Civilinė byla Nr. e2YT-3334-558/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00863-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.5; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 15 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė,
sekretoriaujant Audronei Liudvinavičienei,
dalyvaujant pareiškėjai K. R., jos atstovei advokatei I. M.,
suinteresuotam asmeniui G. Š., jo atstovei advokatei O. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. R. patikslintą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P. R., G. Š., A. Š., D. Š., T. Š., R. Š., Valstybės įmonė Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja K. R. (toliau – ir Pareiškėja) paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad jos tėvai S. Š. ir M. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) valsčiaus civilinės būklės aktų įstaigoje. Santuokoje pareiškėjos tėvai susilaukė šešių vaikų: dukros P. (gimusi (duomenys neskelbtini)), dukros K. (gimusi (duomenys neskelbtini)) bei keturių sūnų: J. (gimęs (duomenys neskelbtini); mirė (duomenys neskelbtini)), A. (gimęs (duomenys neskelbtini)), P. (gimęs (duomenys neskelbtini); miręs (duomenys neskelbtini)), V. (gimęs (duomenys neskelbtini); miręs (duomenys neskelbtini)), kurie patys, o mirusiųjų vaikai įtraukti šioje byloje suinteresuotais asmenimis. (duomenys neskelbtini) mirė jos motina M. Š.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas S. Š.. Iki jų mirties, apie dešimt metų, jie abu gyveno kartu su pareiškėja jai nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Abu tėvus, iki jų mirties, pareiškėja viena prižiūrėjo, slaugė ir juos palaidojo. Pareiškėjos tėvai gyvendami santuokoje, bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nekilnojamojo turto ir registruotino kito turto neturėjo, dėl ko, mirus M. Š., S. Š. palikimo nepriėmė ir į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjos tėvas S. Š. (duomenys neskelbtini), pas notarą buvo sudaręs testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, kada beatsirastų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjai K. R.. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), S. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą 9,45 ha žemės (miško) plotą su kita bendraturte. Iki mirties pareiškėjos tėvas buvo silpnos sveikatos, todėl jis 2005 m. balandžio 12 d. pas notarą sudarė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo pareiškėją tvarkyti visus jo reikalus, susijusius su ūkio veikla bei tvarkyti ir valdyti nekilnojamąjį turtą, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančias nuosavybės teise žemės sklypo dalis, nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypo dalimi ir būti jo atstove visose įstaigose. Vykdydama tėvo įgaliojimus, 2005 metais ji užsakė žemės sklypo kadastrinius matavimus bei sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, dalyvavo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo metu. 2006 metais buvo baigti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir suformuotas S. Š. atskiras žemės sklypas 5.5000 ha, kuris buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja iki tėvo mirties viena rūpinosi ir prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, šienavo, sodino daržoves, sėjo grūdines kultūras ir sklypas niekada nebuvo apleistas. Po pareiškėjos tėvo mirties, ji ir toliau tęsė nekilnojamojo turto priežiūrą, t. y. žemė visą laiką buvo dirbama ir dirbama iki šiol. Pareiškėja viena mokėjo žemės mokesčius. Kuomet mokėjo grynaisiais, mokėjimo kvitų neišsaugojo, nes nepagalvojo, kad jie jai bus reikalingi, tačiau nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai žemės mokestį mokėjo banko pavedimais. Po tėvo mirties, pradėjusi palikimą faktiškai valdyti, įstatymo nustatytu terminu į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, vis atidėliojo vėlesniam laikui. Po tėvo mirties ji naudojosi namuose likusiomis tėvui priklausančiomis santaupomis, kadangi jis kartu su pareiškėja gyveno, naudojosi ir jo asmeniniais daiktais. Tėvą ji palaidojo jo lėšomis. Tokiu būdu, ji ir toliau rūpinosi visu likusiu palikimu, kaip savu, išreikšdama valią priimti palikimą, likusį po jos tėvo S. Š. mirties. Suinteresuoti asmenys nepretendavo į S. Š. palikimą, nes nei vienu, iš įstatyme įtvirtintų būdų, palikimo nėra priėmę. Pareiškėja tik šiuo metu kreipėsi į notaro biurą ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 1 – ojo notaro biuro notarės išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. Š., paveldėjimo byla neužvesta. Kitos galimybės įregistruoti nuosavybės teises į visą pareiškėjos tėvo S. Š. turtą, kuris jam priklausė mirties dieną, nėra.
