Civilinė byla Nr. e2-9229-835/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03133-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.4.9.1.1; 3.2.6.1; 3.2.6.11.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 15 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė,
sekretoriaujant Jurgitai Rasymienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei A. B. R,
atsakovei J. S., jos atstovei advokatei I. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei J. S. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad jis nėra E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, panaikinti E. S. gimimo įraše duomenis apie tėvą R. S., priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
Ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas su atsakove kartu negyvena nuo 2011 metų, jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2025 m. kovo 15 d. jam pranešė, kad ji (duomenys neskelbtini)pagimdė sūnų E, kurio gimimo liudijime tėvu įrašytas ieškovas, nes nuo jų santuokos nutraukimo buvo nepraėję trys šimtai dienų, nors tikrasis vaiko tėvas yra J. Kadangi J mirė, o atsakovė siekia gauti vaikui našlaičio išmokas, todėl reikalinga nuginčyti ieškovo tėvystę ir nustatyti biologinio tėvo tėvystę. Dėl šių aplinkybių ieškovas prašo teismo nuginčyti tėvystę ir panaikinti gimimo įrašo duomenis apie tėvą, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
Atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Nurodė, kad atsakovė su ieškovu kartu negyvena nuo 2011 metų birželio mėnesio, o santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Atsakovė (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų E, kurio biologinis tėvas yra J. M.. Registruojant E gimimą išduotame gimimo liudijime tėvas nurodytas R. S., nes vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų nuo santuokos nutraukimo, o tikrojo tėvo noro būti įrašytam tėvu, notarė netvirtino. J. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovė siekia nustatyti, kad vaiko E biologinis tėvas yra ne ieškovas, o būtent J. M., todėl prašo teismo nuginčyti tėvystę. Ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų prašo iš atsakovės nepriteisti, kadangi po santuokos nutraukimo su ieškovu ji viena moka priteistas solidarias skolas, o finansinė padėtis jos sunki ir ieškovas taps kaltas, kad neatvyko pas notarą, jog būtų vaiko tėvu įrašytas tikrasis tėvas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą. Institucijos atstovas nurodė, kad ieškinys pateiktas nepilnamečio E. S. interesais, nes vienas svarbiausių vaiko interesų – žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, vykdančius tėvų valdžią, ginančius vaiko teises bei interesus, taip pat, vaiko turtinių ir neturtinių teisių užtikrinimui.
k o n s t a t u o j a :
Dėl tėvystės nuginčijimo
Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus ir kad jie nebūtų pažeisti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-9/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-9/2007">3K-3-9/2007</a>). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2010">3K-3-304/2010</a>).
Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) E. S. tėvu įrašytas R. S.. Civilinės metrikacijos skyrius šį įrašą įrašė vadovaudamasis CK 3.140 straipsniu, kuris reglamentuoja vaikų gimimo įrašų sudarymą, kai vaikai gimsta santuokoje arba praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Šalys patvirtino, kad ieškovas su atsakove kartu negyvena nuo 2011 metų birželio mėnesio, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)., kad E. S. biologinis tėvas yra J. M., miręs (duomenys neskelbtini), kuris jį augino, kad apie tėvystę atsakovė pranešė tik 2025 m. kovo 15 d. Byloje esantys duomenys duoda pagrindo manyti, kad R. S. negali būti E. S. tėvu, su kuriuo būtų galima sieti vaiko kilme grindžiamas vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas (CK 3.155 straipsnis, 3.192 straipsnis). Sutinkamai su CK 3.150 straipsniu, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų nuo po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, paaiškinimus, rašytinius įrodymus, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti, kad R. S. nėra E. S. biologinis tėvas bei pripažinti negaliojančiu Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl R. S. įrašymo E. S. tėvu (CK 3.149–3.150 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.
Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui. Ieškovas prašė priteisti 874 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 114 Eur žyminis ir 760 Eur už advokato teisines paslaugas.
Atsakovė prašė nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų ieškovui, kadangi jos labai sunki materialinė padėtis, ji viena išmoka santuokos nutraukimo metu iš ieškovo ir jos solidariai priteistas skolas, viena augina nepilnametį vaiką, socialinių išmokų negauna, jos gaunamas darbo užmokestis minimalus.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas – proceso įstatymas suteikia teismui teisę nukrypti nuo šių taisyklių. Taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtis reglamentuojama CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Būtina akcentuoti, kad proceso įstatymo nuostata, reglamentuojanti šią teismo teisę, yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis. Vadinasi, procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrų kategorijų bylose, aptartose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. apžvalgos 2.3 skirsnyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką. Be to, išskirtinas ir dar vienas šių procesinių nuostatų taikymo aspektas – teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą.
EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymu siekiama teisėtų tikslų užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir apsaugoti kitų asmenų teises, atgrasant asmenis nuo nepagrįsto bylinėjimosi ir pernelyg didelių išlaidų. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovės veiksmai nulėmė būtinybę vaiko tėvystę ginčyti teisminiu keliu, ji žinodama, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, pati įregistravo vaiko tėvystę, kurią ieškovui teko nuginčyti. Teisinis rezultatas galėjo būti pasiektas be teisminio proceso, tačiau būtent atsakovė elgėsi nesąžiningai, o ieškovo ir atsakovės prievolių pasidalijimas santuokos nutraukimo byloje, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir negali būti vertinamas šalių naudojimosi procesinėmis teisėmis kontekste.
Ieškovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jų apmokėjimą patvirtina byloje pateikti mokėjimo nurodymai, todėl atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, į tai, kad pareiga ieškovui kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo atsirado dėl atsakovės veiksmų, jo prašymas tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovės 874 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu, 399 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.
Pripažinti negaliojančiu Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašymo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvu.
Priteisti iš atsakovės J. S. 874 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. S..
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Audra Dudzinskienė
