m. sausio mėnesio iki 2025 m. balandžio mėnesio ieškovei už šilumos energiją/karštą vandenį sumokėjusi 477,13 Eur. Ji kiekvieną mėnesį atsiskaitydavo su ieškove už jos butui tiektą šilumos energiją, todėl tiek skola, tiek delspinigiai prašomi priteisti nepagrįstai.
Atsakovė D. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, kadangi prašoma priteisti skolą už paslaugas, kurios nebuvo teiktos. Nuo 2021 m. lapkričio mėnesio - šildymo sezono pradžios iki 2023 m. rugsėjo mėnesio jos butui nebuvo teikiamos šildymo paslaugos dėl daugiabučiame gyvenamajame name atliekamų renovacijos darbų. Šildymo radiatoriai, šildymo vamzdynai, karšto ir šalto vandens stovai jos bute buvo pakeisti 2023 m. rugsėjo mėnesį. Ji ieškovei teikė tris prašymus neskaičiuoti mokesčio už šildymo paslaugas, nes ji negavo paslaugos, tačiau AB „Klaipėdos energija“ nekreipė dėmesio į prašymus. Nuo 2023 m. spalio mėnesio, kuomet bute buvo pajungtas šildymas, už šildymo paslaugas ji vėl pradėjo mokėti. Patvirtina, kad nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki 2023 m. spalio mėnesio ji ieškovei už šildymą nemokėjo, kitose grafose paskaičiuotas sumas mokėjo. Ji neleido rangovams atlikti darbų jos bute, nes ji nebuvo sudariusi sutarties dėl namo renovacijos. Įsileido rangovus tik po Klaipėdos apylinkės teismo įpareigojimo.
Atsakovės D. R. atstovė advokatė L. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Sistemas atjungė rangovas, o ne atsakovė, šildymo paslauga atsakovei nebuvo teikiama. Atsakovė kreipėsi į ieškovę, kad nebūtų skaičiuojamas mokestis už negautas paslaugas. Atsakovė temperatūros palaikymo bei visus kitus mokesčius mokėjo, išskyrus už šildymą. Kuomet šildymas buvo pajungtas, atsakovė ieškovei vėl pradėjo mokėti.
konstatuoja:
Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo.
Ieškovė 2025-10-21 pateikė pareiškimą nuo 31,64 Eur dalies ieškinio atsisakymo. Nurodė, kad jai žinomos atsisakymo nuo ieškinio dalies ir bylos nutraukimo dalyje teisinės pasekmės.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovės teismui pateiktas dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei interesų. Ieškovei žinomos dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ir bylos nutraukimo dalyje teisinės pasekmės. Esant tokioms aplinkybėms, civilinė byla dalyje dėl 31,64 Eur iš atsakovės ieškovės naudai priteisimo nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškinio reikalavimų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad butas su rūsiu (unikalus Nr. 2195-9006-0011:0019), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei D. R.. Ieškovė tiekia šiam gyvenamajam būstui šilumos energiją.
Tarp šalių nėra ginčo, kad nuo 2021 m. šildymo sezono pradžios iki 2023 m. rugsėjo mėnesio atsakovės butui nebuvo teikiamos šildymo paslaugos dėl daugiabučiame gyvenamajame name atliekamų renovacijos darbų, kadangi atsakovė neleido vykdyti namo atnaujinimo (modernizacijos) darbų jai nuosavybes teise priklausančiame bute. Šildymo radiatoriai, šildymo vamzdynai, karšto ir šalto vandens stovai jos bute pakeisti tik 2023 m. rugsėjo mėnesį, po Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo atsakovė buvo įpareigota įsileisti rangovą į butą ir leisti bei netrukdyti jiems šiame bute atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Visos pastarosios aplinkybės nustatytos Klaipėdos apylinkės teismo 2023-03-06 sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjY5LTc5My8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-269-793/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-269-793/2023">e2-269-793/2023</a> (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Taip pat nėra ginčo, jog atsakovė nuo 2021 m. šildymo sezono pradžios iki 2023 m. rugsėjo mėnesio už šildymo paslaugą nemokėjo, pradėjo mokėti 2023 m. rugsėjo mėnesį jos butui pajungus sistemas ir pradėjus teikti šildymo paslaugą.
Tarp šalių kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė negaudama šildymo paslaugos turėjo už ją mokėti. Ieškovės atstovo teigimu atsakovė neteisėtais veiksmais trukdė vykdyti renovacijos darbus dėl ko jos būstui nebuvo tiekiamas šildymas. Tačiau šildymo paslauga buvo teikiama visiems kitiems butams, dėl ko atsakovės butas gavo tam tikrą šilumos kiekį per sienas, lubas, grindis. Todėl atsakovė privalėjo mokėti už šildymą net ir ginčo laikotarpiu. Atsakovės vertinimu, ji neturėjo mokėti už paslaugą, kurios negavo.
Šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams taikytinos CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio („Energijos pirkimo – pardavimo sutartys“) normos ir specialiosios normos – Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys teisės aktai. Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio ir 6.384 straipsnio normomis, šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis gali būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais. CK 6.384 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad sutartis yra laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų, todėl atsakovas tapo šilumos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi nuo patalpų įsigijimo. Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo - pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal šio straipsnio 2 dalį standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo - pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 26 punktas, 27 punktas numato, kad šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas; standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių sąlygų. Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir buto, kitų patalpų savininko – vartotojo. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Vadinasi, nesvarbu, kiek pasikeistų buto savininkų, taip pat nesvarbu, ar jie sudarytų su ieškovu rašytines energijos pirkimo – pardavimo sutartis, ar ne, sutartis dėl mokėjimo už šilumos energiją laikoma sudaryta su bet kuriuo asmeniu, kuris tampa savininku buto, kurio įrenginiai prijungti prie energijos tiekimo tinklų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad asmeniui, įsigijus patalpas ir iš energijos tiekimo įmonės priimant centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, tarp šalių atsiranda šilumos energijos tiekimo – vartojimo santykiai, šalių valia gauti ir tiekti šilumos energiją įgyvendinama konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004; 2002 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1618/2002).
Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtina bendrąją šilumos vartotojo pareigą atsiskaityti su šilumos tiekėju už pateiktą šilumos energiją. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Todėl akivaizdu, kad atsakovei, kaip patalpų savininkui ir šilumos energijos vartotojui, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją.
Kaip jau minėta, tiek ieškovės atstovas, tiek atsakovė patvirtino, kad dėl atliekamų namo renovacijos darbų, atsakovės bute buvo atjungtos sistemos ir ji negavo šildymo paslaugos. Tačiau šiuo atveju svarbus momentas, kad rangovas negalėjo vykdyti darbų, nes atsakovė neįsileido rangovo į savo butą ir neleido atlikti dabų. Pirmiau nurodytoje civilinėje byloje Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad atsakovės veiksmai neteisėti ir įpareigojo atsakovę įleisti rangovus į savo butą bei netrukdyti atlikti renovacijos darbus. Dėl ko, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad atsakovė negavo šildymo paslaugos dėl savo pačios kaltės – neteisingo aplinkybių vertinimo bei neteisėtų veiksmų. Todėl atitinkamų teisėtų reikalavimų nesilaikymas atsakovei sukelia teisines pasekmes, t. y. pareigą mokėti už šilumos energiją nurodytu ginčo laikotarpiu.
Tarp šalių nekilo ginčas dėl prašomos priteisti skolos ir delspinigių dydžio. Ieškovė pateikė teismui Mokesčių paskaičiavimo pažymas, sąskaitas, delspinigių paskaičiavimo teisinį pagrindimą. Abejoti ieškovės mokesčių paskaičiavimo tikslumu, nurodytų duomenų tikslumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė yra savo srities profesionalė, kuri skaičiavimus atlieka specialių programų pagalba. Teismas taip pat sutinka su ieškove, kad vadovaujantis CK 6.55 straipsniu, ieškovė, atsakovės nuo 2023 metų atliktais mokėjimais, turėjo teisę dengti vėliausias skolas. Todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais ieškinys dėl 409,26 Eur skolos tenkintinas.
Byloje nustačius, kad atsakovė nevykdė savo prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už jai nuosavybės teise priklausančiam butui patiektą šilumą, pagrįstu laikytinas ir ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Delspinigius nustato Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis, kuri numato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Vadovaujantis nurodyta įstatymo norma, atsakovei, atitinkamai, apskaičiuotini įstatymo nustatyto dydžio delspinigiai už 6 mnesius, kadangi nemokėjimo laikotarpis nuo 2021 m. lapkričio iki 2023 m. rugsėjo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė atsisakiusi dalies ieškinio, delspinigius vis tiek paskaičiavo nuo ieškinyje nurodytos pradinės 440,90 Eur skolos sumos, tuo tarpu turėjo būti paskaičiuota nuo ieškovės prašomos priteisti 409,26 Eur skolos. Todėl teismas vertina, kad iš atsakovės priteistina 14,73 Eur delspinigių, skaičiuojant 0,02 proc. nuo likusios neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau neviršijant 180 d. laikotarpio (409,26 x 0,02 % x 180).
Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jos priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Pažymėtina, kad kai teismui pateikiamas prašymas skaičiuoti procesines palūkanas, teismas jas priteisia vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas nustatyta įstatyme, tačiau, atsižvelgiant į dispozityvumo principą, jos skaičiuojamos tik esant atitinkamam kreditoriaus prašymui. Kai toks prašymas teismui pateiktas, teismas, vykdydamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jas priteisia. Jų dydis ir skaičiavimo laikotarpis apibrėžtas įstatyme, todėl teismas, gavęs kreditoriaus prašymą jas priteisti, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokio prašymo tenkinimui (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-872-480/2015). Todėl šis ieškovės prašymas taip pat tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu reikalavimai patenkinami iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Teismas ieškinį tenkino 99 procentus (prašė priteisti 426,97 Eur sumą, teismas tenkino 423,99 Eur sumą).
Ieškovė patyrė 144,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (23,00 Eur žyminis mokestis, 121,00 Eur teisinio atstovavimo išlaidos). Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 142,56 Eur bylinėjimosi išlaidų proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Taip pat byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-07418 nuspręsta atsakovei D. R. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-7426-887/2025 dėl skolos priteisimo, atleisti atsakovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų), paskirti advokatę L. Z. atstovauti jos interesus. 2025 m. lapkričio 21 d. patikslintoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-13248 nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei D. R. valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 331,25 Eur. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą. CPK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas 99 procentus, į valstybės biudžetą iš ieškovės priteistina 1 procento suma (3,31 Eur) neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovės nepriteistina (CPK 79 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Civilinę bylą dalyje dėl 31,64 Eur iš atsakovės D. R. ieškovės AB „Klaipėdos energija“ naudai priteisimo nutraukti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Klaipėdos energija“, juridinio asmens kodas 140249252, naudai 409,26 Eur skolą už šilumos energiją, 14,73 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025-07-21 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 142,56 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agnė Petkevičienė