Suinteresuotas asmuo G. Š. tiek savo ankstesniame bei vėlesniame atsiliepimuose nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos pareiškimu. Atsiliepime nurodė, jog jo senelių M. Š. ir S. Š. šeimoje gimė ne šeši, bet septyni vaikai, t. y. be jau išvardintų, (duomenys neskelbtini) gimė V. Š. (miręs (duomenys neskelbtini)), todėl turi būti sprendžiamas velionio sūnaus I. Š. P. įtraukimas į procesą suinteresuotu asmeniu, kad nebūtų pažeistos jo teisės. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškime dėstomomis aplinkybėmis, kad jo seneliai M. Š. ir S. Š. santuokoje neįgijo jokio nekilnojamojo turto. Jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją, kuri išdavė pažymą apie S. Š. priklausančius pastatus ir statinius (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja nepaneigė jo nurodyto fakto, kad S. ir M. Š. namuose gyveno jų sūnus P. Š. nuo grįžimo iš (duomenys neskelbtini), nutrūkus jo santuokai iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Šis faktas paneigia pareiškėjos teiginius apie palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, t. y. namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) po pareiškėjos tėvų mirties kaip savo valdė ne pareiškėja, bet P. Š.. Po P. Š. mirties minėtoje namų valdoje niekas negyveno, pareiškėja kartu su suinteresuotu asmeniu P. R. tik vasaromis lankėsi ir augino daržoves. Jo seneliui S. Š. ir senelio seseriai J. M. 1999 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą - 9,45 ha žemės (duomenys neskelbtini). Šios žemės nei jo senelis, nei pareiškėja nedirbo, joje nieko nesodino ir nesėjo, leido žeme naudotis ūkininkui. Patvirtino, kad pareiškėja organizavo jo senelių laidojimą, tačiau ir jis padėjo. Prašo pareiškėjos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą ir esant tokioms faktinėms aplinkybėms, visi įpėdiniai turi lygias teises į paveldėjimą pagal įstatymą (2025-05-05, DOK – 17631; 2025-05-23, DOK – 20932).
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad K. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (2025-05-13, DOK – 19034).
Suinteresuotas asmuo P. R. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog su juo sutinka (2025-04-02, DOK -13413; 2025-05-26,DOK – 21135).
Suinteresuotas asmuo D. Š. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog visiškai su juo sutinka, kadangi K. R. paveldėjo turtą faktiniu valdymu, jokio ginčo dėl to nėra. Prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (2025-04-15, DOK – 15211; 2025-05-30, DOK – 22066).
Suinteresuotas asmuo A. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su juo sutinka, jokių pretenzijų į palikimą neturi (2025-04-18, DOK – 15932).
Nusiuntus suinteresuotam asmeniui T. Š. procesinius dokumentus į jo elektroninį paštą, šis atrašė, kad jis nežino ar jam yra įdomu, tačiau patvirtino, kad galima į jo elektroninį paštą siųsti visus teismo procesinius dokumentus (2025-05-13 patvirtinimas apie procesinių dokumentų gavimą).
Suinteresuotam asmeniui R. Š. siųsti procesiniai dokumentai pareiškėjos nurodytu adresu grįžo į teismą neįteikti. Gyventojų registro duomenimis, atsakovas yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje duomenų apie suinteresuoto asmens darbovietę nerasta. Atsakovui procesiniai dokumentai bei šaukimas įteikti CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu.
Pareiškėja K. R. teismo posėdžio metu palaikė patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, jog jos tėvai susilaukė septynių vaikų, t. y., be jau išvardintų pareiškime ir dar vieno sūnaus V. Š., kuris yra seniai miręs, o jo biologinis sūnus I. Š. – P. yra įvaikintas, todėl jo ir neįtraukė suinteresuotu asmeniu į procesą. Gyventojų registro duomenimis dėl jai nežinomų priežasčių V. Š. nėra nurodytas, kaip S. ir M. Š. sūnus. Jos tėvai, dar tarybiniais laikais iš vienkiemio buvo perkelti gyventi į gyvenvietę. Gyvenvietėje jie persikėlė gyventi į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), kurią tuo metu jos tėvams suteikė kolūkis, nes jų šeima buvo daugiavaikė. Nuosavybės dokumentai šios namų valdos nebuvo sutvarkyti ir nekilnojamojo turto registre jie įregistruoti niekada nebuvo. Šeimoje nebuvo kalbama, kam nuosavybės teise priklausė ši namų valda. Kai jai sukako 16 metų ji iš tėvų namų išėjo gyventi kitur. Pas tėvus 2000 metais atsikėlė gyventi jos brolis P. su šeima, o vėliau apsigyveno ir brolis V.. Brolis P. gyveno tuose namuose iki pat savo mirties. Po tėvo mirties namų valdoje likusiais baldais bei ten esančiais namų apyvokos daiktais naudojosi velionis brolis P.. Pablogėjus pareiškėjos motinos sveikatai, pareiškėja savo motiną parsivežė pas save į namus, vėliau pas ją apsigyveno ir tėvas. Abu pareiškėjos tėvai iki pat mirties gyveno jos bute. Ji juos prižiūrėjo, jais rūpinosi ir juos palaidojo. Motina pas pareiškėją pragyveno trejus metus iki jos mirties, o tėvas – vienuolika metų. Nei vienas iš suinteresuotų asmenų neprisidėjo prie laidotuvių ir prie paminklo pastatymo. Jos tėvas prieš 18 metų jai parašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko jai, nes ji viena savo tėvus prižiūrėjo ir jais rūpinosi. Ji tuo metu galvojo, kad turi testamentą, tai jai tėvo turtas ir priklauso, o pas notarą galės kreiptis, bet kada. Po motinos mirties ji nesidomėjo paveldėjimo reikalais. Į namų valdą, kuri yra neįregistruota nekilnojamojo turto registre ji nepretenduoja, tačiau žemės sklypas, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė jos tėvui, ji į šį turtą priėmė palikimą, pradėdama po tėvo mirties jį faktiškai valdyti: mokėjo žemės mokesčius, rūpinosi, kad žemės sklypas būtų sutvarkytas.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. Š. palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad pareiškėja laiku nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, todėl visiems įpėdiniams likęs turtas, po senelių mirties, turi visiems įpėdiniams priklausyti lygiomis dalimis. Pareiškėja savo pareiškime nenurodė, jog S. ir M. Š. nuosavybės teise priklausė namų valda adresu (duomenys neskelbtini), kurioje jie ilgą laiką gyveno. Tuose namuose apsigyveno ir jo dėdė P. Š., kuris gyveno iki pat savo mirties, todėl tais namais rūpinosi ir juos prižiūrėjo, o pareiškėja ten turėjo šiltnamį ir augino daržoves. Pareiškėja, žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), į kurį jo seneliui buvo atkurtos nuosavybės teisės, nedirbo, jį dirbo ūkininkas. Jis pats dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė.
Vykusio teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. M., kuris yra šalių giminaitis nurodė, jog santykiai, tiek su pareiškėja, tiek su suinteresuotu asmeniu G. Š. yra geri. Senais laikais, jis su pareiškėja, kai ši gyveno kartu su savo tėvais, buvo kaimynai. Po to, M. Š. ir S. Š. išsikėlė gyventi į gyvenvietę, kur jiems buvo suteiktas gyvenamasis plotas. Pasakyti negalėjo, ar namą velioniai pasistatė patys, ar kiti jiems pastatė. Pareiškėjos brolis P., grįžęs iš (duomenys neskelbtini), visą laiką gyveno pas savo tėvus jų namuose iki pat savo mirties. Velionis rūpinosi tais namais. Mirus abiem senoliams M. ir S. Š., pareiškėjos brolis P. ir toliau gyveno jų namuose ir juos prižiūrėjo, o pareiškėja ten turėjo šiltnamį, kur augino daržoves. Žemės sklypą, į kurį buvo atkurtos S. Š. nuosavybės teisės, K. R. išnuomojo ūkininkui, nes pati gyveno mieste ir jos dirbti negalėjo. Liudytojas prašė pareiškėjos, kad šį žemės sklypą ji išnuomotų jam, tačiau ji nesutiko. Patvirtino, kad pareiškėjos tėvai iki pat mirties gyveno pas ją ir buvo jos prižiūrimi.
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkinamas.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad byloje nagrinėjamas K. R. pareiškimas, kuriuo šioje byloje prašoma - nustatyti juridinį faktą, kad K. R., po savo tėvo S. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Jokie kiti reikalavimai byloje nėra pareikšti. Suinteresuotas asmuo G. Š. nesutiko su pareikštu pareiškimu nurodydamas, kad pas jo senelius (pareiškėjos tėvus) dar jiems būnant gyviems, ir po jų mirties, jų namuose apsigyveno pareiškėjos brolis P. Š. (miręs (duomenys neskelbtini)), kuris prižiūrėjo ir rūpinosi senolių namų valda, todėl pareiškėja faktiniu valdymu negalėjo priimti palikimo. Pažymėtina, kad P. Š. įpėdinis T. Š., kuris įtrauktas byloje suinteresuotu asmeniu, jokių prieštaravimų ar savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė. Priešingai, į bylą pareiškėja pateikė 2025 m. gegužės 19 d. T. Š. ir jos susirašinėjimą socialiniuose tinkluose Facebook paskyroje, kuriame jis nurodė, kad jokių pretenzijų pareiškėjai neturi. Taip pat, teismui nusiuntus T. Š. procesinius dokumentus, šis nurodė, kad jis nežinantis, ar jam yra įdomu.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad šioje byloje suinteresuoto asmens T. Š. velionio tėvo P. Š. gyvenimo aplinkybės namų valdoje (namų valda nėra įteisinta), adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu po S. Š. mirties, tiek kiek tai sudaro pagrindą pripažinti, jog velionio P. Š. sūnus T. Š. paveldėdamas atstovavimo teise (CK 5.12 straipsnis) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, nėra nagrinėjamos ir vertinamos, kadangi tai nėra šios bylos dalykas, kadangi toks reikalavimas byloje nėra pareikštas. Byloje sprendžiamas klausimas dėl K. R. palikimo priėmimo faktiniu valdymu po jos tėvo S. Š. mirties.
Bylų nagrinėjimas ypatingąja teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.
Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Byloje nustatyta, kad M. ir S. Š. susilaukė septynių vaikų: dukros P. (gimusi (duomenys neskelbtini)), dukros K. (gimusi (duomenys neskelbtini)) bei penkių sūnų: J. (gimęs (duomenys neskelbtini); mirė (duomenys neskelbtini)), A. (gimęs (duomenys neskelbtini)), V. (gimęs (duomenys neskelbtini); miręs (duomenys neskelbtini)), P. (gimęs (duomenys neskelbtini); miręs (duomenys neskelbtini)), V. (gimęs (duomenys neskelbtini); miręs (duomenys neskelbtini)). Į bylą suinteresuotais asmenimis yra įtraukti mirusiojo S. Š. sūnaus J. Š. vaikai: G. Š., R. Š., mirusiojo sūnaus V. Š. - sūnus D. Š. ir mirusiojo sūnaus P. Š. – sūnus T. Š.. Nors Gyventojų registro duomenimis V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) nėra nurodytas kaip S. ir M. Š. sūnus, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad jis yra jos brolis. Byloje nenustatyta, kad velionis V. Š. turėtų įpėdinių, nes jo sūnus I. buvo įvaikintas, todėl nebuvo jokio įstatyminio pagrindo jį įtraukti į procesą suinteresuotu asmeniu (CK 3.227 straipsnio 1 dalis) (2025-10-24, DOK – 41646).
(duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos motinai M. Š., jos sutuoktinis S. Š. palikimo nepriėmė ir į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes, kaip nurodė pareiškėja savo pareiškime, gyvendami santuokoje tėvai jokio registruotino turto nebuvo įgiję. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos tėvui S. Š., jo vardu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai: 5.5000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 150/230 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 2.3000 ha, esantis (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai velioniui priklausė asmeninės nuosavybės teise, nes 1999 m. kovo 19 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą 9,70 ha žemės ir 2,30 ha miško su kita bendraturte (2025-03-07, CBP – 1153). Taip pat iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025 m. gegužės 21 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2007-2011 metų namų ūkio knygoje Nr. 1, padarytas įrašas, kad pastatai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), iki mirties priklausė S. Š. (2025-05-23, DOK – 20932 Priedas). Byloje nustatyta, kad šie pastatai nėra įteisinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Iš pateikto į bylą (duomenys neskelbtini) 1 - ojo notaro biuro notarės 2024 m. gruodžio 17 d. liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. Š. paveldėjimo byla nėra užvesta (2025-03-07, CBP – 1153).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvas 2007 m. birželio 5 d. testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), visą jam priklausantį turtą po savo mirties paliko pareiškėjai (2025-03-07, CBP-1153). Per nustatytą terminą pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl teisinių žinių stokos, nes manė, kad esant testamentui jai ir turėtų atitekti visas palikėjo turtas, o pas notarą galinti kreiptis bet kada. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad 2005 m. balandžio 12 d. pareiškėjos tėvas notariniu įgaliojimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) įgaliojo pareiškėją tvarkyti visus jo reikalaus susijusius su ūkio veikla, tvarkyti ir valdyti nekilnojamąjį turtą, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančias nuosavybės teise žemės sklypo dalis. Pareiškėja vykdydama tėvo įgaliojimą atliko visus veiksmus, susijusius su žemės sklypu. 2006 metais buvo suformuotas S. Š. atskiras 5.5000 ha žemės sklypas, kuris buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja iki pat mirties, rūpinosi savo abiem tėvais (motina – trejus metus, tėvu – vienuolika metų), kuriuos parsivežė gyventi į savo butą, o jiems mirus, rūpinosi jų palaidojimu. S. Š. palaidojimui pareiškėja panaudojo tėvo santaupas, kurios liko jos namuose. Taip pat byloje nėra ginčo, kad žemės sklypais, kurie asmeninės nuosavybės teise priklausė S. Š., iki pat jo mirties ir po jo mirties rūpinosi viena pareiškėja. Iki tėvo mirties, kaip minėta, pareiškėja įgaliojimo pagrindu atliko visus darbus, susijusius su žemės sklypu, o šiam mirus toliau nenustojo rūpintis šiuo turtu. Po tėvo mirties ji viena mokėjo žemės mokesčius. Ši aplinkybė patvirtinta į bylą pateikta bankinio mokėjimų pavedimų santrauka laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. bei pareiškėjos duotais paaiškinimais teismo posėdžio metu, kad iki to momento, kai ji nesinaudojo elektronine bankininkyste, žemės mokesčius mokėjo grynaisiais ir kvitų nėra išsaugojusi. Priešingų įrodymų, kad, kuris nors iš suinteresuotų asmenų mokėjo šios žemės mokesčius, ar prižiūrėjo šiuos sklypus, po S. Š. mirties, byloje nėra. Teismo posėdžio metu tiek suinteresuotas asmuo G. Š., tiek liudytojas S. M. nurodė, kad pareiškėja pati žemės sklypo nedirbo, o jį išnuomojo ūkininkui. Byloje surinkti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad 5.5000 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2007 m. spalio 25 d. Panaudos sutarties pagrindu buvo leista naudotis kitam asmeniui, kurios galiojimo terminas baigėsi 2013 m. spalio 25 d.
Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja po tėvo mirties, savo nuolatiniais veiksmais, rūpinosi žemės sklypu, kaip savu, t. y. už jį mokėdama reikiamus mokesčius bei duodama pavedimus kitiems asmenims, kad šie dirbtų žemę, ją išnuomodama ar duodama naudotis panaudos pagrindais, todėl visi šie veiksmai atitinka CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą palikimo priėmimo būdą. Teismo vertinimu, neturi jokios teisinės reikšmės aplinkybė, kad pati pareiškėja asmeniškai nedirbo šios žemės, tačiau jos pastovus rūpinimasis, kad žemė būtų prižiūrėta, neapleista, kad būtų sumokėti visi reikiami mokesčiai patvirtina jos ketinimą toliau naudotis turtu, jį valdyti ir prižiūrėti.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Taigi, nustačius, kad pareiškėja po tėvo mirties faktiškai perėmė žemės sklypų valdymą, atliko veiksmus, būdingus turto savininkui, ir tokiu būdu priėmė tėvo palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl įpėdiniui, priėmusiam palikimą, pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdiniui buvo žinomi palikimą sudarantys objektai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinis, pareiškęs, kad priima palikimą, laikomas priėmusiu visą turtą, t. y. ne tik jam žinomą turtą, bet ir turtą, kuris jam palikimo metu nebuvo žinomas, taip pat ir turtą, kuris dėl tam tikrų priežasčių išduodant paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).
Suinteresuotas asmuo G. Š. su pateiktu pareiškėjos pareiškimu nesutinka, savo nesutikimą iš esmės grindžia tuo, kad, pas jo senelius (pareiškėjos tėvus) dar jiems būnant gyviems ir po jų mirties, jų namuose apsigyveno pareiškėjos brolis P. Š. (miręs (duomenys neskelbtini)), kuris prižiūrėjo ir rūpinosi senolių namų valda, todėl pareiškėja faktiniu valdymu negalėjo priimti palikimo, tačiau dėl žemės sklypų, prieštaravimų nereiškė, išskyrus, kad žemę dirbo ne pati pareiškėja, o kiti jos samdyti asmenys. Tačiau šiuo konkrečiu atveju pažymėtina tai, kad pateiktu pareiškimu sprendžiamas tik pareiškėjos pareiškimas, o byloje jokie kiti savarankiški reikalavimai, t. y. nei P. Š. įpėdinio T. Š., nei paties G. Š. nėra pareikšti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjai pradėjus valdyti mirusio S. Š. palikimo dalį - žemės sklypus, pareiškėja laikoma priėmusi visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, jos paaiškinimus iš esmės patvirtino ir byloje dalyvaujantis suinteresuotas asmuo bei teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, taip pat šalių teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po savo tėvo S. Š. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi turtu rūpinosi kaip savu, jį tvarkė, prižiūrėjo. Pareiškėjos prašomą nustatyti faktą apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti tėvo palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme (CPK 93 straipsnis). Ypatingosios teisenos taisyklės numato išimtį iš bendros taisyklės – byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens G. Š. ir pareiškėjos interesų priešiškumas dėl ginčo esmės yra akivaizdus. Suinteresuotas asmuo G. Š. tiek savo atsiliepimuose į pareiškimą, į patikslintą pareiškimą, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kategoriškai nesutiko dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja neprašė jai priteisti bylinėjimosi išlaidų - 56 Eur sumokėto žyminio mokesčio, o dokumentų, patvirtinančių jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nepateikė.
Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 67,48 Eur. Tokiu būdu ši suma priteistina iš suinteresuoto asmens G. Š., nes jo interesas, kaip nurodyta aukščiau, byloje buvo priešingas, o pareiškimas yra pilnai patenkintas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Priteisti iš suinteresuoto asmens G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 67,48 Eur (šešiasdešimt septynių eurų 48 ct) sumą už procesinių dokumentų siuntimą, kuri turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Daina Knezevičienė
